- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-22
- Bylos Nr.
- e2YT-15812-845/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10879-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lijana Le Huede (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. T.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, VĮ Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. T. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusį po motinos L. L. mirties.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina L. L.. Palikėja L. L. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi oficialųjį testamentą, kuriame nurodyta, kad visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ji palieka dukrai L. T.. Pareiškėja nurodė, jog manė, kad esant sudarytam testamentui, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, todėl nerealizavo savo teisių priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jeigu teismas įsitikintų, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškėjai, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie galimą palikėjos L. L. palikimo perėjimą valstybei. Prašė bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina L. L.. Pareiškėja į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) palikėjos sudarytą testamentą, kuriuo palikėja visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ji palieka dukrai L. T.. Be to, byloje pateiktas rašytinis įrodymas – gimimo liudijimas, kuris patvirtina pareiškėjos L. T. ir palikėjos L. L. giminystę. Pareiškėjos teigimu, ji manė, jog esant sudarytam testamentui, visas palikėjos turtas perėjo jai asmeninės nuosavybės teise. Kadangi pareiškėja gyvena užsienyje, negalėjo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimo; todėl prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Asmuo, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).
Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei termino praleidimo priežastis, kurios, teismo vertinimu, pripažintinos svarbiomis, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs ir įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, sprendžia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos mirties, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), juolab, kad suinteresuotas asmuo tam neprieštaravo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos L. T. pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. T., gim. (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini),priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai L. T., gim. (duomenys neskelbtini), kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.