Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-09-23 · Administracinė byla Nr. eA-456-552/2026

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-23
Bylos Nr.
eA-456-552/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06976-2023-8
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas
K. V.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-456-552/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06976-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 22.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijo pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. gegužės 15 d. protokole išdėstytą sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas); 2) išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti nepagrįstu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2023 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. TE-7-163/2023(11.7.53 E) „Dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 36 punktą ta apimtimi, kuria atsakovas nustatė pareiškėjui naują didesnį pareiginės algos koeficientą 0,5 nepagrįstu; 3) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo vertinimo peržiūrėjimo ta apimtimi, kuria nustatomas tik 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio didesnis pareiginės algos koeficientas.Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Pareiškėjas dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) (duomenys neskelbtini). 2023 m. atlikus pareiškėjo kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą už 2022 metus, Departamento direktorius Įsakymu padidino jo pareiginės algos koeficientą 0,5, nes tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“. Pareiškėjas su šia Įsakymo dalimi nesutiko ir kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydamas pripažinti Įsakymo 3 punktą neteisėtu ir įpareigoti į pareigas skiriantį vadovą nustatyti tiesioginio vadovo siūlytą 0,8 didesnį pareiginės algos koeficientą. Ginčų komisija pareiškėjo prašymą atmetė.Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo nepagrįstas ir neobjektyvus. Pareiškėjo tiesioginis vadovas patyrė vadovybės spaudimą dėl pavaldžių pareigūnų vertinimo – jam buvo uždrausta jų tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“ ir siūlyti nustatyti didesnį nei 0,5 pareiginės algos koeficiento padidinimą. Be to, tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) atlikta pareiškėjo apklausa truko tik keturias minutes, todėl nebuvo tinkamai įvertinta jo tarnybinė veikla, jos rezultatai, tinkamumas einamoms pareigoms ir asmeninės savybės. Pareiškėjas taip pat buvo nepagrįstai išskirtas iš kitų vertinamų pareigūnų – jam pasiūlytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei kitiems pareigūnams. Ginčų komisija neanalizavo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvados ir vertinimo anketos, nerinko duomenų apie jo veiklos rezultatus, nesiaiškino atliekamų funkcijų ir nevertino, ar jis vykdo pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas. Todėl pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai ir paviršutiniškai.Ginčų komisijos sprendimas priimtas nepagrindus jo objektyviais duomenimis ir remiantis nepagrįstomis prielaidomis. Ginčų komisija išsamiai neišnagrinėjo situacijos, neapklausė Vertinimo komisijos narių ir kitaip nerinko įrodymų. Ginčų komisijos pirmininkė rėmėsi šioje komisijoje nenagrinėta informacija ir jos pagrindu atmetė pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos, tačiau šį sprendimą pagrindžiančių duomenų nepateikė. Jos teiginys, esą tiesioginio vadovo siūlymas buvo įgyvendintas, nes pareiginės algos koeficientas padidintas „ne mažiau kaip 0,5“, neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjo tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje siūlė pareiginės algos koeficientą padidinti 0,8, tačiau į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, pildydamas 2023 m. vasario 18 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau – ir Išvada), raštu pasiūlė padidinti pareiginės algos koeficientą, tačiau konkretaus padidinimo dydžio nenurodė. Vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas nurodė, kad tikėjosi, jog jo pareiginės algos koeficientas bus padidintas 1. Tame pačiame posėdyje tiesioginis vadovas pasiūlė koeficientą padidinti 0,8 ir paaiškino, kad mažesnį padidinimą lėmė ne pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatai, o Departamento finansinės galimybės ir vadovybės nurodymai. Tačiau Vertinimo komisijos pirmininkas, tiek teikdamas šios komisijos nariams pasiūlymą balsuoti, tiek pristatydamas priimtą sprendimą, teigė, kad tiesioginis vadovas siūlė koeficientą padidinti 0,5. Šis teiginys neatitinka posėdžio metu pateikto tiesioginio vadovo siūlymo – koeficientą padidinti 0,8, t. y. daugiau negu 0,5. Šias aplinkybes patvirtina Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, taip pat jas galėtų paliudyti ir pareiškėjo tiesioginis vadovas, todėl jis kviestinas liudytoju į bylą.Išvadoje nurodyti aukščiausi pareiškėjo veiklos vertinimo balai ir pateikti šeši konkretūs tarnybinės veiklos rezultatai. Iš jų matyti, kad pareiškėjas nepriekaištingai vykdė tarnybines funkcijas ir viršijo nustatytus reikalavimus. Jis įgijo C kategorijos vairuotojo pažymėjimą, todėl jam pavedama atlikti papildomą funkciją – vairuoti autocisterną, kai to negali daryti vyresniojo ugniagesio pareigas einantis pareigūnas, taip pat išklausė kitus kvalifikacijos tobulinimo kursus. Taigi pareiškėjo tarnybinė veikla pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) nustatytus kriterijus buvo įvertinta aukščiau nei vidutiniškai. Nepaisant to, jo pareiginės algos koeficientas padidintas tik minimalia privaloma reikšme.Nagrinėjamu atveju atsakovas turi išankstinę nuostatą pamainomis dirbančius pareigūnus vertinant „labai gerai“ nesuteikti didesnio nei 0,5 koeficiento, todėl vertinimai nėra objektyvūs ir individualizuoti, nėra užtikrinama, jog koeficientas būtų padidinamas proporcingai tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams. Pareiškėjas, 2022 metus nepriekaištingai atlikdamas tarnybines funkcijas, rodydamas aukštesnius nei įprasta veiklos rezultatus, siekdamas ir įgydamas aukštesnę kvalifikaciją, atlikdamas papildomas nei nustatyta pareigybės aprašyme funkcijas, pagrįstai ir teisėtai tikėjosi, kad jo tarnybinė veikla, rezultatai, kvalifikacija ir tinkamumas einamoms pareigoms bus objektyviai ir visapusiškai įvertinti, tačiau Vertinimo komisijos suformuluotas ir Departamento direktoriaus vardu priimtas Įsakymas pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas Vertinimo komisijoje vyko laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimų. Vertinimo procedūra apėmė pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą ir įvertinimą bei sprendimo dėl Vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą, kaip nustatyta Aprašo 24.1–24.3 papunkčiuose. Pareiškėjas skunde nurodė Vertinimo komisijos tariamai padarytus esminius pažeidimus, tačiau neįvardijo konkrečių pažeistų teisės aktų nuostatų. Jo teiginiai, kad Vertinimo komisija savo funkcijas atliko formaliai ir paviršutiniškai, neatsižvelgė į konkrečius tarnybinės veiklos rezultatus ir neuždavė su vertinimo kriterijais susijusių klausimų, yra teisiškai nepagrįsti ir grindžiami vien subjektyvia pareiškėjo nuomone bei nepagrįstais lūkesčiais.Vertinimo komisijos nariai rengtis vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą pradėjo dar prieš posėdį. Išvados nagrinėjimas prasideda Vertinimo komisijos nariams gavus vertinimo dokumentus arba jų kopijas. Tai leidžia jiems iš anksto susipažinti su dokumentais, pasirengti posėdžiui ir suformuluoti klausimus, kuriuos, kilus poreikiui ar neaiškumų, būtų galima užduoti vertinamajam arba jo tiesioginiam vadovui. Pareiškėjo tiesioginio vadovo parengta Išvada yra Vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama šios komisijos posėdyje, patvirtina, jog Išvada buvo nagrinėta ir įvertinta. Tai, kad Vertinimo komisijos nariams nekilo esminių klausimų dėl pareigybei keliamų reikalavimų, pareiškėjui priskirtų funkcijų ar gebėjimų ir kompetencijų, reikalingų tinkamai eiti pareigas, taip pat kad nebuvo užduota klausimų dėl pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar Išvados turinio, savaime nepatvirtina, jog Vertinimo komisijos nariai nebuvo susipažinę su dokumentais, jų neišnagrinėjo ar neįsigilino į jų turinį. Vertinimo komisijai nekilo abejonių dėl pareiškėjo tiesioginio vadovo parengtos Išvados teisingumo, nešališkumo ir objektyvumo, todėl nebuvo pagrindo keisti joje pateikto tarnybinės veiklos įvertinimo iš „labai gerai“ į „gerai“. Dėl to Vertinimo komisijos nariams nekilo papildomų klausimų dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatų ir kompetencijų. Jie vienbalsiai pritarė Išvadoje pateiktam įvertinimui ir pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“. Toks įvertinimas patvirtina, kad Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo pastangas, per metus pasiektus darbo rezultatus ir turimą kvalifikaciją. Pritariant Išvadoje pateiktam aukščiausiam įvertinimui, 2023 m. kovo 23 d. Vertinimo komisijos sprendime neprivalėjo būti išsamiai kartojami jį pagrindžiantys motyvai. Tačiau jeigu Vertinimo komisija būtų suabejojusi šio įvertinimo pagrįstumu ir pakeitusi jį į „gerai“, tokį sprendimą ji būtų turėjusi išsamiai motyvuoti. Kadangi pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „labai gerai“, jam pasiūlyta taikyti su darbo užmokesčiu susijusią motyvavimo priemonę – padidinti pareiginės algos koeficientą nuo 0,5 iki 1,5. Pareiškėjo tiesioginis vadovas nesivadovavo Aprašo 9 dalimi, numatančia jo pareigą Išvadoje pateikti ne tik vieną iš Statuto 34 straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų, bet ir nurodyti tokio pasiūlymo motyvus, kadangi tiesioginis vadovas, nenorėdamas prisiimti atsakomybės pareiškėjo atžvilgiu dėl konkretaus motyvavimo priemonės dydžio jam taikymo, pasinaudojo įstatymo formuluote. Vertinimo komisija, atsižvelgus į Išvadoje raštu pateiktą siūlymą „ne mažiau kaip 0,5“, į posėdyje išsakytą pareiškėjo lūkestį (1) bei į tiesioginio vadovo patikslintą siūlymą (0,8), balsavo už visus juos nuo didžiausio iki mažiausio. Vertinimo komisijos narių balsai pasiskirstė: už 1 didesnį pareiginės algos koeficientą balsavo 1 komisijos narys (profesinės sąjungos atstovas), už 0,8 – vienbalsiai nepritarta, už 0,5 – 4/5 narių, tokiu būdu komisija įvertino ir pamatavo pareigūnui taikytiną motyvavimo priemonės dydį ir tuo pagrindu suformulavo pasiūlymą nustatyti pareigūnui nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą. Pareiškėjo tiesioginis vadovas nesilaikė Aprašo 9 punkte nustatyto reikalavimo Išvadoje pateikti ne tik vieną iš Statuto 34 straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų, bet ir tokio pasiūlymo motyvus. Konkretaus pareiškėjui taikytinos motyvavimo priemonės dydžio jis nenurodė ir apsiribojo bendros teisės akto formuluotės „ne mažiau kaip 0,5“ pakartojimu. Vertinimo komisija, atsižvelgusi į Išvadoje pateiktą siūlymą koeficientą padidinti ne mažiau kaip 0,5, posėdyje pareiškėjo išsakytą lūkestį jį padidinti 1 ir tiesioginio vadovo patikslintą siūlymą jį padidinti 0,8, dėl kiekvieno dydžio balsavo nuo didžiausio iki mažiausio. Už pareiginės algos koeficiento padidinimą 1 balsavo vienas Vertinimo komisijos narys – profesinės sąjungos atstovas; koeficiento padidinimui 0,8 nepritarta vienbalsiai, o už jo padidinimą 0,5 balsavo keturi iš penkių Vertinimo komisijos narių. Taip Vertinimo komisija įvertino galimus motyvavimo priemonės dydžius ir pasiūlė pareiškėjo pareiginės algos koeficientą padidinti 0,5.Pareiškėjo nurodyti teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principai nebuvo pažeisti, nes jo situacija nebuvo vertinama kitaip nei kitų tokioje pačioje situacijoje buvusių pareigūnų, t. y. objektyviai vienodi atvejai buvo įvertinti vienodai. Kitų labai gerai įvertintų ir lygiavertes pareigas einančių pareigūnų pareiginės algos koeficientai yra nuo 5,4 iki 6,8, o Statuto priede pareiškėjo pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientų intervalas – nuo 4,9 iki 10,5. Pareiškėjui po vertinimo nustatytas 6,1 pareiginės algos koeficientas nėra išskirtinai mažas, palyginti su kitų lygiavertes pareigas einančių ir labai gerai įvertintų pareigūnų koeficientais.Tai, kad pareiškėjas Vertinimo komisijos darbą vertino neigiamai ir nesutiko su jos sprendimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ši komisija netinkamai atliko savo funkcijas ar nesilaikė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Vertinimo komisija, siūlydama Statuto 34 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatytą motyvavimo priemonę ir parinkdama konkretų jos dydį iš leistino 0,5–1,5 intervalo, įgyvendino jai suteiktą diskreciją ir veikė teisės aktų nustatytose ribose. Pareiškėjas nepagrindė, kodėl jo pareiginės algos koeficientas turėjo būti padidintas būtent 0,8.Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo vertinimo peržiūrėjimo ta apimtimi, kuria jo pareiginės algos koeficientas padidintas 0,5, suformuluotas netinkamai. Šiuo reikalavimu iš esmės siekiama įpareigoti atsakovą priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Kadangi teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto įgaliojimų ir įpareigoti jo priimti konkretaus turinio sprendimą, šis pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas.