Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-327/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-11-05Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
1A-231-327/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61920-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
K. R.
Advokatai
Nijolė Petraitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-327/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61920-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,nuteistojo K. R. gynėjai advokatei Nijolei Petraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių vie­šųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai visuomenei dirbti po 25 valandas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir R. G. iš K. R. priteista 291,91 Eur turtinės bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš K. R. priteista 163,65 Eur turtinės žalos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. R. priteista 363,31 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 26 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, tyčia, supykęs dėl to, kad jo žmonai nu­kentėjusysis atnešė prie durų gėlių, sudavė nukentėjusiajam R. G. ne mažiau kaip tris smūgius į veido ir galvos sritį, padarydamas galvos muštinę žaizdą, žaizdą ir krau­jo­sru­vą viršutinės lūpos srityje, kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinio riešo sri­tyje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą

Žemesnės instancijos teismas

2. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad nėra ob­jektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų E. G. ir V. G. parodymais, jog būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį R. G..

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. R. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. R. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžia­mo­jo nusižengimo požymių.

3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nusikaltimo nepadarė, prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, nukentėjusysis galėjo susižaloti tuo momentu, kai nugriuvo išeidamas iš laiptinės arba ga­lėjo būti sužalotas arba susižaloti po pirmo apsilankymo medicinos įstaigoje. Tai pa­tvir­tina nukentėjusiojo parodymai, jog po gydytojų apžiūros išėjo, o praėjus kuriam laikui prarado sąmonę. Liko neatsakyta į klausimus, kada nukentėjusysis pirmą kartą išėjo iš medicinos įstaigos, kur nuėjo, dėl ko ir kada, anot nukentėjusiojo, prarado sąmonę.

3.2. Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir liu­dytojai davė prieštaringus parodymus. Teismas neatsižvelgė į parodymų patikimumą vien todėl, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Abejoti liu­dy­to­jų parodymais verčia ir aplinkybė, kad nu­ken­tėjusį ir liudytojus sieja giminystės ryšiai. Nu­kentėjusysis R. G. 2017 m. lapkričio 26 d. protokole-pareiškime nurodė, kad prie laip­tinės be jokios priežasties jį už­puolė ir sumušė, suduodamas ne mažiau 6 smū­gius į galvos ir veido sritį K. R.. Tą pačią dieną ap­klau­siamas kaip liudytojas nukentėjusysis jau nu­ro­do, kad jam buvo suduoti smūgiai ne tik į galvos ir veido sritį, bet ir į dešinę ranką. Ap­klau­siamas nukentėjęs patvirtino, kad liudytojas E. G. nematė, kaip jį sumu­šė. 2017 m. gruodžio 13 d. papildomos apklausos metu nu­kentėjusysis R. G. nurodė, kad prie laiptinės jam iš nugaros vieną kartą tren­kė į veidą, o jam atsi­su­kus dar su­da­vė smūgius K. R.. Nukritęs jis pagulėjo ir at­si­stojo, pamatė, kad pusbrolis šau­kė, ką jis darė ir kas atsitiko. Tada pusbrolis priėjo, o netru­kus atėjo K. R., kuris metė į veidą gėles. Nuteistajam nesuvokiama, kaip iš nu­ga­ros galima su­duoti smūgius į vei­do sritį. Šioje apklausoje duoti parodymai prieš­ta­rau­ja anks­tes­niems paro­dy­mams dėl pus­brolio atėjimo prie nukentėjusiojo, o ne nuken­tė­jusiojo nuėjimo prie automobilio. Teis­minio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pa­tvirtino, kad būtent K. R. jo atžvilgiu panaudojo smurtą, kad liu­dy­tojas E. G. buvo priėjęs.

3.3. Skunde taip pat pažymėta, jog liudytojas E. G. taip pat davė prieštaringus pa­ro­dymus, nurodydamas, kad matė kaip buvo panaudotas smurtas, kaip į juos buvo mes­tos gėlės. Jo parodymai prieštarauja paties nukentėjusiojo parodymams bei jo paties paro­dy­mams. Nukentėjusysis R. G. visose apklausose patvirtino, kad smur­tas jo atžvilgiu buvo panaudotas prie laiptinės. Tuo tarpu liudytojas E. G. nu­ro­do, kad jam išlipus iš automobilio, matė kaip link jo ėjo nukentėjusysis, o jam iš paskos nu­teistasis, kuris ir pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Iki­teisminio tyrimo me­tu liudytojas patvirtino, kad jis visą laiką buvo prie automobilio ir į įvykį nesi­ki­šo, o nu­kentėjusysis vienoje iš savo apklausų tvirtino, jog liudytojas E. G. buvo priėjęs prie jo. Tiek nukentėjusiojo R. G., tiek liudytojo E. G. prieš­ta­rin­gus parodymus paneigia ir aplinkybė, jog iš byloje esančio maps.lt že­mė­lapio matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra kitoje namo pusėje ir laiptinė, prie kurios buvo nu­griuvęs nukentėjusysis, liudytojui E. G. buvo nematoma.

3.4. Su nukentėjusiojo R. G. ir liudytojo E. G. parodymais nesutampa liudytojos V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad nukentėjusiajam nuėjus link namo, jos vyras E. G. išlipo parūkyti, o pra­ėjus kelioms minutėms prie jų priėjo kruvinas R. G.. Šie jos parodymai prieš­tarauja nukentėjusiojo R. G., liudytojo E. G. parodymams. Iš jos parodymų seka, kad liudytojas E. G. visą laiką buvo prie automobilio ir negalėjo matyti kas įvyko prie laiptinės.

3.5. Skunde teigiama, kad nors specialisto išvadoje konstatuoti konkretūs sužalojimai, tačiau kaip nurodė pats nukentėjusysis R. G., kada jis pirmą kartą kreipėsi į me­di­kus ir buvo išleistas į namus, kaip pats parodė, praėjus kuriam laikui jis apalpo ir vėl buvo priverstas kreiptis į medikus. Teismas nesiaiškino, kiek laiko praėjo po pirmo ap­si­lankymo pas medikus iki antro, ką per šį laikotarpį veikė nukentėjusysis, kokius suža­lo­ji­mus patyrė pra­rasdamas sąmonę, ar šiuo laikotarpiu jo atžvilgiu nebuvo panaudotas smur­tas. Tai yra abejonių visuma dėl sužalojimų padarymo aplinkybių, kurių pirmos instancijos teismas nesi­aiškino.

3.6. Abejoti nukentėjusiojo R. G. parodymų patikimumu verčia ir aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu pareikšdamas byloje civilinį ieškinį dėl rūbų nepataisomo apga­di­nimo bei telefono sudaužymo, teisminio nagrinėjimo metu jis ieškinio šioje dalyje atsisakė, nes buvo nustatyta, jog šios aplinkybės nukentėjusiojo buvo išgalvotos. Nepagrįstai buvo ten­kintas ieškinys dalyje dėl 291,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris grindžiamas netek­to­mis pajamomis. Byloje pateikta tik UAB „V.“ pažyma, kurios pagrindu ir buvo pa­ten­kintas ieškinys. Tačiau ieškinys nebuvo įrodytas nei konkrečiomis pažymomis apie gau­namą vidutinį atlyginimą, nepateikta VSDFV pažyma, galinti patvirtinti ar paneigti UAB „V.“ pateiktos pažymos teisingumą. UAB „V.“ gali būti įvardijama kaip suin­teresuotas asmuo, kadangi šioje bendrovėje dirba nukentėjusysis.

3.7. Nuteistojo teigimu, priteista suma neturtinei žalai atlyginti prieštarauja nustatytai teis­minei praktikai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Analogiško po­būdžio by­lo­se teismai paprastai priteisia neturtinės žalos atlyginimą nuo 200 - 500 Eur (by­la Nr. 1A-27- 606/2017; Nr. 1A-99-417/2018).

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skun­de pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuos­prendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nu­teis­tojo apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas teigiant, kad K. R. fizinio smur­to nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo ir dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nu­si­kaltimo padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, byloje nesant objektyvių įrodymų. Tei­sėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesu­tikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duo­me­nis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad K. R. nu­kentėjusiajam R. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

7. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straips­nio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsa­miu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo spren­di­mas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visu­ma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

8. Skunde apeliantas teigia, kad prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, pastarasis galėjo susižaloti, kai išeidamas iš laiptinės, nugriuvo arba po pirmojo apsilankymo medicinos įstaigoje. Ape­lia­cinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad K. R. teiginiai, kad jis nevartojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, neatitinka byloje nustatytų ap­linkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai.

9. Priešingai, negu teigia nuteistasis, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuken­tė­jusįjį sumušė būtent K. R.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas E. G. patvirtino, jog matė, kaip nuteistasis sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvą ir tris smūgius kumščiu į veidą. Šio liudytojo parodymus, priešingai, nei nurodoma ape­lia­ciniame skunde, patvirtina ir liudytojos V. G. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad matė, kaip prie mašinos atėjo kruvinas nukentėjusysis ir į jų pusę kažkoks vyras metė gėles. Nukentėjusysis nurodė, kad būtent tas vyras jį sumušė. Liudytojas E. G. jai taip pat patvirtino šią aplinkybę. Liudytojų E. G. ir V. G. parodymus pa­tvir­tina ir nukentėjusiojo R. G. parodymai, jog paliko prie draugės buto durų gėles, o iš paskos atėjęs nuteistasis trenkė jam į veidą, po to sekė dar du smūgiai. Nuken­tė­ju­sio­jo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti R. G. padaryti sužalojimai: galvos muštinė žaizda, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, nubrozdinimai dešinio riešo srityje (1 t., b. l. 56). Apelianto nurodyta versija, kad nukentėjusysis susižalojo pats, lai­ky­tina gynybine versija, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta liu­dy­tojų, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog mažai tikėtina, jog R. G. konstatuoti sužalojimai galėjo būti pa­daryti jam vieną kartą parkritus ant žemės, trinkelių ir pan. (1 t., b. l. 60), o medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog pirmo apsilankymo metu ligoninėje nukentėjusiajam buvo diag­no­zuota muštinė žaizda galvoje, atliktas veido daubų rentgenologinis tyrimas, galvos smegenų kompiuterio tomografo tyrimas, susiūta žaizda (2 t., b. l. 71). Taigi, šių įrodymų visuma pa­neigta apelianto versija, kad nukentėjusysis pats susižalojo, kadangi jau pirmojo apsilankymo gy­dymo įstaigoje metu buvo užfiksuoti jam padaryti sužalojimai.

10. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, kadangi nesutampa nurodytų sužalojimų lokacijos ir aplinkybė, jog E. G. matė, kaip jį sumušė apeliantas (iš pra­džių nukentėjusysis teigė, kad jam smūgiai buvo suduoti į galvos ir veido sritį, tą pačią dieną ap­klausiamas nurodė, kad smūgiai buvo suduoti ir į dešinę ranką). Apeliaciniame skunde nu­ro­dy­tus neatitikimus nukentėjusiojo parodymuose teismas laiko neesminiais, kadangi nuo pat iki­teis­minio tyrimo pradžios nukentėjusysis nuosekliai nurodė aplinkybę, kad būtent K. R. jį sumušė. Nukentėjusysis visų apklausų metu nurodė esmines aplinkybes, kad palikus gėles pas drau­gę, jį pasivijo nuteistasis ir sužalojo. Be to, natūralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje pa­rodymai dėl neesminių detalių gali skirtis, ir nukentėjusysis gali atsiminti naujų detalių, jas pa­pil­dyti, patikslinti parodymus.

11. Skunde apeliantas teigia, kad liudytojo E. G. ir nukentėjusiojo parodymai yra prieš­taringi, kadangi nukentėjusiojo teigimu, smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas prie laiptinės, po to prie jo buvo priėjęs liudytojas. E. G. teigė, kad matė kaip link jo ėjo nu­ken­tė­ju­sysis, o jam iš paskos nuteistasis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog visą laiką buvo prie automobilio ir nesikišo. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek nukentėjusysis R. G., tiek liudytojas E. G. patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusįjį sumušė būtent nuteistasis. Byloje nėra jokių duomenų, kad smurtą nuken­tė­ju­sio­jo atžvilgiu vartojo kitas asmuo. Be to, iš liudytojo E. G. parodymų tiek ikiteis­minio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad jis nuosekliai nurodė, kad matė, jog nukentėjusįjį su­mušė būtent nuteistasis, neneigė šios aplinkybės. Apeliantas taip pat teigia, kad liudytojo ir nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog liudytojas E. G. matė, kaip buvo sumuštas nu­kentėjusysis, paneigia byloje esantis maps.lt žemėlapis, iš kurio matyti, kad automobilių sto­vėjimo aikštelė yra kitoje namo pusėje ir liudytojas negalėjo matyti laiptinės. Ši apelianto nu­ro­dyta aplinkybė tėra subjektyvus jo situacijos vertinimas, kadangi, kaip minėta, liudytojas E. G. nuosekliai nurodė ir patvirtino aplinkybę, jog matė, kaip nukentėjusįjį sumušė nu­teistasis. Be to, byloje nėra vaizdo įrašo ar kito įrodymo, galinčio patvirtinti aplinkybę, kad liu­dytojas negalėjo matyti įvykio. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio 2017-11-27 apžiūros protokolo fotolentelės matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) laiptinės yra automobilių sto­vė­ji­mo aikštelė, priešingai, nei teigia apeliantas (t. 1 b. l. 10-13). Šiomis aplinkybėmis apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apelia­cinės instancijos teisėjų kolegija.

12. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas nepagrįstai iš nuteistojo priteisė 291,91 Eur turtinės žalos atlyginimo už netektas pajamas. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikta UAB ,,V.“ pažyma apie nukentėjusiojo darbovietėje gaunamą uždar­bį. Kolegijos vertinimu, tai pakankamas įrodymas, pagrindžiantis nukentėjusiojo gaunamas pa­ja­mas, išduotas tinkama forma, pasirašytas bendrovės vyr. finansininkės, patvirtintas įmonės ants­paudu, todėl dokumentu abejoti teismui nekyla pagrindo, o vien tai, kad šioje įmonėje dirba nukentėjusysis neduoda pagrindo suabejoti pažymos duomenų teisingumu ir galimu bendrovės suinteresuotumu, kadangi jis byloje nėra nustatytas.

13. Apeliantas ginčija ir priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teigdamas, kad priteista su­ma prieštarauja nustatytai teisminei praktikai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo prin­ci­pams. Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi, prie­šingai, priteista neturtinės žalos suma yra pagrįsta, atitinkanti nukentėjusiojo patirtus su­ža­lo­ji­mus, liekamuosius reiškinius ir teismų praktiką.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra as­mens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė de­pre­sija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyręs nuken­tė­ju­sy­sis R. G. patyrė fizinį skausmą, daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, pri­imdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

15. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju R. G. buvo sužalotas tyčiniais K. R. veiksmais. Be to, įvertintina ir tai, kad ana­li­zuojamo įvykio metu buvo sužalotas R. G. veidas, dėl ko, jis neabejotinai patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei gėdą. Įvertinus ir kitas aplinkybes, nuro­dy­tas skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant neturtinės žalos atlyginimo priteisimą (apelia­ci­nės instancijos teismas su apylinkės teismo motyvacija sutinka, todėl pirmos instancijos teismo motyvų nekartoja), konstatuoti, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nukentė­jusia­jam priteistas 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ar neproporcingas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu aplinkybė, kad kitose apelianto skunde nurodomose by­lo­se neturtinės žalos dydis buvo priteistas mažesnis, taip pat nesudaro pagrindo šiuo atveju ma­žin­ti priteistą neturtinę žalą. Savo skunde nuteistasis nurodo teismų nutartis su jam palankiais mo­tyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straips­nio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-270/2014, 2K-92/2014, 2K-347-976/2018).

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teis­mas priėmė motyvuotą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį K. R. atžvilgiu. Nu­teis­tojo kaltės nepripažinimas neturi tokios reikšmės, kuri suponuotų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio naikinimą ar keitimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas