Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) tarnybinių ginčų komisijos 2023 m. gegužės 15 d. protokole išdėstytą sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo; išnagrinėti ginčą ir pripažinti nepagrįstu atsakovo Departamento direktoriaus 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. TE-7-163/2023(11.7.53 E) „Dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 36 punktą ta apimtimi, kuria nustatė pareiškėjui naują pareiginės algos koeficientą didesnį 0,5 pareiginės algos nepagrįstu; 2) įpareigoti nustatyti pareiginės algos koeficientą 6,4 (t. y. – didesnį 0,8 pareiginės algos bazinio dydžio).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą – įpareigoti atsakovą nustatyti pareiginės algos koeficientą 6,4.

Teismas atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti jam nustatyti pareiginės algos koeficientą 6,4 (t. y. – didesnį 0,8 pareiginės algos bazinio dydžio) yra susijęs su įpareigojimu atsakovą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl jį atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą nustatyti konkretų pareiginės algos koeficientą.

Pareiškėjo teigimu, teismo nurodyta LVAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3069-629/2021 netinka šiam administraciniam ginčui. Teismas negali iš anksto (neišnagrinėjęs ginčo) atmesti reikalavimo ir tokiu būdu atsisakyti vykdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punkto nuostatą, kuri suteikia teismui teisę, išnagrinėjus bylą, priimant teismo sprendimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, išsprendžiantį konkretų administracinį ginčą. Teismas, atsisakydamas priimti reikalavimą dėl įpareigojimo Departamentui pažeidžia efektyvios asmens teisių gynybos principą, nes iš anksto (a priori) nusprendžia nenagrinėti ir netaikyti vieno iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Departamentas nurodo, kad statutinės įstaigos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas priskiriamas išimtinai statutinių įstaigų kompetencijai (Statuto 34 str. 22 d.). Atsakovas nurodo LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-667-415/2019.

Administraciniam teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir nusprendus patenkinti skundą, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, priimamas sprendimas panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Teismas negali pakeisti Departamento direktoriaus sprendimo, nes motyvavimo priemonės taikymas, taip pat jos parinkimas, yra statutinės įstaigos vadovo diskrecija ir kompetencija. Be to, skundžiamo Įsakymo 36 punkto panaikinimas savaime sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra liktų nepabaigta ir atsirastų pagrindas taikyti ABTĮ 94 straipsnyje numatytas administracinio akto panaikinimo pasekmes.

Atsakovas, atsižvelgęs į LVAT praktiką, susijusią su susijusią su pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvados ir(ar) pareigūną į pareigas priėmusio vadovo sprendimo panaikinimu, pažymi, kad teismui įpareigojus Departamento direktorių nustatyti pareiškėjui konkretų pareiginės algos koeficientą – būtų pažeistas viešojo administravimo subjektams suteikiamos diskrecijos ir teismo kontrolės santykis bei nepagrįstai faktiškai perimtas viešojo administravimo subjekto funkcijų vykdymas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma teismo įpareigoti Departamentą nustatyti pareiginės algos koeficientą 6,4.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti jam nustatyti pareiginės algos koeficientą 6,4 (t. y. – didesnį 0,8 pareiginės algos bazinio dydžio) yra susijęs su įpareigojimu atsakovą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ir atsižvelgęs į LVAT praktiką, šį reikalavimą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.

Reikalavimai skundui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad skunde turi būti nurodytas, be kita ko, pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad toks reikalavimas (įpareigoti atsakovą pareiškėjui nustatyti pareiginės algos koeficientą 6,4 (t. y. – didesnį 0,8 pareiginės algos bazinio dydžio)), kaip jį skunde buvo suformulavęs pareiškėjas, yra susijęs su įpareigojimu atsakovą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o teismai negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti tokių sprendimų. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2190-756/2021).

Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad teisme, nagrinėjant tarnybinius ginčus dėl tarnybinės veiklos vertinimo, priimami ir nagrinėjami skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pavyzdžiui, įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą Vertinimo komisijoje (žr., pvz., LVAT 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-702-552/2022), įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-125-756/2022), įpareigoti atsakovą pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti iš naujo (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2992-968/2021).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).

Apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, nenustatęs termino skundo trūkumams pašalinti ir nepagrįstai nesudarė pareiškėjui galimybės jų pašalinti bei tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui, kokio pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus galėtų būti nagrinėjamas teisme bei pasiūlyti suformuluoti antrąjį skundo reikalavimą taip, kad pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neįgyvendino pareigos veikti pakankamai aktyviai ir netinkamai įvykdė pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą, prieš tai nenustatęs termino trūkumams pašalinti. Skundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą nustatyti pareiginės algos koeficientą 6,4, naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas šioje apimtyje perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą nustatyti pareiginės algos koeficientą 6,4, panaikinti ir pareiškėjo K. V. skundo priėmimo klausimą šioje apimtyje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.