- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eA-2992-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03381-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2020 m. liepos 15 d. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 7B-1778 rezoliuciją „Siūlymui pritariu“ (toliau – ir rezoliucinis sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą vertinti iš naujo; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Atliekant jos, kaip Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyriausiosios inspektorės, 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimą buvo šiurkščiai pažeistos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas), vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (2019 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1B-110 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso(toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatos.
2.2. Pareiškėja savo iniciatyva 2020 m. sausio 17 d. užpildė ir tiesioginiam vadovui A. B. bei Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto viršininkui R. M. elektroniniu paštu pateikė 2019 m. tarnybinės veikos vertinimo anketą. Prašė vertinant 2019 m. tarnybinę veiklą atsižvelgti į jos dalyvavimą Muitinės departamento sudarytose darbo grupėse, tarptautiniuose projektuose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) organizuotuose kursuose, nustatytus teisės pažeidimus VSAT kompetencijos ribose bei iniciatyvą dalyvauti mokymuose.
2.3. Pareiškėja 2020 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku tiesioginiam vadovui užpildytą vertinimo anketą išsiuntė pakartotinai, 2020 m. sausio 27 d. pateikė papildomus duomenis. Tiesioginis vadovas elektroniniu laišku 2020 m. vasario 3 d. atsiuntė vertinimo anketos formą, prašydamas šią anketą užpildyti, pasirašyti ir pateikti jam, nes anksčiau siųstos vertinimo anketos formoje buvo neteisingai nurodytos suminės balų vertės, be to, vertinimo anketos formos I skyrius buvo papildytas vertinimo kriterijumi – fizinis pasirengimas.
2.4. Kadangi pareiškėja 2020 m. vasario 3 ir 4 d. buvo laikinai nedarbinga, patikslintą vertinimo anketą tiesioginiam vadovui pateikė vasario 7 d. Vertinimo anketoje savo tarnybinę veiklą už 2019 m. vertino aukščiausiais balais, t. y. labai gerai. Pareiškėjos tiesioginis vadovas A. B. vertinimo anketą priėmė ir 2020 m. vasario 27 d. pateikė pareiškėjai susipažinti su vertinimo anketoje jo įrašytais vertinimo balais, tarnybinės veiklos vertinimo išvada (toliau – ir tiesioginio vadovo išvada), kurioje pareiškėjos veiklą įvertino gerai. Pareiškėja pažymi, jog klaidingai nurodoma anketos pateikimo data (ne 2020 m. vasario 7 d., o 2020 m. vasario 3 d.), pareiškėjos pareigos (pareiškėja eina vyriausiojo inspektoriaus pareigas, o nurodyta vyresniojo inspektoriaus pareigos).
2.9. 2020 m. vasario 27 d. tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje klaidingai nurodyta, kad pareiškėja 2019 metų tarnybinės veiklos užduočių nepasirašė, todėl tarnybinė veikla vertinama pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėja 2019 m. tarnybinės veiklos užduotis buvo pasirašiusi ir jas vykdė, tik buvo pažymėjusi, kad jas nustatant nei šios užduotys, nei jų vertinimo rodikliai su ja nebuvo derinti. Vertindamas pareiškėjos tarnybinę veiklą ne pagal 2019 metų jai nustatytas veiklos užduotis, o pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiesioginis vadovas pažeidė Aprašo 9 punkto reikalavimus. Šį punktą pažeidė ir Komisija.
2.10. Net ir vertinant pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą pagal pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą, tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą atliko netinkamai. Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme šias pareigas einančiam asmeniui numatyta 16 funkcijų, o tiesioginis vadovas A. B. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, aptarė tik 3 funkcijas, kurias atskleidė iš dalies. Tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pagal funkcijas neįtraukti šie duomenys (pareiškėjos veiklos rezultatai): eksporto (EK) manifestai ir eksporto deklaracijos išvežimo įstaigoje, žodinės deklaracijos (įskaitant Grynųjų pinigų, Keleivių, Degalų deklaracijas), Gyvūnų laikino įvežimo procedūros, supaprastintos importo (IM) procedūros, konteinerių (ENS) deklaracijos, ne Europos Sąjungos piliečių išvežamų prekių ir dokumentų tikrinimus dėl mokesčių grąžinimo, rizikos vertinimas ir tikrinimai, kai prekės išvežamas su „TAX-FREE“ čekiais, mokestiniai pranešimai ir prekių kodų pagal kombinuotąją nomenklatūrą (KN) nustatymų atvejai, prekių verčių nustatymo atvejai, kai netaikomas sandorių vertės metodas, kontroliuojamų gabenimų su nacionalinėmis licencijomis ar specialiais leidimais įforminimo ir tikrinimo atvejai (pvz. ginklai, CITES ir kt.), darbo organizavimas ir vadovavimas pamainai ar darbo barui, bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis, informacijos teikimas interesantams, VSAT pareigūnų konsultavimas Sinergijos projekto (žr. žemiau) ribose, kitos tarnybos kompetencijos pažeidimų nustatymas Sinergijos projekto ribose (pagal VSAT funkcijų aprašą), Sinergijos funkcijų aprašo derinimas ir dalyvavimas Muitinės departamento darbo grupės darbe dėl Sinergijos projekto įgyvendinimo, posto atstovavimas susitikimuose su kitų šalių muitinių atstovais, atstovavimas CELBET eksperto pareigose, neteisingai nurodytas tikrinimų skaičius ir t. t.
2.11. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas neįvertinus visų objektyvių ir tinkamam veiklos vertinimui reikšmingų duomenų. Tiesioginis vadovas A. B. pateiktoje pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje neatsižvelgė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pareiškėja dalyvavo Departamento kartu su VSAT vykdomame Integruotos kontrolės modelio bandomajame projekte, kurio metu be tiesioginių funkcijų pareiškėja vykdė ir su VSAT atliekamais tikrinimais susijusias funkcijas, bei kad pareiškėja apytiksliai kartą į mėnesį buvo siunčiama į komandiruotes vykdyti CELBET eksperto funkcijas tarptautiniame projekte.
2.12. Tiesioginis vadovas 2020 m. vasario 27 d. pareiškėjos vertinimo anketoje nemotyvavo, kodėl skiria mažesnius įvertinimus nei pareiškėja skyrė pati sau. 2020 m. vasario 27 d. pareiškėja įrašinėjo pokalbį su tiesioginiu vadovu A. B. (prieš tai gavus jo sutikimą tokį garso įrašą daryti) ir tiesioginis vadovas asmeniškai pripažino, kad jam pateiktos rekomendacijos labai gerai įvertinti ne daugiau kaip 20 proc. posto pareigūnų, taip pat nurodyta labai gerai įvertinti tik 2 darbuotojus. Tiesioginis vadovas taip pat išsakė poziciją, jog už dalyvavimo Integruoto kontrolės modelio bandomajame projekte rezultatus pareiškėja turėjo būti įvertinta neeiliniame vertinime, pripažino, kad vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino ne visus tarnybinės veiklos rezultatus, t. y. nevertino duomenų apie VSAT funkcijų vykdymo rezultatus. Tiesioginis vadovas nederino su pareiškėja 2020 m. užduočių.
2.13. Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą Komisijoje buvo pažeistas Aprašo 23 punkte nurodytas imperatyvus terminas (balandžio 10 d.), iki kada turi būti atliktas tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas komisijos posėdyje įvyko tik 2020 m. liepos 15 d. Kitų pareigūnų, kurie turėjo būti vertinami tą pačią dieną kaip ir pareiškėja (2020 m. balandžio 3 d.), veiklos vertinimas minėtą dieną įvyko (o pareiškėjos buvo perkeltas).
2.14. Atliekant vertinimą Komisijoje, buvo pažeisti Aprašo 24.1 papunktis ir 25 punktas. Komisija iš esmės nenagrinėjo pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatų, o apsiribojo tik formaliu tiesioginio vadovo surašytos informacijos įvertinimu. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė išsamiai išdėstyti savo argumentus Komisijos posėdyje. Iš atskirų Komisijos narių užduodamų klausimų akivaizdžiai jautėsi jų išankstinis neigiamas nusistatymas pareiškėjos atžvilgiu, o taip pat tai, kad jie nėra susipažinę su jos pareigybei priskirtos veiklos specifika, nesuvokia konkrečių funkcijų turinio. Tai patvirtina ir Komisijos išvadoje įrašyta vieno iš Komisijos narių atskiroji nuomonė, kurioje būtent ir konstatuota, kad „neįvertinta pareigūnės darbo visuma“. Komisijos posėdžio metu tiesioginis vadovas A. B., paprašytas pagrįsti tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje surašytą įvertinimą „gerai“, esminiu tokio įvertinimo motyvu nurodė tai, kad labai gerai nevertino, nes pareiškėja neseniai buvo įvertinta, o kitas pareigūnas labai ilgą laiką (10 metų) nebuvo vertintas. Neaišku, ar Komisija vertino pareiškėjos veiklos rezultatus vertino pagal 2019 metų tarnybinės veiklos užduotis, ar pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
2.15. Nei tiesioginis vadovas A. B., nei rezoliucinį sprendimą priėmęs Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas J. M. pareiškėjos su galutiniu sprendimu nesupažindino, ir taip pažeidė Statuto 34 straipsnio 19 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 dalį, pareiškėja nebuvo informuota apie apskundimo tvarką (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Pareiškėjos vertinimas atliktas laikantis Statuto ir Aprašo reikalavimų, yra išsamus, teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatų vertinimas buvo atliktas pagal jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nes 2019 m. kovo 13 d. pareiškėja nesutiko su nustatytomis vertinimo užduotimis. Tiesioginis vadovas teisingai užpildė Aprašo 2 priede nustatytą Vertinimo anketą, detaliai išanalizavo tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, nurodė vertinimo balus pagrindžiančius komentarus; taip pat tinkamai užpildė Aprašo 3 priede nustatytą Vertinimo išvadą ir 4 priede nustatytą formą dėl tarnybinės veiklos 2020 metų užduočių. Aprašo 3 priedo formos I skyriuje privaloma aprašyti tik pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus, bet ne visus, kaip to siekia pareiškėja.
3.2. Pokalbis su pareiškėja vyko 2020 m. vasario 27 d., pareiškėja pati tą pokalbį įrašinėjo ir teismui pridėjo jo garso įrašą, vertinimo dokumentai pateikti laiku, nepažeidžiant Aprašo 6–11 punktų reikalavimų ir terminų. Atsakovas prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl pokalbio su tiesioginiu vadovu (LVAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-146/2010), nustatančia, kad jeigu buvo galimybė Komisijoje išsakyti argumentus, pažeidimas neturėtų būti fiksuojamas. Atsakovas pažymi, kad vertinimo išvados formos užpildymas, kai nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančios aplinkybės, nėra esminis trūkumas.
3.3. Komisijos posėdis įvyko 2020 m. liepos 15 d., nes buvo paskelbtas karantinas ir vengiama kontaktų. 2020 m. balandžio 3 d. vyko vertinimai tų asmenų, kurie nepageidavo dalyvauti Komisijos posėdyje, o tų, kurie pageidavo, vertinimas buvo atidėtas. Telekomunikacijų galiniais įrenginiais atlikti vertinimą tapo galima tik po 2020 m. balandžio 6 d. teisės aktų pakeitimų. Pareiškėjos vertinimas buvo pradėtas pagal seną procedūrą, todėl pagal ją ir turėjo būti atliktas.
3.4. Komisijoje pareiškėjos vertinimas susidėjo iš detalaus vertinimo dokumentų pristatymo, pokalbio su pareiškėja ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Posėdžio metu pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pasisakyti, jai buvo užduodami klausimai. Komisija nustatė ir įvertino visas aplinkybes, nurodytas pareiškėjos 2020 m. kovo 5 d. prašyme, savo sprendimą motyvavo. Viena Komisijos narė pateikė atskirąją nuomonę. Teisės aktai į pareigas skiriančiam asmeniui nenustato pareigos supažindinti pareiškėją su sprendimu jos tarnybinę veiklą vertinti gerai, todėl su šiuo sprendimu pareiškėja nebuvo supažindinta.
3.5. Pagal LVAT praktiką administraciniam teismui nesuteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo.
3.6. Atsakovas, pasisakydamas dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktorės D. K. rekomendacijų ir planuojamų vertinti labai gerai sąrašų, paaiškino, kad šia rekomendacija buvo kalbama apie preliminarias įstaigos finansines galimybes, o prašymas dėl planuojamų vertinti labai gerai pareigūnų sąrašo pateikimo buvo teikiamas siekiant iš anksto numatyti, ar tikslinga kreiptis į vadovaujančias institucijas dėl papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikio. Vilniaus teritorinės muitinės vidiniai dokumentai niekaip neturėjo nei teisinės, nei faktinės įtakos pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimui. D. K. dalyvauja Komisijoje kaip narė.
3.7. Pareiškėja skunde nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kokiais veiksmais pareiškėjos tiesioginis vadovas pažeidė Etikos kodekso 7.5.1, 7.5.2 ir 21.8 papunkčių reikalavimus, t. y. kaip jis galėjo demonstruoti savo simpatiją, antipatiją ar išskirtinį dėmesį atskiriems asmenims ar jų grupėms. Tiesioginis vadovas vertinimo procedūrą atliko visapusiškai, objektyviai ir vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais. Pareiškėja galėjo kreiptis ikiteismine tvarka dėl ginčo išsprendimo į statutinėje įstaigoje sudarytą tarnybinių ginčų komisiją, ginčas būtų išspręstas ikiteisminėje stadijoje.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos J. K. skundą patenkino visiškai: panaikino Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2020 m. liepos 15 d. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 7B-1778 rezoliuciją „Siūlymui pritariu“, ir įpareigojo Departamentą pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą Komisijoje įvertinti iš naujo. Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
5. Teismas byloje nustatė:
5.1. Pareiškėja 2020 m. sausio 17 d. išsiuntė elektroninį laišką A. B. ir R. M. su užpildyta tarnybinės veiklos vertinimo anketa ir prašymu atsižvelgti į pareiškėjos dalyvavimą Departamento darbo grupėse, tarptautiniuose projektuose, VSAT kursuose, nustatytus pažeidimus VSAT kompetencijos ribose, dalyvavimą mokymuose. Pareiškėja visur save įvertino 5 balais.
5.2. Pareiškėja 2020 m. sausio 26 d. A. B. elektroniniu laišku pakartotinai išsiuntė tarnybinės veiklos vertinimo anketą, o 2020 m. sausio 27 d. – lentelę su VSAT funkcijomis, kurias dabar privalo atlikti muitininkas. 2020 m. vasario 3 d. A. B. elektroniniu laišku paprašė pareiškėjos pakartotinai užpildyti vertinimo anketą ir perduoti jam. 2020 m. vasario 7 d. pareiškėja A. B. išsiuntė savo užpildytą tarnybinės veiklos vertinimo anketą.
5.3. 2020 m. vasario 27 d. įvyko pareiškėjos ir A. B. pokalbis, kurio metu pareiškėja supažindinta su tiesioginio vadovo A. B. surašyta Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyriausiosios inspektorės J. K. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr.SPV-1068. Tiesioginis vadovas pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino gerai, pareiškėja su tokiu vertinimu 2020 m. vasario 27 d. nesutiko, tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas R. M. su tokiu A. B. vertinimu sutiko.
Šalies argumentai
5.4. Pareiškėja, nesutikdama su tiesioginio vadovo vertinimu, 2020 m. kovo 5 d. su prašymu Nr. 8PN-1074 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“ kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti jos 2019 m. tarnybinę veiklą labai gerai, taikyti Statuto 34 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir siūlyti į pareigas skiriančiam asmeniui perkelti ją į aukštesnes pamainos viršininko pareigas.
5.5. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.1B-205 „Dėl prevencinių veiksmų koronaviruso (Covid-19) plitimo metu“ nustatė, kad nuo 2020 m. kovo 13 d. muitinės pareigūnų 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje atliekamas pareigūnui nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai pareigūnas raštu nurodo, kad pageidauja dalyvauti ir kt. atvejus. Komisija 2020 m. balandžio 3 d. posėdžio protokole Nr. 7B-1249 nurodė, kad pareiškėjos vertinimas atidedamas iki karantino pabaigos.
5.6. Komisijoje 2020 m. liepos 15 d. nuotolinio posėdžio būdu buvo vertinama pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Komisija sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatus įvertinti gerai ir 2020 m. liepos 15 d. posėdžio protokole Nr. 5BE-204 nurodė Komisijos išvadą pareiškėją vertinti gerai. Komisija 2020 m. liepos 15 d. surašė išvadą Nr. 7B-1778, kurioje nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino gerai, ir pasiūlė pritarti tiesioginio viršininko siūlymui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas išsamiai aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (Statuto, Aprašo) nuostatas, taip pat aktualią teismų praktiką.
7. Teismas konstatavo, jog 2020 m. liepos 15 d. nuotoliniu būdu vyko Komisijos posėdis, kurio metu pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pasisakyti, jai buvo užduodami klausimai, išklausytas pareiškėjos tiesioginis vadovas, jam užduodami klausimai, po to pasisakyti ir pakomentuoti tiesioginio vadovo poziciją buvo suteikta galimybė pareiškėjai ir vyko pareiškėjos vertinimo išvados nagrinėjimas, po kurio Komisijos nariai balsavo.
8. Teismas sutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad Komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad:
8.1. Tarp šalių kilo ginčas dėl faktų, t. y. dėl to, kad iš pareiškėjos vykdomų 16 funkcijų tiesioginis vadovas įvertino tik 2. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl šių pareiškėjos teiginių, išskyrus deklaratyvius atsakovo teiginius, jog „įvertino viską“.
8.2. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl to, kad atsakovas neįvertino visų pareiškėjos darbo rezultatų (kad pareiškėja nustatė 19 pažeidimų, atlikdama VSAT tikrinimo procedūras 1-os linijos patikrinime; 22 mokesčių apskaičiavimo atvejus, KN kodų ir prekių vertės PREMI DB nustatymo atvejus, atskleidė kontrabandos atvejus, deklaruojamų prekių svorio trūkumus, RIKS kodų situacija; Grynųjų pinigų, Keleivių deklaracijos, Žodinių, Degalų deklaracijos; įforminti EX manifestai; patikrinti ir pažymėti „Tax free“ čekiai, įforminti tuščių krovinių transporto priemonių skaičiai (IM, EX); pamainos viršininko pavadavimas; darbinė pagalba naujam rotuotam vadovui; įformintų dokumentų ruošimas archyvavimui; darbas Bandomajame projekte; darbas su tarptautinėmis delegacijomis; konsultacijos ir pagalba posto pareigūnams pildant CEPOL ir kt.). Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, ar šie pareiškėjos teiginiai klaidingi, ar teisingi. Teismas pažymėjo, kad, pagal Aprašo nuostatas, turi būti nurodyti pagrindiniai pareiškėjos veiklos rezultatai, tačiau atsakovas nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kokią dalį pareiškėjos darbe sudaro jos paminėta veikla. Teismas pažymėjo, kad nors Komisijos posėdžio metu minima, kad pareiškėjos vidutiniai rodikliai yra ženkliai mažesni nei kitų pareigūnų (kitų – 70, pareiškėjos – 34), tačiau šių teiginių įrodymų atsakovas teismui taip pat nepateikė.
Šalies argumentai
8.3. Pareiškėja pokalbio Komisijoje metu nurodė teikusi 12 prašymų mokytis, bet nebuvo išleista mokytis; be to, pareiškėja savo iniciatyva mokėsi anglų kalbos ir lankė lyderystės kursus, tačiau teismui nėra pateikti jokie įrodymai dėl minėtų aplinkybių bei dėl jų vertinimo Komisijoje.
8.4. Pagal LVAT praktiką vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados, tačiau nagrinėjamoje byloje nei Komisija netyrė jokių įrodymų, nei teismui nėra pateikti jokie realūs įrodymai apie pareiškėjos veiklą (kiek ir kokių darbų dirbo pareiškėja, ar teisingi jos teiginiai apie jos atliktus ir vadovo nepaminėtus darbus, ar teisingi tiesioginio vadovo teiginiai, kad jis įvertino pagrindinę veiklą, kad pareiškėjos darbo rodikliai žemesni nei kitų pareigūnų ir t.t.). Teismo vertinimu, Komisija ne tik turi susipažinti su tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėjos kreipimusi ir juos abu išklausyti, bet ir realiai ištirti, o kilus ginčui – pareikalauti įrodymų apie ginčytinus faktus, juos ištirti ir motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo atlikta (įrodymai nerinkti ir nevertinti), taip pažeidžiant Statuto 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pritarė pareiškėjos argumentams, kad tiesioginis vadovas raštu visiškai nemotyvavo savo išvados dėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo, bei pažymėjo, kad formalus Aprašo nuostatų su konkrečiais balais perrašymas į pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą nėra ir negali būti laikomas individualiais motyvais, atskleidžiančiais, kodėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinė veikla vertinama būtent taip. Teismas sprendė, kad tokiu būdu buvo pažeisti Aprašo 8 ir 9 punktai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos posėdžio metu tiesioginis vadovas paaiškino, kad pareigūnės kompetencija yra labai aukšta, tačiau įvertino gerai, nes jos darbo rezultatai buvo prastesni nei kitų, ir ji buvo neseniai įvertinta. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar Komisija atmetė tiesioginio vadovo Komisijos posėdžio metu nurodytus motyvus, kodėl vertino gerai, ar jiems pritarė.
10. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad 2019 m. vasario 28 d. (2019 m. kovo 13 d. – abi datos nurodytos dokumente) pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 m. užduotis pareiškėja pasirašė „Nesuderinta“, todėl atsakovas pareiškėjos tarnybinę veiklą vertino pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (tiek tiesioginis vadovas, tiek Komisija), remdamiesi Aprašo 9 punktu. Komisijos posėdyje pareiškėja patvirtino, kad ji vykdė 2019 m. užduotis. Pareiškėja paaiškino, kad dėl tarnybinių užduočių suderinimo pareiškėja kreipėsi žodžiu į tiesioginį vadovą ir tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, o į Departamentą nesikreipė, nes tokia yra hierarchijos tvarka.
11. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad 2019 m. užduotys buvo pareiškėjai suprantamos, aiškios, nedviprasmiškos, įvykdytinos, ji su jomis buvo supažindinta, todėl privalėjo vykdyti. Teismas pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėjos veiklą ne pagal nustatytas užduotis, o pagal pareigybės parašyme nustatytas funkcijas. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja be motyvų užrašė „nesuderinta“, neatleidžia jos nuo užduočių vykdymo. Tarp šalių ginčas dėl užduočių netinkamumo, neįmanomumo, neteisėtumo ar pan. nekilo, todėl jos galiojančios, turi būti vykdomos. Kadangi užduotys pareiškėjai buvo nustatytos, ji patvirtino jas vykdžiusi, todėl teismas nustatė, kad Aprašo 9 punktas šiuo atveju netaikomas, o pareiškėjos veiklą pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas tiek tiesioginis vadovas, tiek Komisija įvertino nepagrįstai.
12. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos tiesioginio vadovo atliktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo eigą, kai pirma surašoma išvada, o tik paskui vyksta pokalbis, bet nepripažino šio pažeidimo esminiu, nes pareiškėja su vadovu elektroniniu paštu bendravo ir iki pokalbio, kurio metu ji buvo išklausyta, vadovas turėjo galimybę po pokalbio su pareiškėja pakeisti savo vertinimą, tačiau to nepadarė.
13. Teismas, vertindamas aplinkybę, kad buvo praleistas terminas atlikti pareiškėjos vertinimą Komisijoje, atsižvelgdamas į neeilinę situaciją (Covid-19 pandemiją), konstatavo, kad atsakovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai savo pareigūnų atžvilgiu. Teismas kritiškai vertino aplinkybę, kad atsakovas suklydo nurodydamas datą, kada pareiškėja užpildė anketą, ir traktavo tai kaip techninę klaidą.
14. Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais 2020 m. vasario 27 d. tiesioginio vadovo pokalbio su pareiškėja ir Komisijos 2020 m. liepos 15 d. posėdžio garso įrašais, pabrėžė, kad jų metu turi būti vengiama emocijų, bet turi būti analizuojama, kaip realiai dirbo pareiškėja, vertinant jos darbo rodiklius (kiek ir kokių funkcijų atliko pareiškėja, kokiuose mokymuose dalyvavo, kiek dirbo komandiruotėse, rengdama dokumentus archyvui, dalyvaudama projektuose ir t. t.), turi būti įvertinami objektyvūs duomenys dėl kitų pareigūnų darbo rezultatų ir kt., t. y., kilus ginčui turi būti renkami objektyvūs įrodymai. Teismas pabrėžė, kad pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį kiekvieno pareigūno veikla turi būti įvertinama individualiai ir turi atitikti realią situaciją, kaip pareigūnai atliko pareigas 2019 m., o informacija apie tai, kiek pareigūnų buvo įvertinta labai gerai, šiuo atveju neaktuali.
15. Teismas nevertino likusių proceso šalių argumentų, nes sprendė, kad jie nėra esminiai sprendžiant administracinę bylą ir niekaip nekeičia teismo sprendime padarytos išvados.
16. Teismas pažymėjo, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas nagrinėjamoje byloje konstatuotus Komisijos padarytus teisės aktų pažeidimus laikė esminiais, sutrukdžiusiais Komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai peržiūrėti pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal pareiškėjos 2020 m. kovo 5 d. prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“, ir sprendė, kad tai yra skundžiamo rezoliucinio sprendimo panaikinimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad tenkinus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą, tenkinamas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Departamentą pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą Komisijoje įvertinti iš naujo.
17. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos patirtų 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėja sumokėjo mažajai bendrijai „Teisininkas tau“ už teisines konsultacijas ir skundo teismui projekto parengimą, pažymėjo, kad pareiškėjos patirtos išlaidos yra sumokėtos mažajai bendrijai „Teisininkas tau“, o ne advokatui ar advokato padėjėjui, todėl jos nėra atlyginamos.
III.
18. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
19. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
19.1. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog teismas sprendime nurodė, kad Komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu, nors iš tiesų jis vyko įprastai, pažymi, kad teismas sprendimą priėmė neišklausęs ir neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų (t. y. Komisijos posėdžio įrašo).
Šalies argumentai
19.2. Pareiškėjos nurodyti papildomi jos atlikti darbai: RIKS kodų situacija; Grynųjų pinigų, Keleivių deklaracijos, Žodinių, Degalų deklaracijos; Įforminti EX manifestai; patikrinti ir pažymėti „Tax free“ čekiai, Įforminti tuščių krovinių transporto priemonių skaičiai (IM, EX); pamainos viršininko pavadavimas; darbinė pagalba naujam rotuotam vadovui; įformintų dokumentų ruošimas archyvavimui; darbas Bandomajame projekte; darbas su tarptautinėmis delegacijomis; konsultacijos ir pagalba posto pareigūnams pildant ČEPO L ir kt.), kurių vykdymo, teismo vertinimu, Komisija neišanalizavo, nėra papildomos veiklos, jos turi būti traktuojamos kaip kasdienis pareigūnų darbas.
19.3. Teismas neišanalizavo pareiškėjos pareigybės aprašymo ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Išsamiai įvertinus pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, matyti, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas ir Komisija įvertino visą pareiškėjos tarnybinę veiklą (įskaitant ir pareiškėjos nurodytą papildomą veiklą). Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovo kartu su apeliaciniu skundu teikiamas pareiškėjos 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo detalus paaiškinimas (lentelė), kuris buvo teikiamas ir teismui (tik dokumento forma), tačiau teismas jo nevertino.
19.4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos vidutiniai rodikliai yra ženkliai mažesni nei kitų pareigūnų, bei pateikia pareiškėjos ir kitų posto pareigūnų (kurie buvo įvertinti labai gerai) tarnybinės veiklos rezultatų palyginimą (pareiškėjos krūvis – 2 1458 vnt., įforminti administracinių nusižengimų protokolai (toliau – ir ANP) – 2 vnt.; vyriausiojo inspektoriaus R. P. krūvis – 3 994 vnt., įforminti ANP – 99 vnt.; vyresniojo inspektorius A. P. krūvis – 4 565 vnt., įforminti ANP – 11 vnt.). Teismui buvo pateikti visi Komisijos posėdžio metu vertinti dokumentai, šis argumentas pakartotinai patvirtintas atsakovo 2021 m. vasario 10 d. rašte Nr. 3B-781 „Dėl informacijos pateikimo“.
19.5. Tai, kad Komisija posėdžio metu nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl jos lankytų anglų kalbos ir lyderystės kursų, nereiškia, jog pareiškėjos kvalifikacija automatiškai turi būti vertinama aukščiausiais balais. Pareiškėjos kvalifikacija neatitinka Aprašo 1 priedo II skyriuje nurodytų aukščiausių balų įvertinimų, bet atskleidžia pareiškėjos asmenybės charakteristiką. Komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas tinkamai įvertino valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, bet ne asmenines savybes. Todėl Komisijos nepasisakymas dėl pareiškėjos lankytų kursų negali būti vertinamas kaip vertinimo procedūrų pažeidimas. Pareiškėja nenurodė, kada buvo teikiami prašymai mokytis, t. y. nepateikė faktų (įrodymų), kurie patvirtintų, kad tiesioginis vadovas ar Komisija netinkamai įvertino jos kvalifikaciją, t. y. nepateikė įrodymų, kurie paneigtų tiesioginio vadovo įvertinimą.
19.6. Teismas nepagrįstai vertino, kad buvo pažeistas Aprašo 8 punktas, pareiškėjos vertinimo išvadoje perrašius Aprašo nuostatas su konkrečiais balais, nes tai negali būti suprantama kaip individualus vertinimas, atskleidžiantis, kodėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinė veikla vertinama būtent taip. Šiuo aspektu teismas supainiojo vertinimo dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus Apraše. Vertinimo anketa ir vertinimo išvada – tai du skirtingi dokumentai, kuriems keliami skirtingi reikalavimai. Vertinimo anketoje (Aprašo 2 priedas) tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, įrašo atitinkama komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą (Aprašo 5 ir 8 p.), o vertinimo išvadoje (Aprašo 3 priedas) tiesioginis vadovas vertina pareigūno pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus (Aprašo 8 ir 9 p.). Nagrinėjamu atveju tiesioginis vadovas teisingai įrašė komentarus vertinimo anketoje, o teismas nepagrįstai nurodė, kad komentarai turi būti nurodomi vertinimo išvadoje.
19.7. Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėja Komisijos posėdžio metu patvirtino, jog ji vykdė 2019 m. jai suformuotas užduotis. Pareiškėja Komisijai nurodė dirbusi įprastą darbą, t. y. vykdžiusi pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir tą patvirtinta Komisijos posėdžio metu pareiškėjai pateikti klausimai ir jos atsakymai (Komisijos posėdžio garso išrašo 00:07:41-00:07:45 min., 00:08:15-00:08:30 min., 00:08:30-00:08:38 min.).
19.8. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjos pareigybės aprašymo, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos vykdytos veiklos. Teismo nustatyti Komisijos padaryti teisės aktų pažeidimai negali būti laikomi esminiais, sutrukdžiusiais Komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai peržiūrėti pareiškėjos vertinimo išvadą. Todėl teismas nepagrįstai panaikino skundžiamą rezoliucinį sprendimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra ir skundžiamas atsakovo rezoliucinis sprendimas priimti vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
20. Pareiškėja J. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
20.1. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas susipažino su pareiškėjos užpildyta vertinimo anketa ir pakvietė ją pokalbiui, po kurio tiesioginis vadovas parengė vertinimo anketą ir vertinimo išvadą, supažindino su šiais dokumentais pareiškėją bei suderino vertinimo išvadą su savo tiesioginiu vadovu, kuris pritarė pareiškėjos vertinimui ,,gerai“, neatitinka tikrovės. Pokalbis su tiesioginiu vadovu, kaip yra reglamentuota Apraše, neįvyko. Pareiškėjos tiesioginis vadovas su ja dėl pokalbio datos nesitarė, jis, prieš surašydamas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (2020 m. vasario 15 d.), neaptarė pareiškėjos užpildytos tarnybinės veiklos vertinimo anketos, karjeros galimybių (esant laisvai pamainos viršininko vietai), tinkamumo eiti užimamas ar aukštesnes pareigas, pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, kompetencijos, kvalifikacijos ir jos tobulinimo galimybių, taip pat nebuvo aptartos pareiškėjos einamųjų metų (2020 m.) tarnybinės veiklos užduotys. 2020 m. vasario 27 d. pareiškėja buvo pakviesta pasirašyti tiesioginio vadovo surašytos vertinimo išvados ir susipažinti su jo užpildyta tarnybinės veiklos vertinimo anketa. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti Aprašo 11 punkte suteikta teise – išreikšti savo poziciją dėl tarnybinių užduočių vertinimo rodiklių ir jų nepasiekimo rizikos.
20.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas neišklausė Komisijos posėdžio garso įrašo. Paminėjimas, kad šis posėdis vyko nuotoliniu būdu yra tiesiog techninė klaida ir neturi jokios reikšmingesnės įtakos galutiniam teismo sprendimui.
20.3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovas 2021 m. vasario 10 d. raštu Nr. 3B-781 teismui detaliai paaiškino pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procesą, nes minėtame rašte dėstomi bendro pobūdžio paaiškinimai. Todėl teismo pozicija, kad Komisija netyrė ir atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie pareiškėjos veiklą, yra pagrįsta.
20.4. Tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje iš dalies pateikė tik 3 nepilnas funkcijas. Nei pareiškėja, nei teismas pareiškėjos skunde nurodytų jos vykdytų darbų neįvardijo kaip papildomų veiklų. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad byloje nėra pateiktų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos skundo teiginį, jog tiesioginis vadovas neįvertino ženklios pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų dalies ir veiklų. Todėl apeliaciniame skunde atsakovo dėstomi teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skunde nurodytas veiklas įvardijo kaip papildomas, yra visiškai nepagrįsti bei laikytini teismo klaidinimu.
20.5. Atsakovas išskiria tik įformintų tranzitų ir eksporto deklaracijų rezultatą, nors tai sudaro tik mažą dalį su dokumentų forminimu susijusios veiklos rezultatų, t. y. nevertina ir nelygina kitų lygiaverčių procedūrų – importo, eksporto manifestų, tuščių transporto priemonių, žodinių deklaracijų, Tax free, VSAT tikrinimų ir pan. Tai patvirtina, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas neįvertinus visų objektyvių ir tinkamam veiklos vertinimui reikšmingų duomenų. Atsakovo teiginys, jog jis neturi duomenų apie pareiškėjos nustatytus pažeidimus atliekant VSAT tikrinimų procedūras yra abejotinas, kadangi tokie duomenys buvo pateikti pareiškėjos tiesioginiam vadovui bei nurodyti Komisijos posėdyje.
20.6. Atsakovas byloje teikia naują įrodymą (pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo apibendrinimą), kuriame pateikiama ne tik informacija, kuria atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės bandoma ištaisyti teismo sprendime nurodytus tarnybinės veiklos vertinimo proceso trūkumus. Šiuo įrodymu, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, neturėtų būti vadovaujamasi apeliacinės instancijos teisme. Minėtame dokumente pateikiama informacija pagrindžia pareiškėjos teiginius, o ne atsakovo bandymą įrodyti, kad pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliktas tinkamai. Iš minėto dokumento matyti, kad atsakovas nepagrindė, jog tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje aptarė 7 iš 16 pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų, dėl kitų funkcijų vykdymo vertinimo išvadoje pateiktus bendro pobūdžio teiginius visiškai nepagrįstai priskyrė konkrečios funkcijos rezultatų įvertinimui, arba pareiškėjos nurodytus veiklos rezultatus susiejo su netinkama funkcija, o pareiškėjos veiklas, įrodančias veiklos kokybę ir kompetenciją, nepagrįstai bandė „pritempti“ prie pareigybės aprašymo.
20.7. Pareiškėja buvo pasirašiusi ir vykdė 2019 m. tarnybinės veiklos užduotis tik buvo pažymėjusi, kad jas nustatant nei šios užduotys, nei jų vertinimo rodikliai su ja nebuvo derinti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėjos veiklą ne pagal nustatytas užduotis, o pagal pareigybės parašyme nustatytų funkcijų vykdymą.
20.8. Pareiškėja sutinka su teismo vertinimu, kad lyginant pareiškėjos darbo rezultatus su kitų pareigūnų veiklos rezultatais, tą patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti nei Komisijai, nei teismui. Jie yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, todėl šie įrodymai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme negalėtų būti vertinami. Be to, palyginti pareiškėjos ir apeliaciniame skunde nurodytų pareigūnų veiklos rezultatus tik įformintų tranzitų ir eksporto deklaracijų srityje yra nekorektiška, nes pareiškėja visus 2019 m. vykdė papildomas funkcijas, ko minėti pareigūnai nedarė. Lyginant šiuos rezultatus proporcingai šių funkcijų vykdymui skirtam laikui, jie būtų ganėtinai panašūs. Tai, kad labai gerai buvo įvertinti tik 2 pareigūnai, patvirtina išankstinį nurodymą dėl vertinamųjų skaičiaus, bei tai, jog jos tarnybinės veiklos vertinimas tebuvo formalumas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Komisijai nebuvo pateikta papildomų dokumentų, kurie leistų pagrįsti Komisijos išvadą, kad pareiškėjos vidutiniai rodikliai yra ženkliai mažesni nei kitų pareigūnų.
20.9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų dėl jos lankytų kursų, neteigė, kad pareiškėjos kvalifikacija turi būti vertinama aukščiausiais balais, tik pažymėjo, kad šis klausimas Komisijoje nebuvo aptartas, nes Komisija tiesiog besąlygiškai sutiko su tiesioginio vadovo nurodytu pareiškėjos kvalifikacijos vertinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Aprašo 24.1 ir 25 punkto pažeidimus.
20.10. Teismas pagrįstai sprendė, kad tiesioginis vadovas raštu visiškai nemotyvavo savo išvados dėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo. Formalus Aprašo nuostatų su konkrečiais balais perrašymas į pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadą nėra ir negali būti laikomas individualiais motyvais, atskleidžiančiais, kodėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinė veikla vertinama būtent taip. Pareiškėja taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Komisija posėdžio metu nepašalino pareiškėjos tiesioginio vadovo A. B. pateiktos pozicijos dviprasmiškumo, to nepadarė ir atsakovas, paprašytas pateikti teismui papildomus paaiškinimus ir dokumentus, todėl šis Komisijos darbo brokas turėtų būti ištaisytas atliekant pakartotinį pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą.
20.11. Pareiškėja pakartotinai pažymi, jog ji pasirašė 2019 m. tarnybinės veiklos užduotis ir jas vykdė, tai buvo patvirtinta ir Komisijos posėdyje, todėl vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas buvo pažeistas Aprašo 9 punktas.
20.12. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo:
Šalies argumentai
21.1. Departamento pateiktą funkcijų lentelę jos tiesioginis vadovas užpildė 2021 m. kovo 17 d., nors ginčijamas veiklos vertinimas vyko 2020 m. vasario mėnesį. Muitinės departamentas skunde ne kartą nurodo, kad postas neturi duomenų apie tam tikrus pareiškėjos darbo rezultatus. Tai patvirtina, kad tiesioginis vadovas netinkamai vykdė savo pareigas ir padarė grubius pareiškėjos kasmetinio veiklos vertinimo pažeidimus. Departamento pateiktoje funkcijų lentelėje pareiškėjos vykdytos funkcijos neatskleistos ar atskleistos netinkamai, paviršutiniškai, kas patvirtina, kad tarnybinės veiklos vertinimas atliktas neobjektyviai.
21.2. Pagal pareigybės aprašymą pareiškėja nėra atsakinga už įforminamų dokumentų administravimą ir apdorojimą, todėl Departamento nuomonė, kad ji asmeniškai turi įrodinėti savo atlikto darbo rezultatus yra nepagrįsta.
21.3. Departamento prie apeliacinio skundo pateikta pareiškėjos funkcijų analizė atlikta netinkamai, nes pagal pareigybės aprašymą pareiškėjos vykdomos 2, 4, 5, 7, 11 ir 13 funkcijos visiškai neatskleistos, o 1, 3, 6, 8 ir 12 funkcijos atskleistos netinkamai, siaurai, ar pateikiant klaidinančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo, užbaigto skundžiamu 2020 m. liepos 15 d. rezoliuciniu sprendimu, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl Departamento įpareigojimo pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą vertinti iš naujo.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino konstatavęs, kad Komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, o šie pažeidimai yra esminiai, sutrukdę Komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai peržiūrėti pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį iš esmės ginčija netinkamu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu.
24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Dėl apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
26. Teisėjų kolegija, patikrinusi tikrinamą teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.
27. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas.
28. Statuto (byloje taikoma 2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla (34 str. 3 d.). Pareigūnų tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (34 str. 6 d.). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (34 str. 12 d.). Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų 34 str. 19 d.). Pagal Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalį galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.
29. Pagal Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 13 d.) 3 punktą pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (1 priedas). Pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą (2 priedas). Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos (5 p.). Atlikus Aprašo 5 punkte nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa (6 p.). Pagal Tvarkos aprašo 7 punktą tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms (7.1.); <...> pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant pareigūnui nustatytas užduotis <...> (7.2.); <…> nustato pareigūno einamųjų metų užduotis <...> (7.3.); aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (7.4.). Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad po Aprašo 7 punkte nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu), ir nurodo kitokį balą, surašo Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (3 priedas) ir <…> pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (4 priedas). Pagal Aprašo 9 punktą, vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant Aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (9 p.).
30. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 7 d. pareiškėja tiesioginiam vadovui A. B. išsiuntė savo užpildytą 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo anketą. 2020 m. vasario 27 d. įvyko pareiškėjos ir A. B. pokalbis, kurio metu pareiškėja supažindinta su pamainos viršininko A. B. surašyta Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyriausiosios inspektorės J. K. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr.SPV-1068. Pareiškėja, nesutikdama su vertinimu, su 2020 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti jos 2019 m. tarnybinę veiklą labai gerai, taikyti Statuto 34 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir siūlyti į pareigas skiriančiam asmeniui perkelti ją į aukštesnes pamainos viršininko pareigas. 2020 m. liepos 15 d. Komisijos posėdyje buvo vertinama pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Komisija sutiko su tiesioginio vadovo vertinimu pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos rezultatus įvertinti gerai ir 2020 m. liepos 15 d. posėdžio protokole Nr. 5BE-204 nurodė pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą vertinanti gerai. 2020 m. liepos 15 d. Komisija surašė išvadą Nr. 7B-1778, kurioje nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino gerai, ir pasiūlė pritarti tiesioginio viršininko siūlymui.
31. Byloje nustatyta, kad vertinant pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą, buvo vertinami ne pareiškėjos pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant Aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis, o jos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymas, motyvuojant tuo, kad pareiškėja 2018 m. veiklos vertinimo išvadoje, nustatant tarnybinės veiklos 2019 m. užduotis, buvo parašiusi „nesuderinta“.
32. Pagal Aprašo 11 punkto nuostatas, tarnybinės veiklos užduočių formoje tiesioginis vadovas nustato užduotis, taip pat su pareigūnu suderintus jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Užduotys pareigūnams, einantiems Statuto priede 13–15 pareigybių grupėms priskirtas pareigas ir vyriausiojo kovotojo pareigas, nenustatomos. Užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos (Aprašo 11 p.). Aprašo 14 punktas nustato, kad tiesioginis vadovas pareigūną su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma supažindina pasirašytinai. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, kad su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma susipažino, tiesioginis vadovas surašo aktą, kurį pasirašo tiesioginis vadovas ir tiesioginio vadovo prašymu bet kuris statutinės įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tokiu atveju tarnybinės veiklos vertinimo procedūra tęsiama Aprašo nustatyta tvarka.
33. Minėta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms (Statuto 34 str. 1 d.). Pareigūno kvalifikacija vertinama užpildant Aprašo 2 priedą, tinkamumas einamos pareigoms – užpildant Aprašo 1 priedą, o tarnybinės veiklos rezultatai vertinami užpildant vertinimo išvados (Aprašo 3 priedas) I skyrių (Tarnybinės veiklos rezultatai).
34. Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės, atliekant kasmetinį pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą, nenustatyti tarnybinės veiklos užduočių einamiesiems metams. Užduotys gali būti nenustatomos tokiais atvejais, jei pareigūnas pareigas eina trumpiau, nei 6 mėnesius (Statuto 34 str. 3 d., Aprašo 12 p.); užduotys taip pat nenustatomos pareigūnams, einantiems Statuto priede 13–15 pareigybių grupėms priskirtas pareigas ir vyriausiojo kovotojo pareigas (Aprašo 11 p.). Pažymėtina, jog tiesioginis vadovas nustato einamųjų metų užduotis, ir aptaria jas su vertinamuoju pareigūnu, tačiau teisės aktai užduočių derinimo su vertinamuoju pareigūnu nenumato. Su vertinamuoju pareigūnu tiesioginis vadovas suderina jo pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos.
35. Iš byloje esančių duomenų (pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 m. užduočių) matyti, jog pareiškėja minėtas užduotis pasirašė, tačiau apačioje kaip pastabą papildomai nurodė „nesuderinta“. Kadangi pareiškėja užimamas pareigas eina daugiau nei 6 mėnesius, o teisės aktai tokiu atveju įpareigoja tiesioginį vadovą nustatyti tarnybinės veiklos užduotis pareigūnams (teisės aktai nenustato, kad užduotys turi būti derinamos su vertinamuoju pareigūnu), konstatuotina, jog pareiškėjai tarnybinės veiklos 2019 m. užduotys buvo nustatytos tinkamai, pareiškėja su minėtomis užduotimis buvo supažindinta ir turėjo jas vykdyti (pagal Aprašo 12 p. atsisakymas susipažinti su užduotimis neatleidžia pareigūno nuo pareigos vykdyti nustatytas užduotis, o nagrinėjamu atveju pareiškėja su užduotimis susipažino tinkamai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog tiesioginiam vadovui nustačius pareiškėjai einamųjų metų (t. y. 2019 m.) tarnybinės veiklos užduotis, tiesioginis vadovas nepagrįstai vertino pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ypač turint omeny, jog pareiškėja ir Komisijai bei pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams patvirtino vykdžiusi jai nustatytas minėtas užduotis.
36. Minėta, kad pareiškėja, nesutikdama su tiesioginio vadovo atliktu kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimu, prašė jos tarnybinę veiklą vertinti Komisijoje.
37. Aprašo 24 punkte nurodyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą (24.1 p.); pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (24.2 p.); sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai) (24.3 p.); Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) (toliau – vertinimo komisijos išvada) surašymą (24.4 p.). Aprašo 25 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo <...> (Aprašo 26 p.). Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
38. Apibendrinant aptartas Aprašo nuostatas, konstatuotina, kad būtent vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo (pareigūno) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Apraše pateiktų rekomendacijų. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013; 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017; kt.).
39. Minėta, kad tiesioginis vadovas pareigūno veiklos rezultatus vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas gali vertinti tik tada, kai užduotys nenustatomos (Aprašo 25 p.), todėl Komisija, nagrinėdama pareiškėjos tarnybinę veiklą, t. y. nagrinėdama tiesioginio vadovo vertinimo išvadą ir nustačiusi, kad pareiškėjos 2019 m. tarnybinė veikla nepagrįstai buvo vertinama ne pagal jai nustatytas tarnybinės veiklos 2019 m. užduotis, o vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turėjo imtis priemonių įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą pagal tinkamus kriterijus (veiklos užduotis), tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu ir gerbiant pareiškėjos vykdomą tarnybinę veiklą, tiesioginis vadovas ir Komisija priėmė teisingą sprendimą vertinti pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teisės aktai nenumato galimybės tiesioginiam vadovui ar Komisijai pasirinkti tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus (ar pagal veiklos užduotis, ar pagal vykdytas pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas) tais atvejais, kai pareigūnui užduotys buvo nustatytos. Pažymėtina, jog į pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatus (atliktus papildomus darbus, pasiektus rezultatus ir kt.) gali būti atsižvelgiama vertinant jos tinkamumą eiti pareigas bei kvalifikaciją, todėl jos teisėti lūkesčiai nebūtų pažeidžiami.
40. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginius dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, pažymi, kad tiek Statuto 34 straipsnyje, tiek Taisyklėse įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo, kuriuo įvertinama vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinė veiklą, pagrįstumą. Šių procedūrų nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.
41. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, jog pareiškėjai tarnybinės veiklos 2019 m. užduotys buvo nustatytos ir ji jas vykdė, darytina išvada, jog tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjos veiklą pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bei Komisija, vertindama pareiškėjos tarnybinės veiklos išvadą ir nenustačiusi bei neištaisiusi vertinimo tvarkos pažeidimų, pažeidė esmines (imperatyvias) vertinimo procedūras (Statuto 34 str. 1 d., Aprašo 9 ir 25 p.), ir dėl to pareiškėjos kasmetinė veikla buvo įvertinta nesilaikant teisės aktų nuostatų, t. y. pagal netinkamus kriterijus. Šis pažeidimas yra esminis vertinimo procedūros pažeidimas, nulėmęs visą pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
42. Konstatuotina, kad nustatytas pažeidimas yra savarankiškas ginčijamo rezoliucinio sprendimo panaikinimo pagrindas, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai nevertinami kaip nebeturintys teisinės reikšmės.
43. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikinęs ginčijamą rezoliucinį sprendimą ir įpareigojęs atsakovą pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą Komisijoje įvertinti iš naujo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.