- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- 2YT-4887-1014/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00697-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- O. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Š., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“
- Advokatai
- Giedrė Daironė
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L., dalyvaujant pareiškėjos O. S. atstovei advokatės padėjėjai Giedrei Daironei suinteresuotam asmeniui L. Š., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai turtą valdyti, nustymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“, L. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. S. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja O. S. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio jos tėvo brolio B. Š. palikimą, - faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
2. Nurodoma, kad B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja 2021 m. gegužės 18 d. išsiuntė palikimo atsiradimo vietos notarui pranešimą dėl palikimo priėmimo. Vilniaus miesto 8- ojo notarų biuro notarė informavo pareiškėją, kad ji praleido terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti. Pareiškėja O. S., būdama palikėj o B. Š. įstatyminė įpėdinė, turi teisę po jo mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą. Pareiškėja O. S. aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą, atsiradusį po tėvo brolio B. Š. mirties pagal įstatymą. Pareiškėja rūpindamasi savo mirusio tėvo brolio butu, esančiu (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, todėl tuo pagrindu, valdydama palikėjo B. Š. paliktą nekilnojamąjį turtą, kaip jai priklausantį, pareiškėja įgyvendino nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo - Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto banko“ (toliau - VĮ Turto bankas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo palikto turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškėjos O. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai turtą valdyti, nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo L. Š. pareiškime nurodo, kad jos sesuo (pareiškėja) sutinka priimti palikimą po tėvo B. Š. mirties.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos O. S. atstovė advokato padėjėja Giedrė Daironė pareiškimą palaikė ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo L. Š. taip pat prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad šeimoje sutarta, kad tėvo palikimą priims pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. Š.. 2021 m. birželio 8 d. gyventojų registro išrašai patvirtina, jog B. Š. šeiminė padėtis - miręs našlys, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), sutuoktinė M. Š. (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)), susilaukęs vieno vaiko (suinteresuotas asmuo L. Š.).
7. Iš 2021 m. birželio 8 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nuosavybės teise pareiškėjos tėvo broliui B. Š. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalis statinių, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)ir dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).
8. Paveldėj imas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018)
9. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
10. Po B. Š. mirties nei pareiškėja (dukterėčia), nei kiti įstatyminiai paveldėtojai (t. y., pilnamečiai vaikai) laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad Pareiškėja po tėvo brolio mirties naudojosi visais bute esančiais daiktais bei mokėjo visus mokesčius. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja po tėvo brolio mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo kaip savu. Iš karto po tėvo brolio mirties sprendė tiek viso nekilnojamojo turto naudojimo, tiek jo priežiūros klausimus. Šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėja mokėjo nekilnojamojo turto išlaikymo, komunalinius mokesčius ir kitus mokesčius. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos pareiškimas tenkintinas - nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po B. Š. (duomenys neskelbtini)mirties jo palikimą priėmė pareiškėja O. S. pradėjusi turtą faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę
reikšmę turinti faktą, kad pareiškėja priėmė tėvo brolio B. Š., mirusios (duomenys neskelbtini)palikimą, o ne konkretų turtą, t. y. butą ar jo dalį (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai O. S. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminės paveldėtojos teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos O. S. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė pareiškėja O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos O. S. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.