Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,

dalyvaujant L. D.,

išnagrinėjusi L. D. (L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, nesimokančio ir nedirbančio, administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2013 m. gegužės 19 d. 19.30 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką V. D. (V. D.) vardu registruotu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio slenksčiuose ir bagažinėje specialiai įrengtose slėptuvėse, gabeno 1008 pakelius cigarečių: 5400 vnt. cigarečių ,,Pall Mall Red“, 1000 vnt. cigarečių „Glamour Superslims Menthol“, 400 vnt. cigarečių „NZ Gold Super Slims“, 9320 vnt. cigarečių „Minsk Capital“, 960 vnt. cigarečių „Winston Silver Superslims“, 2000 vnt. cigarečių „Winston Silver“, 1080 vnt. cigarečių „Winston Blue“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 1880 vnt. cigarečių „Winston Blue“, nepaženklintų banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 8408,18 Lt. Tuo jis pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 40, 41 str. reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 str. 1 d.

L. D. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškinti atsisakė.

Teismo posėdyje kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino. Nurodė, kad tėvui leidus, pastarojo automobiliu, vienas važiavo į Baltarusiją degalų. Išvažiavo 2013-05-19 po 12 val., apie 13-14 val. išvažiavo per sieną į degalinę, prisipylė degalų ir stojo į eilę grįžimui atgal į Lietuvą. Nežinojo, kad automobilyje yra paslėptos cigaretės, kurias patikrinimo metu rado paslėptas automobilyje.

Motyvuojamoji dalis

Nors L. D. kaltu padaręs pažeidimą neprisipažino, jis įrodytas:

Administracinio teisės pažeidimo, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, transporto priemonės techninės būklės ir perdavimo ir priėmimo aktu, transporto priemonės registracijos liudijimu, nuotraukomis, kurie patvirtina, kad vykdamas per valstybės sieną jo paties vairuojamu automobiliu, L. D. žodžiu deklaravo, kad prekių, kurių kiekis viršytų nustatytas įvežimo normas neveža, tačiau atlikus automobilio detalų patikrinimą nustatyta, kad nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio slenksčiuose ir bagažinėje specialiai įrengtose slėptuvėse, gabeno 1102 pakelius cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 64,68 MGL (8408,18 Lt).

Liudytojo ir automobilio, kuriuo buvo gabenta kontrabanda savininko V. D. nenuosekliais paaiškinimais teisme, kad pats buvo baustas administracine tvarka už kontrabandos gabenimą. Nežinojo, kad 2013 m. gegužės 19 d. sūnus jo automobiliu važiavo į Baltarusiją. Po to, teismui paklausus, kodėl sūnus teigia jog tėvas žinojo, jog jis jo automobiliu vyks į Baltarusiją,-pakeitė parodymus ir nurodė, kad gal ir buvo kaip sūnus sako. Paaiškino, kad automobilį, kuriuo buvo gabenta kontrabanda įsigijo 2012 m. vasarą, techninės apžiūros metu jis buvo tvarkingas ir slėptuvių jame nebuvo, o sūnui nebuvo leidęs jų įrengti. Automobilį be jo ir sūnaus naudoja žmona ir draugai bei asmenys, kuriems 1-2 kartus per mėnesį automobilį nuomodavo. Paprašius liudytoją nurodyti ir pateikti teismui individualios veiklos verslo liudijimą, nuomos sutartis ar kitus įrodymus, kad nagrinėjamu laikotarpiu automobilis buvo nuomojamas, kam ir kada,-tokie duomenys ir dokumentai bylos nagrinėjimo eigoje pateikti nebuvo.

Liudytojo S. K. paaiškinimu teisme, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) atvykimo į Lietuvą vietoje matė, kaip „žaliuoju“ kanalu iš Baltarusijos atvyko L. D. vairuojamas automobilis, taip veiksmu parodydamas, kad deklaruotinų prekių neveža ir žodžiu nieko nedeklaravo. Kilus įtarimui, kad automobiliu kažkas gabenama,-jis buvo nukreiptas patikrinimui rentgenu ir nustatyta, kad automobilio slenksčiuose ir bagažinėje, specialiai įrengtose slėptuvėse, buvo vežamos nedeklaruotos cigaretės. Vairuotojas buvo susinervinęs ir ką nors paaiškinti atsisakė.

Liudytojo V. R. paaiškinimu teisme, kad jam dirbant Medininkų (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos atvyko raudona (duomenys neskelbtini), kurią vairavo teismo salėje esantis asmuo L. D.. Paklaustas ar negabena deklaruotinų prekių,-atsakė kad ne. Automobilis buvo patikrintas rentgenu ir aptikta slėptuvė įėjime iš bagažinės po galinėm sėdynėm. Tai nebuvo gamyklinė ertmė. Klausiamas kaip greičiau patekti į slėptuvę, vairuotojas nesakė, todėl teko ardyti automobilį.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovei O. M. paaiškinimu teisme, kad muitinės teismui pateiktuose dokumentuose neginčytinai įrodyta, jog būtent L. D. vykdamas per muitinės postą jo vairuojamu automobiliu nedeklaravo ir nepateikė muitinei kontrolei automobilyje gabentų paslėptų cigarečių. Prašo tiek L. D., tiek automobilio, kuriuo buvo gabenta kontrabanda savininko V. D. teisme duotus parodymus, vertinti kritiškai, nes jie nenuoseklūs, prieštaringi ir buvo keičiami kiekviename teismo posėdyje siekiant išvengti atsakomybės.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, teismas pripažįsta įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad 2013 m. gegužės 19 d. 10.15 val. L. D., kaip keleivis, savo tėvo ir automobilio savininko vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko per valstybės sieną iš Lietuvos, o sugrįžo į Lietuvą L. D. pats vairuodamas nurodytą automobilį 2013-05-19 19.08val. Tai patvirtina Vilniaus teritorinės muitinės pateiktos išvykstančio ir sugrįžtančio automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei juo vykusių asmenų nuotraukos ir įvykių ataskaitos (b.l. 30-32, 42-43). Šie įrodymai iš esmės paneigia tiek paties L. D. paaiškinimą 2013-06-21 teismo posėdyje, kad į Baltarusiją važiavo vienas ir kad per sieną išvažiavo apie 13-14 val., tiek liudytojo V. D. parodymus teisme, kad jis nežinojo, jog jo sūnus 2013 m. gegužės 19 d. automobiliu važiavo į Baltarusiją. Tik teismui paklausus V. D., kodėl sūnus teigia jog pastarasis žinojo, kad jis jo automobiliu vyks į Baltarusiją,-pakeitė parodymus ir nurodė, kad gal ir buvo kaip sūnus sako. Tačiau apklausiami teisme nei vienas jų nepripažino į Baltarusiją vykę kartu, iki kol tai nebuvo įrodyta muitinės pateiktas įrodymais. L. D. versiją, jog jis nežinojo, kas yra paslėpta jo vairuotame automobilyje, teismas vertina kaip gynybos būdą. V. D. teisme nurodė, kad automobilį, kuriuo buvo gabenta kontrabanda įsigijo 2012 m. vasarą, techninės apžiūros metu jis buvo tvarkingas ir slėptuvių jame nebuvo. Tai patvirtina ir techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenys, iš kurios matyti, kad ji buvo atlikta 2012-07-04 ir automobilis buvo techniškai tvarkingas (b.l. 44). Todėl pripažįstama, kad savininkui įsigyjant automobilį slėptuvių jame įrengta nebuvo. Jokių duomenų, kas ir kada V. D. automobilyje įrengė slėptuves byloje nėra. Tačiau ši aplinkybė ir nėra svarbi veikos kvalifikacijai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad slėptuvės automobilyje buvo ir jose sudėtas cigaretes nedeklaravęs gabeno būtent L. D.. Nors automobilio savininkas teisme nurodė, kad automobilį be jo paties, sūnaus L. D. ir žmonos naudojo ir draugai bei svetimi asmenys, kuriems 1-2 kartus per mėnesį automobilį nuomodavo, tačiau teismui paprašius savininką nurodyti kokie konkretūs asmenys juo naudojosi, pateikti individualios veiklos verslo liudijimą, nuomos sutartis ir bet kokius kitus įrodymus, kas naudojosi automobiliu būtent prieš 2013 m. gegužės 19 d.,- tokie duomenys bylos nagrinėjimo eigoje, daugiau nei per du mėnesius ir kitų dviejų teismo posėdžių metu pateikti nebuvo, todėl šie niekuo nepagrįsti automobilio savininko parodymai laikytini tik kaip jo noras padėti sūnui, siekiant išvengti atsakomybės. L. D. paso duomenys patvirtina, kad, turėdamas Baltarusijos vizas, per valstybės sieną jis vyko daug kartų, todėl muitinės reikalavimus deklaruoti gabenamas prekes žinojo (b.l. 47-53). Nagrinėjamu atveju, jis tėvui leidus, tai yra teisėtu pagrindu, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl būtent jis atsako už jo vairuojamu automobiliu neteisėtai per valstybės sieną gabenamas prekes.

L. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, didelį pavojingumą visuomenei ir valstybės ekonomikai, labai didelį kontrabanda gabentų prekių kiekį (1102 pakeliai) ir vertę (8408,18 Lt) bei tai, kad vykdamas per valstybės sieną L. D. nedeklaravo gabenamų prekių, kai tuo tarpu sąmoningai paslėpęs automobilio slenksčiuose ir bagažinėje specialiai įrengtose slėptuvėse, vežė nedeklaruotas prekes, taip tikėdamasis, kad ten jos nebus surastos. Todėl transporto priemonė pripažintina pažeidimo padarymo priemone. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimas yra proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems pažeidimams ir toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus (administracinė byla Nr. 2AT -2-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2295/2011, N-438-894/2012).

Atsižvelgus į L. D. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris jauno amžiaus, nevedęs, nedirbantis, anksčiau administracine tvarka nebaustas, mokyklos administracijos studijoms išduotoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgus į teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-473-195/2011 ir kt.), jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda, su kontrabanda gabentų prekių ir joms gabenti pritaikytos bei panaudotos transporto priemonės konfiskavimu.

Liudytojas S. K. pateikė teismui prašymą atlyginti kelionės išlaidas, susijusias su jo atvykimu į 2013-09-13 ir 2013-10-18 posėdžius. Prie prašymo pateikė kvitus, patvirtinančius kelionėms pikto kuro kiekį ir vertę (b.l. 62-64), todėl prašymas tenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja liudytojų kelionės išlaidų atlyginimo tvarkos, o ATPK 249 str. 2 d. nustato, kad tokiu atveju teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, tačiau tik tuo atveju, kai šios nuostatos neriboja atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens teisių. Todėl nagrinėjamu atveju, liudytojo turėtos kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, o jų dydis nustatytinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtinta automobilių kuro normų nustatymo metodika, kas sudaro 217,34 Lt, kurie atlyginami iš teismo lėšų ir pervedami į liudytojo prašyme nurodytą banko sąskaitą (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 104 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. D. (L. D.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. ir skirti 12000 (dvylikos tūkstančių) litų baudą su kontrabandos daiktų (5400 vnt. cigarečių ,,Pall Mall Red“, 1000 vnt. cigarečių „Glamour Superslims Menthol“, 400 vnt. cigarečių „NZ Gold Super Slims“, 9320 vnt. cigarečių „Minsk Capital“, 960 vnt. cigarečių „Winston Silver Superslims“, 2000 vnt. cigarečių „Winston Silver“, 1080 vnt. cigarečių „Winston Blue“, 1880 vnt. cigarečių „Winston Blue“), automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išaiškinti automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui V. D. (V. D.), kad tuo atveju, kai dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų, vairuojant svetimą transporto priemonę, jo savininkas patiria turtinių nuostolių,- jis turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.

Atlyginti liudytojui S. K. 217,34 Lt kelionės išlaidas, pervedant pinigus į jo asmeninę sąskaitą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6097. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.