Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai S. B. ir P. B. gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini), turėjo du vaikus – pareiškėją V. Š. ir Z. K.. Pareiškėjos tėvai turėjo žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kurių daiktinės teisės neįregistruotos, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, daržinę, viralinę, kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sesuo turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio registracija valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nepabaigta. Pareiškėjos tėvas S. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė P. B., faktiškai pradėjusi valdyti paliktą turtą. Ji toliau liko gyventi šeimos namuose, rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus, pasiėmė vyro asmeninius dokumentus bei namų dokumentus, laidojo sutuoktinį su dukrų pagalba. (duomenys neskelbtini) P. B. mirus per įstatymo nustatytą laikotarpį niekas iš jos įpėdinių nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikėjos duktė Z. K.priėmė mirusiosios palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą: apsigyveno motinos namuose, deklaravo ten savo gyvenamąją vietą, rūpinosi likusiu motinos turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius, bei kitus daiktus, laidojo ją kartu su pareiškėja. Pareiškėjos sesuo Z. K. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties per įstatymą nustatytą laikotarpį niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Pareiškėjos sesuo neturėjo vaiko, jos vyras mirė (duomenys neskelbtini), nesirūpino jos turtu ir nepriėmė palikimo. Po Z. K. mirties palikimą priėmė pareiškėja, faktiškai pradėjusi valdyti mirusiosios turtą. Pareiškėja rūpinosi visu sesers likusiu turtu, sutvarkė jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius bei kitus daiktus, laidojo ją. Pareiškėja nuo pat sesers mirties nuolat lankosi likusiuose tėvų namuose, kuriuose gyveno sesuo, rūpinasi jais, tvarko juos, prižiūri bendrą namų būklę, moka mokesčius, laiko juos kaip savus. Pareiškėja pasiėmė visus asmeninius artimųjų dokumentus, namų bylą. Pareiškėja nesikreipė laiku į notarą dėl teisinių žinių trūkumo. Juridinę reikšmę turintys faktai prašomi nustatyti turint tikslą susitvarkyti paveldėjimą.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, el. b. l. 98-101).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. Š. yra S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir P. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra bei Z. K., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo (el. b. l. 7, 8, 47-50). Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 46, 71). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos 2016 m. birželio 13 d. pažymos nustatyta, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos 1991 m. – 1996 m. ūkinėje knygoje Nr. 4, asmeninės sąskaitos įraše Nr. 247 pareiškėjos tėvo S. B. vardu (duomenys neskelbtini), yra užregistruota valda ir statiniai (el. b. l. 44). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. birželio 20 d. S. B. vardu registruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, daržinę, viralinę, pavėsinę ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 60-62). Testamento registro išrašo duomenimis, mirus S. B. jo galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiojo palikimo priėmimo (el. b. l. 13). Kauno regioniniame valstybės archyve ir Lietuvos notarų rūmų archyve nėra duomenų apie S. B. paveldėjimo bylos sudarymą (el. b. l. 52, 56). Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iš karto po S. B. mirties jo vardu registruotame name liko gyventi pareiškėjos motina P. B. Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad jos motina, likdama gyventi tėvo vardu registruotuose šeimos namuose, tvarkė sutuoktiniui priklausantį turtą, jo asmeninius daiktus ir dokumentus, rūpinosi šiais namais ir kitu turtu bei tvarkė juos.

Pareiškėjos motina P. B. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. spalio 31 d. nurodyta, kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotoja, pažymint, kad daiktinės teisės į šiuos sklypus neįregistruotos (el. b. l. 57-59). Testamento registro išrašo duomenimis, mirus pareiškėjos motinai P. B. (duomenys neskelbtini), jos galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiosios palikimo priėmimo (el. b. l. 10). Kauno regioniniame valstybės archyve ir Lietuvos notarų rūmų archyve nėra duomenų apie P. B. paveldėjimo bylos sudarymą (el. b. l. 53, 55). Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, patvirtintų byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad po P. B. mirties visu po motinos mirties likusiu turtu iš karto pradėjo rūpintis jos dukra, pareiškėjos sesuo Z. K.. Ji liko gyventi mirusios motinos namuose, nuo 2017 m. gruodžio 8 d. deklaravo juose savo gyvenamąją vietą (el. b. l. 69), prižiūrėjo visą turtą, likusį po motinos mirties, rūpinuosi juo, perėmė motinos asmeninius daiktus, užsakė naują nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Žemės sklypo ir statinių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla pradėta 1994 m., objektų matavimai atlikti 2016 m. (el. b. l. 21-43).

Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu Z. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko S. D. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą –žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 63-67). Z. K. mirus (duomenys neskelbtini) jos galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiosios palikimo priėmimo (el. b. l. 12). Pareiškėja V. Š. iš karto po sesers mirties pradėjo rūpintis visu sesers likusiu turtu: prižiūrėjo namo būklę, mokėjo mokesčius (el. b. l. 72) , sutvarkė likusius sesers asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius, bei kitus daiktus, perėmė sesers asmeninius dokumentus. Pareiškėja valdo seseriai priklausiusį turtą kaip savo.

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2001 m. liepos 1 d. pradėjusiame galioti civiliniame kodekse, kuriame nurodyta, kad palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjos motina P. B. iš karto po savo sutuoktinio S. B. mirties liko gyventi šio vardu registruotame name, rūpinosi mirusiojo turtu ir prižiūrėjo šiam priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo. Ji liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su vyru, rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad P. B. po savo vyro S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjos sesuo Z. K. iš karto po savo motinos P. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liko gyventi šiai priklausančiame name, rūpinosi mirusios turtu ir prižiūrėjo šiai priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo. Pareiškėjos sesuo liko gyventi ir deklaravo savo gyvenamąją vietą motinos namuose, sutvarkė likusius motinos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo jos drabužius bei kitus daiktus. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Z. K. po savo mamos P. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).

Iš pareiškėjos paaiškinimų, patvirtintų rašytiniais įrodymais, taip pat nustatyta, kad mirus jos seseriai Z. K. (duomenys neskelbtini), V. Š. iš karto pradėjo lankytis sesers namuose, perėmė jos asmeninius daiktus, pradėjo mokėti mokesčius, skaičiuojamus turtui, (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo bendrą namų būklę. Pareiškėja elgėsi kaip sesers turto savininkė, nuspręsdama dėl šiai priklausiusio nekilnojamojo turto ir asmeninių daiktų tolimesnio valdymo ir disponavimo. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėja V. Š. po savo sesers Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytus juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismo nustatyti faktai turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po S. B., P. B. ir Z. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po vyro S. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdama valdyti motinos turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sesers Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdama valdyti sesers turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.