Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė ir dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis V. B. 2025-05-10 apie 10.27 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) km, vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, ir padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Apklaustas teisiamajame posėdyje V. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2025-05-09 vakare išgėrė apie 0,5 litro viskio, ryte jausdamasis blaivus iš (duomenys neskelbtini) vairavo šeimai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir pusiaukelėje į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė daugiau 1,5 promilės girtumą, skaičius alkotesteryje matė. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir neatimti jam teisės vairuoti, nes tai būtina darbe, o darbo netekęs būtų remiamas valstybės. Taip pat prašo konfiskuoti automobilio vertę pinigais, mano, kad tiesioginis konfiskavimas valstybei sukurs papildomų išlaidų. Iki įsigalios priimtas sprendimas, prašo leisti pasiimti iš sulaikyto automobilio asmeninius daiktus.

3. Laiduotoja G. B. paaiškino, kad su V. B. (duomenys neskelbtini) metų susituokę, gyvena kartu ir turi šeimos tradicijas, turi du sūnus, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Sutuoktinis dėl savo poelgio labai pergyvena, jį kankina nemiga, nežinia, laiduotoja stengiasi jį palaikyti, tvirtina, kad ir toliau gebės daryti jam teigiamą įtaką.

4. Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, to prašė kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

5. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė nusikaltimo padarymu visiškai įrodyta šia, baudžiamojoje byloje surinkta ir teisiamojo posėdžio ištirta medžiaga.

6. Tarnybiniu pranešimu įrodoma, kad 10.24 val. kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) km sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus kaltinamasis, jam nustatytas 1,87 promilės ir 1,90 promilės neblaivumas (b.l. 12-13).

7. Įvykio vietos apžiūros protokolu įrodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) km. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu stovi į (duomenys neskelbtini) pusę, galu stovi į (duomenys neskelbtini) pusę. Pats automobilis yra juodos spalvos, (duomenys neskelbtini) metų laidos. VIN nr. J(duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo raktelių spynelėje nėra, jie padėti ant priekinės vairuotojo sėdynės, kaip ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinėje matoma baltos spalvos tara, pirmosios pagalbos rinkinys, juodos spalvos krepšys, užvalkalai. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis, bei 1 užvedimo raktelis, kurie saugojami automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-16).

8. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas (duomenys neskelbtini) V. B. nustatytas pirmu tikrinimu 10.29 val. 1,87 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 10.48 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas ( b.l. 32).

9. Iš registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. B. (b. l. 45).

Motyvai ir teisinė argumentacija

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemones neblaiviems. Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vairavusiam transporto priemonę vairuotojui, kuriam nustatytas 1,51 promilės ir didesnis neblaivumas, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

11. Kaltinamasis visiškai prisipažino neblaivus vairavęs lengvąjį automobilį, iš išgerto alkoholio kiekio, nedidelio laiko tarpo praėjimo nuo vartojimo pabaigos, suprato, kad jo kraujyje gali būti draudžiamas alkoholio kiekis, tačiau vis tiek tyčia keliu vairavo lengvąjį automobilį, jo neleistiną alkoholio kiekį kraujyje įrodo alkotesterio parodymai, todėl nusikaltimo kvalifikacija teisinga.

12. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

13. Nusikaltimas padarytas dienos metu, regioniniame kelyje, kur eismas intensyvus, tačiau atsižvelgiama, kad jis vairavo vienas, keleivių nevežė. Kaltinamasis niekada nėra baustas už jokį nusikaltimą, nuo pat pirmo jo sustabdymo momento prisipažino vairavęs neblaivus, savo noru ir neprieštaraudamas davė parodymus bei padėjo aiškintis nusikaltimo aplinkybes, kurios visos pasitvirtino. Kaltinamasis vedęs, (duomenys neskelbtini) metų gyvena kartu su laiduotoja, su ja susilaukęs (duomenys neskelbtini) vaikų, todėl jo prašymas atleisti jį pagal laidavimą tenkintinas, nes laikoma, kad jis pakankamai pasimokė iš šio baudžiamojo proceso, suprato neigiamas pasekmes, daugiau nedarys nusikaltimų, o po atleidimo taikomos baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos jo teigiamai įtakai.

14. Laiduotoja G. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas atsižvelgia, kad jie gyvena jau daug metų ir susilaukė 2 vaikų, laiduotoja teigiamai charakterizuojama, neturi teistumo ir jokio baustumo už administracinius nusižengimus, teismas daro išvadą, kad prašymas perduoti kaltininką atsakomybėn pateiktas asmens, verto teismo pasitikėjimo. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnio 1 dalį ir atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be piniginio užstato.

15. Nusikaltimas padarytas vairuojant automobilį, buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės ir sukelta didelė grėsmė kitiems eismo dalyviams, dėl to kaltinamajam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 68 straipsnio 2 dalis).

16. Kaltinamasis padarė itin šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, o 10.48 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, kas nors ir nedaug viršijo įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau žymiai viršijo ribą, kuomet apskritai leidžiama vairuoti. Be to, jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį regioniniame kelyje, sustabdytas netoli gyvenamosios teritorijos, o kelionė turėjo praeiti dar pro keletą miestelių ir baigtųsi Kauno mieste, kas kelia ir didesnį pavojų autoįvykiams. Šios aplinkybės neabejotinai vertintinos kaltinamojo nenaudai, sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau nesumenkinant pažeidėjo atsakomybės, pažymėtina, jog padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vienintelis ar esminis kriterijus, į kurį teismas atsižvelgia, spręsdamas asmeniui skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių (atitinkamai ir jų termino nustatymo) klausimą.

17. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, teismas atsižvelgia į kitas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios teismo vertinamos priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., kad V. B. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. B. administracine tvarka baustas, tačiau ne už analogiškus nusižengimus, jis yra dirbantis, užima atsakingas pareigas, turi (duomenys neskelbtini), kuriems teikia išlaikymą. Kaltinamasis iš karto po sustabdymo pripažino savo kaltę, nevengė atsakomybės, kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, sutiko su bylos nagrinėjimu pagreitinto proceso tvarka, bylą nagrinėjant teisme, taip pat nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių V. B. nusikalstamą ar kitokį neteisėtą elgesį, padarytus naujus nusižengimus po nusikalstamos veikos įvykdymo. Be to, nėra duomenų, jog jis piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų linkęs į neteisėtą elgesį, esant apsvaigus nuo alkoholio.

18. Taigi, aptartos aplinkybės V. B. charakterizuoja teigiamai, jo neteisėtus veiksmus leidžia vertinti kaip atsitiktinius, be to, esant vienai jo atsakomybę lengvinančiais aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių, įvertinus tai, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų (71-76 b.l.) jam skirtinas teisės vairuoti atėmimo terminas, artimas BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam, ir tai būtų atitinkantis teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus terminas. O kaltinamojo kritiškas požiūris į savo įvykdytą nusikaltimą sudaro prielaidas manyti, jog ir paskyrus tokį teisės vairuoti atėmimo terminą, bus pasiekti tikslai, kurių šia baudžiamojo poveikio priemone šiuo atveju ir yra siekiama.

19. Toks sprendimas atitinka ir Konstitucinio Teismo doktriną, deklaruojančią, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020). Nutarimas dėl specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo priimtas 2025-05-11, todėl, vadovaujantis faktiniais duomenimis bei nurodyta teismų praktika, laikytina, kad ši teisė buvo realiai atimta nuo 2025 m. gegužės 11d.

21. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šio kodekso uždraustos veikos priemonė turi būti konfiskuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

22. Taip pat kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs ir pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas. Tačiau pažymėta, kad net ir pripažinus, jog asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Kaltinamojo ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės: kaltinamasis charakterizuojamas puikiai, užima atsakingas pareigas, dirba keliuose darbuose, į kuriuos privalo važiuoti, jo neįgalių giminaičių priežiūra, šeima, teismų praktikoje nepripažįstamos pakankamu pagrindu netaikyti turto konfiskavimo, ar taikyti jį iš dalies, t.y. konfiskuojant dalį šio turto vertės, todėl teismas konstatuoja, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė esamoje situacijoje atitinka proporcingumo principą.

23. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog turto konfiskavimas paprastai nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-16-942/2022, Nr. 2K-201-303/2022). Kita vertus, gauti duomenys neleidžia daryti išvados, kad konfiskuojamo automobilio vertė yra tiek didelė, kad leistų spręsti, jog šiuo atveju skirtas turto konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp turtinių V. B. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

24. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, esant tam tikroms sąlygoms, viena kurių: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam priklauso konfiskuotinas turtas, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

25. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo argumentais, jog valstybei yra naudingiau išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nei konfiskuojant patį automobilį, nes, kaip nurodo gynėjas, konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, valstybė išvengtų papildomų automobilio realizavimo išlaidų, nei konfiskuojant patį automobilį. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Atsižvelgtina ir į tai, kad V. B. padaryta nusikalstama veika padaryta pažeidžiant vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlusį grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslai yra prevenciniai, o valstybės ekonominiai interesai tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendė:

V. B. vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant jį 1 (vieneriems) metams laiduotojo G. B., gimusios (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato, baudžiamąją bylą V. B. nutraukti.

V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise, uždraudžiant 1 (vienerius) metus ir 2 (du) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo paskirtos specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. gegužės 11 d.

Taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti kelių transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su rakteliais ir registracijos liudijimu.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. B., kad būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Leisti kaltinamajam iš sulaikyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiimti asmeninius daiktus, savo ir kitų asmens dokumentus ir daiktus, aiškiai nesusijusius su automobilio komplektacija. Šią nuosprendžio dalį vykdyti tuoj pat.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.