- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-05
- Bylos Nr.
- 1-92-443/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00565-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neturintis nepilnamečių vaikų, aukštojo išsilavinimo – baigęs M. Romerio universiteto teisės-valstybės sienos apsaugos specialybės bakalauro studijas, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka 1 m. laikotarpiu nebaustas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. G. suklastojo dokumentą ir pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tai yra, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti AB „Lietuvos draudimo“ draudimo išmokas, veikdamas bendrininkų grupėje su R. E. ir E. M., 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. Bizierių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, inscenizavo draudiminį autoįvykį Nr. 1649281, kurio metu jam sėdint stovinčiame automobilyje Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. G., R. F. pilietis R. E., vairuodamas automobilį BMW X 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas nedideliu greičiu, tyčia, savo vairuojamo automobilio kairio šono sritimi ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi kliudė stovėjusio automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio šono dalį ties priekiniu ratu, ko pasėkoje buvo padaryti menki sugadinimai, esantys ties automobilio BMW X 5 užpakalinio kairiojo rato priekine dalimi bei įbrėžimai ant automobilio Renault Scenic dešinio šono palei priekinio rato arką, galimai atplėšiantį priekį, užlenkiant priekinio bamperio apdailos dešinįjį šoną, pažeidžiant jo tvirtinimą bei sudaužant priekinio žibinto gaubtą dešinėje pusėje, kas yra iš esmės paviršiniai pažeidimai, kurie negalėjo turėti įtakos nei vieno iš automobilių judėjimo trajektorijos ir režimo pakeitimui; iš karto po to AB “Lietuvos draudimas“ pateikė melagingus duomenis apie tariamai dėl neatsargumo įvykusį eismo įvykį, tai yra, kad 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. Bizierių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, jis, vairuodamas savo motinai D. G. priklausantį automobilį Renault Scenic, važiuodamas apie 45 km/h greičiu iš šalutinio kelio, įvažiuodamas į pagrindinį kelią suko į kairę, nepraleisdamas pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiavusio automobilio BMW X5 ir su juo susidūrė, po to suklastojo tariamo eismo įvykio deklaraciją, surašant joje nebūto eismo įvykio duomenis, kurią jis ir R. E. patvirtino parašais ir kartu su jo bei R. E. pasirašytais melagingais paaiškinimais apie tariamai įvykusį eismo įvykį, pateikė draudimo įmonei, o draudimo bendrovės atstovams atliekant automobilių apgadinimų apžiūrą, automobilio BMW X 5 apžiūroje dalyvavęs jo savininkas E. M. žodžiu patvirtino tariamo eismo įvykio aplinkybes ir, kad visi automobilio BMW X 5 apgadinimai buvo padaryti nurodomo eismo įvykio metu ir tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą bendrai 7610,62 Eur sumai, tačiau nusikalstamos veikos dėl turto įgijimo apgaule nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė, įtarusi apgaulę, išmokų neišmokėjo ir kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, – padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK (toliau tekste – BK) 300 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 1 d.
Kaltinamasis E. G. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, o teisme neprisipažino kaltu. Tačiau kaltinamojo E. G. kaltė įrodyta E. G. rašytiniais paaiškinimais AB „Lietuvos draudimas“, liudytojų J. U., R. K., T. J., R. L. parodymais, specialisto išvada, apžiūros aktais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Liudytojas J. U. parodė, kad yra kaltinamojo draugas, tačiau tai netrukdys jam būti objektyviu. Datos tiksliai nepamena, bet vakarop, jau sutemus, važiavo į Šakius ir matė dvi stovinčias mašinas su įjungtais avariniais signalais. Sustojęs nebuvo (t. 3, b. l. 30).
Teisėjas, liudytojui J. U. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas J. U. ikiteismio tyrimo metu parodė kad 2015 m. rudenį – nei mėnesio, nei dienos neprisimena, jau sutemus, – apie 19 val. ar 19.30 val., jis važiavo iš savo namų, esančių Gėlių g. 23, Bizierių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone į Šakius. Privažiavęs sankryžą su Ryto gatve jis pamatė dešinėje kelio pusėje pagal jo važiavimo krypti stovintį automobilį BMW X5, su įjungtais avarinių šviesų žibintais, R. F. registracijos numeriais, o priekyje jo stovėjo automobilis Renault Scenic – suprato, kad tai Gudaičių automobilis. Jis pro šiuos automobilius pravažiavo nesustodamas, kad jie būtų apgadinti nepastebėjo, jokių žmonių prie automobilių taip pat nematė, taip pat nematė ar kas buvo automobilių viduje. Kitą dieną – apie 10 val., jis tokį pat automobilį BMW X 5 matė važiuojantį V. K. gatve Šakiuose nuo Kauno pusės. Jis kurį laiką važiavo paskui šį automobilį ir matė, kad jo kairysis šonas yra apgadintas. Ar tame automobilyje be vairuotojo dar kas nors buvo – neįsidėmėjo. Po Naujųjų metų jis sutikęs E. G. jam pasakė, kad matė sustojusį automobilį BMW X5 ir šalia stovintį jo automobilį ir paklausė ką jie veikė. E. G. atsakė, kad jis sukėlė autoįvykį ir kad liudytoją gali kviesti apklausai į policiją, nes jis matęs J. U. pravažiuojantį pro šalį su automobiliu VAZ 2106 ir apie tai, kad liudytojas yra matęs įvykį žodžiu informavo tyrėją (t. 1, b. l. 159-161).
Liudytojas J. U. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimus parodė, kad tie parodymai dėl praėjusio ilgo laikotarpio nuo įvykio teisingi ir tikslesni nei teisme duotieji. Įvykis buvo neapšviestoje gatvėje. Liudytojas važiavo link Šakių ir privažiavo automobiliams iš galo. Automobiliai stovėjo dešinėje kelio pusėje. Buvo tamsu, todėl automobilių apgadinimų nematė. Šiukšlių ant kelio taip pat nebuvo. Kitą dieną Šakių mieste matė tokį patį BMW automobilį – jis buvo tamsios spalvos, su rusiškais numeriais. Buvo apgadintas vairuotojo pusės šonas. Liudytojas negali teigti, kad tai buvo tas pats automobilis. Įvykio vakarą važiavo vienas. Iš pradžių važiavo su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, o po to – su trumposiomis. Ilgąsias šviesas įsijungė, kadangi gyvenvietė neapšviesta, o kai pamatė mirksinčius avarinius signalus, šviesas perjungė (t. 3, b. l. 30-31).
Liudytojas V. F. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Žino, kad įvykis buvo prie Šakių, bet kaimo pavadinimo neatsimena. Liudytojui pažįstami Rusijos piliečiai važiavo iš Kauno ir padarė autoįvykį. Jie paskambino ir prašė pažiūrėti, ar teisingai užpildyta deklaracija. Juos liudytoja pažįsta, nes jie iš jo seniau yra pirkę automobilį. Tą dieną jie buvo atvažiavę pas liudytojo draugą ir pirko priekines BMW X5 dureles (t. 3, b. l. 31).
Teisėjas, liudytojui V. F. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena – apie pietus, su BMW X 5 pas jį į svečius atvažiavo R. E. ir dar vienas vyriškis, kurio vardas E., pavardės nežino. Matė, kad kairės pusės šonas yra daužtas, pažeistos vairuotojo durelės, slenkstis, detaliau sugadinimų neprisimena. Po to, pavakarį, atrodo jau sutemus jie išvažiavo į namus Kaliningrado srityje. Po kiek laiko, gal apie 20-21 val., jam paskambino R. E. ir pasakė, kad pateko į autoįvykį Šakių rajone, tikslios vietos nesakė, ir paprašė jo atvažiuoti į prie įvažiavimo į Šakius esančią degalinę pažiūrėti ar gerai užpildyta kelių eismo įvykio deklaracija. Iš kokio telefono R. jam skambino jis dabar jau neprisimena, galėjo skambinti ir iš savo telefono. Jis per panašiai valandą laiko atvyko iki Šakių kur degalinės, esančios iš karto už žiedo, kairėje pusėje važiuojant link Šakių, teritorijoje pamatė stovintį R. automobilį ir R. paprašė kartu vykti į autoįvykio vietą. Tada jis važiavo pirmas, jis paskui jį, privažiavo gyvenvietę, kur pamatė Renault Scenic, kurio buvo apgadintas priekinės dalies dešinys kampas. Prie to automobilio stovėjo jaunas vaikinas, o viduje sėdėjo moteris, kuri nebuvo išlipusi. Tas vaikinas, dabar jau žino, kad tai E. G., jam parodė užpildytą eismo įvykio deklaraciją, kurioje jis buvo nurodytas kaip autoįvykio kaltininkas. Jis apžiūrėjo eismo įvykio deklaraciją, pasakė, kad ji jo nuomone užpildyta tinkamai ir išvažiavo atgal į Kauną. Kitą dieną jam paskambino E. G. ir pasakė, kad nesusikalba su R., paprašė jo pakalbėti su R. ir paaiškinti, kad jam reikia važiuoti į Kauną, į draudimo atstovybę. Po to telefoną paėmė R. ir jis jam paaiškino, kad jam reikia atvažiuoti į Kauną. Iš kur E. G. gavo jo telefono numerį, jis nežino, mano, kad jam jį pasakė R. Po to atvažiavęs į K. R. jam paskambino ir paprašė parodyti kelią iki draudimo bendrovės ir liudytojas jį ten palydėjo. Palydėjęs R.iki draudimo bendrovės jis išvažiavo, automobilio apžiūroje nedalyvavo. E. G. jis yra matęs tik tą vieną kartą ir su juo kalbėjo telefonu taip pat tik vieną kartą. Ar R. E. ir E. G. buvo pažįstami iki šio autoįvykio – jis nežino. Apie galimą autoįvykio inscenizaciją, siekiant gauti draudimo išmokas, jis nieko nežino (t. 1, b. l. 154-156).
Liudytojas V. F. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimus parodė, kad tie parodymai teisingi. Automobilį BMW X5 matė prieš įvykį, kadangi tą dieną jie pirko priekines dureles. Vakare peržiūrėjo deklaraciją, tačiau negali pasakyti kokie apgadinimai buvo padaryti. Be to, tą vakarą lijo, buvo vėjas, todėl aplink automobilį nevaikščiojo ir jo neapžiūrinėjo. Negali pasakyti kokie sugadinimai buvo nurodyti deklaracijoje. Be to, nelabai gerai matąs. Kitą dieną draugas paskambino ir klausė ką daryti. Kadangi būtų reikėję laukti kelias dienas, jie atvažiavo į Kauną, liudytojas parodė, kur yra draudimas ir jie nuėjo tvarkytis. Su E. G. ar jo artimaisiais liudytojas nėra bendravęs. K. R. važiuos į kokį nors kaimą Šakių rajone, liudytojui nesakė. R. atvažiavo, jiedu papietavo, nuvažiavo iki kito liudytojo draugo, kuris turi “šrotą”. Su R. paskutinį kartą bendravo telefonu, po to, kai jį paleido iš suėmimo. Žino, kad jis važinėdavo į komisariatą registruotis. R. sakė, kad draudime sunkiai susikalbėjo. Be to, jis sakė, kad nepaminėjo, jog dar prieš įvykį buvo įlenktos priekinės durelės. Šiaip tas įlenkimas vizualiai gerai matėsi, nes net slenkstis buvo įlenktas. Į autoįvykio vietą atvažiavo apie 20 val. – buvo tamsu, lijo, stiprus vėjas, – oras buvo labai blogas. Liudytoją apklausinėjo praėjus pusmečiui po įvykio. Tuomet papasakojo tai, ką matė (t. 3, b. l. 31).
L. R. K. parodė, kad dirba AB „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento žalų ekspertu-vertintoju. Nelabai ką atsimena, todėl prašo vadovautis byloje duotais ankstesniais jo parodymais (t. 3, b. l. 32).
Teisėjas, liudytojui R. K. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, AB "Lietuvos draudimas" gavo pranešimą apie draudiminį eismo įvykio, kurio metu susidūrė automobiliai Renault Scenic ir BMW X5. Jam buvo pranešta, kad autoįvykio kaltininkas vairavo Renault Scenic automobilį, o nukentėjęs yra BMW X 5 automobilis, kurį vairavo Rusijos pilietis. Pirmiausia jo kolega T. J. apžiūrėjo automobilį BMW X5, po šios apžiūros jie su kolegomis diskutavo ir buvo nuspręsta, kad pagal automobilio BMW X5 apgadinimus ir nupasakotas autoįvykio aplinkybes galima daryti išvadą, kad sugadinimai automobilio kėbule nebuvo padaryti šio autoįvykio metu. Po to jis vyko į Bizierių kaimą, Šakių rajone apžiūrėti kaltininko vairuoto automobilio Renault Scenic, kurį jam parodė jo savininkė D. G.. D. G. jam pasakė, kad automobilį autoįvykio metu vairavo jos sūnus, ji pati, atrodo sakė, autoįvykio nemačiusi, į autoįvykio vietą nuėjusi jau po autoįvykio. Daugiau D. G. jam nieko neaiškino, sakė, kad nieko nežinanti ir viską paaiškins jos sūnus. Po to liudytojas apžiūrėjo automobilį, surašė jo apgadinimus. Kitą dieną po to kai jis apžiūrėjo automobilį Renault, pas jį į darbovietę atvyko automobilio Renault vairuotojas E. G., kuris parašė paaiškinimą apie autoįvykio aplinkybes. Liudytojas su juo bendravo, sakė, ką šis turi užpildyti, paaiškinti. Apie tai, kad yra kilę abejonių dėl autoįvykio tikrumo jis E. G. nesakė. Bendraujant su E. G. matėsi, kad jis yra neramus, įsitempęs. Vertinant automobilio Renault apgadinimus ir automobilio BMW X5 apgadinimus bei deklaruotino kelių eismo įvykio aplinkybes, susidūrimo mechanizmą, buvo akivaizdu, kad automobilių apgadinimai buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio metu, todėl apie tai buvo informuotas draudimo bendrovės tyrimo skyriaus tyrėjas R. L., kuris, įvertinęs surinktą medžiagą, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Automobilio BMW X5 vairuotoją ir su juo buvusį dar vieną vyriškį jis matė lankantis pas jo kolegą T. J., tačiau pats su jais nebendravo (t. 1, b. l. 163-164).
Liudytojas R. K. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimus parodė, kad tie parodymai teisingi. Nepamena kaltinamojo. Liudytojas Šakiuose apžiūrinėjo Renault Scenic, o jo kolega apžiūrinėjo BMW X5, kadangi BMW buvo atvykęs į Kauną. Buvo užpildytas išsamus įvykio paaiškinimas – ši forma atiduodama tyrimo skyriui, kuris priima sprendimą, ar įvykis realus, ar nerealus. Liudytojas aprašinėjo Scenic, surašė jo defektus ir informaciją perdavė į draudimo bendrovės tyrimo skyrių. Liudytojui iškart krito į akis, kad Renault Scenic buvo per mažai nukentėjęs, atsižvelgiant į BMW sugadinimus. Pagal draudimo bendrovės vidinę tvarką liudytojas turėjo duomenis perduoti kitam skyriui, kur priima sprendimą ką daryti, ir duoda atsakymą, ar išmokėti draudimo išmoką, ar ne. Liudytojas atkreipė dėmesį į E. G. elgesį, kadangi jis buvo įtampoje. Nuo žmogaus priklauso kaip jis reaguoja į stresą ir įvykius. Visi reaguoja skirtingai. Kiek tenka susidurti iš praktikos, dažniausiai įsitempę būna tie žmonės, kurie bando kažką daryti. Paaiškinimą E. G. rašė vienas – liudytojas negali pasakyti, ar kas buvo atvažiavęs kartu su juo. E. G. sakė, kad buvo autoįvykis ir jis apgadino BMW X5. Tačiau pagal įvykio schemą sugadinimai padaryti ne taip – prie tokių greičių Renault Scenic turėjo būti padaryti daug didesni sugadinimai. Buvę sugadinimai ant Scenic – panašūs į prabraukimą, t.y. imituojant įvykį. Jie deklaravo, kad Renault Scenic išvažiavo iš šalutinio kelio, atsitrenkė, braukė per šoną, kad buvo kabintas dešinys priekinis automobilio kampas, jeigu liudytojas teisingai atsimena. Apžiūros metu Scenic stovėjo garaže, tuo metu remontuotas nebuvo. Liudytojas padarė fotonuotraukas – kiek žino, kolega nuotraukas irgi darė. Išsamus paaiškinimas duoda daugiau informacijos nei įvykio deklaracija – paiškinimą asmuo pildė liudytojo kabinete. E. G. paklausė, ką reikia rašyti, tačiau draudimo įstaigos atstovai nediktuoja ką reikia rašyti, tiesiog paprašo užpildyti tai, ką asmuo atsimena. Surašytą paaiškinimą po to peržiūri. Iš E. G. liudytojas ėmė vieną paaiškinimą. BMW kėlė daug įtarimų, kadangi buvo stiprūs jo apgadinimai. Liudytojas su kolega pasižiūrėjo ir jiems tai atrodė keistai. Pirmas kreipėsi BMW, o kai užsiregistravo ir Renault, jį apžiūrėjus pasimatė apgadinimų nesuderinamumas. Eilinio įvykio metu sužalojimai gali būti padaryti, bet ar jie buvo padaryti to nurodyto įvykio metu, liudytojas negali pasakyti. Matėsi, kad buvęs kontaktas, kad buvusi avarija. Draudimo įstaigoje yra tyrimo ekspertas, kuris priima sprendimą, ar žala buvo padaryta konkretaus įvykio metu, ar nebuvo. Galėjo automobiliai būti suglausti, kad atsirastų kontakto žymės. Galėjo būti, kad viena mašina stovi, o kita lengvai prabraukia pravažiuojant. Vienas automobilis turėjo stovėti, taip sakė tyrimo skyrius. Tyrimo skyrius, kiek liudytojas suprato, judesio pėdsakų nerado. Liudytojas mano, kad Renault kontakto metu stovėjo, nors tiksliau pasakyti galėtų tyrimo skyrius (t. 3, b. l. 32-33).
Liudytojas T. J. parodė, kad dirba AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų ekspertu. Kaltinamojo nepažįsta. Nelabai daug ką atsimena. Liudytojui didelių įtarimų dėl įvykio nekilo, nes jis pirmas apžiūrėjo nukentėjusį M. M. buvo realūs, automobilis nebuvo 10 kartų daužtas. Įtarimai kilo tik kolegai R. K. apžiūrėjus kitą automobilį. Matėsi, kad sugadinimai vieni kitiems neadekvatūs, t.y. BMW jie buvo ženkliai didesni. Liudytojui atrodo, kad neatitiko ir sugadinimo aukščiai. Draudimo specialistų nuomone, tai nebuvo tikras įvykis (t. 3, b. l. 33).
Teisėjas, liudytojui T. J. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, į AB "Lietuvos draudimas" Kauno žalų ekspertizių skyrių atvyko du rusakalbiai vyriškiai dėl autoįvykio metu apgadinto automobilio BMW X5 apžiūros ir jam teko šį automobilį apžiūrėti, bendrauti su tais asmenimis, paimti iš vairuotojo raštišką paaiškinimą, nubraižytą schemą. Apžiūrint BMW automobilį jam kilo įtarimų, kad ne visi apgadinimai galėjo būti padaryti susidūrimo su Renault Scenic markės automobilius, nes ant BMW priekinių vairuotojo pusės durelių buvo net 1 metro aukštyje pasibaigiančių įbrėžimų, tačiau tuo metu jis dar nebuvo matęs Renault nuotraukų, todėl nieko negalėjo spręsti. Po to jis bendravo ir su BMW X 5 vairuotoju ir su juo buvusiu kitu asmeniu, kuris kaip suprato važiavo automobilyje autoįvykio metu. Šie abu asmenys, vienas kitą papildydami, tai yra, ir vairuotojas, ir su juo buvęs asmuo, atsakinėjo į jo klausimus, pasakojo jam apie autoįvykio aplinkybes, tačiau raštu paaiškinimą rašė, autoįvykio schemą braižė tik vienas iš jų, tai yra vairuotojas. Ką tiksliai šie asmenys jam pasakojo apie autoįvykio aplinkybes jis jau neprisimina, tačiau šių asmenų pasakojimas apie autoįvykio aplinkybes jam įtarimų nesukėlė, jie viską papasakojo sklandžiai. Apie tai, kad automobilis BMW X5 buvo apgadintas ankstesnio autoįvykio metu, tai yra, dar iki kontakto su automobiliu Renault, jam nei vairuotojas, nei su juo buvęs asmuo nesakė. Įtarimų sukėlė tik BMW X5 apgadinimai, o kai pamatė Renault Scenic apgadinimų nuotraukas, pasidarė visiškai aišku, kad BMW X5 apgadinimai padaryti ne susidūrimo su Renault metu, todėl apie tai informavo Žalų skyriaus tyrėją R. L., o šis surinkęs medžiagą kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 2, b. l. 166-167).
Liudytojas T. J. po jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimus parodė, kad tie parodymai teisingi. Su BMW buvo atvažiavę du asmenys, tik paaiškinimą rašė vienas asmuo. Kiek liudytojas suprato, atvyko vairuotojas, o jį atlydėjo automobilio savininkas. Abu asmenys kalbėjo rusų kalba. Liudytojas nereikalavo, kad įvykio deklaraciją asmuo pildytų lietuvių kalba – nepamena, kokia kalba buvo užpildyta įvykio deklaracija. Liudytojas su transporto žalų atlyginimu dirba apie 11 metų. Su kaltinamuoju E. G. liudytojui neteko bendrauti. Draudimo įstaiga nekėlė klausimo, ar deklaracija teisingai užpildyta – beje, įvykio deklaracijos retai kada būna gerai supildytos. Liudytojas nematė, kad BMW būtų patyręs kelis įvykius – matė vieno įvykio pasekmes. Renault Scenic yra pakankamai aukštas – sunku pasakyti kokiame aukštyje buvo susidūrimas. Kai kyla įtarimų, apžiūrimas ir įvykio kaltininko automobilis. Kai pamatė BMW, abejonių, kad buvo vienas įvykis, nekilo. P. S. tokios abejonės jau kilo. Kai BMW atvažiavo apžiūrai, korozijos žymių nebuvo, todėl galima spręsti, kad sužalojimai buvo neseni (t. 3, b. l. 33-34).
Liudytoja D. G. parodė, kad yra kaltinamojo E. G. mama, parodymus duoti sutinka. Santykiai su sūnumi geri. Įvykio metu jis dar gyveno pas tėvus. Įvykis buvo seniai, todėl kai kurių detalių neatsimenanti. Buvo lapkričio pabaiga arba gruodžio pradžia, tikslios datos nepamena. Tą dieną liudytoja su vyru grįžo iš Trakų, kai sūnus paprašė mašinos – jis dažnai naudodavosi liudytojos mašina. E. G. tik išvažiavo ir iškart sugrįžo ir pasakė, kad avarija, kad jis atsitrenkė, pasakė, kad kitas vairuotojas kalba rusiškai ir jis nesupranta. Sūnus tik šiek tiek supranta rusiškai. Kadangi automobilis priklauso liudytojai, tai į įvykio vietą ėjo ji. Oras buvo bjaurus – lijo ar buvo šlapdriba, buvo tamsus paros metas. Nuėjusi nieko nežiūrinėjo, nes automobilis draustas visais draudimais, be to, tam yra specialistai, kurie atvažiuoja po įvykio apžiūrėti automobilio. Atėjusi atsisėdo į automobilį, kartu atsisėdo ir sūnus su kito automobilio vairuotoju. Liudytoja surašė pagal jų pasakojimus, kadangi įvykyje pati nedalyvavo, deklaraciją ir paskambino į draudimą (t. 3, b. l. 34-35).
Teisėjas, liudytojai D. G. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p., balsu perskaito jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jai, jos sūnus E. G. juo naudojosi tik kartais. 2015 m. lapkričio mėnesyje, tikslios dienos neprisimena, ji su vyru šiuo automobiliu Renault Scenic apie 15 val. išvažiavo iš Trakų, kur keturias paras ilsėjosi ir jau sutemus, tikslios valandos neprisimena, grįžo į namus, kur buvęs jos sūnus E. paprašė jos paskolinti automobilio, nes jam kažkur reikėjo nuvažiuoti. Ji automobilį sūnui paskolino ir šis išvažiavo iš namų. Praėjus keliolikai minučių į namus parbėgo jos sūnus ir pasakė "mama, sudaužiau mašiną". Ji paklausė jo ar yra sužeistų, ar didelė autoavarija. Sūnus pasakė, kad jis važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Ji paklausė kur tiksliai viskas įvykio, sūnus atsakė, kad sankryžoje, netoli namų, dar sūnus pasakė, kad kito automobilio vairuotojas kalba tik rusiškai, todėl jam problematiška su juo susikalbėti ir paprašė jos eiti kartu su juo į autoįvykio vietą. Jos vyras eiti atsisakė, nes automobilis priklausė jai, be to lauke lijo ir jis nenorėjo tokiu oru eiti. Atėjus su sūnumi į autoįvykio vietą ji pamatė pagrindiniame kelyje stovinti kažkokį džipą, o jos automobilis stovėjo priekyje džipo. Ji tuo metu automobilių apgadinimų neapžiūrinėjo, atsisėdo į savo automobilio galą, ten atsisėdo ir jos sūnus bei džipo vairuotojas, kurio ji paklausė ar jis turi visus reikiamus dokumentus, jis atsakė, kad turi ir nuėjo jų atsinešti, o ji paskambino į draudimo įmonę ir pranešė apie autoįvykį. Su draudimo įmonės operatore kalbėjosi ir ji, ir džipo vairuotojas. Džipu važiavo du asmenys, tačiau ji bendravo tik su vairuotoju. Po to ji užpildė kelių eismo įvykio deklaraciją surašydama joje tuos duomenis, kuriuos jai nurodė sūnus ir džipo vairuotojas, pagal jų pasakojimą nubraižė ir autoįvykio schemą. Po to ji su džipo vairuotoju apsikeitė telefonų numeriais ir jie išsiskyrė. Kitą dieną ji vėl susisiekė su draudimo įmonės atstovu ir susitarė dėl jos automobilio apžiūros. Vėliau pas ją į namus atvyko draudimo įmonės atstovas, kuris nufotografavo jos automobilio apgadinimus. Po keleto dienų pas ją vėl atvyko draudimo įmonės atstovas pakartotiniai automobilio apžiūrai, nes sakė, kad iš pirmos apžiūros neišliko nuotraukos ar kažkas panašaus. Tą kartą ji su draudimo įmonės atstovu nebendravo, nes namuose buvo sūnus ir jis parodė automobilį. Po to ji draudimo bendrovės klausė kur gali automobilį remontuoti, bendrovė ją informavo, kad sustabdo išmokos mokėjimą, todėl automobilį ji pardavė, nes neturėjo lėšų jo remontui. Dėl ko nemoka draudimo išmokos bendrovė jos neinformavo, jai pačiai pradėjus domėtis dėl ko nemokama išmoka, ji gavo atsakymą, kad vyksta tyrimas. Visi jos automobilyje esantys apgadinimai turėjo būti padaryti autoįvykio metu, nes iki šio autoįvykio automobilio kėbule jokių apgadinimų ji nepastebėjo. Automobilį ji tam ir draudžia kasko draudimu, kad jeigu atsirastų kokių nors pažeidimų, jai draudimas atlygintų žalą (t. 1, b. l. 172-173).
Liudytoja D. G. po jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimus parodė, kad tie parodymai teisingi – tikslesni, nes mažiau laiko praėję nuo įvykio. Kai atėjo į įvykio vietą, Scenic stovėjo priešais džipą, dešinėje kelio pusėje (žiūrint į Šakių pusę). Automobiliai stovėjo priekiais į Šakių pusę. Deklaraciją pildė liudytoja, apie automobilių sužalojimus jai gal diktavo vairuotojai – tiksliai pasakyti negali. Kadangi buvo tamsu ir lijo, liudytoja atsisėdo į savo automobilį. Surašė bendrus apgadinimus, nes yra ekspertai, kurie atvažiuoja ir apžiūri automobilį. Liudytojai nėra žinoma, kad sūnus bendrautų su BMW vairuotoju. Mačiusi, kaip po įvykio jie apsikeitė telefonų numeriais. Atsimena, kad liudytoja nusifotografavo vairuotojo asmens dokumentus. Deklaracijoje pasirašė vairuotojai. Neatsimena kaip kitą dieną organizavo susitikimą – nepamena, ar iš anksto susitarė susitikti, ar susiskambino, bet susitikimas buvo jų noru, kad sužinoti kur jiems toliau kreiptis. Liudytoja nebuvo įlipusi į BMW, o ar buvo sūnus – nežino. Iki įvykio automobilis nebuvo apgadintas. Nors iš tiesų, tai liudytojos automobilis turėjęs bėdą – jis užsivesdavęs be raktelio ir pavažiuodavęs. Tokiu būdu automobilis pavažiavęs po laiptais – su šiuo, baudžiamosios bylos įvykiu, tai nesusiję. Po įvykio savo automobilio apgadinimų liudytoja neapžiūrinėjo ir deklaraciją surašė tik iš vairuotojų paaiškinimų. Draudimo specialistai buvo atvykę du kartus. Paaiškinimų liudytoja nerašė, kadangi įvykyje nebuvo. Draudimo išmokų dėl automobilio pavažiavimo po laiptais negavo, kadangi dėl to nesikreipė. O nesikreipė todėl, kad liudytojai tai netrukdė važiuoti. Be to, liudytoja yra užimta, ir pasiderina pagal tai, kiek jai reikalinga mašina, ar ją gali atiduoti į remontą. Automobilis buvo apgadintas mažiau nei prieš mėnesį iki to įvykio. Mašina pati pavažiavo po mediniais laiptais ir buvo įlenktas variklio dangtis. Negali pasakyti, ar šio – bylos įvykio metu, kapotas buvo apgadintas. Automobilį po įvykio pardavė, bet nepamena kada. Džipo BMW apgadinimą liudytoja pastebėjo, kai jie susitiko rytojaus dieną Šakiuose. Tada pamatė, kad įlenkimas yra stiprus. Apgadinimų neapžiūrinėjo, nes tam yra specialistai. Liudytoja niekada iš draudimo neima pinigų – visada automobilį varo į servisą, nes taip patogu, kadangi vyras dirba užsienyje ir pačiai liudytojai reikia tvarkytis. Teismui pasiūlius perskaityti liudytojos ranka darytus įrašus deklaracijoje, liudytoja perskaito, jog ten nurodyta, kad “apgadintas dešinės pusės sparnas, buferis, barška...” Toliau savo ranka rašyto teksto liudytoja nebeįskaito. Nežino ką tai reiškia. Tarp deklaracijoje nurodytų apgadinimų nėra nurodyti apgadinimai, kurie atsirado atsitrenkus į laiptus (t. 3, b. l. 35-36).
Kaltinamasis E. G. paaiškino, kad įvykio detaliai papasakoti negali, kadangi viskas buvo prieš 2 metus. Dažnai naudojosi mamos mašina, kadangi savo neturi. Pasiskolino automobilį, važiavo link Šakių, suko į kairę. Lijo, oro sąlygos buvo blogos. Nepraleido iš dešinės važiuojančio automobilio, kuris važiavo pagrindiniu keliu link Šakių. Automobiliai susidūrė. Kaltinamasis išlipo iš automobilio. Kai jie pradėjo kalbėti, suprato, kad tai yra R. F. piliečiai, pamatė rusiškus automobilio numerius. Pastatė automobilius į kelkraštį. E. G. pasakė, kad atsives vertėją – atsivedė savo mamą ir surašė deklaraciją. Automobilius pastatė dešinėje kelio pusėje. BMW apgadintas šonas buvo į gatvės pusę, o kaltinamojo automobilio apgadinta pusė buvo į kelkraštį. VAZ automobilis atvažiavo iš gyvenvietės galo ir juos aplenkė. Buvo blogas oras, kaltinamojo atsivesta mama atsisėdo į jų automobilį. Per lietų greitai apžiūrėjo automobilius. Kaltinamasis žinojo, kad yra kaltas, tai susėdo ir viską bendrais bruožais surašė. Matė, kad yra ištrūkusi jo automobilio priekinė “fara”, buvo ant žemės nukritęs “buferis”, nuo sparno dažai pabyrėję. Prie BMW nebuvo priėjęs, bet didelį įlenkimą matė. Nėra specialistas, todėl vertinti visko negali. Viską surašė bendrais bruožais. Turėjo likti ant kelio automobilio detalių, nes buvo išdužusi “fara”, pabyrėję dažai. Nepamena, ar buvo kitų detalių. Šukių ar detalių nuo kelio nerinko. Tiesiog patraukė automobilius, įjungė avarinius signalus. Nežino kokių detalių buvo nukritę nuo BMW. Arti prie BMW nebuvo. Kai apžiūrinėjo automobilius, BMW vairuotojas su mobiliuoju telefonu švietinėjosi. Traumų kaltinamasis nepatyrė, tik buvo šokas ir išgąstis. Negali pasakyti, ar buvo traumų kito automobilio vairuotojui, kadangi jie kalbėjo rusų kalba. Atėjus mamai, E. G. sėdo už vairo, o kaip susėdo kiti – pasakyti negali. Mama gal sėdėjo priekyje. Kai mama atėjo, ji atsisėdo į savo automobilį, todėl į jį susėdo ir kiti. E. G. atvažiavo į “T” formos sankryžą ir suko į kairę, į pagrindinį kelią. Kai atvažiavo ekspertas, jo klausė kaip viską pildyti ir jam buvo pasakyta, kas turi būti paminėta. Negali pasakyti, koks buvo jo vairuoto automobilio greitis sankryžoje. Šiaip greitis buvo apie 40 km/h. Mano, kad pamatęs automobilį kaltinamasis turėjo stabdyti. BMW turėjo važiuoti su šviesomis. Mano, kad prieš susidūrimą BMW dar turėjęs pamatyti. Negali tiksliai pasakyti, į kur atsitrenkė, gal kažkur į automobilio BMW vidurį. Po smūgio kaltinamojo automobilis liko vietoje, o BMW dar pavažiavo. Nekilo abejonių, kad BMW buvo apgadintas dar iki šio įvykio. Tuo metu kaltinamajam buvo šokas. Įvykio metu E. G. turėjo apie 5 metų vairavimo stažą. Nematė, kad automobilyje BMW buvo pridėta detalių – matė tik automobilio išorę. Su BMW vairuotoju savo telefonu niekada nekalbėjo – E. G. nemoka rusų kalbos. Deklaraciją mama pildė lietuvių kalba, o su tais asmenimis kalbėjo rusiškai. Iki įvykio su BMW vairuotoju ar savininku nebendravo. Buvo susitikę kitą dieną po įvykio, o po to daugiau nebuvo susitikę ir nebendravo. Į deklaraciją surašė įvykio metu atsiradusius apgadinimus, o vėliau parašė paaiškinimą. Kaltinamojo darbo pobūdis susijęs su rusakalbiais piliečiais. Pamainoje dirba po 10 žmonių. Susistabdžius rusakalbį E. G. moku patikrinti jo dokumentus, tam rusų kalbos žinių užtenka. Rusų kalbą turėjo tik pusę kurso. Pradedant dirbti pasienio tarnyboje iš kaltinamojo reikalavo anglų kalbos žinių. Techninis įvykis buvo, kadangi E. G. nepastebėjo automobilio. Mano, kad bandęs išvengti susidūrimo ir turėjęs stabdyti, kad to išvengtų. Kontaktas tarp kaltinamojo automobilio ir BMW buvo. Negali pasakyti, ar kontakto metu kaltinamojo vairuotas automobilis važiavo, ar stovėjo – tai turėtų pasakyti ekspertai. Mano, kad prieš kontaktą jis turėjo sustoti (t. 3, b. l. 36-37).
Liudytojas R. L. parodė, kad dirba AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertu. Liudytojo draudimo bendrovė tiria eismo įvykius taip pat ir kaltės pasekmes. Liudytojui paskambino kolegos iš Kauno žalų centro, kad yra keistokas įvykis – vienam Rusijos piliečio automobiliui BMW X5 padaryta didelė žala, o kitas automobilis Renault. Gavus paaiškinimus ir fotonuotraukas buvo panašu, kad automobiliai nėra susidūrę. Ant automobilio BMW susidarę pėdsakai liudija, kad greičiausiai šis automobilis skersinio slydimo režime atsitrenkė į kažkokią kliūtį, greičiausiai į kažkokį kelmą, nes rasta deformacijų slenkstyje. Automobilio Renault matėsi keletas skirtingų sugadinimų. Trasos yra priekyje ir atgal, ir kažkokios dar aukštyn, žemyn dar yra du statiniai įkirtimai. Nurodomas buvo toks įvykio mechanizmas, kada viena automobilis iš šalutinio kelio iškiša kampą ir slystamai kontaktuoja su kitu automobilio šonu, tai susidaro labai ryškios horizontalios trasos, pėdsakai. Tačiau tokių nei ant vieno, nei ant kito automobilio nebuvo. Kitas dalykas, kad abu eismo dalyviai nurodė didelį greitį, kai automobiliai stovėjo vietoje. Esant tokioms aplinkybėms parašė kreipimąsi į prokuratūrą. Iš kitų draudiminių įvykių srauto šis įvykis išsiskyrė – buvo kitoks. Liudytojas pats automobilio nematė ir nebendravo su eismo įvykio dalyviais. Liudytojas nuo 1986 m. yra eismo įvykių ekspertas. Jam pateikė įvykio fotonuotraukas ir įvykio dalyvių paaiškinimus bei schemas. Automobilio Renault deformacijos mastas žymiai mažesnis, nes susidūręs su gerokai sunkesniu automobiliu ir BMW automobilio labai stipriai deformuotas slenkstis, o Renault automobilio sugadinimai buvo paviršiniai ir nesudarantys vienos logiškos visumos. Automobilio Renault buvo du įkirtimai iš dešinės į kairę kaip kažkokiu įrankiu padaryti – kirstuku ar dar kažkuo, tokie apgadinimai padaryti ne įvykio metu. Negali pasakyti, kad buvo bandoma dirbtinai imituoti autoįvykį, tarkim ant automobilio BMW kažkokių imitavimo pėdsakų nebuvo, tai dažniausiai būna toks klasikinis būdas – pirmyn atgal, tarkim su kitu automobiliu brūžinimas, tokių pėdsakų nesimatė ant automobilio. Dėl automobilio Renault – jau dirbtinai, nes būna ryškus pėdsakas, jeigu jie iš tikrųjų kontaktavę būna. Tikėtina, kad automobiliai iš viso nebuvo susidūrę tarpusavyje. Tai tas imitavimas greičiausiai buvo – deklaracijos nupiešimas. Automobiliams susidūrus tokiu greičiu, koks nurodytas, tikrai neįmanoma likti toje pačioje vietoje. Smūgis buvo slystamas į automobilį BMW, jis didelio stabdymo nepatyrė, tai jeigu automobilis važiavo 60 km/h, automobilis dar intensyviai stabdydamas, čiuoždamas juda dar apie 20 metrų. Schemoje jie pavaizduoti, kad automobiliai sustoję sankryžoje. Kad įvykis tikras būtų, tai tokių požymių nėra, tas įvykis yra įvykęs kitomis aplinkybėmis nei nurodo eismo įvykio dalyviai. Liudytojas pagal gautą medžiagą parašė tokį raštą prokuratūrai, o toliau jau teismo ekspertai tuo užsiima. Liudytoas gretinimo neatliko, nurodė pačius esminius dalykus, o ar tie automobiliai buvo kažkokiomis aplinkybėmis, ar kažkokiu būdu susilietę, liudytojas negali atsakyti. Tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė eismo įvykio dalyviai, tokio susidūrimo tikrai nebuvo. Renault automobilio vairuotojo parodymai neatitiko padarytiems sužalojimams – esminis neatitikimas tai, kad automobiliai sustojo įvykio vietoje, sankryžoje vienas šalia kito. Ant automobilio Renault turėjo likti ryškūs horizontalios trasos, o tokių pėdsakų nebuvo (t. 3, b. l. 58-59).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – byloje nėra.
Kaltinimas E. G., padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., grindžiamas tokiais duomenimis:
- pranešimu apie pradėta ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00565-16 ir pradėto ikiteisminio tyrimo pažyma (t. 1, b. l. 1-2);
- prokuroro 2017-03-13 nutarimu atskirti ikiteisminius tyrimus ir išskiriamų dokumentų apyrašu, kadangi nusikalstamą veiką įvykdę įtariami asmenys – R. F. piliečiai R. E. ir E. M. vengia dalyvauti procese, vykdoma jų paieška (t. 1, b. l. 12-16);
- AB “Lietuvos draudimas” Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus žalų tyrimo eksperto R. L. 2015-12-09 raštu Nr. 1649281 su priedais ir CD, prašant Kauno apygardos prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo sukčiauti, 2015-11-12 deklaravus inscenizuotą eismo įvykį Bizierių kaime, Šakių rajone (t. 1, b. l. 18);
- Eismo įvykio 2015-11-12 deklaracija, pasirašyta R. E. ir E. G., iš kurios matyti, kad eismo įvykio dalyviai deklaravo eismo įvykį Bizierių kaime, Šakių rajone, kuriame dalyvavo R. E. vairuojamas BMW X5 ir E. G. vairuojamas Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam padaryti tokie matomi sugadinimai: “dešinės pusės sparnas, buferis, barška variklis, neina važiuoti” (t. 1, b. l. 19);
- eismo įvykyje dalyvavusių ir draudimo bendrovės specialistams R. K. ir T. J. pateiktų transporto priemonių techninės apžiūros aktais, kuriuose fiksuoti šių transporto priemonių sugadinimai (t. 1, b. l. 20-21);
- E. G. 2015-11-19 paaiškinimu, iš kurio matyti, kaip kaltinamasis raštu, pildydamas formą ZA-PA 16/1, aiškina eismo įvykio 2015-11-12 aplinkybes, o būtent: “vakare važiavau tamsiu paros metu šalutiniu keliu sukdamas (į kairę) ir per veidrodėlį, mašinos stakę lyjant nepamačiau pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Į jį atsitrenkiau į vairuotojo dureles iš inercijos jis man dar nusineš.” 2 schemose pažymėti du automobiliai A ir B, po schema nurodyta – grafoje “Schemoje pažymėti objektai: 1. A. Renault Megane Scenic 45 km/h; B. BMW X5 greičio nežinau”; grafoje “2. Šukės – buferio plastmasė, sparno dažai, priekinės faros šukės”; grafoje “3. Pėdsakai – slidus asfaltas, šlapias buvo, stabdymo žymių nėra”; grafoje “Kelio danga ir jos būklė – asfaltas šlapias”; grafoje – “Ryšiai su kitais eismo dalyviaisd prieš eismo įvykį – nepažįstamas” (t. 1, b. l. 23);
- E. G. 2015-11-24 paaiškinimu, iš kurio matyti, kaip kaltinamasis raštu laisva forma aiškina eismo įvykio 2015-11-12 aplinkybes, o būtent: ”važiavau iš namų į Šakius pas draugus apie 20 val. iš Ryto g. Bizierių km sukinėjau į plentą Šakiai-Plokščiai sukdamas į kairę važiavau +/- 45 km/h sukdamas nepastebėjau man iš dešinės pusės važiavusio automobilio BMW ir judėjau per sankryžą apie +/- 40 km/h kol pajutau kontaktą į savo automobilio priekinį dešinį kampą tada sustojau, susidūrimo metu aš preikinio dešinio kampu kliudžiau BMW priekinį kairįjį sparną arba dureles tiksliai nepamenu. Po susidūrimo mano automobilis liko susidūrimo vietoje, o BMW sustojo po maždaug 10 m už mano automobilio. Po susidūrimo reno sustojo įstrižai važiuojamosios dalies, bet vėliau aš jį patraukiau į kelkraštį. Kito eismo dalyvio nepažįstu. Kitas vairuotojas iš pradžių buvo nepatenkintas aš jo nesupratau, todėl į pagalbą pasikviečiau mamą. Po įvykio pradėjo barškėti variklis kiek išsiaiškinau, kad gali būti nušokęs kumpluratas diržas” (t. 1, b. l. 22);
- automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės D. G. 2015-11-13 prašymu išmokėti draudimo išmoką, įvykio aprašymo grafoje nurodžius: “Sūnus E. G. apie įvykį paaiškinimą parašys atvykęs į LD padalinį Kaune” (t. 1, b. l. 27);
- 2016-01-08 Informacija iš VĮ Regitra apie tai, kad valdytojos-savininkės D. G. 2015-12-19 pranešta apie TP Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą; 2015-12-29 laikinai įregistruota TP išregistruota (t. 1, b. l. 28);
- iš 2016-04-21 specialisto išvados Nr.11-207(16) nustatyta, kad deklaruoto eismo įvykio dalyviai pavaizdavo skirtingas automobilių galutinio sustojimo vietas, kad automobilio BMW X 5 kairio šono sugadinimai, išskyrus sugadinimus ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi, nei apimtimi, nei pobūdžiu, nei intensyvumu nėra suderinami su automobilio Renault Megane Scenic dešinio šono priekinės dalies sugadinimais. Automobilio BMW X 5 abejos kairės pusės durelės ir slenkstis po jomis buvo sugadinti ne susidūrimo su automobiliu Renault Megene Scenic metu. Automobilio Renault Megane Scenic variklio dangtis apgadintas dešinėje pusėje iš viršaus ir iš priekio dėl mažiausiai dviejų skirtingo pobūdžio poveikių. Variklio dangčio dešinys kraštas sugadinimų neturi. Be to, ant BMW X 5 kairio šono nėra tokių paviršių, kurie galėtų padaryti išvardintus sugadinimus, todėl automobilio Renault Megane Scenic variklio dangtis buvo sugadintas ne kontakto su automobiliu BMW X 5 metu. Automobilių tarpusavio kontaktu galima paaiškinti nebent menkų sugadinimų, esančių ties automobilio BMW X 5 užpakalinio kairiojo rato priekine dalimi bei įbrėžimų ant automobilio Renault Megane Scenic dešinio šono palei priekinio rato arką buvimą. Tarpusavio kontakto metu automobilio Renault Megane Scenic galėjo būti atplėštas ir į priekį užlenktas priekino bamperio plastikinės apdailos dešinys šonas, pažeistas jo tvirtinimas bei sulaužytas priekinio dešinio žibinto gaubtas dešinėje pusėje. Aprašyti abiejų automobilių sugadinimai, kurie galėjo atsirasti dėl jų tarpusavio kontakto yra itin menki. Iš esmės buvo padaryti paviršiniai pažeidimai, kurie negalėjo turėti įtakos nei vieno iš automobilių judėjimo trajektorijos ir režimo pakeitimui, todėl darytina išvada, kad ir jie buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Kartu pateiktas prie išvados tyrimo objektas – skaitmeninė optinė laikmena (t. 1, b. l. 33-37, 38).
- specialisto V. M. 2016-12-07 paaiškinimų protokolu, kuriame atsakoma į policijos tyrėjo J. M. 2016-11-15 suformuluotus ir pateiktus klausimus (t. 1, b. l. 44-45);
- 2016-04-15 Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas – D. G. ir R. E. pokalbiai su AB “Lietuvos draudimas” (t. 1, b. l. 74-78);
- įtariamojo R. E. pokalbio su AB "Lietuvos draudimas" konsultante vertimo į lietuvių kalbą stenograma, kurioje nustatyta, kad konsultantei aiškinant kaip atvykti į draudimo atstovybę, ją nutraukia ir pasako "Aš supratau, pas mus navigacija, mes išsiaiškinsime", nors apklausiamas kaip įtariamasis jis parodė, kad į Bizierių kaimą papuolė būtent sugedus navigacijai ir pasiklydus, o pokalbio stenograma įrodo, kad navigacija sugedusi nebuvo ir jie pasiklysti negalėjo (t. 1, b. l. 90);
- 2016-04-14 Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas – E. G. ir D. G. pokalbių (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išklotinės (t. 1, b. l. 114-117);
- įtariamojo E. G. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir įtariamojo R. E. naudoto telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), išklotinių bei jų apžiūros protokoluose atliktos analizės nustatyta, kad įtariamojo R. E. parodymai neatitinka jo judėjimo maršruto; kad E. G. ir R. E. iš Kauno į Bizierių kaimą grįžo praktiškai tuo pat metu; kad E. G. bendravo su asmeniu, su kuriuo bendravo ir R. E., tai yra su V. F. ir minėtas bendravimas neatitinka įtariamojo V. F. nurodytų aplinkybių (t. 1, b. l. 114-127, 141-150).
- užklausa apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, patvirtina R. E. valstybinės sienos kirtimų datas ir vietas (t. 2, b. l. 1-5);
- dokumentų kopijomis iš E. G. tarnybinės asmens bylos, iš kurių matyti jo aukštojo mokslo cenzas, išrašai apie atskirų studijuotų dalykų įvertinimus, tarp kurių ir iš rusų kalbos, kurios kaltinamasis vienu atveju nurodo visiškai nemokantis, kitu – beveik nemokantis arba mokantis silpnai, kaltinamojo užimamos pareigybės aprašymas, jo paties rašytas gyvenimo aprašymas (t. 3, b. l. 45-56).
Įrodymų analizė ir vertinimas
Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad kaltinamasis E. G. teismui pateikė savo gynybinę įvykių versiją, kuri iš esmės derinama su kitų kaltinamųjų – R. F. piliečių, pasislėpusių nuo tyrimo, paieškomų, dėl kurių byla yra atskirta, parodymais. Taip, pasak kaltinamojo, Bizierių kaime 2015-11-12 įvykęs autoįvykis, kurio metu E. G., vairavęs motinai priklausantį Renault Megane Scenic, susidūręs su R. F. piliečio vairuojamu BMW X 5 automobiliu. E. G. ir BMW X 5 vairuotojas iki įvykio nebuvę pažįstami, susikalbėti negalėję, padedant D. G., po to dar patikrinus to veiksmo teisingumą V. F., užpildę deklaracijas, pateikę jas ir vairuotas transporto priemones apžiūrai dėl įvykio metu padarytų sugadinimų draudimui, kad gauti išmokas dėl draudiminio įvykio.
Kaltinamasis, pasinaudojęs teise neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau juos duoti tik po liudytojų apklausos teisme, teismo vertinimu, akivaizdžiai siekė savo parodymus priartinti, suderinti su baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Taip kaltinamasis teigia, kad negali pasakyti, ar kontakto metu kaltinamojo vairuotas automobilis važiavo, ar stovėjo – tai turėtų pasakyti ekspertai. Mano, kad prieš kontaktą jis turėjo sustoti (t. 3, b. l. 36-37). Tačiau iš ankstesnių kitų kaltinamojo – rašytinių paaiškinimų, kuomet jis dar nežinojo būsias įtartas eismo įvykio inscenizavimu, matyti, kad E. G. draudimo bendrovei nurodė, jog susidūrimo metu kaltinamojo vairuotas Renault Megane Scenic važiavo apie 45 km/h greičiu (t. 1, b. l. 22-23). Tačiau specialistams nustačius, jog Renault Megane Scenic sugadinimai niekaip nebūdingi ir negalėjo būti padaryti judančių transporto priemonių, jau atsirado E. G. aiškinimas teisme, jog prieš automobilių kontaktą jis neva buvo sustojęs. Taip mainipuliuojant savo parodymais laike ir derinat juos su jau išsiaiškintomis kaltinamajam nepalankiomis aplinkybėmis, ekspertai, kurių išvada iš esmės demaskavo kaltinamojo apgaulę, pasak jo aiškinimų, turi tą aplinkybę patvirtinti.
Įtariamojo R. E., kuris yra pasislėpęs, kuriam paskelbta paieška ir kurio atžvilgiu byla išskirta, pokalbio su AB "Lietuvos draudimas" konsultante vertimo į lietuvių kalbą stenograma nustatyta, kad konsultantei aiškinant kaip atvykti į draudimo atstovybę, R. E. ją nutraukia ir pasako "Aš supratau, pas mus navigacija, mes išsiaiškinsime", nors apklausiamas kaip įtariamasis jis parodė, kad į Bizierių kaimą papuolė būtent sugedus navigacijai ir pasiklydus, o pokalbio stenograma įrodo, kad navigacija sugedusi nebuvo ir jie pasiklysti negalėjo (t. 1, b. l. 90). E. G. ne kartą nurodė ir raštu ir žodžiu, kad iki įvykio R. E. nepažinojo, su juo nebendravo, nes ir nemoka rusų kalbos.
Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga – E. G. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. E. naudoto telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), išklotinių bei jų apžiūros protokoluose atlikta analizė, patvirtina, kad kad R. E. parodymai neatitinka jo judėjimo maršruto; kad E. G. ir R. E. iš Kauno į Bizierių kaimą grįžo praktiškai tuo pat metu; kad E. G. bendravo su asmeniu, su kuriuo bendravo ir R. E., tai yra su V. F. ir minėtas bendravimas neatitinka įtariamojo V. F. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių (t. 1, b. l. 114-127, 141-150). Akivaizdu, jog pasirengiant šio nusikaltimo darymui kaltinamųjų buvo vengta tiesioginių telefoninių kontaktų – bendrauta per V. F. Liudytojas V. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais paaiškino, kad kitą dieną po įvykio (pagal neginčijamai žinomą eismo įvykio datą – tai turėjo būti 2015-11-13), neva jam paskambino E. G. (su kuriuo nurodė, kad anksčiau nėra bendravęs ir nepažįsta) ir pasakė, kad nesusikalba su R. E., paprašė jo pakalbėti su R. E. ir paaiškinti, kad jam reikia važiuoti į Kauną, į draudimo atstovybę. Po to telefoną paėmęs pats R. E. ir V. F. jam paaiškinęs, kad jam reikia atvažiuoti į Kauną. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu patikrinus telefono duomenis paaiškėjo, kad R. E. tuo metu jau buvo toli išvykęs.
Nors kaltinamasis E. G. vienu atveju nurodo, kad rusų kalbos visiškai nemoka – todėl su BMW vairuotoju niekada nekalbėjo, nebendravo, kitu atveju – jau nurodo, kad beveik nemoka rusų kalbos – šia kalba gali bendrauti tik labai bendrais klausimais, žemame rusų kalbos žinių lygyje (t. 3, b. l. 36-37). Atkreiptinas dėmesys, kad tokius paaiškinimus teikia Lietuvos Respublikos VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM statutinis „A“ lygio pareigūnas, turintis leitenanto laipsnį ir tarnaujantis – atliekantis sargybą prie Lietuvos Respublikos ir R. F. valstybinės sienos (t. 3, b. l. 54-55), kuomet kasdieniniame darbe praktiškai neišvengiamas rusų kalbos mokėjimas. Byloje yra teismo pavedimu išreikalauti duomenys iš jo asmens bylos, kad E. G., Mykolo Romerio universitete 2015 m. baigęs teisės ir valstybės sienos apsaugos bakalauro studijas ir įgijęs teisės bakalauro laipsnį, iš rusų kalbos turėjo įvertinimą 8 (gerai), o iš anglų – tik 7 (vidutiniškai) (t. 3, b. l. 46-52). Tačiau teismui kaltinamasis aiškino, jog priimant į tarnybą iš jo buvo reikalaujama tik anglų kalbos mokėjimo. Pagal tokią logiką E. G., esant priimtam ir dirbančiam valstybės sienos apsaugos tarnyboje su pakankamu pasienio tarnybai anglų kalbos žinojimu, tačiau kartu ir esant tik tokiam jo anglų kalbos žinių įvertinimui universitete, darytina išvada, kad kaltinamojo rusų kalbos žinios atitinkamai turi būti dar aukštesnio lygio nei anglų. Tokiu būdu kaltinamasis vienu atveju menkina, kitu atveju visiškai paneigia savo gebėjimą bendrauti rusiškai tik dėl to, kad paneigtų savo išankstinio bendravimo ir tuo pačiu auto įvykio inscenizavimo rengimo su BMW vairuotoju aplinkybę.
Liudytoja D. G., kaltinamojo motina, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad visi jos automobilyje esantys apgadinimai turėjo būti padaryti autoįvykio metu, nes iki šio autoįvykio automobilio kėbule jokių apgadinimų ji nepastebėjo. Automobilį ji tam ir draudžianti kasko draudimu, kad jeigu atsirastų kokių nors pažeidimų, kad jai draudimas atlygintų žalą (t. 1, b. l. 172-173). Tačiau apklausiama teisme liudytoja D. G., esmingai prieštaraudama savo pačios ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams jau teigia, kad iš tiesų, tai liudytojos automobilis turėjęs bėdą – jis užsivesdavęs be raktelio ir pavažiuodavęs. Tokiu būdu automobilis pavažiavęs po laiptais – su šiuo, baudžiamosios bylos įvykiu, tai nesusiję. Draudimo išmokų dėl automobilio pavažiavimo po laiptais negavo, kadangi dėl to nesikreipė. O nesikreipė todėl, kad liudytojai tai netrukdė važiuoti (t. 3, b. l. 35-36). Teismo vertinimu, tokie naujai – jau bylos teisminio nagrinėjimo metu atsiradę liudytojos D. G. parodymai apie jos automobilio galėjimą savaime užsivesti ir važiuoti, atsitrenkiant po laiptais bei apgadinant variklio kapotą, yra inspiruoti siekiu kažkaip tai paaiškinti variklio kapoto sugadinimą, kuris, akivaizdu, niekaip negalėjo būti atsiradęs nuo kontakto su BMW X 5 nusikaltimo įvykio metu. Elementariai logikai prieštarauja toks faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu, tai yra praėjus trumpesniam laikui nuo įvykių, apie kuriuos davė parodymus, apklausiama liudytoja svarbias aplinkybes atsiminė blogiau arba visai neatsiminė, nei po to – beveik po 2 m., teisiamajame posėdyje.
Vertinant draudimo kompanijos turinčių ilgametį patyrimą specialistų išvadas, jų parodymus, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo, akcentuotina, kad jiems nekilo ir nekyla jokių abejonių dėl to, kad tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė abu autoįvykio dalyviai, eismo įvykis negalėjo kilti. Jie paaiškino, kad turėjo likti horizontalios trąsos ant automobilių po tokio susidūrimo. Byloje atlikta autotechninė ekspertizė, kurios išvados taip pat kategoriškai paneigia kaip E. G., taip ir R. E. aiškinimus apie eismo įvykį ir jo pasekmėje gautus automobilių sugadinimus. Kaltinamojo versija dėl nuo eismo įvykio metu buvusio smūgio galimai net pasikeitusiu Renault Megane Scenic variklio garsu kaip tik ir paneigiama minėtų specialistų išvadomis, parodymais ir ekspertizės aktu, jog eismo įvykio metu tokio kontakto kaip tik ir nebuvo. Automobiliai inscenizuojant eismo įvykį buvo sustatyti vienoje sankryžoje, kai specialistai motyvuotai paaiškino, jog po tokio susidūrimo automobiliai niekaip negalėjo likti tokioje pozicijoje.
Kaltinamojo gynėjas kaip esmines aplinkybes, paneigiančias kaltinamojo ryšį su jam inkriminuota nusikalstama veika nurodo tai, kad eismo įvykio deklaraciją užpildė D. G., kad ji kreipėsi ir į draudimo bendrovę dėl išmokos gavimo, kad draudimo bendrovės specialistui prie D. G. apžiūrint Renault Scenic automobilį buvo konstatuota daugiau sugadinimų, nei nurodė deklaracijoje kaltinamasis.
Šiuo aspektu teismas konstatuoja, kad ant surašytų apie nebūtą eismo įvykį deklaracijos duomenų yra E. G. ir R. E. parašai, kurie neneigiami ir neginčijami, patvirtina nurodytų duomenų teisingumą. E. G. kartu su deklaracija bei savo bei R. E. parašytais bei pasirašytais melagingais bent keliais paaiškinimais apie tariamai įvykusį eismo įvykį, tuos duomenis pateikė draudimo įmonei, tikslu neteisėtai gauti draudimo išmokas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis yra visiškai atsakingas už savo parašais patvirtintus eismo įvykio duomenis, kurių pagrindu ir buvo kreiptasi dėl draudimo išmokos. Ne visų automobilio sugadinimų surašymą į deklaraciją pats kaltinamasis paaiškina tuo, kad deklaracijos pildymo laiku buvo jau tamsu, buvo blogas oras – lijo, pūtė stiprus vėjas, todėl ne visus sugadinimus galėjęs pastebėti ir surašyti. Aplinkybė, kad D. G., kontaktuodama su draudimo bendrove kaip Renault Scenic automobilio savininkė, atliko tam tikrus veiksmus kaltinamojo pateiktų ir patvirtintų melagingų eismo įvykio duomenų pagrindu, niekaip neįtakoja E. G. kaltės pašalinimo klausimo.
Vertinant kaltinamojo E. G. parodymus, negalima laikyti, kad jie yra nuoseklūs, logiški, patikimi – teismas tuos prieštaravimus išryškimo, juos analizuodamas. Teismo nustatyti akivaizdūs ir reikšmingi prieštaravimai, nustatant įvykių eigą iki nusikaltimų padarymo ir po jų, nusikalstamas veikas betarpiškai padariusį asmenį, nusikalstamų veikų pobūdį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, įpareigoja teismą jais abejoti ir vertinti kaip nepatikimus.
Kartu pastebėtina, kad liudytojų J. U., R. K., T. J., R. L. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, juos patvirtina kiti bylos įrodymai.
Byloje pakanka duomenų, įrodymų dėl kaltinamojo E. G. padarytų nusikaltimų – įrodymai vertinami ne tik kiekvienas atskirai, bet ir sąsajoje vieni su kitais, sistemiškai.
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagrindų
Kaltinamojo E. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. G. 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. Bizierių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, inscenizavo draudiminį autoįvykį Nr. 1649281, kurio metu jam sėdint stovinčiame automobilyje Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame jo motinai D. G., R. F. pilietis R. E., vairuodamas automobilį BMW X 5, valst. Nr. T679MB178, judėdamas nedideliu greičiu, tyčia, savo vairuojamo automobilio kairio šono sritimi ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi kliudė stovėjusio automobilio Renault Scenic dešinio šono dalį ties priekiniu ratu, ko pasėkoje buvo padaryti menki sugadinimai, esantys ties automobilio BMW X 5 užpakalinio kairiojo rato priekine dalimi bei įbrėžimai ant automobilio Renault Scenic dešinio šono palei priekinio rato arką, galimai atplėšiantį priekį, užlenkiant priekinio bamperio apdailos dešinįjį šoną, pažeidžiant jo tvirtinimą bei sudaužant priekinio žibinto gaubtą dešinėje pusėje, kas yra iš esmės paviršiniai pažeidimai, kurie negalėjo turėti įtakos nei vieno iš automobilių judėjimo trajektorijos ir režimo pakeitimui; iš karto po to AB “Lietuvos draudimas“ pateikė melagingus duomenis apie tariamai dėl neatsargumo įvykusį eismo įvykį, kad 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. Bizierių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, kaltinamasis, vairuodamas savo motinai D. G. priklausantį automobilį Renault Scenic, važiuodamas apie 45 km/h greičiu iš šalutinio kelio, įvažiuodamas į pagrindinį kelią suko į kairę, nepraleisdamas pagrindiniu keliu iš dešinės pusės atvažiavusio automobilio BMW X5 ir su juo susidūrė, po to suklastojo tariamo eismo įvykio deklaraciją, surašant joje nebūto eismo įvykio duomenis, kurią jis ir R. E. patvirtino parašais ir kartu su jo bei R. E. pasirašytais melagingais paaiškinimais apie tariamai įvykusį eismo įvykį, pateikė draudimo įmonei, o draudimo bendrovės atstovams atliekant automobilių apgadinimų apžiūrą, automobilio BMW X 5 apžiūroje dalyvavęs jo savininkas E. M. žodžiu patvirtino tariamo eismo įvykio aplinkybes ir, kad visi automobilio BMW X 5 apgadinimai buvo padaryti nurodomo eismo įvykio metu ir tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą bendrai 7610,62 Eur sumai, tačiau nusikalstamos veikos dėl turto įgijimo apgaule nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė, įtarusi apgaulę, išmokų neišmokėjo ir kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, – padarė nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., BK 182 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamajam 2017-01-23 paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 135-136).
Kaltinamasis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nebuvo laikinai sulaikytas.
E. G. administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (t. 2, b. l. 147), psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nėra.
Byloje nereiškiami civiliniai ieškiniai, nėra proceso išlaidų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkūs; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 1 d. baigtas, nusikaltimas, numatytas BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. – nebaigtas, nes nusikalstamos veikos dėl turto įgijimo apgaule nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi draudimo bendrovė, įtarusi apgaulę, išmokų neišmokėjo ir kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, nusikaltimai vertintini kaip jų ideali sutaptis; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – yra pilnametis, anksčiau neteistas ir nebaustas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą (įgijęs bakalauro laipsnį), dirbantis VSAT Pagėgių rinktinės K. N. užkardos Sargybų skyriaus specialistu, nevedęs, neturintis vaikų; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Teismo vertinimu, kaltinamajam pagal BK 300 str. 1 d. skirtina 100 MGL dydžio bauda, pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. – 200 MGL, tai yra mažesnio dydžio, nei BK 47 str. 2 d. 2 p. numatyta už nesunkų nusikaltimą skirti bausmės vidurkį, bauda; vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirtina 200 MGL dydžio bauda.
Pagal Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo 2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1710 įstatymo 10 str. 3 ir 4 punktus, įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo, nuo 2015 m. sausio 1 d. ir iki šiol patvirtintas bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis yra 38 (trisdešimt aštuoni) eurai.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. bei BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d., ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. 100 MGL (3 800 Eur) bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. 200 MGL (7 600 Eur) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą galutinę bausmę 200 MGL (7 600 Eur) baudą, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 4 d. E. G. išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalimi E. G. išaiškinti, kad asmeniui neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbai, o jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės jos išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Šakių rajono apylinkės teismui.