Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Simper“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-879-372/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ ieškinį atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Simper“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šiltas namas“, dalyvaujantis atsakovo (perkančiosios organizacijos) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos paskelbtame „Mažeikių sporto ir pramogų centro, adresu Sedos g. 55, Mažeikiai, techninio projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas“ viešajame pirkime (toliau – Pirkimas) ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. VP4-396 atmesti ieškovo (tiekėjo) pasiūlymą; 2) įpareigoti atsakovą atnaujinti Pirkimo procedūras, sudaryti naują pasiūlymų eilę, pirmuoju numeriu įrašant bei konkurso nugalėtoju pripažįstant ieškovo pasiūlymą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį Pirkime iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, būtų apsunkintas arba neįmanomas, kadangi būtų sukurtos prielaidos naujiems ginčams dėl sudarytos sutarties panaikinimo, nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, o tai neatitiktų ekonomiškumo principo ir pasunkintų teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą – sustabdė Pirkimo procedūrų vykdymą, uždrausdamas atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

Teismas nurodė, kad tiekėjo teisėtų interesų požiūriu teisė prašyti sustabdyti pirkimo procedūras yra svarbi, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Konkurso procedūrų sustabdymas kaip laikinoji apsaugos priemonė yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol tos procedūros dar nėra baigtos, nes joms pasibaigus išnyktų teisinis pagrindas sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, toks procesinis veiksmas pasidarytų teisiškai bereikšmis. Teismas nurodė, kad atsakovas organizavo Pirkimą, pagal kurio sąlygų 15 punktą numatoma sutarties trukmė – 60 mėnesių, sąlygų 14 punkte nurodyta, kad techninis projektas ir jo vykdymo priežiūra atliekama įgyvendinant Mažeikių sporto ir pramogų centro architektūrinės koncepcijos projekto idėją, byloje nėra duomenų, jog perkami darbai būtų finansuojami iš Europos Sąjungos fondo lėšų. Teismas nurodė šioje proceso stadijoje neturįs pagrindo abejoti ieškinio pagrįstumo tikėtinumu, todėl sprendė, kad tikslinga uždrausti atsakovui vykdyti tolesnes Pirkimo procedūras, nes priešingu atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio ieškinio reikalavimas, teismo sprendimo vykdymas galėtų būti apsunkintas, tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčo pirkimas finansuojamas iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas) Valstybės kapitalo investicijų 2015 metams programos, kurioje apelianto vykdomam Pirkimui skirta 86 886 Eur. Skundžiama teismo nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kilo reali grėsmė netekti šiam Pirkimui skirto finansavimo, kadangi Kūno kultūros ir sporto departamentas 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. S-315 informavo apeliantą, jog šiam projektui skirtos lėšos, nepasirašius sutarties su konkurso nugalėtoju iki 2015 m. rugsėjo 1 d., bus perskirstytos kitiems projektams.

2. Patenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas apgynė tik ieškovo interesus į nuostolių atlyginimą, tačiau tokiu būdu buvo užkirstas kelias didesniam gėriui – visuomenės sportinės savimonės ir sveikos gyvensenos skatinimui. Taigi šiuo atveju vieno asmens (ieškovo) interesai buvo pripažinti viršesniais už visuomenės interesą naudotis projekto sukurtu gėriu – gyventi sveikai ir kokybiškai, o tai prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir viešajam interesui (CPK 144 str. 1, 2 d. d., 147 str. 3 d.).

3. Net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, nebūtų apgintas viešasis interesas, o teismo sprendimo nebūtų įmanoma įgyvendinti, nes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų prarastas finansavimas ir nebebūtų galimybės vykdyti su ieškovu sudarytos sutarties, t.y. pats Pirkimas nebetektų prasmės.

Trečiasis asmuo UAB „Simper“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai jau po viešojo pirkimo sutarties sudarymo pripažįstamas anksčiau priimto perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumas, teismas ex officio išsprendžia klausimą dėl sudarytos pirkimo sutarties negaliojimo, t. y. šalys grąžinamos į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį. Vadinasi, ir nagrinėjamu atveju teismui patenkinus ieškovo ieškinį, ginčo šalys būtų automatiškai grąžinamos į iki skundžiamo apelianto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos sprendimo priėmimo buvusią padėtį, o pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Pirkimo procedūrų sustabdymas šiuo atveju nelemia ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimo apsaugos. Be to, tokiu atveju, kaip pažeistų teisių gynimo priemonė, gali būti taikoma ne restitucija, o alternatyvios sankcijos (VPĮ 95 str. 2 d.).

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik grubiai pažeidžia prioritetinius viešojo intereso apsaugos tikslus, bet ir apskritai yra nesuderinamas su viešųjų pirkimų keliamais tikslais. Dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Mažeikių rajono savivaldybės administracijai negalint sudaryti pirkimo sutarties, bus prarastas Pirkimui skirtas finansavimas, o vykdomas Pirkimas neteks prasmės.

Ieškovas UAB „Šiltas namas“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Nesutiktina su apeliantų pozicija, kad net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškinio tenkinimo atveju būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, nes apeliantai jau būtų sudarę ir pradėję vykdyti viešojo pirkimo sutartį, o sutarties vykdymas, patenkinus ieškinį, būtų nutrauktas ir šalys grąžintos į pradinę padėtį. Todėl viešojo pirkimo sutarties sudarymas būtų ne tik pažeidžiantis teismo sprendimo tinkamo įvykdymo galimybę, bet ir neracionalus kitų proceso dalyvių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju kur kas svarbiau užtikrinti visos visuomenės interesus dėl skaidriai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų, o ne dalies, t. y. Mažeikių rajono gyventojų, interesą turėti sporto kompleksą, kuriuo, be kita ko, naudosis asmenys visos šalies mastu. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, jog viešasis interesas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje, kurioje ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, reikalauja sustabdyti pirkimo procedūras siekiant užtikrinti, kad jose būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, be to, būtų išvengta nepagrįsto ir neracionalus lėšų švaistymo.Kūno kultūros ir sporto departamento raštas, kuriame numatyta tik tai, jog ši institucija pasilieka teisę spręsti klausimą dėl lėšų perskirstymo, buvo surašytas tuo metu, kai tarp šalių nebuvo dar kilusio ginčo ir ieškovas dar nebuvo kreipęsis į teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Apeliantas Mažeikių rajono savivaldybės administracija, būdamas atidus, turėjo informuoti Kūno kultūros ir sporto departamentą apie susiklosčiusią situaciją, kas yra svarbu sprendžiant dėl galutinės viešojo pirkimo sutarties pasirašymo datos. Be to, būtent paminėto apelianto veiksmai, kelis kartus tikslinant konkurso sąlygas, dėl kurių teisėtumo buvo kilęs ginčas teisme, lėmė užsitęsusias Pirkimo procedūras.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiltas namas“ dalyvavo apelianto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skelbtame Pirkime, kuriame ieškovo pateiktas pasiūlymas 2015 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. VP4-396 buvo atmestas. Dėl tokio sprendimo panaikinimo ieškovas padavė ieškinį, kurio reikalavimų užtikrinimui skundžiama teismo nutartimi buvo pritaikytos įstatyme numatytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Pirkimo procedūrų vykdymas bei uždrausta apeliantui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį (CPK 423⁷ str. 2 d. 1-2 p.). Apeliantai nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

Atskirieji skundai netenkintini.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viešųjų pirkimų bylose teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą ir įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (CPK 423⁷ str. 1 d., 423⁷ str. 2 d. 1-2 p.). Be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ str. 1 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl viešųjų pirkimo procedūrų teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai: iš vienos pusės - viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame perkančiosios organizacijos lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, iš kitos pusės - viešasis interesas, susijęs su visuomenės interesu dėl pirkimo objekto neatidėliotino realizavimo; kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas gynimui to viešojo intereso, kurio nepaisius būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1657-236/2015, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-455-236/2015). Taip pat pripažįstama, kad sprendimas atsisakyti taikyti apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (CPK 423⁷ str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/201).

Apelianto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atskirajame skunde teigiama, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo užkirstas kelias visuomenės interesui gyventi sveikai ir kokybiškai. Tačiau toks apelianto skundžiamos nutarties pasekmių įvertinimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pernelyg hiperbolizuotas, nes bylos duomenimis nėra visiškai pagrįstas, bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju viešasis interesas reikalauja stabdyti pirkimo procedūras siekiant realiai užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi (VPĮ 3 str. 1 d.), išvengti gal būt nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju vykdomas pirkimas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu (beje, tai būdinga didžiajai daliai viešųjų pirkimų) – Mažeikių rajono gyventojų teise į turiningą, sveiką ir aktyvų laisvalaikį. Tačiau negalima daryti išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės užkirto kelią naudotis šia teise ar ją suvaržė (ji bent jau jos realizacijos esamomis sąlygomis lygmenyje išliko ir išliks bet kokiu atveju). Byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės sukėlė realų pavojų, jog Pirkimu numatytų paslaugų apskritai nebebus galima gauti, nes teiginiai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių Mažeikių rajono savivaldybės administracija neteks viešajam pirkimui skirto finansavimo ir projektas apskritai nebus įgyvendintas, nėra pakankamai įtikinami. Kūno kultūros ir sporto departamento, kuris finansuoja Pirkimą, 2015 m. vasario 24 d. rašte Nr. S-315 nurodyta, jog Kūno kultūros ir sporto departamentas turi teisę vienašališkai perskirstyti numatytas lėšas kitiems investiciniams projektams, jeigu atsakovas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. nepasirašys viešojo pirkimo sutarties. Vadinasi, paminėtame dokumente, kuriuo remiasi apeliantai, nėra vienareikšmiškai nurodyta, kad vykdomam projektui finansavimas, nesudarius iki 2015 m. rugsėjo 1 d. viešojo pirkimo sutarties, apskritai nebus skirtas. Apeliantai nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, kad po paminėto termino (2015 m. rugsėjo 1 d.) Kūno kultūros ir sporto departamentas būtų kreipęsis į atsakovą dėl paklausimo apie (ne)sudarytą viešojo pirkimo sutartį ar būtų priėmęs/svarsto sprendimą dėl finansavimo perskirstymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai neįrodė, kad nagrinėjamu atveju Mažeikių rajono savivaldybės bendruomenė, išskyrus tam tikrus praradimus laiko aspektu, patyrė/patirs kitokią realią/realiai numatomą žalą bei esmingai neigiamą įtaką (CPK 12 str., 178 str., 302 str., 314 str.).

Pagal VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms. Vadinasi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir apeliantui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai sudarius viešojo pirkimo sutartį, Pirkimas būtų laikomas pasibaigusiu ir galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju ieškovas nebeturėtų galimybės dalyvauti Pirkime. Beje, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu netenkino ieškovo ieškinio nagrinėjamoje byloje, tačiau paminėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Jei jis nebūtų apskųstas, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigtų jam įsiteisėjus. Kita vertus, jei ir būtų apskųstas, dėl CPK nustatytų sutrumpintų sprendimo apskundimo ir nagrinėjimo terminų viešųjų pirkimų bylose nėra pagrindo teigti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus esmingai pažeistos apeliantų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas (CPK 423¹-423⁹ str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliantų atskirieji skundai netenkinami, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.