Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.3.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.5; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.4.6.5.1; 2.4.6.5.4; 2.4.7; 2.4.9.

2018 m. balandžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir nuteistas:

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL, tai yra 3800 Eur, dydžio bauda;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 200 MGL, tai yra 7600 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta 200 MGL dydžio, tai yra 7600 Eur, bauda, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad jis suklastojo dokumentą ir pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tai yra, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmokas, veikdamas bendrininkų grupėje su R. E. ir E. M., 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), inscenizavo draudiminį autoįvykį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu jam sėdint stovinčiame automobilyje „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. G., (duomenys neskelbtini) pilietis R. E., vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas nedideliu greičiu, tyčia savo vairuojamo automobilio kairio šono sritimi ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi kliudė stovėjusio automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio šono dalį ties priekiniu ratu, ko pasėkoje buvo padaryti menki sugadinimai, esantys ties automobilio „BMW X5“ užpakalinio kairiojo rato priekine dalimi bei įbrėžimai ant automobilio „Renault Scenic“ dešinio šono palei priekinio rato arką, galimai atplėšiant priekį, užlenkiant priekinio bamperio apdailos dešinįjį šoną, pažeidžiant jo tvirtinimą bei sudaužant priekinio žibinto gaubtą dešinėje pusėje, kas yra iš esmės paviršiniai pažeidimai, kurie negalėjo turėti įtakos nei vieno iš automobilių judėjimo trajektorijos ir režimo pakeitimui; iš karto po to AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė melagingus duomenis apie tariamai dėl neatsargumo įvykusį eismo įvykį, tai yra, kad 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), jis, vairuodamas savo motinai D. G. priklausantį automobilį „Renault Scenic“, važiuodamas apie 45 km/h greičiu iš šalutinio kelio, įvažiuodamas į pagrindinį kelią suko į kairę, nepraleisdamas pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiavusio automobilio „BMW X5“ ir su juo susidūrė, po to suklastojo tariamo eismo įvykio deklaraciją, surašant joje nebūto eismo įvykio duomenis, kurią jis ir R. E. patvirtino parašais, ir kartu su jo bei R. E. pasirašytais melagingais paaiškinimais apie tariamai įvykusį eismo įvykį pateikė draudimo įmonei, o draudimo bendrovės atstovams atliekant automobilių apgadinimų apžiūrą, automobilio „BMW X5“ apžiūroje dalyvavęs jo savininkas E. M. žodžiu patvirtino tariamo eismo įvykio aplinkybes ir, kad visi automobilio „BMW X5“ apgadinimai buvo padaryti nurodomo eismo įvykio metu ir tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą bendrai 7610,62 Eur sumai, tačiau nusikalstamos veikos dėl turto įgijimo apgaule nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė, įtarusi apgaulę, išmokų neišmokėjo ir kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka E. G. kaltei pagrįsti, todėl jis pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis, nesutikdamas su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį; atnaujinti įrodymų tyrimą ir priimti bei prie bylos medžiagos pridėti pateikiamus naujus įrodymus. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo įsigilinta į faktines aplinkybes, neteisingai įvertinti įrodymai, todėl padarytos išvados yra nepagrįstos. Jame remiamasi ne įrodymais, o prielaidomis, abejones vertinant kaltinamo asmens nenaudai. Pasak apelianto, tai, kad jis parodymus nusprendė duoti tik teisme po liudytojų apklausos, priešingai nei konstatuojama nuosprendyje, jo kaltės nepatvirtina. Sutikdamas, jog tam tikra dalis jo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos informacijos, galėjo būti nepakankamai tiksli ir detali, pažymi, jog jis neturėjo tikslo sąmoningai pateikti melagingų duomenų, o tiesiog suklydo. Duodamas parodymus teisme, suprasdamas jų svarbą, jis buvo atidesnis, todėl jo parodymai detalesni. Tačiau tai nereiškia, jog jis inscenizavo ar bendrininkavo inscenizuojant eismo įvykį ir draudimo bendrovei pateikė žinomai melagingus duomenis. Skunde taip pat nurodoma, jog jam nėra žinoma apie kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo, kurio nuteistasis iki tol nepažinojo, nurodomus jo automobiliui „BMW X5“ padarytus sugadinimus. Tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga jam tapo aišku, kad minėtas asmuo, pasinaudodamas susiklosčiusia situacija, draudimo bendrovei apie savo automobilio sugadinimus pateikė melagingą informaciją, nutylėdamas apie anksčiau buvusį įvykį. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad neteisingus duomenis draudimo bendrovei pateikė nuteistasis. Apie ankstesnius automobilio, su kuriuo susidūrė jo automobilis, apgadinimus jis nieko nežinojo, šios transporto priemonės neapžiūrėjo. Eismo įvykio deklaraciją pildžiusiai savo motinai apeliantas nurodė pastebėtus jo paties transporto priemonės apgadinimus ir ją patvirtino parašu, kadangi eismo įvykis dėl jo kaltės tikrai buvo. Kaip šiuos jo parodymus paneigia atlikta autoįvykio ekspertizė, apelianto teigimu, jam nėra žinoma. Priešingai, byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti automobiliui „Renault Megane Scenic“ padaryti apgadinimai, patvirtina nuteistojo nurodomas aplinkybes. Tai, kad kažkada buvo apgadintas jo vairuoto automobilio, priklausančio motinai, variklio dangtis, nuteistasis nurodo netgi nežinojęs ir tikrai neteigęs, jog jis buvo apgadintas šio įvykio metu. Apelianto teigimu, didžioji dalis minėtos specialisto išvados su juo nėra niekaip susijusi, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tokias su nuteistuoju nesusijusias aplinkybes vertino kaip jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Skunde pažymima, jog nuosprendyje konstatuoti liudytojos D. G. parodymų netikslumai, nėra susiję su jo padaryta nusikalstama veika, kadangi jis motinos automobiliu naudodavosi tik retkarčiais, apie įvykį, kuomet transporto priemonė pavažiavo po laiptais ir taip buvo sulankstytas jos kapotas, jam nebuvo žinoma. Tas pats pasakytina ir apie skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl R. E. parodymų neatitikimo jo judėjimo maršrutui. Nesuprantama, kaip minėtas judėjimo maršrutas ir jo suderinamumas su parodymais yra susijęs su nuteistuoju, įrodant jo kaltę. Pažymima, jog nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis remdamasis teismas padarė išvadą apie tai, jog pasirengiant nusikaltimo darymui, kaltinamieji vengė tiesioginių telefoninių kontaktų, bendraudami per V. F..Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamame nuosprendyje remiamasi ir analizuojamos jo rusų kalbos žinios bei jų įvertinimas. Teismas kritikuoja E. G. teiginius, jog jis nemoka ar beveik rusų kalbos ir šia kalba gali bendrauti tik labai bendrais klausimais, žemame rusų kalbos žinių lygyje. Tai, kad nuteistojo profesinė užsienio kalba (rusų) įvertinta 8 balais (gerai), nereiškia, jog jis gali susikalbėti su rusakalbiais asmenimis jam nežinomomis temomis. Siekdamas remtis tokiais duomenimis, teismas privalėjo įvertinti realų jo gebėjimą bendrauti rusų kalba, išsiaiškinti, kokia buvo jam dėstomos programos apimtis, kiek akademinių valandų jis mokėsi pagal šią programą ir kokie reikalavimai jam buvo keliami. Susipažinęs su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, apeliantas iš (duomenys neskelbtini) universiteto gavo pažymą apie jo išlaikytus egzaminus ir įskaitas bei jam dėstyto dalyko „Profesinė užsienio kalba (rusų)“ aprašymą. Iš šių duomenų matyti, kad rusų kalbą jis mokėsi tik vieną semestrą trečiame kurse, o programos apimtis iš viso tesudarė 81 valandą, iš kurių tik 32 valandos buvo skirtos studijoms auditorijoje, o 42 valandos – savarankiškam darbui. Akivaizdu, jog per tokį laiką nuteistasis negalėjo išmokti rusų kalbos tiek, kad galėtų susikalbėti su rusakalbiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su E. G. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, jų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių vertinimu, savo motyvus dėl E. G. kaltės grindė prielaidomis, nepatvirtintomis jokiais objektyviais byloje surinktais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl E. G. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Dėl to buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, suvaržęs įstatymų garantuotas apelianto teises bei sutrukdęs teismui priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą - apklaususi nuteistąjį, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog E. G. veiksmuose buvo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių. E. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai užvaldyti AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 7610,62 Eur, 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), 1) inscenizavo draudiminį autoįvykį; 2) iš karto po to pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingus duomenis apie neva dėl neatsargumo kilusį eismo įvykį, kuomet jis, sukdamas į kairę, važiuodamas apie 45 km/h greičiu, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, su ja susidūrė; 3) suklastojo tariamo eismo įvykio deklaraciją; 4) deklaraciją kartu su paaiškinimais jo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vairavusio automobilį „BMW X5“, pateikė draudimo bendrovei. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kaltinimas E. G., tokiu būdu suklastojus juridinę reikšmę turintį dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, siekiant įvykdyti sukčiavimą bendrininkų grupe, nėra pagrįstas ištirtais teisme įrodymais. Kadangi konstatuojama, jog E. G. nepadarė veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu, o E. G. išteisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Parodė, kad jis dažnai naudojosi mamos mašina, kadangi savo neturi, todėl kaltinime nurodytą dieną pasiskolino automobilį, važiavo link (duomenys neskelbtini). Lijo, oro sąlygos buvo blogos. „T“ formos sankryžoje suko į kairę, nepraleido iš dešinės važiuojančio automobilio BMW, kuris važiavo pagrindiniu keliu link (duomenys neskelbtini), ir automobiliai susidūrė. Išlipęs iš automobilio ir pradėjęs kalbėtis su minėto automobilio vairuotoju, suprato, kad šio automobilio vairuotojas ir keleivis yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, nes pamatė (duomenys neskelbtini) automobilio numerius. Pastatė automobilius į kelkraštį. Kadangi vyrai buvo rusakalbiai, E. G. pasakė, kad atsives vertėją. Atsivedė savo mamą, kuri ir surašė deklaraciją. Automobilius po įvykio pastatė dešinėje kelio pusėje. BMW apgadintas šonas buvo į gatvės pusę, o jo paties vairuoto automobilio apgadinta pusė buvo į kelkraštį. Matė, kaip nuo gyvenvietės pabaigos atvažiavo VAZ automobilis ir juos aplenkė. Kadangi buvo blogas oras, jo motina atsisėdo į jų automobilį. Per lietų greitai apžiūrėjo automobilius. Matė, kad buvo ištrūkęs jo vairuoto automobilio priekinis žibintas, ant žemės nukritęs buferis, nuo sparno pabiręs dažų sluoksnis, ant kelio turėjo būti ir nukritusių detalių. Prie BMW nebuvo priėjęs, bet matė didelį įlenkimą. Nėra specialistas, todėl vertinti negalėjo. Jis žinojo, kad yra kaltas, todėl susėdo ir viską aprašė bendrais bruožais. Vėliau rašė pasiaiškinimą. Kai jie visi apžiūrinėjo automobilius, BMW vairuotojas švietė tik mobiliuoju telefonu. E. G. buvo patyręs šoką ir išgąstį. Negali pasakyti, ar kito automobilio vairuotojas patyrė traumų, kadangi jis su savo bendrakeleiviu ir E. G. kalbėjo tik rusų kalba. Atėjus motinai, E. G. sėdo už vairo, kaip susėdo kiti – pasakyti negali. Motina galimai sėdėjo priekyje. Jau po įvykio, draudimo bendrovės ekspertui atvykus apžiūrėti jo vairuoto automobilio, jis jo klausė, kaip pildyti dokumentus, kas turi būti paminėta. Kaltinamasis taip pat aiškino, jog negali pasakyti, koks prieš autoįvykį buvo jo vairuoto automobilio įvažiuojant į sankryžą. Jo greitis prieš ją galėjo būti apie 40 km/h, tačiau, jo manymu, pamatęs automobilį, jis turėjo stabdyti. Negali pasakyti, ar kontakto metu jo vairuotas automobilis važiavo, ar jau stovėjo – tai turėtų pasakyti ekspertai. Mano, kad prieš kontaktą jis galėjo jau sustoti. Kadangi BMW turėjo važiuoti įjungtomis šviesomis, todėl turėjo šį automobilį pamatyti. Į kurią automobilio BMW vietą atsitrenkė, pasakyti negali, kažkur ties viduriu. Po smūgio jo automobilis liko vietoje, o BMW dar pavažiavo. Kad automobilis BMW buvo apgadintas iki šio įvykio, jis nepastebėjo, kadangi įvykio metu jam buvo šokas. Jo vairavimo stažas tuo metu buvo apie 5 metus. Pažymėjo, kad su automobilio BMW vairuotoju jis niekada anksčiau iki įvykio nėra bendravęs, telefonu nekalbėjo, kadangi gerai nemoka rusų kalbos. Eismo įvykio deklaraciją lietuvių kalba pildė jo motina, kuri rusiškai kalbėjo su BMW vairuotoju ir keleiviu. Po eismo įvykio su šiais asmenimis buvo susitikęs tik kitą dieną po įvykio. Jo darbo pobūdis yra susijęs su rusakalbiais piliečiais, tačiau sustabdžius rusakalbį, jam užtenka tik patikrinti vairuotojo dokumentus. Rusų kalbą mokymo įstaigoje mokėsi tik vieną semestrą ir šių žinių užtenka susikalbėti tikrinant rusakalbių dokumentus. Pradedant dirbti pasienio tarnyboje, buvo reikalaujama tik anglų kalbos žinių (3 t., b. l. 36–37).E. G. kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiama šia baudžiamosios bylos medžiaga:Liudytojas J. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra E. G. draugas, tačiau tai netrukdys jam būti objektyviu. Datos tiksliai nepamena, bet vakarop, jau sutemus, važiavo į (duomenys neskelbtini) ir matė du stovinčius automobilius įjungtais avariniais signalais. Sustojęs nebuvo (3 t., b. l. 30). Liudytojui J. U. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio negalint tinkamai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rudenį – nei mėnesio, nei dienos neprisimena, jau sutemus, – apie 19 val. ar 19.30 val., jis važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą. Privažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini) Ryto gatve, jis pamatė dešinėje kelio pusėje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį „BMW X5“ įjungtais avarinių šviesų žibintais, (duomenys neskelbtini) registracijos numeriais, o priekyje jo stovėjo automobilis „Renault Scenic“. Suprato, kad tai G. automobilis. Jis pro šiuos automobilius pravažiavo nesustodamas, kad jie būtų apgadinti nepastebėjo, jokių žmonių prie automobilių, taip pat automobilių viduje nematė. Kitą dieną, apie 10 val., jis tokį pat automobilį „BMW X5“ matė važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Jis kurį laiką važiavo paskui šį automobilį ir matė, kad jo kairysis šonas yra apgadintas. Ar tame automobilyje be vairuotojo dar kas nors buvo, neįsidėmėjo. Po Naujųjų Metų sutikęs E. G., jam pasakė, kad matė sustojusį automobilį „BMW X5“ ir šalia stovintį jo automobilį, paklausė, ką jie veikė. E. G. atsakė, kad jis sukėlė autoįvykį ir kad J. U., liudytoją gali kviesti apklausai į policiją kaip liudytoją, nes jis matė J. U. pravažiuojantį pro šalį automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai, kad yra liudytojas, matęs įvykį, žodžiu informavo tyrėją (1 t., b. l. 159–161). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas J. U. juos patvirtino, papildė, kad įvykis buvo neapšviestoje gatvėje. Liudytojas važiavo link (duomenys neskelbtini) ir privažiavo automobiliams iš galo. Automobiliai stovėjo dešinėje kelio pusėje. Buvo tamsu, todėl automobilių apgadinimų nematė. Šiukšlių ant kelio taip pat nebuvo. Kitą dieną (duomenys neskelbtini) mieste matė tokį patį BMW automobilį – jis buvo tamsios spalvos, rusiškais numeriais. Buvo apgadintas vairuotojo pusės šonas. Liudytojas negali teigti, kad tai buvo tas pats automobilis. Įvykio vakarą važiavo vienas. Iš pradžių važiavo įjungtomis ilgosiomis šviesomis, o po to –trumposiomis. Ilgąsias šviesas įsijungė, kadangi gyvenvietė neapšviesta, o, kai pamatė mirksinčius avarinius signalus, šviesas perjungė (3 t., b. l. 30–31).Liudytojas V. F. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis E. G. nepažįsta. Žino, kad įvykis buvo prie (duomenys neskelbtini), bet kaimo pavadinimo neatsimena. Liudytojui pažįstami (duomenys neskelbtini) piliečiai važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį. Juos liudytojas pažįsta, nes jie iš jo anksčiau yra pirkę automobilį. Tą dieną jie buvo atvažiavę pas liudytojo draugą ir pirko priekines BMW X5 dureles. Vėliau paskambino ir prašė pažiūrėti, ar teisingai užpildyta eismo įvykio deklaracija. (t. 3, b. l. 31). Liudytojui V. F. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio negalint tiksliai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktų, pirmosios instancijos teismas pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie pietus, automobiliu „BMW X5“ į svečius atvažiavo R. E. ir dar vienas vyriškis, kurio vardas E., pavardės nežino. Matė, kad automobilio kairė pusė buvo daužta, pažeistos vairuotojo durelės, slenkstis, detaliau sugadinimų neprisimena. Po to, pavakary, galimai jau sutemus, jie išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, gal apie 20–21 val., jam paskambino R. E. ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nesakė, ir paprašė jo atvažiuoti į prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę pažiūrėti, ar gerai užpildyta eismo įvykio deklaracija. Iš kokio telefono R. E. jam skambino, jis neprisimena, galėjo skambinti ir iš savo telefono. Jis per apytiksliai valandą atvyko iki (duomenys neskelbtini), kur degalinės, esančios iš karto už žiedo, kairėje pusėje važiuojant link (duomenys neskelbtini), teritorijoje pamatė stovintį R. E. automobilį ir R. E. paprašė jo kartu vykti į eismo įvykio vietą. R. E. važiavo pirmas, jis važiavo iš paskos, privažiavo gyvenvietę, kur pamatė automobilį „Renault Scenic“, kurio priekinės dalies dešinys kampas buvo apgadintas. Prie to automobilio stovėjo jaunas vaikinas, o viduje sėdėjo moteris, kuri nebuvo išlipusi. Vaikinas jam parodė užpildytą eismo įvykio deklaraciją, kurioje E. G. buvo nurodytas kaip įvykio kaltininkas. Jis apžiūrėjo eismo įvykio deklaraciją, pasakė, kad, jo nuomone, ji užpildyta tinkamai, ir išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jam paskambino E. G. ir pasakė, kad nesusikalba su R. E., paprašė su juo pakalbėti ir paaiškinti, kad jam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), į draudimo bendrovės atstovybę. Po to telefoną paėmė R. E. ir jis jam paaiškino, kad jam reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Iš kur E. G. gavo jo telefono numerį, jis nežino, mano, kad jam jį pasakė R. E.. Po to, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) R. E. jam paskambino ir paprašė parodyti kelią iki draudimo bendrovės. Liudytojas jį ten palydėjo. Palydėjęs R. E. iki draudimo bendrovės, jis išvažiavo, automobilio apžiūroje nedalyvavo. E. G. jis yra matęs tik vieną kartą ir su juo kalbėjo telefonu taip pat tik vieną kartą. Ar R. E. ir E. G. buvo pažįstami iki šio įvykio, jis nežino. Apie galimą eismo įvykio inscenizaciją, siekiant gauti draudimo išmokas, jis nieko nežino (1 t., b. l. 154–156). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas V. F. juos patvirtino, papildė, kad automobilį „BMW X5“ matė prieš įvykį, kadangi tą dieną jo vairuotojas ir keleivis pirko priekines dureles. Vakare peržiūrėjo deklaraciją, tačiau negali pasakyti, kokie apgadinimai šiam automobiliui buvo padaryti. Be to, tą vakarą lijo, buvo vėjuota, todėl aplink automobilį nevaikščiojo ir jo neapžiūrinėjo. Negali pasakyti, kokie sugadinimai buvo nurodyti deklaracijoje, jo regėjimas prastas. Kitą dieną draugas paskambino ir klausė, ką daryti. Kadangi būtų reikėję laukti kelias dienas, jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), liudytojas parodė, kur yra draudimas ir jie nuėjo tvarkytis. Su E. G. ar jo artimaisiais liudytojas nėra bendravęs. Kad R. E. važiuos į kokį nors kaimą (duomenys neskelbtini) rajone, jam nesakė. R. E. atvažiavo, jiedu papietavo, nuvažiavo iki kito liudytojo draugo, kuris turi dėvėtų automobilių detalių parduotuvę. Su R. E. paskutinį kartą bendravo telefonu, po to, kai jį paleido iš suėmimo. Žino, kad jis važinėdavo į komisariatą registruotis. R. E. sakė, kad draudimo bendrovėje jam buvo sunku susikalbėti. Be to, jis sakė, kad nepaminėjo, jog dar prieš įvykį buvo įlenktos priekinės durelės. Tas įlenkimas vizualiai gerai matėsi, nes net slenkstis buvo įlenktas. Į autoįvykio vietą atvažiavo apie 20 val., buvo tamsu, lijo, pūtė stiprus vėjas, – oras buvo labai blogas (3 t., b. l. 31).Liudytojas R. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų departamento žalų ekspertu–vertintoju. Liudytojui R. K. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio negalint tinkamai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pranešimą apie draudiminį eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobiliai „Renault Scenic“ ir „BMW X5“. Jam buvo pranešta, kad įvykio kaltininkas vairavo „Renault Scenic“ automobilį, o nukentėjęs yra „BMW X5“ automobilis, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis. Pirmiausia jo kolega T. J. apžiūrėjo automobilį „BMW X5“, po šios apžiūros jie su kolegomis diskutavo ir buvo nuspręsta, kad pagal automobilio „BMW X5“ apgadinimus ir nupasakotas autoįvykio aplinkybes galima daryti išvadą, kad sugadinimai automobilio kėbule nebuvo padaryti šio autoįvykio metu. Po to jis vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) rajone apžiūrėti kaltininko vairuoto automobilio „Renault Scenic“, kurį jam parodė jo savininkė D. G.. D. G. jam pasakė, kad automobilį autoįvykio metu vairavo jos sūnus, ji pati autoįvykio nematė, į įvykio vietą nuėjo jau po autoįvykio. Daugiau D. G. jam nieko neaiškino, sakė, kad nieko nežino ir viską paaiškins jos sūnus. Po to liudytojas apžiūrėjo automobilį, surašė jo apgadinimus. Kitą dieną po to, kai jis apžiūrėjo automobilį Renault, į jo darbovietė atvyko automobilio Renault vairuotojas E. G., kuris parašė paaiškinimą apie autoįvykio aplinkybes. Liudytojas su juo bendravo, sakė, ką šis turi užpildyti, paaiškinti. Apie tai, kad yra kilę abejonių dėl autoįvykio tikrumo, jis E. G. nesakė. Bendraujant su E. G. matėsi, kad jis yra neramus, įsitempęs. Vertinant automobilio Renault apgadinimus ir automobilio „BMW X5“ apgadinimus bei deklaruotino kelių eismo įvykio aplinkybes, susidūrimo mechanizmą, buvo akivaizdu, kad automobilių apgadinimai buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio metu, todėl apie tai buvo informuotas draudimo bendrovės tyrimo skyriaus tyrėjas R. L., kuris, įvertinęs surinktą medžiagą, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Automobilio „BMW X5“ vairuotoją ir su juo buvusį dar vieną vyriškį jis matė lankantis pas jo kolegą T. J., tačiau pats su jais nebendravo (1 t., b. l. 163–164). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas R. K. juos patvirtino. Parodė, kad nepamena E. G.. Liudytojas (duomenys neskelbtini) apžiūrinėjo „Renault Scenic“, o jo kolega apžiūrinėjo „BMW X5“, kadangi BMW buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Buvo užpildytas išsamus įvykio paaiškinimas – ši forma atiduodama tyrimo skyriui, kuris priima sprendimą, ar įvykis realus, ar ne. Liudytojas aprašinėjo Renault, surašė jo defektus ir informaciją perdavė draudimo bendrovės tyrimo skyriui. Liudytojui iškart krito į akis, kad „Renault Scenic“ buvo per mažai nukentėjęs, atsižvelgiant į BMW sugadinimus. Pagal draudimo bendrovės vidinę tvarką liudytojas turėjo duomenis perduoti kitam skyriui, kuris priima sprendimą, ką daryti, ir duoda atsakymą, ar išmokėti draudimo išmoką, ar ne. Liudytojas atkreipė dėmesį į E. G. elgesį, kadangi jis buvo įsitempęs. Nuo žmogaus priklauso, kaip jis reaguoja į stresą ir įvykius. Visi reaguoja skirtingai. Kiek tenka susidurti iš praktikos, dažniausiai įsitempę būna tie žmonės, kurie bando kažką daryti. Paaiškinimą E. G. rašė vienas, sakė, kad buvo autoįvykis ir jis apgadino „BMW X5“. Tačiau pagal įvykio schemą sugadinimai padaryti ne taip – prie tokių greičių „Renault Scenic“ turėjo būti padaryti daug didesni sugadinimai. Buvę sugadinimai ant Renault markės automobilio – panašūs į prabraukimą, t. y. imituojant įvykį. Jie deklaravo, kad „Renault Scenic“ išvažiavo iš šalutinio kelio, atsitrenkė, braukė per šoną, kad buvo kabintas dešinys priekinis automobilio kampas, jeigu liudytojas teisingai atsimena. Apžiūros metu Renault stovėjo garaže, tuo metu remontuotas nebuvo. Liudytojas padarė fotonuotraukas. Kiek žino, kolega nuotraukas irgi darė. Išsamus paaiškinimas duoda daugiau informacijos nei įvykio deklaracija – paaiškinimą asmuo pildė liudytojo kabinete. E. G. paklausė, ką reikia rašyti, tačiau draudimo įstaigos atstovai nediktuoja, ką reikia rašyti, tiesiog paprašo užpildyti tai, ką asmuo atsimena. Surašytą paaiškinimą po to peržiūri. Iš E. G. liudytojas ėmė vieną paaiškinimą. BMW kėlė daug įtarimų, kadangi buvo stiprūs jo apgadinimai. Liudytojas su kolega pasižiūrėjo ir jiems tai atrodė keistai. Pirmas kreipėsi BMW vairuotojas, o kai užsiregistravo ir Renault, jį apžiūrėjus pasimatė apgadinimų nesuderinamumas. Eilinio įvykio metu sugadinimai gali būti padaryti, bet ar jie buvo padaryti to nurodyto įvykio metu, liudytojas negali pasakyti. Matėsi, kad buvo kontaktas, kad buvusi avarija. Draudimo įstaigoje yra tyrimo ekspertas, kuris priima sprendimą, ar žala buvo padaryta konkretaus įvykio metu, ar nebuvo. Galėjo automobiliai būti suglausti, kad atsirastų kontakto žymės. Galėjo būti, kad viena mašina stovi, o kita lengvai prabraukia pravažiuojant. Vienas automobilis turėjo stovėti, taip sakė tyrimo skyrius. Tyrimo skyrius, kiek liudytojas suprato, judesio pėdsakų nerado. Liudytojas mano, kad Renault kontakto metu stovėjo, nors tiksliau pasakyti galėtų tyrimo skyrius (3 t., b. l. 32–33).Liudytojas T. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ transporto žalų ekspertu. E. G. nepažįsta. Nelabai daug ką atsimena. Liudytojui didelių įtarimų dėl įvykio nekilo, nes jis pirmas apžiūrėjo nukentėjusį BMW. Mušimai buvo realūs, automobilis nebuvo 10 kartų daužtas. Įtarimai kilo tik kolegai R. K. apžiūrėjus kitą automobilį. Matėsi, kad sugadinimai vieni kitiems neadekvatūs, t. y. BMW jie buvo daug didesni. Liudytojui atrodo, kad neatitiko ir sugadinimo aukščiai. Draudimo specialistų nuomone, tai nebuvo tikras įvykis (3 t., b. l. 33). Teismas, liudytojui T. J. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio negalint tinkamai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, į AB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno žalų ekspertizių skyrių atvyko du rusakalbiai vyriškiai dėl autoįvykio metu apgadinto automobilio „BMW X5“ apžiūros ir jam teko šį automobilį apžiūrėti, bendrauti su tais asmenimis, paimti iš vairuotojo raštišką paaiškinimą, nubraižytą schemą. Apžiūrint BMW automobilį, jam kilo įtarimų, kad ne visi apgadinimai galėjo būti padaryti susidūrimo su „Renault Scenic“ markės automobiliu metu, nes ant BMW priekinių vairuotojo pusės durelių buvo net 1 metro aukštyje pasibaigiančių įbrėžimų, tačiau tuo metu jis dar nebuvo matęs Renault nuotraukų, todėl nieko negalėjo spręsti. Po to jis bendravo ir su „BMW X5“ vairuotoju, ir su kartu buvusiu kitu asmeniu, kuris, kaip suprato, važiavo automobilyje autoįvykio metu. Šie abu asmenys, vienas kitą papildydami, tai yra, ir vairuotojas, ir su juo buvęs asmuo, atsakinėjo į jo klausimus, pasakojo jam apie autoįvykio aplinkybes, tačiau raštu paaiškinimą rašė, autoįvykio schemą braižė tik vienas iš jų, tai yra vairuotojas. Ką tiksliai šie asmenys jam pasakojo apie autoįvykio aplinkybes, jis jau neprisimena, tačiau šių asmenų pasakojimas apie autoįvykio aplinkybes jam įtarimų nesukėlė, jie viską papasakojo sklandžiai. Apie tai, kad automobilis „BMW X5“ buvo apgadintas ankstesnio autoįvykio metu, tai yra dar iki kontakto su automobiliu Renault, jam nei vairuotojas, nei su juo buvęs asmuo nesakė. Įtarimų sukėlė tik „BMW X5“ apgadinimai, o kai pamatė „Renault Scenic“ apgadinimų nuotraukas, pasidarė visiškai aišku, kad „BMW X5“ apgadinimai padaryti ne susidūrimo su Renault metu, todėl apie tai informavo Žalų skyriaus tyrėją R. L., o šis, surinkęs medžiagą, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2 t., b. l. 166–167). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas T. J. juos patvirtino ir papildė, kad automobiliu BMW buvo atvažiavę du asmenys, tik paaiškinimą rašė vienas asmuo. Kiek liudytojas suprato, atvyko vairuotojas, o jį atlydėjo automobilio savininkas. Abu asmenys kalbėjo rusų kalba. Liudytojas nereikalavo, kad įvykio deklaraciją asmuo pildytų lietuvių kalba – nepamena, kokia kalba buvo užpildyta įvykio deklaracija. Liudytojas transporto žalų atlyginimo srityje dirba apie 11 metų. Su E. G. jam neteko bendrauti. Draudimo įstaiga nekėlė klausimo, ar deklaracija teisingai užpildyta. Beje, įvykio deklaracijos retai kada būna gerai užpildytos. Liudytojas nematė, kad BMW būtų patyręs kelis įvykius – matė vieno įvykio pasekmes. „Renault Scenic“ yra pakankamai aukštas – sunku pasakyti, kokiame aukštyje buvo susidūrimas. Kai kyla įtarimų, apžiūrimas ir įvykio kaltininko automobilis. Kai pamatė BMW, abejonių, kad buvo vienas įvykis, nekilo. Pamačius Renault, tokios abejonės jau kilo. Kai BMW atvažiavo apžiūrai, korozijos žymių nebuvo, todėl galima spręsti, kad sužalojimai buvo neseni (3 t., b. l. 33–34).Liudytoja D. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji yra E. G. motina, parodymus duoti sutinka. Santykiai su sūnumi geri. Įvykio metu jis dar gyveno pas tėvus. Įvykis buvo seniai, todėl kai kurių detalių neatsimena. Buvo lapkričio pabaiga arba gruodžio pradžia, tikslios datos nepamena. Tą dieną liudytoja su vyru grįžo iš Trakų, kai sūnus paprašė automobilio. Jis dažnai naudodavosi jos automobiliu. E. G. tik išvažiavo ir iš karto sugrįžęs pasakė, kad įvyko avarija, jis atsitrenkė, pasakė, kad kitas vairuotojas kalba rusiškai ir jis nesupranta. Sūnus tik šiek tiek supranta rusiškai. Kadangi automobilis priklauso liudytojai, į įvykio vietą ėjo ji. Oras buvo bjaurus – lijo ar buvo šlapdriba, buvo tamsus paros metas. Nuėjusi nieko nežiūrinėjo, nes automobilis draustas visais draudimais, be to, tam yra specialistai, kurie atvažiuoja po įvykio apžiūrėti automobilio. Atėjusi atsisėdo į automobilį, kartu atsisėdo ir sūnus su kito automobilio vairuotoju. Liudytoja deklaraciją užpildė pagal jų pasakojimus, kadangi įvykyje pati nedalyvavo, ir paskambino į draudimą (3 t., b. l. 34–35). Teismas, liudytojai D. G. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai, o jos sūnus E. G. juo naudodavosi tik kartais. 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, ji su vyru šiuo automobiliu „Renault Scenic“ apie 15 val. išvažiavo iš Trakų, kur keturias paras ilsėjosi, ir jau sutemus, tikslios valandos neprisimena, grįžo į namus, kur buvęs jos sūnus E. G. paprašė jos paskolinti automobilį, nes jam kažkur reikėjo nuvažiuoti. Ji automobilį sūnui paskolino ir šis išvažiavo iš namų. Praėjus keliolikai minučių, į namus parbėgo jos sūnus ir pasakė „mama, sudaužiau mašiną“. Ji paklausė jo, ar yra sužeistų, ar didelė avarija. Sūnus pasakė, kad jis važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Ji paklausė, kur tiksliai viskas įvykio, sūnus atsakė, kad sankryžoje, netoli namų, dar sūnus pasakė, kad kito automobilio vairuotojas kalba tik rusiškai, todėl jam keblu su juo susikalbėti ir paprašė jos eiti kartu su juo į autoįvykio vietą. Jos vyras eiti atsisakė, nes automobilis priklausė jai, be to lauke lijo ir jis nenorėjo eiti tokiu oru. Atėjusi su sūnumi į autoįvykio vietą, ji pamatė pagrindiniame kelyje stovintį džipą, o jos automobilis stovėjo priekyje džipo. Ji tuo metu automobilių apgadinimų neapžiūrinėjo, atsisėdo į savo automobilio galą, ten atsisėdo ir jos sūnus bei džipo vairuotojas, kurio ji paklausė, ar jis turi visus reikiamus dokumentus. Jis atsakė, kad turi, ir nuėjo jų atsinešti, o ji paskambino į draudimo bendrovę ir pranešė apie autoįvykį. Su draudimo įmonės operatore kalbėjosi ir ji, ir džipo vairuotojas. Džipu važiavo du asmenys, tačiau ji bendravo tik su vairuotoju. Po to ji užpildė kelių eismo įvykio deklaraciją, surašydama joje tuos duomenis, kuriuos jai nurodė sūnus ir džipo vairuotojas, pagal jų pasakojimą nubraižė ir autoįvykio schemą. Po to ji su džipo vairuotoju apsikeitė telefonų numeriais ir jie išsiskyrė. Kitą dieną ji vėl susisiekė su draudimo bendrovės atstovu ir susitarė dėl jos automobilio apžiūros. Vėliau į jos namus atvyko draudimo įmonės atstovas, kuris nufotografavo jos automobilio apgadinimus. Po keleto dienų pas ją vėl atvyko draudimo įmonės atstovas pakartotiniai automobilio apžiūrai, nes sakė, kad iš pirmos apžiūros neišliko nuotraukos ar kažkas panašaus. Tą kartą ji su draudimo įmonės atstovu nebendravo, nes namuose buvo sūnus ir jis parodė automobilį. Po to ji draudimo bendrovės atstovo klausė, kur gali automobilį remontuoti, bendrovė ją informavo, kad sustabdo išmokos mokėjimą, todėl automobilį ji pardavė, nes neturėjo lėšų jo remontui. Dėl ko nemoka draudimo išmokos, bendrovė jos neinformavo, jai pačiai pradėjus domėtis dėl ko nemokama išmoka, ji gavo atsakymą, kad vyksta tyrimas. Visi jos automobilyje esantys apgadinimai turėjo būti padaryti autoįvykio metu, nes iki šio įvykio automobilio kėbule jokių apgadinimų ji nepastebėjo. Automobilį ji tam ir draudžia „Kasko“ draudimu, kad, jeigu atsirastų pažeidimų, jai draudimas atlygintų žalą (1 t., b. l. 172–173). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja D. G. juos patvirtino. Papildė, kad, kai atėjo į įvykio vietą, Renault stovėjo priešais džipą, dešinėje kelio pusėje (žiūrint į (duomenys neskelbtini) pusę). Automobiliai stovėjo priekiais į (duomenys neskelbtini) pusę. Deklaraciją pildė liudytoja, duomenis apie automobilių sugadinimą jai galimai diktavo vairuotojai. Kadangi buvo tamsu ir lijo, liudytoja atsisėdo į savo automobilį, surašė bendrus apgadinimus, nes yra ekspertai, kurie atvažiuoja ir apžiūri automobilį. Liudytojai nėra žinoma, kad sūnus bendrautų su BMW vairuotoju. Mačiusi, kaip po įvykio jie apsikeitė telefonų numeriais. Atsimena, kad liudytoja nusifotografavo vairuotojo asmens dokumentus. Deklaracijoje pasirašė vairuotojai. Neatsimena, kaip kitą dieną organizavo susitikimą – nepamena, ar iš anksto susitarė susitikti, ar susiskambino, bet susitikimas buvo jų noru, kad sužinotų, kur jiems toliau kreiptis. Liudytoja nebuvo įlipusi į BMW automobilį, o ar buvo sūnus, nežino. Iki įvykio automobilis nebuvo apgadintas. Jos automobilis užsivesdavo be raktelio ir pavažiuodavo. Tokiu būdu automobilis buvo pavažiavęs po laiptais, su šiuo eismo įvykiu tai nesusiję. Po įvykio savo automobilio apgadinimų liudytoja neapžiūrinėjo ir deklaraciją surašė tik iš vairuotojų paaiškinimų. Draudimo specialistai buvo atvykę du kartus. Paaiškinimų liudytoja nerašė, kadangi įvykyje nebuvo. Draudimo išmokų dėl automobilio pavažiavimo po laiptais negavo, kadangi dėl to nesikreipė, kadangi jai tai netrukdė važiuoti. Automobilis buvo apgadintas mažiau nei prieš mėnesį iki to įvykio. Jis pats pavažiavo po mediniais laiptais ir buvo įlenktas variklio dangtis. Negali pasakyti, ar šio įvykio metu kapotas buvo apgadintas. Automobilį po įvykio pardavė, bet nepamena, kada. BMW apgadinimą liudytoja pastebėjo, kai jie susitiko kitą dieną po įvykio (duomenys neskelbtini). Tada pamatė, kad įlenkimas yra stiprus. Apgadinimų neapžiūrinėjo, nes tam yra specialistai. Liudytoja niekada iš draudimo neima pinigų, visada automobilį remontuoja servise. Teismui pasiūlius perskaityti liudytojos ranka darytus įrašus deklaracijoje, liudytoja perskaito, jog ten nurodyta, kad „apgadintas dešinės pusės sparnas, buferis, barška...“. Tarp deklaracijoje nurodytų apgadinimų nėra nurodyti apgadinimai, kurie atsirado atsitrenkus į laiptus (3 t., b. l. 35–36).Liudytojas R. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų tyrimo ekspertu. Draudimo bendrovė tiria eismo įvykius, taip pat kaltės pasekmes. Liudytojui paskambino kolegos iš (duomenys neskelbtini) Kauno žalų centro ir pranešė, kad yra keistas įvykis, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini) piliečio automobilis „BMW X5“, kuriam padaryta didelė žala, o kitas automobilis – Renault. Gavus paaiškinimus ir fotonuotraukas buvo panašu, kad automobiliai nėra susidūrę. Ant automobilio BMW susidarę pėdsakai liudija, kad greičiausiai šis automobilis skersinio slydimo režime atsitrenkė į kažkokią kliūtį, greičiausiai į kažkokį kelmą, nes rasta deformacijų slenkstyje. Buvo matomi keli skirtingi automobilio Renault sugadinimai. Trasos yra priekyje ir atgal, aukštyn, žemyn, taip pat du statiniai įkirtimai. Kai vienas automobilis iš šalutinio kelio iškiša kampą ir slystamai kontaktuoja su kito automobilio šonu, susidaro labai ryškios horizontalios trasos, pėdsakai. Tačiau tokių nei ant vieno, nei ant kito automobilio nebuvo. Be to, abu eismo dalyviai nurodė didelį greitį, nors jie susidūrimo metu stovėjo vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, parašė kreipimąsi į prokuratūrą. Šis įvykis išsiskyrė iš kitų. Liudytojas pats automobilio nematė ir nebendravo su eismo įvykio dalyviais. Jis nuo 1986 m. yra eismo įvykių ekspertas. Jam pateikė įvykio fotonuotraukas ir įvykio dalyvių paaiškinimus bei schemas. Automobilio Renault deformacijos mastas žymiai mažesnis, nors susidūrė su gerokai sunkesniu automobiliu, o BMW automobilio labai stipriai deformuotas slenkstis. Renault automobilio sugadinimai buvo paviršiniai ir nesudarantys vienos logiškos visumos. Automobilio Renault du įkirtimai iš dešinės į kairę padaryti galimai kažkokiu įrankiu (kirstuku ar pan.), šie apgadinimai padaryti ne įvykio metu. Negali pasakyti, kad buvo bandoma dirbtinai imituoti autoįvykį, ant automobilio BMW imitavimo pėdsakų nebuvo. Dažniausiai pasitaikantis būdas – brūžinimas pirmyn ir atgal, galimai kitu automobiliu, tačiau šiuo atveju tokių pėdsakų ant automobilio nesimatė. Dėl automobilio Renault – jau dirbtinai, nes būna ryškus pėdsakas, jeigu jie iš tikrųjų kontaktavę būna. Tikėtina, kad automobiliai iš viso nebuvo susidūrę tarpusavyje. Imitavimas greičiausiai buvo deklaracijos nupiešimas. Automobiliams susidūrus tokiu greičiu, koks nurodytas, tikrai neįmanoma likti toje pačioje vietoje. Smūgis buvo slystamas į automobilį BMW, jis didelio stabdymo nepatyrė, tai jeigu automobilis važiavo 60 km/h, automobilis intensyviai stabdydamas, čiuoždamas juda dar apie 20 metrų. Schemoje pavaizduota, kad automobiliai sustoję sankryžoje. Kad įvykis būtų tikras požymių nėra, jis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo eismo įvykio dalyviai. Liudytojas pagal gautą medžiagą parašė raštą prokuratūrai, o po to vertino teismo ekspertai. Liudytojas gretinimo neatliko, nurodė pačius esminius dalykus, o ar tie automobiliai buvo aplinkybėmis susilietę, liudytojas negali atsakyti. Tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė eismo įvykio dalyviai, susidūrimo tikrai nebuvo. Renault automobilio vairuotojo parodymai neatitiko padarytų sugadinimų – esminis neatitikimas tai, automobiliai sustojo įvykio vietoje, sankryžoje vienas šalia kito. Ant automobilio Renault turėjo likti ryškios horizontalios trasos, o tokių pėdsakų nebuvo (3 t., b. l. 58–59).Iš 2017 m. kovo 13 d. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus ir išskiriamų dokumentų apyrašo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečių R. E. ir E. M. išskirtas, kadangi šie nusikalstamas veikas galimai įvykdę įtariami asmenys vengia dalyvauti procese, vykdoma jų paieška (1 t., b. l. 12–16).Iš 2015 m. gruodžio 9 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus žalų tyrimo eksperto R. L. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais matyti, jog bendrovė kreipėsi, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo sukčiauti, 2015 m. lapkričio 12 d. deklaravus inscenizuotą eismo įvykį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18). 2015 m. lapkričio 12 d. Eismo įvykio deklaracijoje, pasirašytoje R. E. ir E. G., matyti, deklaruojamas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo R. E. vairuojamas „BMW X5“ ir E. G. vairuojamas „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam padaryti tokie matomi sugadinimai: „dešinės pusės sparnas, buferis, barška variklis, neina važiuoti“ (1 t., b. l. 19).Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ specialistų R. K. ir T. J. pateiktų transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti automobiliams „BMW X5“ ir „Renault Megane Scenic“ nustatyti sugadinimai (1 t., b. l. 20–21). 2015 m. lapkričio 24 d. E. G. paaiškinime matyti, kaip jis raštu laisva forma paaiškino eismo įvykio aplinkybes: „važiavau iš namų į (duomenys neskelbtini) pas draugus apie 20 val. iš (duomenys neskelbtini), sukinėjau į plentą (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę važiavau +/- 45 km/h sukdamas nepastebėjau man iš dešinės pusės važiavusio automobilio BMW ir judėjau per sankryžą apie +/- 40 km/h, kol pajutau kontaktą į savo automobilio priekinį dešinį kampą. Susidūrimo metu aš priekiniu dešiniu kampu kliudžiau BMW priekinį kairįjį sparną arba dureles, tiksliai nepamenu. Po susidūrimo mano automobilis liko susidūrimo vietoje, o BMW sustojo po maždaug 10 m už mano automobilio. Po susidūrimo Reno sustojo įstrižai važiuojamosios dalies, bet vėliau aš jį patraukiau į kelkraštį. Kito eismo dalyvio nepažįstu. Kitas vairuotojas iš pradžių buvo nepatenkintas, aš jo nesupratau, todėl į pagalbą pasikviečiau mamą. Po įvykio pradėjo barškėti variklis kiek išsiaiškinau, kad gali būti nušokęs krumpliaračio diržas” (1 t., b. l. 22). 2015 m. lapkričio 19 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame paaiškinime E. G. nurodė, jog: „vakare važiavau tamsiu paros metu šalutiniu keliu sukdamas (į kairę) ir per veidrodėlį, lyjant nepamačiau pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Į jį atsitrenkiau, į vairuotojo dureles, iš inercijos jis man dar nusineš“, schemose pažymėti du automobiliai A ir B, po schema nurodyta – grafoje „Schemoje pažymėti objektai“: 1. A „Renault Megane Scenic“ 45 km/h; B „BMW X5“ greičio nežinau; grafoje „2. Šukės“ – buferio plastmasė, sparno dažai, priekinės faros šukės; grafoje „3. Pėdsakai“ – slidus asfaltas, šlapias buvo, stabdymo žymių nėra“; grafoje „Kelio danga ir jos būklė – asfaltas šlapias“; grafoje “Ryšiai su kitais eismo dalyviais prieš eismo įvykį“ – nepažįstamas (1 t., b. l. 23).2015 m. lapkričio 13 d. prašymas patvirtina, kad automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė D. G. kreipėsi dėl draudimo išmokos, įvykio aprašymo grafoje nurodžiusi: „Sūnus E. G. apie įvykį paaiškinimą parašys atvykęs į (duomenys neskelbtini) padalinį (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 27). 2016 m. sausio 8 d. pateikta informacija iš VĮ Regitra patvirtina, kad transporto priemonės valdytoja ir savininkė D. G. 2015 m. gruodžio 19 d. pranešė apie automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą (1 t., b. l. 28).2016 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad deklaruoto eismo įvykio dalyviai pavaizdavo skirtingas automobilių galutinio sustojimo vietas. Automobilio „BMW X5“ kairio šono sugadinimai, išskyrus sugadinimus ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi, nei apimtimi, nei pobūdžiu, nei intensyvumu nėra suderinami su automobilio „Renault Megane Scenic“ dešinio šono priekinės dalies sugadinimais. Automobilio „BMW X5“ abi kairės pusės durelės ir slenkstis po jomis buvo sugadinti ne susidūrimo su automobiliu „Renault Megene Scenic“ metu. Automobilio „Renault Megane Scenic“ variklio dangtis apgadintas dešinėje pusėje iš viršaus ir iš priekio dėl mažiausiai dviejų skirtingo pobūdžio poveikių. Variklio dangčio dešinys kraštas sugadinimų neturi. Be to, ant „BMW X5“ kairio šono nėra tokių paviršių, kurie galėtų padaryti išvardytus sugadinimus, todėl automobilio „Renault Megane Scenic“ variklio dangtis buvo sugadintas ne kontakto su automobiliu „BMW X5“ metu. Automobilių tarpusavio kontaktu galima paaiškinti nebent menkų sugadinimų, esančių ties automobilio „BMW X5“ užpakalinio kairiojo rato priekine dalimi bei įbrėžimų ant automobilio „Renault Megane Scenic“ dešinio šono palei priekinio rato arką buvimą. Tarpusavio kontakto metu automobilio „Renault Megane Scenic“ priekino bamperio plastikinės apdailos dešinys šonas galėjo būti atplėštas ir užlenktas į priekį, pažeistas jo tvirtinimas bei sulaužytas priekinio dešinio žibinto gaubtas dešinėje pusėje. Aprašyti abiejų automobilių sugadinimai, kurie galėjo atsirasti dėl jų tarpusavio kontakto, yra itin menki. Iš esmės buvo padaryti paviršiniai pažeidimai, kurie negalėjo turėti įtakos nei vieno iš automobilių judėjimo trajektorijos ir režimo pakeitimui, todėl darytina išvada, kad ir jie buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 33–37, 38).Iš specialisto V. M. 2016 m. gruodžio 7 d. paaiškinimų protokolo matyti, kad jis iš esmės patvirtino specialisto išvadoje išdėstytas aplinkybes (1 t., b. l. 44–45).Iš 2016 m. balandžio 15 d. apžiūros protokolo matyti D. G. ir R. E. telefoninių pokalbių su AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu stenograma (1 t., b. l. 74–78).R. E. pokalbio su AB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante vertimo į lietuvių kalbą stenograma patvirtina, kad konsultantei aiškinant, kaip atvykti į draudimo atstovybę, pastarasis ją nutraukė, sakydamas: „Aš supratau, pas mus navigacija, mes išsiaiškinsime“, nors apklausiamas kaip įtariamasis jis parodė, kad į (duomenys neskelbtini) pateko sugedus navigacijai ir pasiklydus (1 t., b. l. 90).2016 m. apžiūros protokole buvo aprašytos E. G. ir D. G. pokalbių (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) išklotinės (1 t., b. l. 114–117).Iš E. G. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. E. naudoto telefono, kurio numeris + (duomenys neskelbtini), išklotinių bei jų apžiūros protokoluose atliktos analizės nustatyta, kad R. E. parodymai neatitinka jo judėjimo maršruto. E. G. ir R. E. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grįžo praktiškai tuo pat metu. E. G. bendravo su asmeniu, su kuriuo bendravo ir R. E., tai yra su V. F. ir minėtas bendravimas neatitinka V. F. nurodytų aplinkybių (1 t., b. l. 114–127, 141–150).Užklausa apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną patvirtina R. E. valstybinės sienos kirtimų datas ir vietas (2 t., b. l. 1–5).Dokumentų kopijos iš E. G. tarnybinės asmens bylos, iš kurių matyti jo aukštojo mokslo cenzas, išrašai apie atskirų studijuotų dalykų įvertinimus, tarp kurių ir iš rusų kalbos, kurios kaltinamasis vienu atveju nurodo visiškai nemokantis, kitu – beveik nemokantis arba mokantis silpnai, kaltinamojo užimamų pareigybių aprašymas, jo paties rašytas gyvenimo aprašymas (3 t., b. l. 45–56). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo papildomai apklaustas nuteistasis E. G.. Nuteistasis parodė, kad po įvykio jis suprato, jog kitame automobilyje buvo rusakalbiai asmenys, todėl jis pasikvietė vertėjauti savo motiną ir susėdę automobilyje užpildė eismo įvykio deklaraciją. Po smūgio jie automobilius patraukė į kelkraštį, jis po įvykio automobilio „BMW X5“ neapžiūrėjo, kadangi buvo blogos oro sąlygos, tačiau jis suprato, kad dėl sukelto eismo įvykio kaltas jis. Eismo įvykio deklaraciją pildė jo motina, rašė ranka iš jo žodžių, o jis duomenis patvirtino savo parašu. Kitą pusę motina pildė, bendraudama su (duomenys neskelbtini) piliečiais, jis pats D. G. nenurodė, ką pildyti apie automobilį „BMW X5“, nenurodė jai šio automobilio kairės pusės apgadinimų. Ar pasirašydamas perskaitė, ką kitoje deklaracijos pusėje nurodė (duomenys neskelbtini) piliečiai, jis neprisimena. Užpildytą deklaraciją pasiėmė nuteistojo motina, ar davė kopiją rusams, nežino. Kitą dieną susitikęs su R. E. jis automobilio apgadintos pusės neapžiūrėjo, tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga jam tapo aišku, kad automobilis „BMW X5“ buvo apgadintas ir iki šio eismo įvykio. Pažymėjo, jog jis dirba (duomenys neskelbtini), tarnybos metu jam retai tenka bendrauti su (duomenys neskelbtini) piliečiais, jo darbo vieta – budinčioje dalyje, kur jis per radijo stoteles bendrauja su pareigūnais, kurie dirba ruože. Užkardos veikimo teritorijoje pėsčiųjų praleidimo posto ar gyvenvietės šalia nėra. Rusų kalbą jis mokėsi du metus vidurinėje mokykloje, taip pat vieną semestrą studijuodamas. Mano, kad (duomenys neskelbtini) pilietis pasinaudojo situacija ir ketino apgauti draudimo bendrovę ir nuteistąjį. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, suklaidinimu, paskatinusiu asmenis nenaudingai disponuoti jiems priklausančiu turtu, bei kaltininko tyčia. Tyčios turinį kaltininko veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad apgaule suklaidinus asmenį (šiuo atveju juridinį asmenį – draudimo bendrovę), jam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, kuriame nurodoma apie galimą inscenizuotą eismo įvykį tarp E. G. ir R. E. vairuotų automobilių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu paskyrus užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertams, pateiktoje 2016 m. balandžio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog automobiliai „BMW X5“ ir „Renault Scenic“ buvo apgadinti ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, tai yra automobiliui „BMW X5“ važiuojant apie 50 km/h greičiu, o automobiliui „Renault Scenic“ važiuojant 45–50 km/h greičiu. Tokia specialistų išvada grindžiama tuo, kad dėl minėtų automobilių tarpusavio kontakto atsiradę jų sugadinimai yra itin menki. Vis tik išvadoje pažymima, jog šių transporto priemonių tarpusavio kontaktas neatmestinas. Jo metu automobiliui „Renault Megane Scenic“ galėjo būti padaryti įbrėžimai palei dešiniojo šono priekinio rato arką, atplėštas ir į priekį užlenktas priekinio bamperio plastinės apdailos dešinys šonas, pažeistas jo tvirtinimas bei sulaužytas priekinio dešiniojo žibinto gaubtas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus išvadą pateikusį specialistą V. M. (V. M.), jis nurodė iš esmės analogiškas galimo automobilių „Renault Megane Scenic“ ir „BMW X5“ susidūrimo aplinkybes kaip ir išvados tiriamojoje dalyje. Būtent tokius automobilio apgadinimus E. G. nurodė eismo įvykio deklaracijoje, kurios duomenis iš jo žodžių teigė užrašiusi D. G., o pats E. G. jų teisingumą patvirtino parašu. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar tiek aptarti „Renault Megane Scenic“, tiek „BMW X5“ nustatyti apgadinimai atsirado šį eismo įvykį inscenizuojant, ar jam realiai įvykus. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje teigiama, jog tikėtina, kad automobilis „BMW X5“, judėdamas nedideliu greičiu, kairiojo šono sritimi ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi galėjo kliudyti stovėjusio automobilio „Renault Scenic“ dešiniojo šono dalį ties priekiniu ratu. Toks transporto priemonių susidūrimo mechanizmas pateikiamas ir E. G. suformuotame kaltinime. Nors nurodyti teiginiai paneigia E. G. paaiškinimuose pateiktą apytikslį jo automobilio važiavimo greitį, tačiau, įvertinus tai, kad šių transporto priemonių susidūrimo galimybė vis tik neatmestina, šios išvados tikėtinas pobūdis negali lemti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje daromos kategoriškos išvados, kad eismo įvykis galėjo kilti tik jį inscenizavus, o ne esant kitoms eismo įvykio kilimo aplinkybėms. Tokios teismo išvados yra pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Sprendžiant dėl automobiliui „Renault Megane Scenic“ konstatuotų sugadinimų būtent nagrinėjamo įvykio metu, skundžiamame nuosprendyje atkreipiamas dėmesys į liudytojos D. G., šios transporto priemonės savininkės, parodymų nenuoseklumą. Ikiteisminio tyrimo metu pastaroji teigė, jog visi automobilio apgadinimai turėjo būti padaryti eismo įvykio metu, tačiau teisme ji pažymėjo, jog automobilio priekinio dangčio sugadinimas (du nedidelio ploto įspaudai dangčio kairėje pusėje) su šiuo eismo įvykiu nesusiję. Nors pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę įvertino kaip esminę, tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo. Iš byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos kopijos turinio matyti, jog joje nenurodytas būtent šis „Renault Megane Scenic“ apgadinimas. Tokio apgadinimo kaip eismo įvykio pasekmės savo paaiškinimuose draudimo bendrovei nenurodė ir E. G.. Vien tai, kad ekspertai šį apgadinimą nepagrįstai vertino kaip galimai atsiradusį dėl šio eismo įvykio ar, kad jo nenurodė liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu, nepagrindžia E. G. kaltės, siekiant apgaulės būdu savo ar kitų asmenų naudai pasisavinti draudimo bendrovės turtą. Juolab, kad šio sugadinimo E. G. nenurodė nei pildant eismo įvykio deklaraciją, nei vėlesniuose paaiškinimuose draudimo bendrovei. Vienas esminių argumentų, lėmęs manymą, jog eismo įvykis inscenizuotas, buvo E. G. pirminiame paaiškinime draudimo bendrovei nurodytas jo važiavo greitis iki susiduriant su automobiliu „BMW X5“, prie kurio, pasak specialistų vertinimų, tokie mažareikšmiai transporto priemonės „Renault Megane Scenic“ apgadinimai negalėjo atsirasti. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, vien ši aplinkybė negali būti laikoma objektyviai patvirtinančia apelianto kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Nors asmuo, siekiantis gauti draudimo išmoką dėl eismo įvykyje kilusios žalos, turi kuo įmanoma tiksliau atkurti ir įvertinti įvykio aplinkybes, tačiau toks kiekvieno asmens situacijos vertinimas yra subjektyvus, priklausantis nuo daugelio tiek nuo paties asmens psichologinės būsenos priklausančių, tiek ir kitų – nuo jo nepriklausančių objektyvių aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog bendrai jo transporto priemonės greitis buvo apie 40 km/h. Koks greitis buvo sankryžoje, jis pasakyti negalėjo, mano, kad pamatęs BMW automobilį, jis turėjo stabdyti. Nors skundžiamame nuosprendyje tokios aplinkybės, kaip ir tai, jog parodymus nuteistasis davė po visų liudytojų apklausų, įvertintos kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant jokių kitų nuteistojo siekį iškraipyti objektyvią tiesą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, jog pirminiame paaiškinime nurodęs apytikslį transporto priemonės greitį, nuteistasis negalėjo sąžiningai klysti. Juo labiau, kad jis nenurodė, kokiu jo važiavimo metu jis užfiksavo tokį savo vairuojamos transporto priemonės greitį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog eismo įvykis kilo „T formos“ sankryžoje“, kurioje šalutinis kelias maždaug stačiu kampu kertasi su pagrindiniu keliu, todėl nėra objektyviai tikėtina tokia situacija, kad asmuo, ne didelį vairavimo stažą, profesionalus ir patyręs vairuotojas, o tik turintis 5 metų vairavimo stažą žmogus, bylos duomenimis ne charakterizuojamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimus linkęs daryti eismo dalyvis, važiuodamas tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms, ketindamas sukti iš šalutinio kelio į pagrindinį, besikertantį su juo stačiu kampu, tokį manevrą atliktų jo paaiškinimuose nurodytu 45–50 km/h greičiu, jo nesumažindamas. E. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiki duomenys apie jo vairuotai transporto priemonei atsiradusius apgadinimus, nepaneigti. Aplinkybė, kad nutylėdamas automobiliui „BMW X5“ ankstesnio įvykio metu padarytus sugadinimus, neteisingus duomenis AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nenustačius E. G. ir šio asmens išankstinio susitarimo sukčiauti tokiu būdu, negali būti pagrindu spręsti dėl pastarojo kaltės dėl jam inkriminuojamų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota D. G. vardu, nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. balandžio 15 d. kompaktinio disko su garso įrašais protokolas patvirtina, kad apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešė automobilio „Renault Megane Scenic“ savininkė D. G.. Tiek ji, tiek automobilį „BMW X5“ vairavęs R. E. pokalbių su AB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante metu nurodė iš esmės analogiškas eismo įvykio aplinkybes - kad pastarojo vairuota transporto priemonė važiavo pagrindiniu keliu, kai į ją įvažiavo iš šalutinio kelio į kairę sukęs D. G. sūnaus E. G. vairuotas automobilis „Renault Megane Scenic“ ir atsitrenkė į kairįjį automobilio BMW šoną. Iš E. G. ir D. G. naudojamų mobiliojo ryšio telefono numerių išklotinės 2016 m. balandžio 14 d. apžiūros protokolo matyti, jog tiek nuteistasis, tiek ir jo motina D. G. iš karto po nurodomo eismo įvykio laiko, tai yra 20.12 val. (E. G.), 20.06, 20.07, 20.08, 20.12, 20.53 ir 20.56 val. (D. G.), skambindami AB „(duomenys neskelbtini)“ trumpuoju numeriu, jungėsi prie tos pačios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog E. G. ir D. G. po eismo įvykio draudimo bendrovei skambino būdami toje pačioje vietovėje. Pokalbio su AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu metu liudytoja D. G. telefono ragelį perdavė R. E., dėl ko darytina išvada, jog visi šie asmenys dalyvavo pranešant apie eismo įvykį. Tam, kad būtų galima spręsti, jog E. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. E.) veikė bendrininkų grupe, svarbu nustatyti ryšius tarp šių asmenų. E. G. kontaktų su telefono numeriais, kuriems priskirtas (duomenys neskelbtini) tarptautinis kodas, nenustatyta. Jokie kiti byloje esantys duomenys, nepatvirtina jų išankstinio susitarimo sukčiauti, siekiant apgaulės būdu užvaldyti draudimo bendrovės turtą. Nors skundžiamame nuosprendyje, iš esmės pažodžiui atkartojant kaltinamajame akte ir prokuroro baigiamojoje kalboje dėstomas aplinkybes, pažymima, jog nuteistojo naudoto telefono ir R. E. naudoto telefono išklotinių bei jų apžiūros protokoluose atlikta analizė patvirtina, kad R. E. parodymai neatitinka jo judėjimo maršruto, tačiau sutikti su tokiais argumentais pagrindo nėra. Pastarasis, apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, teigė iš Latvijos Respublikos įvažiavęs į Lietuvos Respubliką, apie pietus buvęs (duomenys neskelbtini) mieste, o vėliau vykęs link pasienio su (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta jo naudoto mobiliojo ryšio telefono jungimųsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus celių analizė, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šias aplinkybes patvirtina. Matyti, jog R. E. mobiliojo ryšio telefonas pirmą kartą Lietuvos Respublikoje jungėsi 2015 m. lapkričio 12 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini), tuomet 11.16 val., artėdamas nuo Latvijos Respublikos link (duomenys neskelbtini) miesto, jungėsi prie (duomenys neskelbtini) rajone esančios bazinės stoties, nuo 12.11 val. kelis kartus jungėsi per bazines stotis (duomenys neskelbtini) mieste. 18.30 val. ir kelis kartus po to iki 20.34 val. šis mobiliojo ryšio telefonas jungėsi per bazinę stotį, esančią (duomenys neskelbtini) rajone. Tai, kad R. E. navigacijos sistema galimai tam tikru laikotarpiu pradėjo veikti netinkamai (sugedo), dėl ko jis kurį laiką važiavo ne tuo keliu, o vėliau, po nagrinėjamo įvykio, vis tik pasiekė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir kitą dieną AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nurodė turintis navigacinę sistemą, jokiu būdu nepatvirtina šio asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir E. G. išankstinio susitarimo apgaulės būdu įgyti draudimo išmoką. Juolab, kad duomenų, kokio pobūdžio navigacijos sistemos gedimas buvo, tai yra ar prietaisas tik vienkartiniu atveju rodė netinkamą važiavimo link pasirinkto taško kryptį, ar tik laikinai neveikė, ar sugedo iš esmės, nėra, o byloje esantys duomenys patvirtina R. E. pakankamai dažną važiavimą iš (duomenys neskelbtini) srities į (duomenys neskelbtini). Pokalbių išklotinės patvirtina, jog tiek E. G., tiek asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, įvykio dieną buvo (duomenys neskelbtini) mieste, panašiu metu važiavo iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tačiau šie duomenys nepatvirtina ryšio tarp E. G. ir R. E. buvimo, o pirmosios instancijos teismas, juos vertindamas kaip bendrininkavimo požymį nagrinėjamoje byloje neabejotinai patvirtinančius duomenis, rėmėsi ne neginčijamais įrodymais, o tik objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais ir prielaidomis. Skundžiamame nuosprendyje dėstomi argumentai ir dėl E. G. rusų kalbos supratimo, su kuriais nuteistasis nesutinka apeliaciniame skunde. Jis teigė pasikvietęs į įvykio vietą motiną, kadangi negalėjo suprasti rusakalbių kitos transporto priemonės vairuotojo bei keleivio teiginių. Apylinkės teismas, siekdamas paneigti tokius nuteistojo argumentus, rėmėsi aplinkybėmis, jog E. G. yra (duomenys neskelbtini) statutinis „A“ lygio pareigūnas, turintis (duomenys neskelbtini) laipsnį, atliekantis sargybą prie Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog tokias pareigas užimantis asmuo neišvengiamai turi mokėti ir moka rusų kalbą tokiu lygiu, kad galėtų susikalbėti su asmenimis, kuriems rusų kalba – gimtoji. Siekiant nustatyti asmens tam tikros kalbos vartojimo įgūdžius (tiek rusų, tiek nuosprendyje minimos anglų kalbos), jo žinios, atliekant tam tikrus aprobuotus testus, yra vertinamos lygiais. Išvada, jog nuteistasis rusų kalbą mokėjo pakankamai, kad tinkamai ir suprantamai susikalbėtų su kitos transporto priemonės vairuotoju, atsižvelgiant vien į tai, jog vieną semestrą profesinės rusų kalbos (nežinant, kokio žinių lygio vartotojams ji buvo dėstoma) mokydamasis E. G. turėjo 8 (gerai) balų įvertinimą, o iš anglų kalbos (vėlgi, nežinant ir šio dėstyto dalyko lygio) turėjo žemesnį – 7 balų įvertinimą, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. G. nurodė, jog rusų kalbos jis mokėsi mokykloje du metus, o taip pat profesinės rusų kalbos – universitete vieną semestrą. Tokius jo argumentus patvirtina su apeliaciniu skundu pateiktos dokumentų kopijos, iš kurių matyti, jog rusų kalbą E. G. universitete mokėsi tik vieną semestrą trečiame kurse, o programos apimtis iš viso tesudarė 81 valandą, iš kurių tik 32 valandos buvo skirtos studijoms auditorijoje, o 42 valandos – savarankiškam darbui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog apelianto rusų kalbos žinios buvo pakankamos jam, nuteistojo žodžiais, esant šoko būsenos po eismo įvykio, tinkamai suprasti rusakalbius asmenis, iš jų žodžių užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kurioje turi būti nurodomi ne tik asmenų duomenys, bet ir transporto priemonėms nustatyti sugadinimai bei aptarti kitus su eismo įvykiu susijusius klausimus. Skundžiamame nuosprendyje, analizuojant byloje surinktus E. G., R. E. ir E. M. bendrininkavimą pagrindžiančius duomenis, pažymėtina, jog akivaizdu, kad tariamai pasirengiant šio nusikaltimo darymui, nėra nustatyti kaltinamojo ir kitų asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas, tiesioginių kontaktų. Buvo bendrauta jau po įvykio per liudytoją V. F.. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šiam liudytojui R. E. skambino dieną po įvykio – 2015 m. lapkričio 13 d. 8.15 val., 5.55 val. ir 8.58 val. E. G. šiam asmeniui iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino taip pat dieną po įvykio – 2015 m. lapkričio 13 d. 14.42 val. Iki kaltinime nurodomo eismo įvykio dienos ir laiko jokie ryšiai tarp E. G. ir V. F. nenustatyti. Apklausiamas teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. F. nurodė, jog R. E. yra jo pažįstamas, atvykęs į (duomenys neskelbtini) pirkti dėvėtų autodetalių parduotuvėje automobilio durelių, kitų detalių. Teigė, kad po eismo įvykio su juo susisiekė R. E. ir, jo prašymu, liudytojas nuvyko į (duomenys neskelbtini), kad patikrintų, ar eismo įvykio deklaracija užpildyta tinkamai ir tik tą vienintelį kartą yra matęs E. G.. Abejoti tokiais šio liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi nėra duomenų, paneigiančių tokius jo parodymus. Nors jis, aiškindamas, kokiu tikslu 2015 m. lapkričio 13 d. jam paskambino E. G., teigė, jog galimai nuteistasis jam skambino paprašytas šalia buvusio R. E., tačiau, tyrimo duomenimis, tuo metu (duomenys neskelbtini) šis asmuo būti negalėjo, o grįsti išankstinį E. G. ir R. E., ir juolab E. M., susitarimą, V. F. tarpininkaujant šiuo 34 sekundžių trukusiu telefoniniu pokalbiu, nėra pagrindo. Byloje apklausti liudytojai D. G., taip pat pats nuteistasis E. G. patvirtino, jog kitą dieną po nagrinėjamo eismo įvykio, jis susitiko su R. E. ir E. M. (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. U., kurio parodymai abejonių nekėlė ir pirmosios instancijos teismui, matęs įvykio vietoje E. G. ir R. E. vairuotą automobilį, teigė 2015 m. lapkričio 13 d. 10 val. tokį patį „BMW X5“ (apgadinta kaire puse, rusiškais numeriais) matė (duomenys neskelbtini). Nors į teismo klausimą pirmosios instancijos teisme liudytojas atsakė, kad teigti, jog tai buvo tas pats automobilis, kaip ir matytas eismo įvykio metu, negali, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. patvirtino, kad apie 9 val., ar kiek vėliau, į parduotuvę, kurioje jis dirbo (duomenys neskelbtini), užėjo rusakalbis vyras su draugu, kuris nurodė, kad pateko į eismo įvykį, rodė eismo įvykio deklaraciją, liudytojas matė šio asmens stipriai apgadinta kaire puse automobilį „BMW X5“. Minėti asmenys buvo palydėti iki kambario, užsiregistravo ir jame praleido keletą valandų (1 t., b. l. 169). Tokios aplinkybės tik patvirtina E. G. parodymus, jog kitą dieną po eismo įvykio, jis susitiko su R. E. (duomenys neskelbtini), kadangi jos nėra paneigtos tyrimo metu ir teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka atitinka Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją“, nurodęs, kad būtent kaltinančioji pusė privalo pateikti asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, kaltumo įrodymus, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendinamas ir BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje, kurioje įsakmiai nurodoma, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, bei BPK 41 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BK numatyta tvarka. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais, o teismas, nagrinėjantis bylą, gali priimti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, jeigu išsamiai ir objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės.Apkaltinamasis teismo nuosprendis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį gali būti priimtas tik tada, kai yra visiškai ir besąlygiškai įrodyta asmens kaltė (tyčia) panaudoti apgaulę savo ar kitų naudai įgyjant svetimą turtą, susiformavusi dar iki asmens, kurio turtą (ar turtines teises) siekiama užvaldyti, suklaidinimo. Būtent apgaulė, kuri turi būti esminė asmens apsisprendimui jam nenaudingu būdu perleisti turtą ar turtines teises, pagal BK 182 straipsnį yra požymis, atskiriantis sukčiavimo veiką nuo kitų turtinių nusikaltimų sudėčių. Vertinant asmens veiksmus pagal BK 300 straipsnį, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Taigi būtent reikšmingų teisinių pasekmių sukėlimas yra vienas iš kriterijų, turintis itin didelę reikšmę šios nusikalstamos veikos pavojingumui, kartu ir šios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje toks esminis juridinę reikšmę turinčio dokumento – eismo įvykio deklaracijos suklastojimas E. G. veiksmais nenustatytas. Netinkamas ir neatsakingas deklaracijos užpildymas, neįsitikinus visomis joje nurodomomis aplinkybėmis, neturint tyčios suklastoti šį dokumentą, kas nustatyta apeliacinės instancijos teisme, negali būti vertinamas ne kaip tyčinis dokumento klastojimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus faktinius duomenis, sprendžia, jog apylinkės teismas, nepagrįstai pripažino, kad E. G., veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasikėsino apgaulės būdu savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, tyčia pateikdamas draudimo bendrovei žinomai objektyvios tiesos neatitinkantį, juridinį faktą patvirtinantį dokumentą – eismo įvykio deklaraciją. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą, kad būtent apelianto veiksmais buvo pasikėsinta tyčia suklaidinti draudimo bendrovę. Tad nenustačius, jog eismo įvykis, nurodytas eismo įvykio deklaracijoje, buvo inscenizuotas t. y. jo nebuvo, bei, kad šiame dokumente pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys buvo tyčia suklastoti, nėra pagrindo spręsti apie BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių E. G. veiksmuose buvimą. Kadangi apelianto veiksmai neatitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų požymių, jis dėl šių kaltinimų išteisintinas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kitų procesinių klausimų

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų ir priimant naują nuosprendį, iš naujo išspręstini ir kiti procesiniai klausimai:E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais, 331 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.