Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorui Gintui Vaičiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atimant teisę 2 metams vairuoti transporto priemones; paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei atimant teisę 2 metams vairuoti transporto priemones;

3) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, - 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

7) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 26 parų arešto bausme; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2 metams uždrausta naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones;

8) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – galutine 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

9) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme; paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 26 parų arešto bausme, paskiriant 45 parų arešto bausmę; BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalies pagrindu subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 MGL dydžio bauda, paskiriant galutinę - 45 parų areštą ir 8 MGL (301,28) dydžio baudą;

10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) - 38 parų arešto bausme, - teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. terorizavo žmogų sistemingai jį baugindamas, o būtent: sistemingai nuo 2024 metų rugpjūčio mėnesio iki 2025 m. vasario 21 d. žodžiais, SMS pranešimais, balso pranešimais, veiksmais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti ir sumušti buvusią sugyventinę V. J., t. y. 2024 m. rugsėjo mėnesį, apie 20.30 val., žaidimų aikštelėje, esančioje Dariaus ir Girėno gatvėje, Ukmergėje, tyčia sugriebęs spaudė nukentėjusiajai V. J. kaklą, tačiau jai pavyko išsilaisvinti ir pabėgti, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku parašydavo V. J. daugybę grasinančių žinučių, kurias vėliau atėjęs pas V. J. ištrindavo iš jos mobilaus ryšio telefono. 2025 m. sausio 27 d. atsiuntė balso pranešimą (pavadinimu „20250127_223256“), kuriame grasino sakydamas žodžius „... aš tave, atsakau už bazarą, atsakau už bazarą, gaidy tu kurva, blet, jibanas blet, aš tave sudaužysiu, aš tave sudaužysiu...“, 2025 m. vasario 11 d. parašė grasinančią žinutę su tekstu „rimtai sakau, jei nenori kad ateičiau, ir supysciau viska !!!! Neberasyk man !!! Pamirsk mane !!!! Gana man visko !!! Pyskis su jais toliau !!!!“, 2025 m. vasario 23 d. parašė grasinančią žinutę su tekstu „Nu slikstyne !!! Palauk !!! Padarysiu as tau !!! Mink nachui gyvuly su savo loe Suka paskutine !!! Sutiksiu !!! Suspardysiu !!!! Šliucha !!!“, 2025 m. vasario 25 d. parašė grasinančias žinutes su tekstais „Supysiu zertva uz viska !!!!“, „Atsedėsiu !!!“, „Taves nėra namie!!! Viska supratau Sėdžiu ant laiptu... Lauksiu taves... iš visu pusiu!!!“; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku atsiuntė grasinančias balso žinutes: (pavadinimu „4178134955507918217“), kurioje grasina sakydamas žodžius „...išdaužysiu nachui visus...“, (pavadinimu „7773207594202200065“), kurioje grasina sakydamas žodžius „...supisiu Kia visą nachui…“, (pavadinimu „Balsas 007_W_20241125_143534“), kurioje grasina sakydamas žodžius „... darbininke, tu aš tave supisiu nachui tuoj išeidamas...“, „aš tave supisiu blet...“, „...tau kojos nedreba dabar? Tau kojos nedreba dabar?..“, „...aš perplėšiu tave per pusę blet už visus bajerius nachui...“, „...ir tu rašyk mentam, kad aš ateinu pas tave, kad grasinu, vapšie, bybį dėjau, o man, kad apribojimus kažkokius duos, aš pas tave tikrai nebesiruošiu eit daugiau, bet tu parašyk...“, „bet aš įtariu, kad aš arba neatsikelsiu, arba ilgai sėdėsiu...“, o laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 20 d. 18.00 val. iki 2025 m. vasario 21 d. 16.00 val., tyčia akmeniu išdaužė V. J. išsinuomoto automobilio KIA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, stiklinį stoglangį, tokiais tyčiniais veiksmais D. B. sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją V. J., naudodamas prieš ją fizinį smurtą ir psichinę prievartą. Taip pat laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 20 d. 18.00 val. iki 2025 m. vasario 21 d. 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia Jaunimo g. 60 daugiabučio, Ukmergėje, tyčia akmeniu išdaužė V. J. išsinuomoto automobilio KIA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą 250 Eur vertės ir stiklinį stoglangį 700 Eur vertės, tokiais tyčiniais nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) padarė 950 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. dėl pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad su V. J. pažįstamas apie 10-11 mėnesių. V. J. alkoholio nevartoja, jis kartais išgeria, todėl išgėręs savęs nekontroliuoja. Patvirtina, kad rašė grasinančio pobūdžio žinutes. Pripažįsta, kad kai išgėręs raminamųjų vaistų pavartoja alkoholio, gali prikalbėti V. J. visokių dalykų, kurių pats neprisimena. Būdamas susinervinęs rašė sms pranešimą, kad ją užmuš. Iš pykčio pasakytų grasinimų neketina įvykdyti, V. J. myli ir nieko jai blogo nenori. Žinojo, kad automobilis yra ne V. J., visgi, mašinos stiklus išdaužė, nes „susisuko stogas“ nuo išgerto alkoholio ir raminančių vaistų. Aplinkybių dėl išgerto alkoholio nelabai atsimena. Dėl tokio elgesio gailisi ir kaltina save. Nepateisina savęs, kaltę pripažįsta, atsiprašo I. V., V. J.. Civilinį ieškinį pripažįsta, žada jį išmokėti dalimis. Šiuo metu nedirba, planuoja važiuoti į dirbti užsienį.

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikalstamą veiką bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

7. Šioje byloje aktualus sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą, požymis. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai, pavyzdžiui besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys telefono skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį taip pat būtinas bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginamojo pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli per tam tikrą laiko tarpą padaryti veiksmai, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, nurodyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Be to, neatitiktų baudžiamojo įstatymo paskirties praktika, jei šios kategorijos bylose nebūtų analizuojamas pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar išsakyti grasinimai (bauginimai) yra realūs, taip pat neįvertinus kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300/2013, 2K-423-303/2016).

8. Nors bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi, nes tai nėra būtini subjektyvieji BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepaneigiama jų netiesioginė reikšmė veikos kvalifikavimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327-326/2016, 2K-269-303/2020, 2K-242-594/2023). Šie požymiai gali būti svarbūs nustatant kaltininko tyčios kryptingumą, realumą (nustatant grasinimo (bauginimo) realumą, atsižvelgtina į grasinimo (bauginimo) motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo (nagrinėjamu atveju – bauginimo) fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo (bauginimo) realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis (bauginantysis) realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis pagal grasinimo (bauginimo) išraišką ir kitas aplinkybes turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017).

9. Byloje nustatyta, to neneigia ir kaltinamasis, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei pavartojęs raminamųjų vaistų nukentėjusiajai sistemingai siuntė grasinančias SMS žinutes, balso pranešimus, kuriose grasino nužudyti ir sumušti, tačiau neprisiminė dėl nurodytos aplinkybės, kad vieną kartą smurtavo prieš nukentėjusiąją, t. y. tyčia sugriebęs spaudė nukentėjusiajai V. J. kaklą, tačiau tuomet jai pavyko išsilaisvinti ir pabėgti. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, taip pat byloje pateikti žinučių ekranvaizdžiai bei balso pranešimai. Nurodytos žinutės, balso pranešimai buvo siunčiami sistemingai nuo 2024 metų rugpjūčio mėnesio iki 2025 m. vasario 21 d., kas rodo kaltininko elgesio kryptingumą ir siekį įbauginti asmenį. Be to, žinutės savo turiniu yra panašios, jomis grasinama nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmus, kurie galėtų būti pavojingi jos sveikatai. Pasak nukentėjusiosios, D. B. garso pranešimai ir gautos SMS žinutės jai sukūrė nerimo, baimės, nesaugumo atmosferą. Dėl nuolatinių grasinimų ji patiria stresą, labai bijo dėl savo sveikatos bei gyvybės, turto. Abejonių dėl grasinimo realumo teismui taip pat nekilo. Taigi, įvertinus visa tai, darytina išvada, kad kaltinamojo siųstas grasinamo pobūdžio SMS žinutes, nenuspėjamą, nevaldomą, agresyvų elgesį, kuomet kilusio konflikto metu 2024 metų spalio mėnesį, Ukmergėje už parduotuvės MAXIMA Antakalnio gatvėje, vaikų žaidimų aikštelėje griebė nukentėjusiajai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, nukentėjusioji vertino kaip realius grasinimus. Be to, tiek iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiosios parodymų, tiek iš SMS žinučių matyti, kad nukentėjusioji kelis kartus bandė su kaltinamuoju išsiskirti, ne kartą jam nurodė, kad nenori su juo bendrauti, kad jis ją paliktų ramybėje: 2025 m. vasario 25 d. (antradienis) 21.47 val. SMS rašytoje žinutėje nurodyta: „NEBERA Atstok!!!!! tu man nebeegzistuoji, o už viską ką padarei ir grasinai teks atsakyti... O daugiau tai lik sveikas blogas prisiminime!!!!!!“; „Taip... susitiksime teisme...darysiu viską, kad daugiau prie manęs nebesiartintum. Turėkis už viską ką man padarei ir būtum dar padaręs“; „Viskas aš tave blokuoju viam laikui...Atstok nuo manęs... Prisiartinsi visad turėsi problemų su policija.Gana tau brudas mano gyvenime patogiai sėdėti“, todėl kaltinamasis taip pat turėjo suprasti, kad nukentėjusioji jo bijo ir aiškiai išreiškė valią su juo nebendrauti blokuodama tiek SMS žinutes, tiek skambučius, taigi, sistemingai ją baugindamas veikė tiesiogine tyčia, siekdamas paveikti jos psichinę sveikatą, kad ši bijotų dėl savo sveikatos ir gyvybės. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Be to, nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nereiškė civilinio ieškinio. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji nesiekė pasipelnyti ir neturėjo tikslo neteisėtai kriminalizuoti kaltinamojo veiksmus. Įvertinus visa tai, šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

10. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 2 dalimi, reiškia, kad pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė (veikos padarymo metu) yra didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji. Tai reiškia, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal aptariamą BK straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis laikotarpyje nuo 2025 m. vasario 20 d. 18.00 val. iki 2025 m. vasario 21 d. 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia Jaunimo g. 60 daugiabučio, Ukmergėje, tyčia akmeniu išdaužė V. J. išsinuomoto automobilio KIA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą 250 Eur vertės ir stiklinį stoglangį 700 Eur vertės, tokiais tyčiniais nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) padarė 950 Eur turtinę žalą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nors žinojo, kad automobilis priklauso ne V. J., visgi, mašinos stiklus išdaužė, nes pasak, kaltinamojo jam susisuko stogelis nuo išgerto alkoholio ir raminančių vaistų. Vertinant objektyvias aplinkybes, t. y. kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir situaciją, kuriai esant veiksmai buvo padaryti, darytina išvada, kad jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir siekė bet kokiu būdu padaryti kokią nors žalą. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad kaltinamasis yra suaugęs, pakaltinamas žmogus, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties ir privalantis suvokti ką ir kaip jis daro. Kitaip tariant, pagal įvykio aplinkybes D. B. privalėjo numatyti, kad nuo smūgio akmeniu gali išdūžti automobilio langai, stoglangis bei to siekė. Taigi tokiais veiksmais iš viso D. B. padarė 950 Eur dydžio turtinę žalą. D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia sugadino svetimą turtą, dėl kurio sugadinimo padaryta žala didesnė nei 10 MGL (500 Eur), tačiau mažesnė nei 400 MGL (20 000 Eur), todėl daroma išvada, kad šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

12. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, už 187 straipsnio 1 dalyje nusikalstamą veiką - baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

13. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu viena iš sunkinančių aplinkybių prašė pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad D. B. praeityje teistas, šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamasis teistas 10 kartų, baustas administracine tvarka, šiuo metu jo atžvilgiu pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl trijų nusikalstamų veikų, yra darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nevedęs, nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas, vartoja raminamuosius vaistus, nusikalstama veika padaryta turtinė žala neatlyginta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas D. B. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). D. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdamas pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas net 10 kartų, tame tarpe ir už smurtinių nusikaltimų padarymą. Padarė nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą teistumams neišnykus, šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau taikytos poveikio priemonės (laisvės atėmimo bausmė, areštas) tinkamo poveikio nepadarė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo, naujos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių, jo nuostatų. Teismo įsitikinimu, aptariamos situacijos kontekste teisingiausia yra skirti bausmę, kurį riboja asmenines neturtines teises, t. y. terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis).

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. B. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kaltinamajam už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje skirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, už BK 187 straipsnio 1 dalyje – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kadangi abi nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją buvo padarytos tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais, todėl teismas sprendžia, kad veikos vertinamos kaip padarytos esant idealiai veikų sutapčiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tokiu atveju bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, paskiriant 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybė, jog D. B. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

16. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, ją įvykdant per 12 mėnesių po atliktos laisvės atėmimo bausmės (BK 72⁵ straipsnis).

17. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 21 d. 20.10 val. iki 2025 m. vasario 23 d. 13.07 val. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia D. B. sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), įskaityti į paskirtą laisvės atėmimo bausmę vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinių ieškinių (ne) pagrįstumo

18. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius I. V. pareiškė civilinį ieškinį 1 640,00 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl išnuomoto automobilio Kia Optima, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, t. y. dėl išdaužto priekinio stiklo, kurio kaina su pakeitimu 250 Eur ir stiklinio stoglangio su pakeitimu 700 Eur, patyrė 950 Eur turtinę žalą. Kadangi kaltininkas savanoriškai nesuremontavo automobilio ir neatlygino automobilio remonto darbų, dėl nesuremontuoto automobilio kiekvieną dieną patiria nuostolius už negautą automobilio nuomą (minimali nuomos kaina 15 Eur už parą), todėl civilinės ieškovės atstovas paskaičiavo, jog nuo nuomos sutarties pabaigos (2025 m. vasario 28 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. balandžio 15 d.) praėjo 46 paros, todėl patirti nuostoliai sudaro 690 Eur.

19. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Nustatyta, kad civilinis ieškinys dėl 1 640 Eur turtinės žalos grindžiamas nuostoliais, kurias civilinė ieškovė patyrė dėl išdaužto automobilio priekinio stiklo ir stiklinio stoglangio (950 Eur), taip pat 690 Eur negautomis pajamomis už automobilio nuomą (minimali nuomos kaina 15 Eur už parą). Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Visgi, iš į bylą pateiktos automobilio (priekabos) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus I. V. su kliente V. J. dėl automobilio Kia Optima, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog nuomos mokestis už parą yra 10 Eur, duomenų, kad minimali nuomos kaina už parą siektų 15 Eur civilinė ieškovė nepateikė, todėl laikytina, kad nuomos mokestis už parą yra 10 Eur, todėl laikotarpiu nuo nuomos sutarties pabaigos (2025 m. vasario 28 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. balandžio 15 d.) negautos pajamos už 46 paras sudaro 460 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus I. V. priteistina 1 410 Eur turtinė žala. Pažymėtina, kad kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko ir žada jį atlyginti dalimis.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

20. Nustatyta, jog kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. vasario 23 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti šios kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo

21. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: akmenį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikinti. Laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į kaltinamajam paskirtą sumažintą bausmę įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 21 d. 20.10 val. iki 2025 m. vasario 23 d. 13.07 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių po atliktos laisvės atėmimo bausmės sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti D. B. recidyvistu.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovo direktorius I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš D. B. civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) 1 410 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2025 m. vasario 23 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: akmenį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.