Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Kauno energija“ pareiškimą dėl skolininko E. L. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su I. L., nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. L., I. L., anstolė Rima Gražienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Rima Gražienė, atsiliepimo nepateikė, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos rašytinės medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad antstolė Rima Gražienė vykdo Kauno miesto 16-tojo notarų biuro notarės Renatos Krūvelytės išduotą vykdomąjį įrašą dėl 3963,33 Lt skolos išieškojimo iš skolininko E. L., (b.l.6). Antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą CPK 667 str. pagrindu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 5). Iš teismui pateikto 2015-03-04 anstolės Rimos Gražienės pasiūlymo dėl skolininko turto dalies nustatymo, matyti, kad antstolei patikrinus nustatyta, kad skolininkas piniginių lėšų neturi, Sodros duomenimis nedirba. E. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) 0,0600 ha ploto žemės sklypas, sodo pastatas, 19,12 kv.m. bendro ploto, ūkinis pastatas. Šis nekilnojamasis turtas skolininko įgytas santuokoje su sutuoktine I. L.. Anstolė nurodė, kad tokiu atveju kai skolininkas piniginių lėšų neturi, nedirba, išieškojimas nukreipiamas į skolininko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Santuoka sudaryta 1983-12-31. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta. Nustatyta, kad skolininko E. L. vardu įregistruotas turtas – 0,06 ha žemės sklypas (unikalus Nr. 5280-0054-0197) ir sodo pastatas (unikalus Nr. 5297-4087-5012) bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. 5297-4087-5023), esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei butas, adresu (duomenys neskelbtini). g. 1-35, Kaune, kuriame skolininkas gyvena. Minėtas nekilnojamas turtas įgytas santuokos metu.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).

Pagal bylos medžiagą E. L. skolingas AB „Kauno energija“ 3963,33 Lt. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant, iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.). Vykdomajame dokumente nurodytas vienas skolininkas – E. L., todėl turi būti išieškoma iš jo asmeninio turto arba turi būti vykdoma iš jam tenkančios turto dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtą, skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismui pateiktus duomenis, skolininkas E. L. asmeninės nuosavybės teise turto, kurio pakaktų kreditorių (pareiškėjų) reikalavimams padengti, neturi, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytina skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Dėl turto dalių nustatymo

Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tai turi būti taikomos CK 3.116-3.129 str. nuostatos. Pagal CK 3.117 str. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti CK numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. yra išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005).

Suinteresuoti asmenys atsiliepime nenurodė, kad dalinant turtą turėtų būti nukrypta nuo sutuoktinių turto bendrų dalių principo. Todėl teismas sprendžia, kad turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas, dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu, ir nustatytina, kad skolininkui E. L. priklauso ½ dalis 0,06 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 5280-0054-0197) sodo pastato (unikalus Nr. 5297-4087-5012), ūkinio pastato (unikalus Nr. 5297-4087-5023), bei kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) esančių bendrąja jungtine sutuoktinių E. L. ir I. L. nuosavybe.

Dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja privalomai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis pagal CPK 667 str. 1 d. išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu teismas, nustatęs skolininko dalį, turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. nuostatomis ir nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra ta, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005).

Kita vertus, pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis, bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006; 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Kai skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 str. 2 d. neprivalo būti nustatoma. Pažymėtina, kad šia nuostata nėra apribojama bendraturčių teisė bendru susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 str. 1 d.), nesusitarus – įgyvendinti šią teisę teismine tvarka (CK 4.75 str. 1 d.). Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė ir pačiam kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 str. 3 d.), nors, minėta, nustatyti naudojimosi tvarką visų pirma turi būti suinteresuotas pats skolininkas - tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už aukštesnę kainą. Skolininkas, siekdamas pasinaudoti galimybe jam priklausančią turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą. Šios teisės (nustatyti naudojimosi tvarką) įgyvendinimas neturėtų būti priskiriamas išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-542/2007). Atsižvelgiant į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad naudojimosi tvarkos nustatymas gali būti atliekamas vėliau, jeigu tam kiltų poreikis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo AB „Kauno energija“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis 0,06 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 5280-0054-0197), sodo pastato (unikalus Nr. 5297-4087-5012), ūkinio pastato (unikalus Nr. 5297-4087-5023), bei kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir esančių bendrojoje jungtinėje su sutuoktine I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.