- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e1S-400-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46816-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės (toliau ir – prokurorė) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau ir – pareiškimas) ir baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje G. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota prokurorui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2024 m. rugpjūčio 6 d. gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Bajorūno 2024 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.40 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pirkdamas transporto priemonę – automobilį ,,Subaru“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį N. M. (N. M.), suklastojo tikrą dokumentą – automobilio ,,Subaru“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, grafoje ,,Transporto priemonę pardavė“ ranka įrašydamas vardą ir pavardę ,,N. M.“ ir už jį pasirašydamas.
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota prokurorui. Nutartyje konstatuota, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu G. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o būtent tikro dokumento suklastojimu ir panaudojimu, tačiau kaltinime nenurodytos esminės suklastoto tikro dokumento panaudojimo faktinės aplinkybės. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog G. P. galimai ne tik suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, tačiau jį nuo suklastojimo momento laikė ir galimai ir laiko iki šiol, kadangi originalus suklastotas tikras dokumentas – automobilio pirkimo–pardavimo sutartis –ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra paimtas. Teismas nutartyje pažymėjo, jog, nors ir nustačius, kad G. P. panaudojo ar laikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą, tai nekeistų nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau visų bylos aplinkybių aiškumas teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo procese itin svarbus, nes tokiame procese teismas jokių papildomų duomenų nerenka ir jų nevertina, o visi procesiniam sprendimui priimti reikalingi duomenys turi būti prokuroro pateikti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Ir nors yra numatyta, kad, jei teismui pateikti bylos duomenys kelia abejonių, teismas gali surengti teismo posėdį ir jo metu bandyti jas pašalinti (atlikti visus tam reikiamus procesinius veiksmus, rinkti trūkstamus duomenis ar pavesti tai padaryti prokurorui), tačiau tai bus aiškiai ilgesnis procesas, be to, tai jau nebebus supaprastintas procesas, su kuriuo sutiko kaltinamasis, be kita ko, tikėdamasis ir įstatyme numatytų lengvatų.
3. Nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, prokurorė ją skundžia ir prašo panaikinti bei perduoti pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo iš naujo nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
Šalies argumentai
3.1. Prokurorė skunde nurodo, kad teismo motyvas, jog šiuo metu pateiktas kaltinimas iš esmės apsunkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nes tai suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis. Iš pateikto pranešimo apie įtarimą ir pačiam įtariamajam G. P. buvo aišku, dėl ko jis yra įtariamas, su įtarimo turiniu pilnai sutiko ir kaltę dėl nusikalstamos veikos, kuria įtariamas, visiškai pripažino.
3.2. Skunde nekvestionuojama aplinkybė, jog kaltinime detaliai nenurodytos suklastoto tikro dokumento panaudojimo faktinės aplinkybės, taip pat nevertintas dokumento nuo suklastojimo momento laikymas, tačiau prokurorės manymu, šios aplinkybės savo turiniu negali pakeisti G. P. padarytos nusikalstamos veikos esmės ar kitaip pakeisti veikos kvalifikavimo klausimą. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. P. inkriminuoti du alternatyvūs BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyti objektyvieji požymiai – tikro dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas. Tyrimo metu nebuvo vertinami visi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje aprašyti veiksmai, iš kurių ir suklastoto dokumento laikymas, tačiau dokumentų klastojimo nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, baudžiamajai atsakomybei pakanka, jei padaryta bent viena iš apibūdintų alternatyvių veikų, šio atveju – tikro dokumento suklastojimas. G. P. inkriminuotos papildomos alternatyvios veikos, padarytos dėl to paties dokumento, atskirai nebūtų kvalifikuotinos. Tad skundžiamoje nutartyje konstatuoti kaltinimo trūkumai nelaikytini esminiais, iš esmės apsunkinančiais baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.
3.3. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas niekaip negali perimti diskrecinės prokuroro teisės nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo apimties ir negali nurodyti prokurorui, kaip įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, kuriems priskiriamas ir prokuroro sprendimas dėl kaltinimų pareiškimų ir bylos perdavimo teismui, taip pat ir kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, apibrėžiant ir asmeniui pareikšto kaltinimo apimtį ir ribas.
3.4. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, taip pat, remdamasis atlikta analize, teismas turi priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Teismui nustačius, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kilusios abejonės šalinamos nagrinėjimo teisme metu, priimant nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Tokią situaciją reglamentuoja BPK 423 straipsnis. Šiuo atveju bylos grąžinimas prokurorui būtų neekonomiškas ir neracionalus, prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese vyksta laikantis BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio taisyklių, o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą prokurorui procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką.
3.5. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nurodyti išimtinai kaltinimo trūkumai negali būti pagrindu pripažinti prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje baudžiamojoje byloje neatitinkančiu BPK 419 straipsnio reikalavimų, be to, šiuo atveju nėra aplinkybių, kurios darytų bylos nagrinėjimą neįmanomą arba ypatingai apsunkintą. Pabrėžiama ir tai, kad nesutiktina su nutartyje nurodytais argumentais dėl būtinybės atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi tam tikri trūkumai (šiuo atveju kaltinimo) gali būti pašalinti, duomenys patikslinti, nagrinėjant bylą teisme, prokurorui pateikiant rašytinį prašymą dėl kaltinime nurodytų veikos faktinių aplinkybių pakeitimo. Juolab papildomų būtinų duomenų gavimas, tikrinimas, kuris yra reikalingas išsamiam bylos ištyrimui išskirtinai tik teismo nuomone, negali būti savaime laikomas trukdžiu nagrinėti bylą. Tai yra normalus įrodymų tyrimo procesas. Tik teismui spręsti ar jis bus sutrumpintas, ar bus atliekamas įprastine tvarka, bet jis turi būti atliekamas teisme nagrinėjant bylą .
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkintinas.
4. Kauno apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis nėra pagrįsta, todėl naikintina.
5. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Nagrinėjamoje byloje prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. P. atžvilgiu, kuriam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
6. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje byloje suformuotas kaltinimas, kad G. P. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.40 val. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini), pirkdamas transporto priemonę – automobilį ,,Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį N. M. (N. M.), suklastojo tikrą dokumentą – automobilio ,,Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, grafoje ,,Transporto priemonę pardavė“ ranka įrašydamas vardą ir pavardę ,,N. M.“ ir už jį pasirašydamas.
7. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su gautu prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sprendė, kad kaltinime neatskleistos inkriminuojamo suklastoto tikro dokumento panaudojimo aplinkybės bei galimai neinkriminuota dar viena alternatyvi veika – suklastoto tikro dokumento laikymas, todėl priėmė nutartį, kuria bylą perdavė prokurorui ir nustatė dviejų mėnesių terminą prokuroro pareiškimo trūkumams pašalinti. Šį sprendimą motyvavo tuo, kad, vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismui priėmus sprendimą ir rengiant posėdį, tikslu išsiaiškinti nusikalstamų veikų aplinkybes, būtų pažeistas proceso operatyvumo principas bei tuo, kad procesas tampa nebe supaprastintu, su kuo būna sutikęs kaltinamasis ir dėl ko kaltinamasis tikisi tam tikrų lengvatų (pvz. BK 64¹ straipsnio taikymo trečdaliu mažinant bausmę).
8. BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK nėra įtvirtintos normos, iš kurių būtų aišku kaip turi pasielgti ir kokį sprendimą turi priimti teismas tuo atveju, kai teismui pateikiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo priimti procesinį sprendimą, numatytą BPK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl mutatis mutandis taikytinos BPK normos reglamentuojančios bylos parengimą teisme, tame tarpe ir bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo prokurorui atvejus.
9. Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia, jog bylos perdavimo prokurorui atvejus reglamentuoja BPK 234 straipsnis ir teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).
10. Iš nurodytos kasacinio teismo praktikos akivaizdu, kad bylos su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo perdavimas prokurorui galimas tik tuo atveju, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir būdamas aktyvus negali šių trūkumų ištaisyti bei tai trukdo priimti teisėtą galutinį procesinį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad gavus prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo BPK 423 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, leidžianti teismui tais atvejais, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, priimti nutartį, kuria byla perduodama nagrinėti teisme. Tad visais atvejais turi būti analizuojamas nustatytų pažeidimų pobūdis ir sprendžiama, ar juos pašalinti greičiau ir efektyviau būtų perduodant bylą prokurorui, ar nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje ir tai nepažeistų proceso dalyvių teisių ir interesų.
11. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas pritaria prokurorės skundo argumentams, kad teismo nustatyti trūkumai nelaikytini esminiais, kurių negalima pašalinti teisme, šiuo atveju bylos perdavimas nagrinėti teismo posėdyje būtų efektyvesnis, operatyvesnis ir nepažeistų kaltinamo asmens teisių ir interesų.
12. Sutiktina su skundo argumentu, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. P. inkriminuoti du alternatyvūs BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyti objektyvieji požymiai – tikro dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas, kurių vienas nors ir nedetalizuotas, tačiau šie duomenys gali būti patikslinti nagrinėjant bylą teisme BPK 255-256 straipsniuose nustatyta tvarka tiek prokuroro, tiek pačio teismo iniciatyva. Taip pat pažymėtina, kad G. P. inkriminuotos alternatyvios veikos ir baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos, o kelių alternatyvių veikų inkriminavimas, veikos kvalifikacijos nekeičia. Ir nors skundžiamoje teismo nutartyje nurodoma, kad perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje būtų pažeisti kaltinamo asmens interesai, su tuo aukštesnysis teismas sutikti negali. Pažymėtina, kad nurodyti kaltinimo trūkumai, juos eliminavus, iš esmės netrukdo bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kuomet kaltinamajam, prisipažinusiam padarius nusikalstamą veiką, būtų taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė mažintina trečdaliu, kas būtų daroma ir priimant asmens atžvilgiu teismo baudžiamąjį įsakymą.
13. Pirmosios instancijos teismo nutartyje byla grąžinta prokurorui ir tuo pagrindu, kad galimai G. P. veiksmuose yra ir dar vienas alternatyvus BK 300 straipsnio 1 dalies požymis – suklastoto tikro dokumento laikymas, dėl ko turėtų šis dokumentas būti iš asmens paimtas ir atlikti kiti procesiniai veiksmai. Aukštesnysis teismas pritaria prokurorės skundo argumentams, kad pagal Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teigiama, kad šios funkcijos priklauso išimtinei prokuroro kompetencijai: vadovavimas ikiteisminiam tyrimui ir šio tyrimo kontrolė yra iš esmės kitokie nei teismo vykdoma konstitucinė funkcija – teisingumo vykdymas. Prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, yra konstitucinė vertybė, todėl negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuoti ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti ir palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Taigi, teismas niekaip negali perimti diskrecinės prokuroro teisės nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimo apimties ir negali nurodyti prokurorui, kaip įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, kuriems priskiriamas ir prokuroro sprendimas dėl kaltinimų pareiškimų ir bylos perdavimo teismui, taip pat ir kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, apibrėžiant ir asmeniui pareikšto kaltinimo apimtį ir ribas.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartis nėra pagrįsta, todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo byla grąžintina nagrinėti iš esmės Alytaus apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 423 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Linos Lomonienės skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.