Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mano, kad dėl tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų buvo sutarta dar prieš vertinimą. 2020 m. sausio 14 d. įvyko Vilniaus teritorinės muitinės vadovybės ir struktūrinių padalinių (postų ir skyrių) vadovų susitikimas, kurio metu Vilniaus teritorinės muitinės direktorė D. K. nurodė postų ir skyrių viršininkams, kad „kad pagal finansines galimybes rekomenduojama vertinti apie 20 procentų skyrių / postų pareigūnų“. Susitikimo metu buvo nuspręsta „sudaryti planuojamų vertinti labai gerai sąrašą ir pateikti Departamento personalo skyriaus vyr. inspektorei L. C. iki sausio 25d.“. Susitikimo protokolą Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto viršininkas R. Meidus pateikė visiems posto pareigūnams (taip pat ir tiesioginiam pareiškėjos vadovui A. Bužinskui) 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu (nepasirašytą) ir 2020 m. kovo 10 d. (pasirašytą). Pareiškėjos nuomone, tai įrodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto pareigūnų 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai buvo nulemti iš anksto – dar iki oficialios vertinimo procedūros pradžios, t. y., „iš aukščiau“ buvo nurodyta ne tik tai, kokia dalis pareigūnų turėtų būti įvertinta „labai gerai“, bet ir tai, kad iki 2020 m. sausio 25 d. turėtų būti pateiktas tokių pareigūnų sąrašas, taigi – dar iki tarnybinės veiklos vertinimo pabaigos. Taip pažeidžiami Statuto 34 straipsnio 1 dalis, 23 dalis, Aprašo 1 punktas, 6–11 punktai, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Etikos kodeksas), 7.5.1, 7.5.2 bei 21.8 papunkčiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2020 m. liepos 15 d. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 7B-1778 uždėtos rezoliucijos „Siūlymui pritariu“ teisėtumo ir pagrįstumo. Jokie kiti pareiškėjos skunde ar garso įrašuose nurodyti faktai ir argumentai (dėl perkėlimų į kitus postus, dėl mobingo, dėl kitų asmenų tarnybinių nusižengimų ir kt.) šioje byloje nėra nagrinėjami, nes toks yra ginčo dalykas, apibrėžtas teismo priimtame pareiškėjos 2020 m. spalio 15 d. skunde.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 17 d. pareiškėja išsiuntė el. laišką A. Bužinskui ir R. Meidui su užpildyta tarnybinės veiklos vertinimo anketa ir prašymu atsižvelgti į pareiškėjos dalyvavimą MD darbo grupėse, tarptautiniuose projektuose, VSAT kursuose, nustatytus pažeidimus VSAT kompetencijos ribose, dalyvavimą mokymuose MMC. Pareiškėja visur save įvertino 5 balais.

2020 m. sausio 26 d. pareiškėja A. Bužinskui el. laišku išsiuntė tarnybinės veiklos vertinimą.

2020 m. sausio 27 d. pareiškėja el. laišku A. Bužinskui išsiuntė lentelę su VSAT funkcijomis, kurias dabar privalo atlikti muitininkas.

2020 m. vasario 3 d. A. Bužinskas el. laišku paprašė pareiškėjos ir kitų asmenų užpildyti vertinimo anketą ir atsiųsti jam, atspausdintą ir pasirašytą versiją atiduoti jam.

2020 m. vasario 7 d. pareiškėja A. Bužinskui išsiuntė savo užpildytą tarnybinės veiklos vertinimo anketą.

2020 m. vasario 27 d. įvyko pareiškėjos ir A. Bužinsko pokalbis, kurio metu pareiškėja supažindinta su pamainos viršininko A. Bužinsko surašyta Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyriausiosios inspektorės J. K. (J. K.) Tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr.SPV-1068. Tiesioginis vadovas pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“, pareiškėja su tokiu vertinimu 2020 m. vasario 27 d. nesutiko, tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas Remigijus Meidus su tokiu A. Bužinsko vertinimu vertinimu sutiko.

Pareiškėja, nesutikdama su vertinimu „gerai“ 2020 m. kovo 5 d. su prašymu „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“ Nr. 8PN-1074 kreipėsi į Komisiją, prašydama įvertinti jos 2019 m. tarnybinę veiklą „labai gerai“, taikyti Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir siūlyti į pareigas skiriančiam asmeniui perkelti ją į aukštesnes pamainos viršininko pareigas.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos pareiškėjo veiklos vertinimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. gruodžio 31 d., bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.1V-142 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, galiojusio nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., (toliau – ir Aprašo) nuostatos.

Aprašo 25 punktas nustato, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Aprašo 26 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Aprašo 27 punktas nustato, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). LVAT yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Nagrinėjamu atveju 2020 m. liepos 15 d. vyko Komisijos posėdis nuotoliniu būdu. Jo metu buvo sudaryta galimybė pasisakyti pareiškėjai, jai buvo užduodami klausimai, išklausytas pareiškėjos tiesioginis vadovas, jam užduodami klausimai, po to pasisakyti ir pakomentuoti tiesioginio vadovo poziciją buvo suteikta galimybė pareiškėjai ir vyko pareiškėjos vertinimo išvados nagrinėjimas, po kurio Komisijos nariai balsavo.

Teismas sutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad Komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą įvertino nesilaikydama teisės aktų reikalavimų.

Pirma, tarp šalių kilo ginčas dėl faktų: 1) pareiškėja tiek 2020 m. kovo 5 d. prašyme vertinti jos 2019 m. tarnybinę veiklą Komisijoje, tiek pokalbio Komisijoje metu, tiek skunde teismui nurodo, kad iš jos 16 funkcijų tiesioginis vadovas įvertino tik 2. Komisijos posėdžio metu tai buvo paminėta (garso įraše girdima, kaip pareiškėja teigia, kad tik dvi funkcijos įvertintos, Komisijos pozicija nepasakyta), teismas klausė atsakovo raštu, ar įvertino visą pareiškėjos veiklą, ar tik pagrindinę, atsakovas nurodė, kad visą, teismas prašė įrodymų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų dėl šių pareiškėjos teiginių, išskyrus deklaratyvius atsakovo teiginius „įvertino viską“; 2) pareiškėja nurodė, kad tiesioginis vadovas neįvertino viso jos darbo (pažeidimai, nustatyti atliekant VSAT tikrinimo procedūras 1-os linijos patikrinime – 19; mokesčių apskaičiavimo atvejai – 22; prekių KN kodų ir prekių vertės PREMI DB nustatymo atvejai; atskleisti kontrabandos atvejai, deklaruojamų prekių svorio trūkumai – 2; plombavimo reikalavimų ir Tinkamumo liudijimo neatitinkančių transporto priemonių atvejai – 1; RIKS kodų situacija; Grynųjų pinigų, Keleivių deklaracijos, Žodinių, Degalų deklaracijos; įforminti EX manifestai; patikrinti ir pažymėti „Tax free“ čekiai, įforminti tuščių krovinių transporto priemonių skaičiai (IM, EX); pamainos viršininko pavadavimas; darbinė pagalba naujam rotuotam vadovui; įformintų dokumentų ruošimas archyvavimui; darbas Bandomajame projekte; darbas su tarptautinėmis delegacijomis; konsultacijos ir pagalba posto pareigūnams pildant CEPOL ir kt.). Byloje nėra jokių įrodymų, ar šie pareiškėjos teiginiai klaidingi, ar teisingi. Atsakovas remiasi Aprašo 3 priedo I skyriumi, kad turi būti nurodyti pagrindiniai pareiškėjos veiklos rezultatai. Teismo vertinimu, toks yra teisės akto tekstas. Juo reikia vadovautis ir nagrinėjamoje byloje. Tačiau teismui paprašius atsakovui pateikti įrodymus, kokią dalį pareiškėjos darbe sudaro jos paminėta veikla, atsakovas teismui nepateikė nei paaiškinimų, nei įrodymų. Posėdžio Komisijoje metu minima, kad pareiškėjos vidutiniai rodikliai yra ženkliai mažesni nei kitų pareigūnų (kitų – 70, pareiškėjos – 34), tačiau šių teiginių įrodymų teismui atsakovas taip pat nepateikė. Teismas prašė pateikti teismui visus dokumentus, kuriuos vertino Komisija 2020 m. liepos 15 d. posėdyje, tačiau į bylą jie nepateikti; 3) pareiškėja pokalbio Komisijoje metu nurodė, kad teikė 12 prašymų mokytis, bet nebuvo išleista mokytis, pati savo iniciatyva mokosi anglų kalbos ir lankė lyderystės kursus, tačiau teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kaip yra iš tikrųjų – Komisija išklausė pareiškėjos teiginius, tačiau nieko dėl jų nepasisakė (pritaria jiems, nepritaria). Esant ginčui dėl pareiškėjos kvalifikacijos šiuos faktus išsiaiškinti būtina. Teismui taip pat nepateikti nei paaiškinimai, nei įrodymai šiais ginčo klausimais.

Pagal LVAT praktiką vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Tačiau nagrinėjamoje byloje nei Komisija netyrė jokių įrodymų, nei teismui nėra pateikti jokie realūs įrodymai apie pareiškėjos veiklą (kiek ir kokių darbų dirbo pareiškėja, ar teisingi jos teiginiai apie jos atliktus ir vadovo nepaminėtus darbus, ar teisingi tiesioginio vadovo teiginiai, kad jis įvertino pagrindinę veiklą, kad pareiškėjos darbo rodikliai žemesni nei kitų pareigūnų ir t.t.). Pažymėtina, kad Komisija ne tik turi susipažinti su tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėjos kreipimusi ir juos abu išklausyti, bet ir realiai ištirti, kilus ginčui, pareikalauti įrodymų apie ginčytinus faktus. Tada juos įvertinti ir motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo atlikta (įrodymai nerinkti ir nevertinti) ir buvo pažeistas Statuto 34 straipsnio 1 dalies (visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms).

Antra, teismas pritaria pareiškėjos argumentams, kad tiesioginis vadovas raštu visiškai nemotyvavo savo išvados dėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo. Formalus Aprašo nuostatų su konkrečiais balais perrašymas į pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. SPV-1068 nėra ir negali būti laikomas individualiais motyvais, atskleidžiančiais, kodėl pareiškėjos 2019 m. tarnybinė veikla vertinama būtent taip. Taip buvo pažeistas Aprašo 8 punktas (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu), 9 punktas (nurodyti pasiūlymo motyvus). Pažymėtina, kad Komisijos posėdžio metu tiesioginis vadovas paaiškino, kad pareigūnės kompetencija yra labai aukšta, tačiau įvertino „gerai“, nes jos darbo rezultatai buvo prastesni nei kitų ir ji buvo neseniai įvertinta. Pareiškėja šiuos argumentus ginčijo jau Komisijos posėdžio metu, pateikė argumentus. Teismas prašė atsakovo pateikti paaiškinimus apie pareiškėjos vertinimą. Atsakovas teigė, kad pareiškėja 2020 m. nebuvo vertinta, čia tik tiesioginio vadovo nuomonė. Teismui pabrėžia, kad liko neaišku – ar Komisija atmetė tiesioginio vadovo Komisijos posėdžio metu nurodytus motyvus, kodėl vertino „gerai“, ar jiems pritarė.

Trečia, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. (2019 m. kovo 13 d. – abi datos nurodytos dokumente) pareiškėjos tarnybinės veiklos 2019 m. užduotis pareiškėja pasirašė „Nesuderinta“. Atsakovas pareiškėjos tarnybinę veiklą vertino pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (tiek tiesioginis vadovas, tiek Komisija), remdamiesi Aprašo 9 punktu.

Aprašo 9 punktas nustato, kad vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant Aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Komisijos posėdyje pareiškėjai buvo užduotas klausimas, ar pareiškėja vykdė 2019 m. užduotis, ir ji atsakė teigiamai, kad vykdė. Teismas klausė pareiškėjos, ar ji kreipėsi į Departamentą dėl tarnybinių užduočių suderinimo. 2021 m. vasario 5 d. paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad kreipėsi žodžiu į tiesioginį vadovą ir tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, o į Departamentą nesikreipė, nes tokia yra hierarchijos tvarka.

Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad užduotys buvo pareiškėjai suprantamos, aiškios, nedviprasmiškos, įvykdytinos. Ji su jomis buvo supažindinta, todėl privalėjo vykdyti.

Tačiau taip pat teismas pabrėžia, kad atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėjos veiklą ne pagal nustatytas užduotis, o pagal pareigybės parašyme nustatytas funkcijas. Tai, kad pareiškėja be motyvų užrašė „nesuderinta“, neatleidžia jos nuo užduočių vykdymo. Užduotys pareiškėjai buvo nustatytos, taigi Aprašo 9 punktas netaikomas. Tarp šalių joks ginčas dėl užduočių netinkamumo, neįmanomumo, neteisėtumo ar pan. nekilo, todėl jos galiojančios, turi būti vykdomos. Vadovas turi teisę nustatyti užduotis pareigūnams. Pareiškėja Komisijai ir nurodė, kad užduotis vykdė. Taigi pareiškėjos veiklą pagal pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas tiek tiesioginis vadovas, tiek Komisija įvertino nepagrįstai.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos tiesioginio vadovo atliktą pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo eigą: pirma surašoma išvada, o paskui susitinkama pokalbio supažindinimui ir pasikalbama. Tačiau nepripažįsta šio pažeidimo esminiu: pareiškėja išdėstė savo poziciją tiesioginiam vadovui, uždavė jam klausimų, gavo atsakymų, pokalbį įrašė. Pareiškėja iki tol el. laiškais siuntė vadovui savo anketas ir kitus duomenis, jos nuomone, aktualius vertinimui, vadovas turėjo galimybę po pokalbio su pareiškėja pakeisti savo vertinimą, tačiau to nepadarė.

Sutiktina, kad pareiškėjos vertinimas Komisijoje įvyko po Aprašo 23 punkte nustatytos datos, tačiau, atsižvelgiant į neeilinę situaciją (Covid-19 pandemiją), šis atsakovo elgesys nelaikytinas pareiškėjos teisių pažeidimu. Atvirkščiai – esant tokiai neeilinei visame pasaulyje išskirtinei situacijai prioritetas yra ir turi būti teikiamas asmenų sveikatai ir gyvybei. Taip pat turi būti užtikrinamos vertinamų asmenų teisės būti išklausytiems. Teismo vertinimu, atsakovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai savo pareigūnų atžvilgiu.

Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad atsakovas suklydo nurodydamas datą, kada pareiškėja užpildė anketą. Teismas laiko tai technine klaida, kuri niekaip neįtakojo pareiškėjos teisių ir pareigų.

Teismas susipažino su į bylą pateiktais 2020 m. vasario 27 d. tiesioginio vadovo pokalbio su pareiškėja ir Komisijos 2020 m. liepos 15 d. posėdžio garso įrašais. Pabrėžtina, kad juose daug emocijų. Tai vertintina neigiamai. Tarnybinio vertinimo metu, tiek pareiškėja, tiek tiesioginis vadovas, tiek Komisija turi vengti emocijų, analizuoti, kaip realiai dirbo pareiškėja. Tą įrodo pareiškėjos darbo rodikliai: kiek ir kokių funkcijų atliko pareiškėja, kokiuose mokymuose dalyvavo, kiek dirbo komandiruotėse, rengdama dokumentus archyvui, dalyvaudama projektuose ir t.t. Jeigu pareiškėjos darbas lyginamas su kitais pareigūnais – turi būti pateikiami visi skaičiai, ataskaitos, duomenys ir t.t., kurie parodo objektyvią situaciją. Jeigu tarp šalių nekyla ginčas, galima remtis šalių paaiškinimais, tačiau kilus ginčui, turi būti renkami objektyvūs įrodymai, o ne baramasi, ką vieni mano apie kitus.

Pareiškėja nurodo, kad buvo Departamento nurodymas tik du pareigūnus vertinti „labai gerai“, Departamentas teigia, kad tai tik rekomendacija. Teismas pabrėžia, kad pagal Statuto 34 straipsnio 1 dalį kiekvieno pareigūno veikla turi būti įvertinama individualiai ir turi atitikti realią situaciją, kaip pareiškėja atliko pareigas 2019 m.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pagal LVAT praktiką pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019 ir kt.). Teismas nurodė Komisijos padarytus teisės aktų pažeidimus ir juos laiko esminiais, sutrukdžiusiais Komisijai iš esmės, teisingai ir motyvuotai peržiūrėti pareiškėjos 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagal pareiškėjos 2020 m. kovo 5 d. prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tai yra skundžiamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2020 m. liepos 15 d. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 7B-1778 rezoliucijos „Siūlymui pritariu“ panaikinimo pagrindas.

Kadangi tenkinamas pagrindinis pareiškėjos reikalavimas (panaikinama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2020 m. liepos 15 d. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 7B-1778 rezoliucija „Siūlymui pritariu“), tenkinamas ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti Departamentą pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą Komisijoje įvertinti iš naujo.

Pareiškėja pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur, kuriuos ji sumokėjo mažajai bendrijai „Teisininkas tau“ už teisines konsultacijas ir skundo teismui projekto parengimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Taigi pareiškėjos patirtos išlaidos, sumokėtos mažajai bendrijai „Teisininkas tau“, o ne advokatui ar advokato padėjėjui, nėra atlyginamos. Teismas pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkina. Tai atitinka Lietuvos teismų praktiką (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. K. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus pavaduotojo, atliekančio generalinio direktoriaus funkcijas, 2020 m. liepos 15 d. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 7B-1778 rezoliuciją „Siūlymui pritariu“.

Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjos 2019 m. tarnybinę veiklą Komisijoje įvertinti iš naujo.

Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.