Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nuteistosios E. L. gynėjui advokatui Raimundui Gargasui ir nuteistojo V. L. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. L. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo

E. L. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2016 m. gruodžio 28 d. nusikalstama veika), 260 straipsnio 1 dalyje (2017 m. liepos mėn. nusikalstama veika), 260 straipsnio 1 dalyje (2017 m. spalio 17 d. nusikalstama veika) ir nuteista:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 28 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos mėn. nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2017 m. spalio 17 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių dalis ir paskirta subendrinta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktos iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į E. L. paskirtą bausmę įskaityta laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d.

V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąjį nusižengimą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, paskiriant subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į V. L. paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme jo išbūtą laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje paliktos iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Iš E. L., V. L., T. B., G. A. ir M. K. priteista iš kiekvieno po 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 343 straipsniu, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikiant jį vykdymui įpareigotas Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Socialinės paramos skyrius imtis priemonių pasirūpinti nuteistosios E. L. vaikais, atiduoti juos šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis ir apie tai pranešti nuteistajai E. L..

Apie priimtą nuosprendį (išsiunčiant nuosprendžio kopijas) informuotas Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Socialinės paramos skyrius.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti T. B., G. A. bei M. K., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. L. nuteista pirmosios instancijos teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) už tai, kad ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,040 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai laikė prie savęs ir A. Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gruodžio 28 d., 15 val., kol Kauno apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

Be to, ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2017 m. liepos mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš V. L. neteisėtai įgijo 7,691 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. liepos 20 d., 9.30 val., kol Kauno apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

Be to, ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2017 m., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią iki 2017 m. spalio 17 d., 15.22 val. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. spalio 17 d., apie 15.22 val. už 14 eurų pardavė 0,139 g šios psichotropinės medžiagos – metamfetamino, M. K..

1.1. V. L. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2017 m. liepos mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Kauno miesto turguje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti bei savo poreikiams – vartojimui, įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7,691 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,027 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iš kurių 7,691 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2017 m. liepos mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) mieste, perdavė E. L., tokiu būdu ją platindamas, o 0,027 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, savo poreikiams – vartojimui, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei po to prie savęs, rankinėje, iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 10.45 val., kol (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini)namo, apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai.

Be to, jis (V. L.) nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes neturėdamas leidimo, išduoto policijos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 punktą „leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos“, ir 11 straipsnio 2 punktą „Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys turi teisę įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti“, 2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 12 val., prie šiukšlių konteinerio, esančio (duomenys neskelbtini) alėjoje, radęs neteisėtai įgijo šešis C kategorijos šaudmenis – pramoninės gamybos „(duomenys neskelbtini)“ tipo 22-o (6 mm) kalibro žiedinio įskėlimo revolverinius šovinius, ir juos iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. 8.50 val. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai kratos metu šiuos šaudmenis rado ir paėmė.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl E. L. apeliacinio skundo reikalavimo perkvalifikuoti nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį atmetimo.

8. Nuteistoji E. L. apeliaciniu skundu prašė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, padarytą 2016 m. gruodžio 28 d. perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, kad 2016 m. gruodžio 28 d. rastos psichotropinės medžiagos buvo laikomos tikslu parduoti ar kitaip platinti. Apeliantė ginčija jai inkriminuotos veikos kvalifikuojančio požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti rastas psichotropines medžiagas, buvimą ir tai argumentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimais.

9. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąją aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

10. Pirmosios instancijos teismo E. L. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2016 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,040 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią neteisėtai laikė prie savęs ir A. Č. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gruodžio 28 d., 15 val., kol Kauno apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistoji neigia turėjusi tikslą platinti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastą psichotropinę medžiagą – amfetaminą (ne mažiau kaip 0,040 g), tačiau ši aplinkybė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

10.2. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kad E. L. psichotropines medžiagas – amfetaminą ne tik laikė, bet ir turėjo tikslą platinti, nes liudytojas V. D. patvirtino faktą dėl medžiagos platinimo veiksmų nurodant, kad jog ne vieną kartą pirko iš jos narkotikus, ji iki šiol prekiauja narkotikais – amfetaminu, metamfetaminu. Analizuojant liudytojos A. Č. parodymus nustatyta, kad rastos psichotropinės medžiagos 2016 m. gruodžio 28 d. buvo ne jos ar jos vyro, kuris tuo metu buvo lauke su šunimi, o pačios nuteistosios. Liudytojų K. A. ir L. V. parodymų analizė suponuoja išvadą, jog E. L. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, tokia informacija buvo gauta ir policijoje. Liudytojai, kurie apklausti taikant anonimiškumo tvarką, patvirtino, jog pakankamai dažnai pirkdavo ir perka iš E. L. narkotikus, šių liudytojų duotų paaiškinimų objektyvumu teismas pagrįstai nesuabejojo, kadangi be jų parodymų, šią aplinkybę (platinimą) patvirtino ir kiti byloje ištirti bei surinkti bylos įrodymai, juos patvirtino rašytinė bylos medžiaga, tokia kaip policijos pranešimas dėl gauto anoniminio privataus asmens skambučio 2016 m. rugsėjo 20 d. 15.54 val., taip pat seniūnijos prašymas policijos įstaigai dėl priemonių parinkimo užkardinant vykdomą narkotikų platinimą E. L. adresu, protokolo, kur užfiksuota E. L. telefono kontrolė, pokalbiai, iš kurių matyti, kad ji realizuoja narkotines medžiagas, duomenys ir kita. Teisėjų kolegijos vertinimu tai pakankami ir objektyviai patikimi įrodymai priešingai nei nurodė pati apeliantė, pagrindžianti jos kaltę būtent BK 260 straipsnio 1 dalies prasme. Visa nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos požymių visuma yra pagrįsta ir prielaidų bei neįrodytumo apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10.3. Esant šioms aplinkybėms, kuomet nusikaltimo būtinieji požymiai įrodyti, subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė nekelianti abejonių, todėl analizuoti šią teisinę situaciją dėl prašomos veikos perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį teismas nematė pagrindo ir todėl apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje vertina kaip visiškai nepagrįstus todėl atmestinus, kadangi pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šiuo atveju abejonių dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų (tikslo platinti) net ir tuo atveju, kad ji psichotropinių medžiagų suradimo atvejo neginčijo, radus 44 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių, suskirstytų į dozes, teismui pagrįstai suponavo išvadą, kad toks pasiruošimas ir buvo tikslui platinti.

Dėl E. L. ir V. L. reikalavimo išteisinti juos nuteistus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarius 2017 m. liepos 20 d. nusikalstamą veiką.

11. E. L. ir V. L. nuteisti už tai, kad E. L. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti, platinti, t. y. 2017 m. liepos mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš V. L. neteisėtai įgijo 7,691 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. liepos 20 d., 9.30 val., kol policijos pareigūnai kratos metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė. Nuteistasis V. L. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti bei savo poreikiams – vartojimui, įgijo nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7,691 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,027 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iš kurių 7,691 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, perdavė E. L., tokiu būdu ją platindamas, o 0,027 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, savo poreikiams – vartojimui, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei po to prie savęs, rankinėje, iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. 10.45 val., kol (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

11.2. Iš to kas dar kartą patikrinta pirmosios instancijos teismo vertinime, nors pakankamai daug aplinkybių nurodyta apie E. L. neteisėtų veiksmų atlikimą realizuojant psichotropines medžiagas nagrinėjamu atveju, tačiau minėtas teismas visiškai pagrįstai nustatė ir visus būtinuosius nusikaltimo požymius dėl V. L. veiksmų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be liudytojo V. B. parodymų, jog patikrinus V. L. daiktus, buvo rastas folijos ritinėlis, kuriame buvo medžiaga – milteliai. V. L. iš karto prisipažino, kad tai amfetaminas. Taip pat buvo rasta skysčio, kurį V. L. įvardijo psichotropine medžiaga. Nuteistojo kaltė visiškai teisingai buvo įrodinėta ir neabejotinais liudytojų, kurių atžvilgiu taikytas anonimiškumas, parodymais dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų pardavimo, kuomet jas įsigijo patys ir kad jų realizavimą vykdo abu nuteistieji, t. y. tiek E. L., tiek V. L.. Apeliaciniame skunde V. L. šių liudytojų parodymus kritikavo teigiant, kad jie patys daro nusikaltimus ir šiuo atveju jį apkalbinėja, tačiau tokia nuteistojo pozicija laikytina deklaratyvia ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžiančia savo išreikštos nuomonės, siekiant išvengti atsakomybės, teisėjų kolegijai neturint pagrindo anonimiškai apklaustų liudytojų parodymų turinio objektyvumu abejoti, kuriuos patvirtina ir kita byloje esanti ištirta ir tinkamai įvertinta baudžiamosios bylos medžiaga, liudytojų parodymai apie L. vykdomą neteisėtą veiklą, suponuoja pagrindą atmesti tokius V. L. apeliacinio skundo argumentus kaip ir teiginius, kad psichotropines medžiagas jis neva tai slėpė pas E. L. rankinėje, o ne perdavė jas nuteistajai tikslu platinti. Pažymėtina, jog iš viso rasti net 56 vnt. folijos lankstinukai, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 1,556 g. ir baltos spalvos milteliai plastikiniame maišelyje, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 6,135 g, kas objektyviai peržengia asmeninio suvartojimo ribą, pati narkotinė medžiaga buvo padalinta į atskiras dozes (lankstinukus) ir paslėptas rankinuke.

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį paremtą prielaidomis. E. L. ir V. L. teisingai ir pagrįstai nuteisti už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nepažeidžiant nei teisės taikymo, nei proceso normų pažeidimų.

Dėl nuteistiesiems E. L. ir V. L. paskirtų bausmių švelninimo.

13. Nuteistoji E. L. apeliaciniame skunde prašė sušvelninti jai paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2017 m. spalio 17 d.), neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nurodė, jog bausmė per griežta, anksčiau yra teista, bet bausmę pilnai atlikusi, turi 4 nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko ir jais rūpinasi, sutuoktinis V. L. nėra jos vaikų tėvas, todėl nepilnamečiai vaikai liks be priežiūros, vaikų gyvenimas be mamos jų gyvenimo nepagerins, labiau juos traumuos. Tvirtino, jog nėra šeimos narių ar artimų giminaičių, kurie galės globoti ir pasirūpinti jos vaikais. Supranta, kad pasielgė labai blogai, nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje daugiau niekada nepažeisti jokių įstatymų, nedaryti nusikaltimų, atliks bet kokią teismo paskirtą bausmę, kad tik nereiktų atlikti bausmės pataisos namuose.

13.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkei tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininkės asmenybę, todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

13.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti E. L. pačią griežčiausią bausmės rūšį buvo nulemtas atsižvelgus į tai, kad padaryti trys sunkūs tyčiniai nusikaltimai, siekiant savanaudiškų tikslų, jos atžvilgiu lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistosios teisinę padėtį sunkino tai, kad ji yra recidyvistė, anksčiau teista, bausmė atlikta, tačiau teistumas dar neišnykęs, be to, bausta administracine tvarka už naminės degtinės laikymą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, turinti neįgalumą, auginanti 4 nepilnamečius vaikus, iš kurių viena dukra taip pat yra neįgali, šeima įtraukta į rizikos šeimų sąrašą, pati nuteistoji anksčiau buvo įtraukta į priklausomybės ligų priežiūros grupę dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Matyti iš teismo motyvų, kad teismas atkreipė dėmesį, jog šis kartas padarytas už analogiškų nusikaltimų padarymą, nuteistoji savo elgesio kritiškai nevertino, ankstesnė bausmės paskirtis liko neefektyvi ir įtakos nuteistosios elgesio modeliui neturėjo, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra tik loginė jos gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė ir neteisėto pasipelnymo šaltinis. Taip pat teismas vertino ir aplinką, kurioje tenka būti pačios nuteistosios nepilnamečiams vaikams, kuomet disponuojama didelę žalą darančiomis žmogaus sveikatai ar net gyvybei draudžiančiomis medžiagomis, įtraukiant ir nuteistosios dukrą, todėl įvertinus visa tai bei atsižvelgus į bausmės paskirtį teismo vertinimu E. L. tikslinga buvo skirti būtent laisvės atėmimo bausmės rūšis už kiekvieną įrodytą nusikaltimą, nustatant jų dydžius mažesnius nei sankcijos vidurkis. Paskyrus realią subendrintą galutinę 5 metų laisvės atėmimo bausmę BK 75 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nebuvo.

13.3. Įvertinus teismo motyvus dėl bausmės skyrimo teisėjų kolegija konstatuoja, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas yra pagrįstas, tikslingas bei adekvatus. Tokia išvada seka atidžiai įvertinus byloje esančius duomenis apie padarytas nusikalstamas veikas, nuteistosios asmenybę, jos elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir po jų.

13.4. Analizuojant baudžiamosios bylos duomenis matyti, kad skundo reikalavimu bausmę švelninti prašoma tik dėl nusikaltimo, padaryto 2017 m. liepos 20 d., pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas nenustatęs pagrįsto pagrindo tenkinti E. L. apeliacinio skundo reikalavimus dėl kitų dviejų nusikaltimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 28 d. ir 2017 m. liepos mėn. nusikalstamos veikos) bausmės skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino dėl visų nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos E. L. ir vertino padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, nuteistosios asmenybę, jos darbinę veiklą ir pragyvenimo šaltinio teisėtumą, nustatant, jog nuteistoji nedirbanti, kas pagrįstai pagrindžia, kad būtent iš šios neteisėtos veiklos ir gaunamos pajamos jos pragyvenimui. Nepaisant to, apeliantė veikė tiesiogine tyčia ir tai jau ne pirmasis jos susidūrimas su teisėsaugos institucijomis. Visiškai pagrįstai teismo nurodyta, kad šis nusikaltimas nėra atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Anksčiau E. L. yra teista už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Šie duomenys leidžia sutikti su tuo, kad vis tik apeliantė visiškai savo elgesio nevertina kritiškai ir iš atsiradusių pasekmių, jos teisių suvaržymo bei apribojimų nedaro jokių teigiamų išvadų stengiantis stoti į dorą gyvenimo kelią ir gyvenimui užsidirbti tik teisėtomis priemonėmis, tuo pačiu siekiant užtikrinti saugią aplinką savo vaikams. Nuteistoji savo asmeninius interesus iškelia aukščiau kitų visuomenės narių interesų. Ankstesniu nuosprendžiu teismas skyrė švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo E. L. nepateisino, vėl nusikalto už analogišką veiką. Visa tai patvirtina, kad būtent tik griežtoji bausmės rūšis bus tinkama bausmės paskirties įgyvendinimo efektyvumui ir tuo pačiu tikimybe dėl asmens prevenciškumo. Analizuojami nusikaltimai padaryti turint neišnykusį teistumą, apylinkės teismui pagrįstai nurodžius, jog E. L. recidyvistė, kas jos teisinę padėtį sunkino (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, visiškai pagrįstai apylinkės teismas sprendė, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė gali atimti ar apriboti galimybę apeliantei daryti naujas nusikalstamas veikas, tokiu būdu užtikrinant bausmės paskirtį ir teisingumo principo įgyvendinimą.

13.5. Skunde E. L. nurodė argumentus, kad vaikų gyvenimas be jos gyvenimo nepagerins, labiau juos traumuos, pažadėjo daugiau nenusikalsti, tačiau tokia pozicija nėra teismą įtikinanti savo elgesio kritiškume, nes aukščiau nurodytų motyvų pagrindu šiame kontekste viso to nei pirmosios instancijos teismas nei apeliacinės instancijos teismas neįžvelgė, nuteistoji po pirmojo jos nuteisimo ir toliau elgėsi priešingai teisei ir savo kaltės nepripažino dėl visų savo neteisėtų veiksmų, kurie įrodyti byloje ištirtų įrodymų visetu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė ir jos dydis atsižvelgus į tai, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų, teismas skyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis, savo sprendimą motyvavo, bendrindamas bausmes nustatė galutinę bausmę 5 metų laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajai palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmes sudėjo ne visiškai, tačiau tik iš dalies. Todėl dar labiau švelninti nuteistosios teisinę padėtį nėra pagrindo, nesant ne tik išskirtinių aplinkybių, bet ir lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje.

13.6. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554)) iki šios dabar galiojančios redakcijos įsigaliojimo asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. E. L. nuteista 5 metų laisvės atėmimo bausme už padarytus tris (2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. liepos mėn., 2017 m. spalio 17 d.) tyčinius sunkius nusikaltimus. Pagal aukščiau nurodytą įstatymo sisteminį aiškinimą matyti, kad nuteistosios atžvilgiu bausmės vykdymo institutas negali būti taikomas nesant įstatyme numatytiems formaliems pagrindams, nes net jei ir inkriminavus jos atžvilgiu sunkius jai nusikaltimus, kuomet galiojusiai šio įstatymo redakcijai buvo numatytas atvejis ir esant sunkiems nusikaltimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau šiuo atveju konstatavus paskirtos bausmės teisingumą ir adekvatumą padarytų nusikaltimų atžvilgiu E. L. nuteista 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri yra didesnė nei įstatyme numatyta maksimali 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši aplinkybė yra teisėta priežastis trukdanti teismui net svarstyti šio instituto taikymą. Esant nurodytoms aplinkybėms šis E. L. skundo reikalavimas atmestinas.

14. Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašė paskirti švelnesnę bausmę už nusikaltimą numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, tvirtinant šios bausmės griežtumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo mechanizmą ir pakeičiant į arešto bausmę.

14.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

14.2. Pirmosios instancijos teismas V. L. bausmę skyrė tais pačiais įstatyminiais pagrindais kaip ir E. L., ir nurodė, kad V. L. padarė vieną tyčinį sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir vieną tyčinį apysunkį (BK 253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), jo atsakomybę lengvino tai, kad dėl BK 253 straipsnio 1 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies V. L. kaltę pripažino ir gailisi, nustatyta ir sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė, nes nusikaltimai ir baudžiamasis nusižengimas padarytas esant jam recidyvistu, anksčiau nuteistasis teistas buvo 9 kartus, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, vedęs E. L. ir jų šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nuo 2009 m. liepos 27 d. apeliantas įrašytas priklausomybės ligų kabineto priežiūros grupėje dėl narkotinių medžiagų vartojimo, dalyvavo metadono programoje. Atsižvelgus į tai teismas sprendė, jog apeliantas išvadų iš teistumų nedarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, todėl bausmės tikslai V. L. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam už padarytas nusikalstamas veikas griežčiausias sankcijose numatytas bausmės rūšis – už nusikaltimus – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę. Parenkant bausmių dydžius teismas atsižvelgė į lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir sprendė, jog už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą tikslinga skirti realias laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijos vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą maksimalaus dydžio arešto bausmę.

14.3. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas praeityje yra teistas 9 kartus. Pažymėtina, kad ankstesnės poveikio priemonės V. L. elgesiui jokios teigiamos įtakos neturėjo. Nors apeliantas skunde nurodė, kad paskirta bausmė yra per griežta, tačiau kaip matyti iš jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, jis nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir visiškai nedaro dėl jų išvadų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu toks bausmių individualizavimo procesas yra pagrįstas ir adekvatus padarytoms nusikalstamoms veikoms, bausmės ir jų dydžiai proporcingi ir teisingi nuteistojo atžvilgiu siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo ir teisingumo principo užtikrinimo.

14.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė paskirti švelnesnio pobūdžio bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. pakeisti bausmės rūšį iš laisvės atėmimo į arešto bausmę. Įstatymo leidėjas už neteisėtą disponavimą šaudmenimis numatęs alternatyvias bausmes: areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Apeliaciniame skunde nuteistasis argumentų dėl šio jo reikalavimo tenkinimo iš esmės nenurodė teigiant, jog rasti šaudmenys buvo maži ir su gražiu piešiniu. Analizuojamu atveju dėl šio reikalavimo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti bausmės skyrimo procesui būdingų aspektų dėl nusikaltimo sunkumo, pobūdžio, nuteistojo asmenybės vertinimo ir jo padėtį lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį priešingai nei įvertino apylinkės teismas itin detaliai ištyręs aplinkybes dėl bausmės rūšies parinkimo. Nors ir nėra duomenų, kad nuteistasis šiuos šešis šaudmenis būtų panaudojęs nusikalstamoms veikoms ar administraciniams nusižengimams vykdyti, tačiau apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis yra pagrįstas, tikslingas bei adekvatus, net ir turint omenyje teismų praktiką, kurioje už panašias veikas paskiriamos bausmės yra švelnesnės nei laisvės atėmimas. Tokia išvada seka atidžiai įvertinus byloje esančius duomenis apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos. Šių aplinkybių apibendrinime, teisėjų kolegija šį nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą.

14.5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Atsižvelgus į tai kas aukščiau išdėstyta V. L. paskirta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir ją subendrinus su teisingomis bausmėmis už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą paskirtomis bausmėmis, parenkant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimu būdus, kas nuteistojo padėtį taip pat palengvino, paskirta galutinė subendrinta teisinga bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu. Pagrindų dar labiau švelninti ar keisti bausmes teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistųjų E. L. ir V. L. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.