Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir V. L. sulaikius – panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. D. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš V. L. priteista 882,90 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 494,14 Eur turtinės žalos atlyginimo Ž. D. naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. L. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 28 d. apie 11.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekystalio pagrobė Ž. D. priklausančią 28,63 Eur vertės kosmetinę (delninę) „Day Birger et Mikelsen“, kurioje buvo 403 Eur vertės automobilio „Subaru Outback“ raktas, 40 Eur vertės telefono dėklas HUGO BOSS bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis 877,65 Eur vertės mobiliojo ryšio telefonas „Apple iPhone 7 Gold“ su 5,25 Eur vertės SIM kortele, iš viso pagrobė 1354,53 Eur vertės svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria visiškai tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. D. pareikšti civiliniai ieškiniai ir iš nuteistojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 882,90 Eur, o Ž. D. naudai priteista 494,14 Eur turtinės žalos atlyginimo.

6. Apeliaciniu skundu taip pat buvo prašoma prie šios bylos prijungti baudžiamąjį bylą Nr. N1-224-836/2016 (apeliacinės instancijos teismo bylos Nr. 1A-703-485/2018). Kadangi šis apeliacinio skundo reikalavimas nėra susijęs su apylinkės teismo nuosprendžio apskundimo motyvais, yra procedūrinio pobūdžio, todėl jis buvo sprendžiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Teisėjų kolegija nutarė tokį nuteistojo prašymą palikti nenagrinėtu, nes prašomoje prijungti byloje Nr. 1A-703-485/2018 nuteistojo apeliacinis skundas jau buvo išnagrinėtas ir teismas išėjo priimti procesinio sprendimo, kuris buvo paskelbtas 2018 m. gruodžio 21 d.

7. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. L. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, jos neginčija ir pats apeliantas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent V. L. yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. D. padarytą turtinę žalą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

8. Nagrinėjamu atveju 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Ž. D. buvo pripažinta civiline ieškove (b. t. 1, b. l. 40). Ji ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 494,14 Eur turtinės žalos, kurią sudaro pavogto turto – delninės (28,63 Eur), automobilio „Subaru Outback“ pultelio (425,51 Eur), telefono dangtelio (40 Eur), vertė, atlyginimo (b. t. 1, b. l. 38). 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu šioje byloje civiline ieškove taip pat pripažinta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 1, b. l. 31), kuri pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jos naudai 882,90 Eur turtinės žalos, kurią sudaro mobilaus telefono „Apple iPhone 7 Gold 32 GB“ (877,65 Eur) bei SIM kortelės (5,25 Eur) bendra vertė, atlyginimo.

9. Nors apeliaciniame skunde V. L., prašydamas sumažinti jam priteistos turtinės žalos dydį, konkrečiai nenurodo tokio prašymo motyvų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodyto turto vagystės fakto jis skunde neginčija, pavogęs visus aukščiau nurodytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Ž. D. nuosavybes teise priklausančius daiktus prisipažino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistasis galimai ginčija nustatytą pagrobtų daiktų vertę.

10. Šioje baudžiamojoje byloje atlygintinos turtinės žalos dydis buvo nustatytas remiantis civilinių ieškovų pateiktais civiliniais ieškiniais, jų paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir rašytiniais įrodymais dėl iki nusikaltimo įsigyto ir po nusikaltimo padarymo naujai pirkto (automobilio raktelio) turto vertės. Kaip jau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 882,90 Eur turtinės žalos, kurią sudaro mobilaus telefono „Apple iPhone 7 Gold 32 GB“ (877,65 Eur) bei SIM kortelės (5,25 Eur) bendra vertė, atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas ir šio turto įsigijimo faktą bei jo kainą (vertę) pagrindžiantis dokumentas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Specialiosios paslaugų teikimo sąlygos nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 30). Šis dokumentas atitinka visus jam keliamus reikalavimus – yra patvirtintas tiek pirkėjo, tiek pardavėjo parašais, antspaudais, jame nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai, detaliai aprašyta parduodama prekė, jos vertė. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais rašytiniais duomenimis, jokių abejonių dėl jo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismui nekyla. Tuo tarpu Ž. D., pateikdama civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, pateikė tik naujo automobilio pultelio, rakto geležtės įsigijimo, rakto pririšimo prie automobilio „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) faktą, pultelio ir rakto geležtės bei pririšimo paslaugos kainą patvirtinantį rašytinį įrodymą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrobtos delninės bei mobiliojo ryšio telefono dangtelio įsigijimą bei jų vertę patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė, tačiau teismas pažymi, jog šie daiktai nėra ypatingai vertingi, todėl natūralu, kad Ž. D. neišsaugojo jų įsigijimo kvitų, todėl negalėjo pateikti jų kartu su civiliniu ieškiniu. Juo labiau, kad šiuos daiktus įsigydama civilinė ieškovė neprivalėjo numanyti, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų jie bus prarasti ir pirkimo kvitus prireiks pateikti teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ž. D. nurodyta delninės bei telefono dangtelio kaina yra reali, atitinkanti šių daiktų rinkos kainą ir protingumo kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Ž. D. civilinio ieškinio tenkinimo klausimą, pagrįstai priteisė iš nuteistojo Ž. D. visą jos prašomą priteisti turtinės žalos dydį.

11. Apeliacinės instancijos teisme vykusių baigiamųjų kalbų metu V. L. gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, sumažinti Ž. D. priteistos turtinės žalos dydį iki 65,63 Eur, atsižvelgiant į tai, kad vagystės metu pagrobtas automobilio „Subaru Outback“ raktelis ikiteisminio tyrimo metu civilinei ieškovei buvo grąžintas. Su tokia nuteistojo gynėjos pozicija teisėjų kolegija sutikti negali. Kaip matyti iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų protokolo, automobilio centrinio užrakto pultelį savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui nuteistasis pateikė tik 2018 m. balandžio 9 d. (b. t. 1, b. l. 68-70), Ž. D. automobilio užraktas grąžintas 2018 m. balandžio 20 d. (b. t. 1, b. l. 75-76), tuo tarpu vagystė įvykdyta 2017 m. gruodžio 28 d., o naują automobilio užraktą civilinė ieškovė įsigijo 2018 m. sausio 11 d. (b. t. 1, b. l. 39). Be automobilio užrakto Ž. D. nebūtų turėjusi galimybės naudotis transporto priemone „Subaru Outback“, todėl naujo automobilio užrakto įsigijimas buvo būtinas. Taigi apygardos teismui nekyla abejonių, jog būtent dėl neteisėtų V. L. veiksmų civilinė ieškovė patyrė išlaidų, susijusių su naujo automobilio rakto geležtės, pultelio įsigijimu ir rakto pririšimu. Aplinkybė, jog pagrobtas daiktas civilinei ieškovei buvo grąžintas po beveik 4 mėnesių nuo nusikalstamos veikos padarymo, jos patirtų išlaidų, atsiradusių dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, dydžio nekeičia, kadangi naujai pagamintas automobilio užraktas turi individualius požymius, būdingus tik šiam daiktui, jis negali būti grąžintas pardavėjui, reikalaujant grąžinti sumokėtą sumą, ar kitaip realizuotas.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Ž. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių tenkinimo, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su civiliniams ieškovams priteistų sumų dydžiais, tačiau jokių objektyvių, logiškų argumentų, kodėl teismas turėtų sumažinti jų dydžius, nėra nurodyta. Aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir/ar Ž. D. priteistos sumos turėtų būti mažinamos, kadangi jos neatitinka dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos atsiradusios turtinės žalos dydžio, nenustatė ir bylą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.