Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant pareiškėjui, K. M., jo atstovui Raimundui Gargasui, suinteresuoto asmens, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, atstovui E. V., suinteresuotam asmeniui A. K. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo, K. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas palaikė pareiškime išdėstytus motyvus bei jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1996 metais paprašė A. K. leisti naudotis jai priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone. A. K. leido naudotis tuo pastatu. Pastatas nebuvo visiškai tinkamas naudojimui, nebuvo stogo, patalpų sandarumo. Įrengė stogą ir tame pastate pradėjo gyventi. Gyvendamas A. K. priklausančiame pastate, paprašė, kad ji parduotų tą pastatą. Ji sutiko už 2000 litų parduoti. Jai sumokėjo 1000 litų, o likusius pinigus turėjo sumokėti po to , kada ji pateiks nuosavybės dokumentus ir sudarys pirkimo pardavimo sutartį. Nuosavybės dokumentų A. K. iki šiol nepateikė. Pastatas, kuriame ieškovas gyvena įvardintas gyvenamuoju namu ir jam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone. Yra užvesta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Nuo 1999 m. tuo adresu yra deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta. 2012 m. vasario mėnesį kreipėsi į Valstybės įmonę „Registrų centras“ Kauno filialą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Jų 2012 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2-4076 buvo atsisakyta įregistruoti ieškovo nuosavybės teises į statinius, kadangi neturėjo pakankamai reikalingų dokumentų. A. K. neprieštarauja, kad jis įteisintų nuosavybę į jai anksčiau priklausiusius pastatus. Pastatą yra įgijęs sąžiningai, teisėtai , nepertraukiamai kaip savo valdo daugiau kaip 10 metų..

Suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškimu sutinka.

Liudytojas E. B. paaiškino, kad K. M. pirko pastatą iš A. K..

Liudytoja V. D. paaiškino, kad yra K. M. sugyventinė. K. M. pirko pastatą iš A. K..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A.L.C. ?. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje V.M., T.M. ?. V.G., M.Š., R.M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ ?. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ ?. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis P.J. ?. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje O.L. ?. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje S.M. ?. G.K., VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-176/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal R.V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ ?. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009;2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos S.U. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal UAB „Terekas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-156/2010; kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

Šioje byloje pareiškėjo teigimu ir todėl nustatyta, kad pareiškėjas yra pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, kurio unikalus numeris 4400-2192-3990, vietovės plane pažymėtą lAlp, nusipirkęs iš A. K..

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (b.l. 18) (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis). Dėl aukščiau minėtų aplinkybių konstatuoti kiemo rūsys bei šulinys yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė nėra pagrindo, bet pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris 4400-2192-3990, vietovės plane pažymėtas lAlp, yra pirktas pareiškėjo, todėl jo registraciją priklauso atlikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.14, 4.19 straipsniai).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių paneigiančių šias aplinkybes byloje nenustatyta.

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Byloje nustatyta, kad, kaip teigė pareiškėjas, jis pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, kurio unikalus numeris 4400-2192-3990, vietovės plane pažymėtą lAlp, įgijo iš A. K., todėl daiktas buvo valdomas teisėtai.

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Aplinkybių, kad būtų priešingai byloje nenustatyta.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Aplinkybių, kad būtų priešingai byloje nenustatyta.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aplinkybių, kad būtų priešingai byloje nenustatyta.

8. Valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi kaip nurodė pareiškėjas ir tai patvirtinta byloje apklausti liudytojai, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris 4400-2192-3990, vietovės plane pažymėto lAlp, valdymas vyko nuo 1996 metų, laikytina, kad valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L.K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus minėtus reikalavimus.

Kaip minėta, vienas iš reikalavimų, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalis). Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, kurio unikalus numeris 4400-2192-3990, vietovės plane pažymėtas lAlp, yra įgytas pareiškėjo, todėl įgyjamoji senatis negali būti nustatinėjama.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 96 str. iš pareiškėjo, K. M., priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą.

Pareiškimo netenkinti ir atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.