Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja P. K. (toliau – ir pareiškėja) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. gegužės 10 d. raštą Nr. A256-452/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos prašymo ir neorganizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūros.

Šalies argumentai

5.2. Pareiškėja atsakovui 2020 m. spalio 20 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (reg. Nr. A647-1125/20) (toliau – ir 2020 m. spalio 20 d. prašymas), nurodydama, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – „lengvatinėmis sąlygomis išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą“. Į šį prašymą buvo išsamiai atsakyta Administracijos 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. A256-252/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Administracijos 2021 m. vasario 19 d. raštas) ir motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas. Minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas. Pareiškėja atsakovui 2022 m. kovo 16 d. pateikė analogišką prašymą „Dėl žemės sklypo projekto rengimo procedūros organizavimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 16 d. prašymas), kuriame nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu planuoja įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu ir prašė organizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūrą. Į šį prašymą buvo atsakyta Administracijos Raštu, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad prašyme nėra nurodytų naujų faktinių duomenų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pakartotinai pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas.

5.3. Komisijos sprendime nepagrįstai konstatuota, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad teisiniai Žemės sklypo nuomos santykiai tarp pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo susiklostę, todėl atsakovas nurodytas aplinkybes bei pareiškėjos teiktus duomenis turi įvertinti 2022 m. kovo 16 d. prašymo nagrinėjimo iš esmės kontekste. Atsakovas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumato teisės sklypų gavėjams nuomotis žemės sklypus, suteiktus individualių gyvenamųjų namų statybai, o nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi valstybine žeme nesuteikia teisės išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) tokius žemės sklypus.

5.4. Administracija 2021 m vasario 19 d. raštu paaiškino, kad Žemės sklypas, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, galėtų būti formuojamas ir parduotas pareiškėjai tik tuo atveju, jeigu bus pateikti dokumentai, įrodantys, kad už Žemės sklypą iki teisės aktuose nustatyto termino buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės nuomą, nenumatyta galimybė sklypo gavėjams išsinuomoti žemės sklypus, suteiktus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, todėl pareiškėjos prašymas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo buvo išnagrinėtas iš esmės vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

5.5. Prie pareiškėjos prašymo pridėtas Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 183 ,,Dėl sklypų suteikimo individualinei statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvėse“ ir Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 10 d. potvarkis Nr. 2030V ,,Dėl žemės sklypų individualiems namams statyti potvarkių pakeitimas“ nėra pakankamas pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą, kadangi pareiškėja pateikė ne visus dokumentus – nepateikti dokumentai (kvitai), patvirtinantys, kad nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis.

5.6. Pagal valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo sistemos duomenis pareiškėjai valstybinės žemės nuomos mokesčio prievolės buvo skaičiuojamos iki 2014 m. gruodžio 31 d. (pagal tuo metu Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrio turėtus duomenis pareiškėja naudojosi 0,0343 ha valstybinės žemės plotu skirtu namų valdai). Tačiau tuo metu valstybinės žemės naudotojams valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas, vadovaujantis duomenimis, kuriuos buvo nustačiusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri apskaičiuodavo ir administravo valstybinės žemės nuomos mokestį iki 2002 m. gruodžio 31 d. Kadangi šiuo metu pareiškėja Vilniaus mieste neturi jokio nekilnojamo turto valdomo asmeninės nuosavybės teise, todėl ji nėra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoja. Taigi, pareiškėjos pridėti žemės nuomos mokesčio pranešimai nėra pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą.

5.7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašyme nėra nurodyta naujų faktinių duomenų, o Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašte motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas ir minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas, o Administracijos pozicija nėra pasikeitusi, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai informavo pareiškėją, kad jos pakartotinai pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas.

Šalies argumentai

7.1. Pareiškėja 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą. Pareiškėja iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus gavo 2022 m. kovo 2 d. raštą Nr. 49SD-2527-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštas), kad Žemės sklypas nėra suformuotas ir neregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, todėl NŽT nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į atsakovą dėl Žemės sklypo plano, kurio rengimo procedūrą turi organizuoti būtent atsakovas. Pareiškėja 2022 m. kovo 16 d. kreipėsi į atsakovą su kitu prašymu organizuoti Žemės sklypo projekto rengimo procedūrą, nes Žemės sklypo planas buvo reikalingas norint sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su NŽT. Pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. pateiktas prašymas skiriasi tuo, kad buvo kreipiamasi į atsakovą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. 2022 m. kovo 16 d. prašymas buvo papildytas naujomis aplinkybėmis, kurios objektyviai neegzistavo Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašto priėmimo metu.

7.2. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, pareiškėja turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Atsižvelgtina į tai, kad Žemės sklypas pareiškėjai buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 183, pareiškėja mokėjo žemės nuomos mokestį, bet nuomos sutarties neturi, todėl pageidauja sudaryti nuomos sutartį. Pareiškėja prašė organizuoti Žemės sklypo projekto rengimo procedūrą, nes Žemės sklypo planas buvo reikalingas norint sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su NŽT, o atsakovas nagrinėjo, ar pareiškėja gali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ar ne, nors tai priskirta NŽT kompetencijai.

7.3. Atsakovas turėjo įvertinti visumą ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, taikydamas ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau atsakovas tiek 2020 m. spalio 20 d. prašymą, tiek 2022 m. kovo 16 d. prašymą vertino kaip analogiškus, neanalizuodamas jų turinio. Atsakovo išvada vertintina kaip neteisėta iš esmės dėl netinkamai taikyto VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir nepagrįsta išsamiu faktinių aplinkybių visumos vertinimu.

Šalies argumentai

9.1. Pareiškėja atsakovui pateikė 2020 m. spalio 20 d. prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriame nurodė, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – „lengvatinėmis sąlygomis išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą“. Prie prašymo pridėtas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 30 d. potvarkis, Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 183, topografinis planas, kadastrinių matavimų byla.

9.2. Administracija į 2020 m. spalio 20 d. prašymą atsakė 2021 m. vasario 19 d. raštu, kuriame nurodė atvejus, kada, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Rašte nurodyta, kad pasinaudoti teise be aukciono pirkti valstybinę žemę pareiškėja galėtų tik tuo atveju, jeigu pateiktų dokumentus, įrodančius, kad norimas pirkti valstybinės žemės plotas yra užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, arba dokumentus, patvirtinančius, kad teisės aktų nustatyta tvarka šis sklypas pareiškėjai yra suteiktas individualiam gyvenamajam namui statyti ir už jį nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Administracija pažymėjo, kad prie pareiškėjos prašymo pridėtas Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 183 ,,Dėl sklypų suteikimo individualinei statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvėse“ ir Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 10 d. potvarkis Nr. 2030V ,,Dėl žemės sklypų individualiems namams statyti potvarkių pakeitimas“ nėra pakankamas pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą, kadangi pareiškėja pateikė ne visus dokumentus – nepateikti dokumentai (kvitai), patvirtinantys, kad nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pagal valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo sistemos duomenis pareiškėjai valstybinės žemės nuomos mokesčio prievolės buvo skaičiuojamos iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal tuo metu Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrio turėtus duomenis pareiškėja naudojosi 0,0343 ha valstybinės žemės plotu, skirtu namų valdai. Tuo metu valstybinės žemės naudotojams valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas, vadovaujantis duomenimis, kuriuos buvo nustačiusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri apskaičiuodavo ir administravo valstybinės žemės nuomos mokestį iki 2002 m. gruodžio 31 d. Kadangi šiuo metu pareiškėja Vilniaus mieste neturi jokio nekilnojamo turto, valdomo asmeninės nuosavybės teise, ji nėra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoja, jos pridėti žemės nuomos mokesčio pranešimai nėra pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą.

9.3. Pareiškėja atsakovui pateikė 2022 m. kovo 16 d. prašymą, kuriame nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu planuoja įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu ir prašė organizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūrą. Šiame prašyme pareiškėja akcentavo, kad 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi į NŽT su prašymu sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau NŽT 2022 m. kovo 2 d. rašte paaiškino, kad pareiškėjos prašymo negali tenkinti, nes Žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, ir nurodė, kad pareiškėja dėl Žemės sklypo projekto rengimo procedūros pradžios turi kreiptis į Administraciją.

9.4. Administracija į pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašymą atsakė 2022 m. gegužės 10 d. Raštu, kuriuo pareiškėją informavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašte motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas, minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo skųstas, o Administracijos pozicija nėra pasikeitusi. Papildomai informavo, kad prie prašymo pridėtas NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra laikytinas pagrindu pakartotinai priimti Administracijos sprendimą. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad prašyme nėra nurodytų naujų faktinių duomenų, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjos prašymo nenagrinėjo.

9.5. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuriame teigė, kad atsakovas netinkamai taikė VAĮ bei pažeidė gero administravimo principą, neįvertino pareiškėjos teiktų prašymų turinio. Komisija sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Administracijos Raštą. Komisija padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai taikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes pareiškėjos prašymai savo turiniu skyrėsi iš esmės.

Šalies argumentai

10. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų ribų, todėl jos priteistinos pareiškėjos naudai iš atsakovo.

11. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjos P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.