- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-523-317/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00540-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Audrius Meilutis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- E. D.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.2.20.12Vengimas atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą (BK 242 str.)
- 2.3.6.5Klaidų nuosprendyje ištaisymas (BPK 308-1 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam pagal BK 242 straipsnį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, E. D. paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir E. D. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo ir 60 MGL, tai yra 3 000 (trijų tūkstančių) Eur, dydžio bauda.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2023 m. birželio 14 d.
Šiuo nuosprendžiu taip pat priteista iš E. D. 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur turtinė žala Lietuvos kalėjimų tarnybos naudai bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos 272,12 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir dvylikos centų) išlaidos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. pagal BK 242 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas nuteistas 2022 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, atliekama (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. sausio 1 d. įstaigos pavadinimas – (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 18 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 104 straipsniu, suteikimo (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam E. D., jam taikant elektroninio stebėjimo priemones“, laikinai išleistas iš įkalinimo vietos, dėvint elektroninio stebėjimo įtaisą Nr. (duomenys neskelbtini) (apykoję), į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), be svarbios priežasties nustatytu laiku – 2022 m. lapkričio 21 d. 13 val., nesugrįžo.
1.2. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d. apie 14.05 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą įrankį, perpjaudamas į dvi dalis, sugadino svetimą, 2022 m. lapkričio 18 d. sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo“ jam priskirtą (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – elektros stebėjimo įtaisą Nr. (duomenys neskelbtini) (apykoję), 1618 Eur vertės, atidalindamas jį į dvi dalis ir išmesdamas į želdinius (duomenys neskelbtini), tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, jog E. D. kaltė pagal BK 242 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį yra pilnai įrodyta, veikos kvalifikuotos teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad E. D. anksčiau ne kartą teistas, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas patenkinamai, bausmę atliko paprastojoje grupėje, dirbo, du kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, skatintas keturis kartus, nebuvo baustas administracine tvarka, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu gydytojo psichiatro buvo konsultuotas du kartus: 2021 m. lapkričio 25 d. dėl nemigos, padidinto dirglumo, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas; 2021 m. gruodžio 29 d. nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas, Ligoninės psichiatrijos skyriuje gydytas nebuvo, duomenų apie priklausomybes nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė teistumui neišnykus, atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kas rodo, kad jis yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas ir tinkamų išvadų nedaro, apylinkės teismas nusprendė, kad apeliantui turi būti skirtos griežčiausios BK 242 sankcijoje ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės, kurios tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, o subendrinta bausmė, atsižvelgus į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad subendrinta ir sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendį – atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad savo noru prisistatė į laisvės atėmimo vietų įstaigą, ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti jam švelnesnę bausmę, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant E. D. bausmę.
6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
7. Už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
8. Kaip matyti iš 2 šios nutarties punkte nurodyto, parenkant apeliantui bausmes už BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, jų padarymo laiką (nusikalstamos veikos įvykdytos jam atliekant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, neišnykus teistumui), kaltės formą, nuteistojo asmenybę, taip pat tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir įvertinęs visas aplinkybes padarė išvadą, jog E. D. yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas ir tinkamų išvadų nedaro, todėl jam turi būti paskirtos griežčiausios savo rūšimi BK 242 straipsnio sankcijoje ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimas. Kodėl už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria nuteistajam būtent 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas nemotyvavo.
9. Nors BK 242 straipsnio bei 187 straipsnio 1 dalies sankcijose įstatymų leidėjas numatė ne tik laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias bausmes – BK 242 straipsnio atveju – baudą, o BK 187 straipsnio 1 dalies atveju – baudą, viešuosius darbus bei laisvės apribojimą, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtų bausmių rūšimi bei jų dydžiu. Darant tokią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas E. D. tikrai nėra pirmasis – iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo jo atžvilgiu buvo priimta net keturiolika apkaltinamųjų nuosprendžių, daugiausiai iš jų už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu ir to paties teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo taikytos švelnesnės baudos bausmės, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 21 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. bei Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiais E. D. j skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Dar vėliau priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais apeliantui buvo skiriamos baudos, laisvės apribojimo bei realios laisvės atėmimo bausmės. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, teigiamų išvadų nepadarė, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimai, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam teigiamos įtakos nepadarė, ką neabejotinai patvirtina nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – naujus tyčinius nusikaltimus E. D. įvykdė ne tik esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, tačiau ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuomet bausmės atlikimo vietos administracija, pasitikėdama nuteistuoju, buvo suteikusi jam galimybę trumpam išvykti iš pataisos įstaigos teritorijos. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad minėtos išvykos metu jis taip pat vartojo psichotropines medžiagas, kas rodo, jog apeliantas nesistengė vengti veiksnių, galinčių jį paskatinti pakartotinai nusikalsti.
10. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, kad nusikaltimai, dėl kurių jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padaryti atsitiktinai. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, ne kartą parodyto ir vis dar rodomo pasitikėjimo, suteiktos progos pasitaisyti, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo manyti, kad sušvelninus jam pagal BK 242 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ar sutrumpinus jų trukmę dar labiau, galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Nors šioje byloje pripažinta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o tai, kad nuteistasis, vis tik, pats sugrįžo į įstaigą, kurioje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, vertintina taip pat jo naudai, tačiau to nepakanka paskirtų bausmių švelninimui. Neabejotina, kad šias aplinkybes apylinkės teismas jau įvertino, kadangi nepaisydamas aptartos neigiamos E. D. charakteristikos, apylinkės teismas skyrė jam laisvės atėmimo bausmes daugiau nei dvigubai trumpesnes už BK 242 straipsnio ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytus šios bausmės rūšies vidurkius (abiem atvejais vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo), bei vos 3 mėnesiais ilgesnes, nei minimalus šios bausmės rūšies dydis. Be to, ta aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su bylos nagrinėjimu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir taikant jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, kas lėmė vienu trečdaliu švelnesnės subendrintos bausmės nuteistajam skyrimą.
11. Šiuo atveju taip pat nėra faktinio bei teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir dalyse dėl nuteistajam pagal BK 242 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių subendrinimo tarpusavyje bei šios subendrintos ir sumažintos bausmės bendrinimo su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.
12. Bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tik bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, jeigu nustatoma, kad nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).
14. Nusikalstamos veikos, už kurias E. D. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro, abi veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai, taip pat nei už vieną iš jų apeliantui nebuvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes bendrindamas sudėjimo, o ne apėmimo būdu, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
15. Kai bausmės bendrinamos sudėjimo būdu, teismas jas sudeda visiškai arba sudeda iš dalies. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis).
16. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas E. D. bausmes, paskirtas pagal BK 242 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį, nusprendė taikyti nuteistajam palankesnį dalinio bausmių sudėjimo būdą ir paskyrė jam subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pastebi, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies ir BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apeliantui negalėjo būti paskirta trumpesnė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kadangi prie 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės jam privalėjo būti pridėta ne mažiau kaip 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų). Kadangi BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas E. D. įvykdė jau po Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžio priėmimo, už šiuos nusikaltimus jam nustatyta subendrinta ir trečdaliu sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, su 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi buvo pagrįstai bendrinta vadovaujantis BK 64 straipsnio pagrindu.
17. Bendrinant bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).
18. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo bendrinti E. D. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu nemotyvavo. Tačiau įvertinusi ankstesnėje pastraipoje aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, taip pat įvertinusi jau aptartas aplinkybes, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes pagal BK 242 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį (itin neigiamą apelianto charakteristiką, dviejų naujų baigtų nusikaltimų padarymą bausmės atlikimo metu ir veikiant tiesiogine tyčia ir t. t.), kurios charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, taip pat atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, teisėjų kolegija mano, jog sprendimas subendrinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu yra teisingas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta ir sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, savo dydžiu yra mažesnė už Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu apeliantui paskirtą ir neatliktą bausmės dalį – 2 metus 3 mėnesius ir 20 dienų laisvės atėmimo, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pridėjo prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.
19. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.
20. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. APD-2023-13804 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. D., sudaro 103,33 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei.
21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).
22. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš apelianto klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal jo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nors E. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) dirbo. Nuteistasis yra darbingo amžiaus, taip pat nenustatyta, kad jis negalėtų dirbti ateityje dėl turimų sveikatos problemų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad E. D. turtinė padėtis yra sudėtinga. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas šiuo metu ar ateityje neišgalės sumokėti iš jo priteistinų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 103,33 Eur, priteisimo iš nuteistojo yra tenkinamas.
23. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas taip pat nusprendė tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šis sprendimas atsispindi ne tik aprašomojoje, bet ir rezoliucinėje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalyje, kuri suformuota taip: „Priteisti iš E. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 272,12 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 0.12 ct) išlaidas“. Teisėjų kolegija pastebi, kad nusprendęs priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, pirmosios instancijos teismas nenurodė kieno naudai jos priteisiamos. Šią klaidą teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimu. Kadangi ši klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, ji, siekiant išvengti neaiškumų nuosprendžio vykdymo procese, ištaisytina, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeičiant.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant priteisti iš nuteistojo E. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 272,12 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 0.12 ct) išlaidas valstybės naudai.
Priteisti iš nuteistojo E. D. valstybės naudai 103,33 Eur (vieną šimtą tris eurus ir trisdešimt tris centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2023 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. APD-2023-13804, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.