Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. T. traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T., būdama UAB „A“ direktorė nevykdė akcininko R. J. reikalavimo – įstatyme nustatytu terminu neperdavė akcininkui informacijos apie bendrovę, t.y. nepateikė susipažinimui 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolo ar jo kopijos, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 18 straipsnio 1 dalį ir padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Atsakomybėn traukiama D. T. teismo posėdyje nurodė kaltės nepripažįstanti, parodė, kad ne kartą kalbėjo su R. J.. Ne pirmas kartas, kai jis neatsiima dokumentų. Ji užsiima ne tik įmonės administravimu, bet ir rūpinasi prekyba, užpirkimu, nespėja fiziškai. Visus dokumentus jis yra gavęs, pelno dalį jis gauna, tačiau susikalbėti su juo sunku. Dokumentai jam buvo išsiųsti, ji įvykdė teismo sprendimą. Jis buvo kviečiamas į visus susirinkimus, pagelbėti dirbti, nes jam turi rūpėti ne tik popieriniai reikalai. Šiuo atveju ginčo dėl 2018-04-20 protokolo nėra, jį R. J. turi. Jis pats turėjo atvykti pas juos susipažinti su dokumentais. Nepamena tiksliai kas buvo sprendžiama 2018-04-20 susirinkimo metu, ar buvo sprendžiamas pelno paskirstymas, negali tiksliai pasakyti ar jam buvo mokami dividendai. Akcininkas visą informaciją gautų, jeigu geranoriškai kreiptųsi, pats atvažiuotų į Vilnių ir padėtų siekti pelno. Prašo teismo nebausti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Akcininko teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.

Pažymėtina, kad ANK 119 straipsnyje nurodyto nusižengimo sudėtis yra formali (Vilniaus apygardos teismo nutartis adm. nusižengimo byloje Nr AN2-253-870/2017 ir kt.). Todėl D. T. kaip bendrovės vadovė turėjo pareigą pateikti akcininkui jo reikalaujamą ir teisės aktuose nustatytą teiktiną informaciją. Byloje nustatyta, kad 2018-04-15 R. J. raštu kreipėsi į UAB „A“ direktorę pateikti susipažinimui susirinkimo darbotvarkėje numatytus svarstyti dokumentus (b.l.14). 2018-05-14 R. J. kreipėsi į UAB „A“ direktorę su prašymu pateikti 2018-04-20 vykusio akcininkų susirinkimo protokolą ir kitus su juo susijusius dokumentus. (b.l.15). Po susirašinėjimo laiškais UAB „A“ direktorė R. J. 2018-06-20 paštu atsiuntė prašomus dokumentus, išskyrus 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolą ir kitus susirinkimo metu svarstytus dokumentus (b.l. 19-25). 2018-06-26 elektroniniu paštu UAB „A“ direktorei buvo pranešta, kad ji neatsiuntė 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolo (b.l. 26). 2018-07-11 pakartotinai buvo paprašyta pateikti 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolo ir kitų su juo susijusių dokumentų kopijų (b.l. 29). Klaipėdos apylinkės teismas 2018-09-26 sprendimu už akių civilinėje byloje e2-10697-618/2018 įpareigojo UAB „A“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti R. J. 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolo ir visų dokumentų, kuriais buvo įforminti šio susirinkimo sprendimai, kopijas. R. J. minėtą akcininkų susirinkimo protokolą gavo tik 2018-11-20. Taigi, pareiga pateikti reikalaujamą informaciją R. J. atsirado dar iki 2018-04-20 vykusio akcininkų susirinkimo. D. T. nurodytos priežastys (kad R. J. pats turėjo atvykti į susirinkimą, domėtis įmonės veikla, padėti siekti pelno) įvertinus tai, kad prašomų dokumentų pateikimas nereikalauja daug laiko, nešalina jos atsakomybės. UAB „A“ akcininkas R. J., turėjo teisę reikalauti pateikti jam akcininkų susirinkimo protokolą ir su juos susijusius dokumentus, o UAB „A“ direktorė D. T., kaip šios įmonės vadovė, privalėjo tokius dokumentus jam pateikti. Tokia teise pareiškėjas pasinaudojo, ne vieną kartą - 2018-04-15, 2018-05-14, 2018-06-26, 2018-07-11 prašydamas, vėliu jau ir kreipdamasis į teismą civilinio proceso tvarka, jam pateikti 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolą ir su juo susijusius dokumentus, tačiau 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolas akcininkui pateiktas buvo tik 2018-11-02, be kitų papildomų su juo susijusių dokumentų, t.y. ženkliai praleidus įstatyme numatytus terminus. Taigi teismas konstatuoja, kad D. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudą D. T., teismas atsižvelgia į padaryti nusižengimo pobūdį, konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (dirbantis, administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nebaustas). Įvertinama tai, kad teismas nenustatė šioje byloje esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes bei D. T. asmenybę ir nusižengimo pavojingumą, D. T. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo R. J. atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti 205 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (b. l. 46).

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103-106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. ANK 578 straipsnyje yra numatyta nukentėjusiojo samprata. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju < … > teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju R. J. neprašė būti pripažintas nukentėjusiuoju, teismas dėl pastarojo tokio sprendimo taip pat nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, atstovavimo išlaidų priteisimas minėtu pagrindu negalimas.

Sprendžiant nurodytą klausimą, tikslinga vadovautis BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą, jas apmoka iš savo lėšų arba gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos procesą iniciavo pareiškėjas R. J., tuo tikslu surašė pareiškimą, teikė dokumentus, išnagrinėjus bylą, pareiškime nurodyti duomenys pasitvirtino, buvo konstatuota esant padarytą administracinį nusižengimą. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad R. J. naudojosi teisininko paslaugomis, kurias sudarė konsultacijos, procesinių dokumentų paruošimas bei atstovavimas teisme. Įvardintos paslaugos įkainuotos 205 Eur, kuriuos R. J. sumokėjo advokatui Eduardui Antonenkai. Tokia suma laikytina protingo dydžio ir priteistina iš D. T..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti D. T. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 480 eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-341-201/2019 (ROIK numeris nesuteiktas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.