- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- eA-465-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02952-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Audrius Bakaveckas, Gintaras Kryževičius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- P. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėja – P. K.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja P. K. (toliau – ir pareiškėja) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2022 m. gegužės 10 d. raštą Nr. A256-452/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas), kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos prašymo ir neorganizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūros.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 21R-331 (AG-316/04-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Administracijos Raštą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Administracija skunde teismui prašė panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas skunde teismui nurodė, kad:
5.1. Komisija netinkamai įvertino Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, skundžiamas Komisijos sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgus į esamą teisinį reguliavimą.
Šalies argumentai
5.2. Pareiškėja atsakovui 2020 m. spalio 20 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (reg. Nr. A647-1125/20) (toliau – ir 2020 m. spalio 20 d. prašymas), nurodydama, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – „lengvatinėmis sąlygomis išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą“. Į šį prašymą buvo išsamiai atsakyta Administracijos 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. A256-252/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Administracijos 2021 m. vasario 19 d. raštas) ir motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas. Minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas. Pareiškėja atsakovui 2022 m. kovo 16 d. pateikė analogišką prašymą „Dėl žemės sklypo projekto rengimo procedūros organizavimo“ (toliau – ir 2022 m. kovo 16 d. prašymas), kuriame nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu planuoja įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu ir prašė organizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūrą. Į šį prašymą buvo atsakyta Administracijos Raštu, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog, atsižvelgiant į tai, kad prašyme nėra nurodytų naujų faktinių duomenų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pakartotinai pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas.
5.3. Komisijos sprendime nepagrįstai konstatuota, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad teisiniai Žemės sklypo nuomos santykiai tarp pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo susiklostę, todėl atsakovas nurodytas aplinkybes bei pareiškėjos teiktus duomenis turi įvertinti 2022 m. kovo 16 d. prašymo nagrinėjimo iš esmės kontekste. Atsakovas pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenumato teisės sklypų gavėjams nuomotis žemės sklypus, suteiktus individualių gyvenamųjų namų statybai, o nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi valstybine žeme nesuteikia teisės išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) tokius žemės sklypus.
5.4. Administracija 2021 m vasario 19 d. raštu paaiškino, kad Žemės sklypas, vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, galėtų būti formuojamas ir parduotas pareiškėjai tik tuo atveju, jeigu bus pateikti dokumentai, įrodantys, kad už Žemės sklypą iki teisės aktuose nustatyto termino buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės nuomą, nenumatyta galimybė sklypo gavėjams išsinuomoti žemės sklypus, suteiktus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, todėl pareiškėjos prašymas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo buvo išnagrinėtas iš esmės vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.
5.5. Prie pareiškėjos prašymo pridėtas Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 183 ,,Dėl sklypų suteikimo individualinei statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvėse“ ir Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 10 d. potvarkis Nr. 2030V ,,Dėl žemės sklypų individualiems namams statyti potvarkių pakeitimas“ nėra pakankamas pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą, kadangi pareiškėja pateikė ne visus dokumentus – nepateikti dokumentai (kvitai), patvirtinantys, kad nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis.
5.6. Pagal valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo sistemos duomenis pareiškėjai valstybinės žemės nuomos mokesčio prievolės buvo skaičiuojamos iki 2014 m. gruodžio 31 d. (pagal tuo metu Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrio turėtus duomenis pareiškėja naudojosi 0,0343 ha valstybinės žemės plotu skirtu namų valdai). Tačiau tuo metu valstybinės žemės naudotojams valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas, vadovaujantis duomenimis, kuriuos buvo nustačiusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri apskaičiuodavo ir administravo valstybinės žemės nuomos mokestį iki 2002 m. gruodžio 31 d. Kadangi šiuo metu pareiškėja Vilniaus mieste neturi jokio nekilnojamo turto valdomo asmeninės nuosavybės teise, todėl ji nėra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoja. Taigi, pareiškėjos pridėti žemės nuomos mokesčio pranešimai nėra pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą.
5.7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašyme nėra nurodyta naujų faktinių duomenų, o Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašte motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas ir minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas, o Administracijos pozicija nėra pasikeitusi, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai informavo pareiškėją, kad jos pakartotinai pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja P. K. atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo skundą nurodė, kad:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėja 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą. Pareiškėja iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus gavo 2022 m. kovo 2 d. raštą Nr. 49SD-2527-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštas), kad Žemės sklypas nėra suformuotas ir neregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, todėl NŽT nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į atsakovą dėl Žemės sklypo plano, kurio rengimo procedūrą turi organizuoti būtent atsakovas. Pareiškėja 2022 m. kovo 16 d. kreipėsi į atsakovą su kitu prašymu organizuoti Žemės sklypo projekto rengimo procedūrą, nes Žemės sklypo planas buvo reikalingas norint sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su NŽT. Pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. pateiktas prašymas skiriasi tuo, kad buvo kreipiamasi į atsakovą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. 2022 m. kovo 16 d. prašymas buvo papildytas naujomis aplinkybėmis, kurios objektyviai neegzistavo Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašto priėmimo metu.
7.2. Remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, pareiškėja turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Atsižvelgtina į tai, kad Žemės sklypas pareiškėjai buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 183, pareiškėja mokėjo žemės nuomos mokestį, bet nuomos sutarties neturi, todėl pageidauja sudaryti nuomos sutartį. Pareiškėja prašė organizuoti Žemės sklypo projekto rengimo procedūrą, nes Žemės sklypo planas buvo reikalingas norint sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su NŽT, o atsakovas nagrinėjo, ar pareiškėja gali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ar ne, nors tai priskirta NŽT kompetencijai.
7.3. Atsakovas turėjo įvertinti visumą ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, taikydamas ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau atsakovas tiek 2020 m. spalio 20 d. prašymą, tiek 2022 m. kovo 16 d. prašymą vertino kaip analogiškus, neanalizuodamas jų turinio. Atsakovo išvada vertintina kaip neteisėta iš esmės dėl netinkamai taikyto VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir nepagrįsta išsamiu faktinių aplinkybių visumos vertinimu.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu atmetė atsakovo Administracijos skundą ir priteisė iš atsakovo pareiškėjos P. K. naudai 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
9.1. Pareiškėja atsakovui pateikė 2020 m. spalio 20 d. prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriame nurodė, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – „lengvatinėmis sąlygomis išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą“. Prie prašymo pridėtas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 30 d. potvarkis, Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 183, topografinis planas, kadastrinių matavimų byla.
9.2. Administracija į 2020 m. spalio 20 d. prašymą atsakė 2021 m. vasario 19 d. raštu, kuriame nurodė atvejus, kada, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Rašte nurodyta, kad pasinaudoti teise be aukciono pirkti valstybinę žemę pareiškėja galėtų tik tuo atveju, jeigu pateiktų dokumentus, įrodančius, kad norimas pirkti valstybinės žemės plotas yra užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, arba dokumentus, patvirtinančius, kad teisės aktų nustatyta tvarka šis sklypas pareiškėjai yra suteiktas individualiam gyvenamajam namui statyti ir už jį nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Administracija pažymėjo, kad prie pareiškėjos prašymo pridėtas Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 183 ,,Dėl sklypų suteikimo individualinei statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvėse“ ir Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 10 d. potvarkis Nr. 2030V ,,Dėl žemės sklypų individualiems namams statyti potvarkių pakeitimas“ nėra pakankamas pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą, kadangi pareiškėja pateikė ne visus dokumentus – nepateikti dokumentai (kvitai), patvirtinantys, kad nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pagal valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo sistemos duomenis pareiškėjai valstybinės žemės nuomos mokesčio prievolės buvo skaičiuojamos iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pagal tuo metu Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrio turėtus duomenis pareiškėja naudojosi 0,0343 ha valstybinės žemės plotu, skirtu namų valdai. Tuo metu valstybinės žemės naudotojams valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas, vadovaujantis duomenimis, kuriuos buvo nustačiusi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri apskaičiuodavo ir administravo valstybinės žemės nuomos mokestį iki 2002 m. gruodžio 31 d. Kadangi šiuo metu pareiškėja Vilniaus mieste neturi jokio nekilnojamo turto, valdomo asmeninės nuosavybės teise, ji nėra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoja, jos pridėti žemės nuomos mokesčio pranešimai nėra pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą.
9.3. Pareiškėja atsakovui pateikė 2022 m. kovo 16 d. prašymą, kuriame nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu planuoja įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu ir prašė organizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūrą. Šiame prašyme pareiškėja akcentavo, kad 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi į NŽT su prašymu sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau NŽT 2022 m. kovo 2 d. rašte paaiškino, kad pareiškėjos prašymo negali tenkinti, nes Žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, ir nurodė, kad pareiškėja dėl Žemės sklypo projekto rengimo procedūros pradžios turi kreiptis į Administraciją.
9.4. Administracija į pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašymą atsakė 2022 m. gegužės 10 d. Raštu, kuriuo pareiškėją informavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašte motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas, minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo skųstas, o Administracijos pozicija nėra pasikeitusi. Papildomai informavo, kad prie prašymo pridėtas NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra laikytinas pagrindu pakartotinai priimti Administracijos sprendimą. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad prašyme nėra nurodytų naujų faktinių duomenų, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjos prašymo nenagrinėjo.
9.5. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuriame teigė, kad atsakovas netinkamai taikė VAĮ bei pažeidė gero administravimo principą, neįvertino pareiškėjos teiktų prašymų turinio. Komisija sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Administracijos Raštą. Komisija padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai taikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes pareiškėjos prašymai savo turiniu skyrėsi iš esmės.
Atsiliepimas
9.6. Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pateikė skundą teismui, nurodydamas, kad Komisija netinkamai įvertino Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, Komisijos sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgus į esamą teisinį reguliavimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Įvertinęs pareiškėjos 2020 m. spalio 20 d. ir 2022 m. kovo 16 d. prašymus, teismas sprendė, kad jie negali būti vertintini kaip grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis bei negalima teigti, kad nebuvo pateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, ko pasėkoje 2022 m. kovo 16 d. prašymą būtų galima vertinti tapačiu 2020 m. spalio 20 d. prašymui bei atsisakyti jį nagrinėti. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. spalio 20 d. prašymu pareiškėja prašė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės išsipirkti nuomojamą namų valdos sklypą, o 2022 m. kovo 16 d. prašymu pareiškėja prašė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pastarasis pareiškėjos prašymas buvo teikiamas, atsižvelgiant į NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštą. NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštas patvirtina, jog tik Administracijai priėmus atitinkamus sprendimus pagal kompetenciją dėl Žemės sklypo projekto rengimo procedūros pradžios, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo nuomos. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą NŽT priima sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų išnuomojimo.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašymas skiriasi nuo pirminio prašymo kreipimosi pagrindu bei aplinkybėmis, t. y. buvo kreipiamasi į Administraciją dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne, kaip pirminiame prašyme (dėl kurio Administracija priėmė 2021 m. vasario 19 d. raštą) – dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo išsprendimui neturi reikšmės aplinkybė, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe apskųsti Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašto, nes pareiškėjos naujo kreipimosi pagrindas buvo iš esmės kitas ir Administracija turi jį išnagrinėti bei priimti naują sprendimą. Teismas pažymėjo, kad Administracija, skųsdama Komisijos sprendimą, akcentuoja Žemės sklypo nuomos negalimumą, o ne pagrindžia pareiškėjos prašymo tapatumą ankstesniam prašymui.
9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Šalies argumentai
10. Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų ribų, todėl jos priteistinos pareiškėjos naudai iš atsakovo.
III.
11. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjos P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašyme nėra naujų faktinių duomenų, prie prašymo pridėtas NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra laikytinas pagrindu pakartotinai priimti Administracijos sprendimą.
13. Pareiškėja P. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (943,80 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo parengimą (78,65 Eur), konsultaciją ir situacijos aptarimą (157,30 Eur)).
14. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į atsakovo skundą nurodytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, papildomų argumentų nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 10 d. rašto Nr. A256-452/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nutarta nenagrinėti pareiškėjos P. K. 2022 m. kovo 16 d. prašymo organizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūrą adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2022 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 21R-331 (AG-316/04-2022) panaikino Administracijos Raštą.
17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos Administracijai teiktų 2020 m. spalio 20 d. prašymo ir 2022 m. kovo 16 d. prašymo turinį, konstatavo, kad pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašymas skiriasi nuo pirminio prašymo kreipimosi pagrindu bei aplinkybėmis, t. y. buvo kreipiamasi į Administraciją dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne, kaip pirminiame prašyme (dėl kurio Administracija priėmė 2021 m. vasario 19 d. raštą) – dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo, todėl atsakovo skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmetė.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja atsakovui pateikė 2020 m. spalio 20 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriame nurodė, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – „lengvatinėmis sąlygomis išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą“. Atsakovas 2021 m. vasario 19 d. raštu minėto pareiškėjos prašymo netenkino, šiame rašte nurodė atvejus, kada, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, bei pažymėjo, kad pareiškėja pateikė ne visus dokumentus, išvardintus Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (pareiškėja turėjo pateikti nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis kvitus), taip pat nurodė, kad pareiškėjos pridėtas 2012 m. žemės nuomos mokesčio pranešimas nėra pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašto įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Pareiškėja atsakovui pateikė 2022 m. kovo 16 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo projekto rengimo procedūrą, kuriame nurodė, kad 2022 m. sausio 18 d. ji kreipėsi į NŽT su prašymu sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštu šio prašymo netenkino, nes Žemės sklypas nėra suformuotas ir neregistruotas VĮ Registrų centre, taip pat nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu ji planuoja įsigyti Žemės sklypą ne aukciono būdu (žr. taip pat šios nutarties 9.1–9.3 p.).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašymo, vadovaudamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, pareiškėja 2022 m. kovo 16 d. prašyme nurodė naują aplinkybę (kad kreipėsi į NŽT dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir, remiantis gautu atsakymu, kreipiasi į Administraciją), kuri 2021 m. vasario 19 d. rašto priėmimo metu neegzistavo. Be to, iš pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėja patikslino, jog ji planuoja įsigyti Žemės sklypą ne aukciono būdu nuomos sutarties pagrindu (2020 m. spalio 20 d. prašymo tikslas – „lengvatinėmis sąlygomis išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą“). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – 2022 m. kovo 16 d. prašyme nėra naujų faktinių duomenų, NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra laikytinas pagrindu pakartotinai priimti Administracijos sprendimą – turėtų būti įvertintos nagrinėjant pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašymą iš esmės.
23. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia teisinių ir faktinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.
25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
26. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (943,80 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo parengimą (78,65 Eur), konsultaciją ir situacijos aptarimą (157,30 Eur)). Pareiškėjos kartu su prašymu pateikti dokumentai patvirtina jos patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
27. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
28. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
29. Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7, 8.11, 8.16, 8.19 p.). Atsižvelgus į tai, kad byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, pareiškėjai atstovavo tas pats advokatas, kuris dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl vertintina, kad atstovavimo sąnaudos buvo mažesnės, taip pat atsižvelgus į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai P. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.