- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-231-327/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61920-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- K. R.
- Advokatai
- Nijolė Petraitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai visuomenei dirbti po 25 valandas.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir R. G. iš K. R. priteista 291,91 Eur turtinės bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš K. R. priteista 163,65 Eur turtinės žalos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. R. priteista 363,31 Eur turtinės žalos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 26 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, tyčia, supykęs dėl to, kad jo žmonai nukentėjusysis atnešė prie durų gėlių, sudavė nukentėjusiajam R. G. ne mažiau kaip tris smūgius į veido ir galvos sritį, padarydamas galvos muštinę žaizdą, žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos srityje, kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinio riešo srityje, kas nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą
Žemesnės instancijos teismas
2. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad nėra objektyvaus pagrindo netikėti nukentėjusiojo, liudytojų E. G. ir V. G. parodymais, jog būtent kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį R. G..
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. R. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – K. R. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad nusikaltimo nepadarė, prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, nukentėjusysis galėjo susižaloti tuo momentu, kai nugriuvo išeidamas iš laiptinės arba galėjo būti sužalotas arba susižaloti po pirmo apsilankymo medicinos įstaigoje. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, jog po gydytojų apžiūros išėjo, o praėjus kuriam laikui prarado sąmonę. Liko neatsakyta į klausimus, kada nukentėjusysis pirmą kartą išėjo iš medicinos įstaigos, kur nuėjo, dėl ko ir kada, anot nukentėjusiojo, prarado sąmonę.
3.2. Skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir liudytojai davė prieštaringus parodymus. Teismas neatsižvelgė į parodymų patikimumą vien todėl, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Abejoti liudytojų parodymais verčia ir aplinkybė, kad nukentėjusį ir liudytojus sieja giminystės ryšiai. Nukentėjusysis R. G. 2017 m. lapkričio 26 d. protokole-pareiškime nurodė, kad prie laiptinės be jokios priežasties jį užpuolė ir sumušė, suduodamas ne mažiau 6 smūgius į galvos ir veido sritį K. R.. Tą pačią dieną apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusysis jau nurodo, kad jam buvo suduoti smūgiai ne tik į galvos ir veido sritį, bet ir į dešinę ranką. Apklausiamas nukentėjęs patvirtino, kad liudytojas E. G. nematė, kaip jį sumušė. 2017 m. gruodžio 13 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. G. nurodė, kad prie laiptinės jam iš nugaros vieną kartą trenkė į veidą, o jam atsisukus dar sudavė smūgius K. R.. Nukritęs jis pagulėjo ir atsistojo, pamatė, kad pusbrolis šaukė, ką jis darė ir kas atsitiko. Tada pusbrolis priėjo, o netrukus atėjo K. R., kuris metė į veidą gėles. Nuteistajam nesuvokiama, kaip iš nugaros galima suduoti smūgius į veido sritį. Šioje apklausoje duoti parodymai prieštarauja ankstesniems parodymams dėl pusbrolio atėjimo prie nukentėjusiojo, o ne nukentėjusiojo nuėjimo prie automobilio. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis patvirtino, kad būtent K. R. jo atžvilgiu panaudojo smurtą, kad liudytojas E. G. buvo priėjęs.
3.3. Skunde taip pat pažymėta, jog liudytojas E. G. taip pat davė prieštaringus parodymus, nurodydamas, kad matė kaip buvo panaudotas smurtas, kaip į juos buvo mestos gėlės. Jo parodymai prieštarauja paties nukentėjusiojo parodymams bei jo paties parodymams. Nukentėjusysis R. G. visose apklausose patvirtino, kad smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas prie laiptinės. Tuo tarpu liudytojas E. G. nurodo, kad jam išlipus iš automobilio, matė kaip link jo ėjo nukentėjusysis, o jam iš paskos nuteistasis, kuris ir pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas patvirtino, kad jis visą laiką buvo prie automobilio ir į įvykį nesikišo, o nukentėjusysis vienoje iš savo apklausų tvirtino, jog liudytojas E. G. buvo priėjęs prie jo. Tiek nukentėjusiojo R. G., tiek liudytojo E. G. prieštaringus parodymus paneigia ir aplinkybė, jog iš byloje esančio maps.lt žemėlapio matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra kitoje namo pusėje ir laiptinė, prie kurios buvo nugriuvęs nukentėjusysis, liudytojui E. G. buvo nematoma.
3.4. Su nukentėjusiojo R. G. ir liudytojo E. G. parodymais nesutampa liudytojos V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad nukentėjusiajam nuėjus link namo, jos vyras E. G. išlipo parūkyti, o praėjus kelioms minutėms prie jų priėjo kruvinas R. G.. Šie jos parodymai prieštarauja nukentėjusiojo R. G., liudytojo E. G. parodymams. Iš jos parodymų seka, kad liudytojas E. G. visą laiką buvo prie automobilio ir negalėjo matyti kas įvyko prie laiptinės.
3.5. Skunde teigiama, kad nors specialisto išvadoje konstatuoti konkretūs sužalojimai, tačiau kaip nurodė pats nukentėjusysis R. G., kada jis pirmą kartą kreipėsi į medikus ir buvo išleistas į namus, kaip pats parodė, praėjus kuriam laikui jis apalpo ir vėl buvo priverstas kreiptis į medikus. Teismas nesiaiškino, kiek laiko praėjo po pirmo apsilankymo pas medikus iki antro, ką per šį laikotarpį veikė nukentėjusysis, kokius sužalojimus patyrė prarasdamas sąmonę, ar šiuo laikotarpiu jo atžvilgiu nebuvo panaudotas smurtas. Tai yra abejonių visuma dėl sužalojimų padarymo aplinkybių, kurių pirmos instancijos teismas nesiaiškino.
3.6. Abejoti nukentėjusiojo R. G. parodymų patikimumu verčia ir aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu pareikšdamas byloje civilinį ieškinį dėl rūbų nepataisomo apgadinimo bei telefono sudaužymo, teisminio nagrinėjimo metu jis ieškinio šioje dalyje atsisakė, nes buvo nustatyta, jog šios aplinkybės nukentėjusiojo buvo išgalvotos. Nepagrįstai buvo tenkintas ieškinys dalyje dėl 291,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuris grindžiamas netektomis pajamomis. Byloje pateikta tik UAB „V.“ pažyma, kurios pagrindu ir buvo patenkintas ieškinys. Tačiau ieškinys nebuvo įrodytas nei konkrečiomis pažymomis apie gaunamą vidutinį atlyginimą, nepateikta VSDFV pažyma, galinti patvirtinti ar paneigti UAB „V.“ pateiktos pažymos teisingumą. UAB „V.“ gali būti įvardijama kaip suinteresuotas asmuo, kadangi šioje bendrovėje dirba nukentėjusysis.
3.7. Nuteistojo teigimu, priteista suma neturtinei žalai atlyginti prieštarauja nustatytai teisminei praktikai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Analogiško pobūdžio bylose teismai paprastai priteisia neturtinės žalos atlyginimą nuo 200 - 500 Eur (byla Nr. 1A-27- 606/2017; Nr. 1A-99-417/2018).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo K. R. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistojo apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas teigiant, kad K. R. fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo ir dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, byloje nesant objektyvių įrodymų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad K. R. nukentėjusiajam R. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
7. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
8. Skunde apeliantas teigia, kad prieš nukentėjusįjį smurto nenaudojo, pastarasis galėjo susižaloti, kai išeidamas iš laiptinės, nugriuvo arba po pirmojo apsilankymo medicinos įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad K. R. teiginiai, kad jis nevartojo smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai.
9. Priešingai, negu teigia nuteistasis, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusįjį sumušė būtent K. R.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas E. G. patvirtino, jog matė, kaip nuteistasis sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į galvą ir tris smūgius kumščiu į veidą. Šio liudytojo parodymus, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtina ir liudytojos V. G. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad matė, kaip prie mašinos atėjo kruvinas nukentėjusysis ir į jų pusę kažkoks vyras metė gėles. Nukentėjusysis nurodė, kad būtent tas vyras jį sumušė. Liudytojas E. G. jai taip pat patvirtino šią aplinkybę. Liudytojų E. G. ir V. G. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo R. G. parodymai, jog paliko prie draugės buto durų gėles, o iš paskos atėjęs nuteistasis trenkė jam į veidą, po to sekė dar du smūgiai. Nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti R. G. padaryti sužalojimai: galvos muštinė žaizda, muštinė žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos srityje, kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, nubrozdinimai dešinio riešo srityje (1 t., b. l. 56). Apelianto nurodyta versija, kad nukentėjusysis susižalojo pats, laikytina gynybine versija, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra paneigta liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog mažai tikėtina, jog R. G. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti jam vieną kartą parkritus ant žemės, trinkelių ir pan. (1 t., b. l. 60), o medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog pirmo apsilankymo metu ligoninėje nukentėjusiajam buvo diagnozuota muštinė žaizda galvoje, atliktas veido daubų rentgenologinis tyrimas, galvos smegenų kompiuterio tomografo tyrimas, susiūta žaizda (2 t., b. l. 71). Taigi, šių įrodymų visuma paneigta apelianto versija, kad nukentėjusysis pats susižalojo, kadangi jau pirmojo apsilankymo gydymo įstaigoje metu buvo užfiksuoti jam padaryti sužalojimai.
10. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, kadangi nesutampa nurodytų sužalojimų lokacijos ir aplinkybė, jog E. G. matė, kaip jį sumušė apeliantas (iš pradžių nukentėjusysis teigė, kad jam smūgiai buvo suduoti į galvos ir veido sritį, tą pačią dieną apklausiamas nurodė, kad smūgiai buvo suduoti ir į dešinę ranką). Apeliaciniame skunde nurodytus neatitikimus nukentėjusiojo parodymuose teismas laiko neesminiais, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis nuosekliai nurodė aplinkybę, kad būtent K. R. jį sumušė. Nukentėjusysis visų apklausų metu nurodė esmines aplinkybes, kad palikus gėles pas draugę, jį pasivijo nuteistasis ir sužalojo. Be to, natūralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis, ir nukentėjusysis gali atsiminti naujų detalių, jas papildyti, patikslinti parodymus.
11. Skunde apeliantas teigia, kad liudytojo E. G. ir nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, kadangi nukentėjusiojo teigimu, smurtas jo atžvilgiu buvo panaudotas prie laiptinės, po to prie jo buvo priėjęs liudytojas. E. G. teigė, kad matė kaip link jo ėjo nukentėjusysis, o jam iš paskos nuteistasis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog visą laiką buvo prie automobilio ir nesikišo. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek nukentėjusysis R. G., tiek liudytojas E. G. patvirtino aplinkybę, kad nukentėjusįjį sumušė būtent nuteistasis. Byloje nėra jokių duomenų, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo kitas asmuo. Be to, iš liudytojo E. G. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad jis nuosekliai nurodė, kad matė, jog nukentėjusįjį sumušė būtent nuteistasis, neneigė šios aplinkybės. Apeliantas taip pat teigia, kad liudytojo ir nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog liudytojas E. G. matė, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis, paneigia byloje esantis maps.lt žemėlapis, iš kurio matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra kitoje namo pusėje ir liudytojas negalėjo matyti laiptinės. Ši apelianto nurodyta aplinkybė tėra subjektyvus jo situacijos vertinimas, kadangi, kaip minėta, liudytojas E. G. nuosekliai nurodė ir patvirtino aplinkybę, jog matė, kaip nukentėjusįjį sumušė nuteistasis. Be to, byloje nėra vaizdo įrašo ar kito įrodymo, galinčio patvirtinti aplinkybę, kad liudytojas negalėjo matyti įvykio. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio 2017-11-27 apžiūros protokolo fotolentelės matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) laiptinės yra automobilių stovėjimo aikštelė, priešingai, nei teigia apeliantas (t. 1 b. l. 10-13). Šiomis aplinkybėmis apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais. Tokio pagrindo neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.
12. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas nepagrįstai iš nuteistojo priteisė 291,91 Eur turtinės žalos atlyginimo už netektas pajamas. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikta UAB ,,V.“ pažyma apie nukentėjusiojo darbovietėje gaunamą uždarbį. Kolegijos vertinimu, tai pakankamas įrodymas, pagrindžiantis nukentėjusiojo gaunamas pajamas, išduotas tinkama forma, pasirašytas bendrovės vyr. finansininkės, patvirtintas įmonės antspaudu, todėl dokumentu abejoti teismui nekyla pagrindo, o vien tai, kad šioje įmonėje dirba nukentėjusysis neduoda pagrindo suabejoti pažymos duomenų teisingumu ir galimu bendrovės suinteresuotumu, kadangi jis byloje nėra nustatytas.
13. Apeliantas ginčija ir priteistos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teigdamas, kad priteista suma prieštarauja nustatytai teisminei praktikai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi, priešingai, priteista neturtinės žalos suma yra pagrįsta, atitinkanti nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, liekamuosius reiškinius ir teismų praktiką.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyręs nukentėjusysis R. G. patyrė fizinį skausmą, daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
15. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju R. G. buvo sužalotas tyčiniais K. R. veiksmais. Be to, įvertintina ir tai, kad analizuojamo įvykio metu buvo sužalotas R. G. veidas, dėl ko, jis neabejotinai patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei gėdą. Įvertinus ir kitas aplinkybes, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant neturtinės žalos atlyginimo priteisimą (apeliacinės instancijos teismas su apylinkės teismo motyvacija sutinka, todėl pirmos instancijos teismo motyvų nekartoja), konstatuoti, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ar neproporcingas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu aplinkybė, kad kitose apelianto skunde nurodomose bylose neturtinės žalos dydis buvo priteistas mažesnis, taip pat nesudaro pagrindo šiuo atveju mažinti priteistą neturtinę žalą. Savo skunde nuteistasis nurodo teismų nutartis su jam palankiais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-270/2014, 2K-92/2014, 2K-347-976/2018).
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį K. R. atžvilgiu. Nuteistojo kaltės nepripažinimas neturi tokios reikšmės, kuri suponuotų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio naikinimą ar keitimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.