Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėja P. K.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 21R-331(AG-316/04-2022) (toliau – Skundžiamas sprendimas)

Skunde nurodo, kad Komisija Skundžiamu sprendimu panaikino Administracijos 2022 m. gegužės 10 d. raštą Nr. A256-452/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Administracijos sprendimas).

Atsakovės vertinimu Komisija netinkamai įvertino Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgta į esamą teisinį reguliavimą.

Nurodo, kad pareiškėja 2020 m. spalio 20 d. pateikė atsakovei prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (reg. Nr. A647-1125/20), nurodydama, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – „lengvatinėmis sąlygomis išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą“. Į šį prašymą buvo išsamiai atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. A256-252/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ ir motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas. Minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas. Pareiškėja 2022 m. kovo 16 d. atsakovei vėl pateikė analogišką prašymą „Dėl žemės sklypo projekto rengimo procedūros organizavimo“, kuriame nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu planuoja įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu ir prašė organizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūrą. Į šį prašymą buvo atsakyta Administracijos sprendimu, kuriuo pareiškėja buvo informuota, jog atsižvelgiant į tai, kad prašyme nėra nurodytų naujų faktinių duomenų, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, jos pakartotinai pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas.

Atsakovės vertinimu, Komisijos sprendime nepagrįstai konstatuojama, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad teisiniai Žemės sklypo nuomos santykiai tarp pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės buvo susiklostę, todėl atsakovė nurodytas aplinkybes bei pareiškėjos teiktus duomenis turi įvertinti 2022 m. kovo 16 d. prašymo nagrinėjimo iš esmės kontekste.

Pažymi, kad suteiktus individualiems gyvenamiesiems namams statyti žemės sklypus sklypo gavėjas gali tik įsigyti nuosavybės, ir tuo atveju, jeigu įvykdė nustatytas sąlygas: iki teisės aktuose nustatyto termino už žemės sklypą įmokėjo įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) nenumato teisės sklypų gavėjams nuomotis žemės sklypus, suteiktus individualių gyvenamųjų namų statybai, o nuomos mokesčių mokėjimas už naudojimąsi valstybine žeme nesuteikia teisės išsinuomoti lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono būdu) tokius žemės sklypus.

Teigia, kad Administracija, atsakydama pareiškėjai į 2020 m. spalio 19 d. pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektą, 2021 m vasario 19 d. raštu Nr. A256-252/21 (3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad Žemės sklypas vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis galėtų būti formuojamas ir parduotas pareiškėjai tik tuo atveju, jeigu bus pateikti dokumentai, įrodantys, kad už Žemės sklypą iki teisės aktuose nustatyto termino buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Kadangi teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės nuomą, nenumatyta galimybė sklypo gavėjams išsinuomoti Žemės sklypus, suteiktus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, todėl mano, kad pareiškėjos prašymas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo buvo išnagrinėtas iš esmės vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašyme nėra nurodytų naujų faktinių duomenų, o Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašte Nr. A256-252/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas ir minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas, o Administracijos pozicija nėra pasikeitusi, daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai informavo pareiškėją, kad jos pakartotinai pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į skundą, nurodydama, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškina, kad 2022 m. kovo 2 d. pareiškėja gavo raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT), kad Žemės sklypas nėra suformuotas ir neregistruotas valstybinėje įmonėje Registrų centre, todėl nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į atsakovę dėl žemės sklypo plano, kurio rengimo procedūrą turi organizuoti būtent atsakovė.

Nurodo, kad 2020 m. spalio 20 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą, 2022 m. kovo 16 d. pareiškėja į atsakovę kreipėsi su kitu prašymu organizuoti Žemės sklypo projekto rengimo procedūrą, nes žemės sklypo planas buvo reikalingas norint sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarti su NŽT. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. pateiktas prašymas skiriasi nurodytu pagrindu, t. y. kreipiamasi į atsakovę dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, tačiau ne, kaip pirminiame 2020 m. spalio 20 d. pateiktame prašyme, dėl kurio priimtas Administracijos sprendimas.

Teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatomis pareiškėja turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Atsižvelgtina į tai, kad Žemės sklypas pareiškėjai buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 183, pareiškėja mokėjo žemės nuomos mokestį, bet nuomos sutarties neturi, pageidauja sudaryti nuomos sutartį. Tačiau pareiškėja 2022 m. kovo 2 d. gavo raštą iš NŽT, kad žemės sklypas nėra suformuotas ir neregistruotas valstybinėje įmonėje Registrų centre, todėl nurodė, jog pareiškėja turi kreiptis į atsakovę dėl žemės sklypo plano, kurio rengimo procedūrą turi organizuoti būtent atsakovė.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. pateiktas prašymas buvo papildytas ir naujomis aplinkybėmis, kurios objektyviai neegzistavo atsakovės 2021 m. vasario 19 d. rašto priėmimo metu.

Pažymi, kad atsakovės 2021 m. vasario 19 d. rašto Nr. A256-252/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ neapskundimas neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi minėto rašto neapskundimas nesudaro pagrindo remtis tuo pačiu raštu atsakant į pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. pateiktą prašymą, kuris turinio bei tikslo atžvilgiu nebuvo analogiškas 2020 m. spalio 20 d. pateiktam pirminiam prašymui.

Akcentuoja, kad valstybinės žemės nuomos sutartis bus sudaromas su NŽT, atsakovė skunde nurodytais argumentais viršija savo kompetenciją. Pareiškėja prašė organizuoti Žemės sklypo projekto rengimo procedūrą, nes žemės sklypo planas buvo reikalingas norint sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su NŽT, o atsakovė vietoj NŽT skunde nurodytais argumentais nagrinėja ar pareiškėja gali sudaryti valstybinę žemės nuomos sutartį, ar ne. Atkreipia dėmesį, kad tai būtų NŽT kompetencija.

Pabrėžia, kad atsakovė turėjo įvertinti visumą ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių, taikydama ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus. Tačiau atsakovė tiek 2020 m. spalio 20 d. pateiktą pirminį prašymą, tiek ir 2022 m. kovo 16 d. pateiktą prašymą vertino kaip analogiškus, neanalizuodama jų turinio. Atitinkamai atsakovės išvada vertintina kaip neteisėta iš esmės dėl netinkamai taikyto Viešojo administravimo įstatymo11 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir nepagrįsta išsamiu faktinių aplinkybių visumos vertinimu.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. A256-452/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo paliktas nenagrinėtas pareiškėjos prašymas, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovė skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 21R-331(AG-316/04-2022).

Iš rašytinės bylos medžiagos bei teismui pateiktos Administracinių ginčų komisijos bylos Nr. AG-316/04-2022 (toliau – ir Komisijos byla) medžiagos nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.

Pareiškėja 2020 m. spalio 20 d. pateikė atsakovei prašymą (reg. Nr. A647-1125/20) organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydama, kad formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas - „lengvatinėmis sąlygomis išpirkti iš valstybės nuomojamą namų valdos sklypą“ (Komisijos byla, b. l. 70). Su prašymu pridėtas Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 30 d. potvarkis (Komisijos byla, b. l. 79); Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 183 (Komisijos byla, b. l. 81); topografinis planas (Komisijos byla, b. l. 71-72); kadastrinių matavimų byla (Komisijos byla, b. l. 73-78).

Administracija į šį prašymą atsakė 2021 m. vasario 19 d. raštu Nr. A256-252/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė atvejus, kada vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono (Komisijos byla, b. l. 13-14). Rašte nurodyta, kad pasinaudoti teise be aukciono pirkti valstybinę žemę pareiškėja galėtų tik tuo atveju, jeigu pateiktų dokumentus, įrodančius, kad norimas pirkti valstybinės žemės plotas yra užstatytas jai nuosavybės teise priklausančiais statiniais, arba dokumentus, patvirtinančius, kad teisės aktų nustatyta tvarka šis sklypas pareiškėjai yra suteiktas individualiam gyvenamajam namui statyti ir už jį nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pabrėžė, kad prie pareiškėjos prašymo pridėtas Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 183 ,,Dėl sklypų suteikimo individualinei statybai vykdyti (duomenys neskelbtini) gatvėse“ ir Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 10 d. potvarkis Nr. 2030V ,,Dėl žemės sklypų individualiems namams statyti potvarkių pakeitimas“ nėra pakankamas pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą, kadangi pareiškėja pateikė ne visus dokumentus - nepateikti dokumentai (kvitai), patvirtinantys, kad nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Pagal valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo sistemos duomenis pareiškėjai valstybinės žemės nuomos mokesčio prievolės buvo skaičiuojamos iki 2014 m. gruodžio 31d. Pagal tuo metu Finansų ir ekonomikos skyriaus Mokesčių poskyrio turėtus duomenis, pareiškėja naudojosi 0,0343 ha valstybinės žemės plotu skirtu namų valdai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad tuo metu valstybinės žemės naudotojams valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas vadovaujantis duomenimis, kuriuos buvo nustačiusi Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri apskaičiuodavo ir administravo valstybinės žemės nuomos mokestį iki 2002 m. gruodžio 31 d. Kadangi šiuo metu pareiškėja Vilniaus mieste neturi jokio nekilnojamo turto valdomo asmeninės nuosavybės teise, ji nėra valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtoja, jos pridėti žemės nuomos mokesčio pranešimai nėra pagrindas formuoti valstybinės žemės sklypą.

Pareiškėja 2022 m. kovo 16 d. atsakovei pateikė prašymą „Dėl žemės sklypo projekto rengimo procedūros organizavimo“, kuriame nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu planuoja įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu ir prašė organizuoti žemės sklypo projekto rengimo procedūrą (Komisijos byla, b. l. 47-49). Šiame prašyme pareiškėja akcentavo, kad 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi į NŽT su prašymu sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. kovo 2 d. rašte Nr. 49SD-2527-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau - 2022 m. kovo 2 d. raštas, Komisijos byla, b. l. 96, 97) buvo paaiškinta, kad pareiškėjos prašymo negali tenkinti, nes Žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre ir nurodė, kad pareiškėja dėl žemės sklypo projekto rengimo procedūros pradžios turi kreiptis į Administraciją.

Administracija į pareiškėjos 2022 m. kovo 16 d. prašymą atsakė 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. A256-452/22(3.3.15.4E-AD24) „Dėl galimybės įsigyti valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pareiškėją informavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad Administracijos 2021 m. vasario 19 d. rašte motyvuotai išdėstyta, dėl kokių priežasčių prašymas negali būti tenkinamas, minėtas raštas nustatyta tvarka ir terminais nebuvo skųstas, o Administracijos pozicija nėra pasikeitusi (Komisijos byla, b. l. 12, 16). Papildomai informavo, kad prie prašymo pridėtas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. kovo 2 d. raštas yra tik informacinio pobūdžio ir nėra laikytinas pagrindu pakartotinai priimti Administracijos sprendimą. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad prašyme nėra nurodytų naujų faktinių duomenų, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėjos prašymo nenagrinėjo.

Pareiškėja nesutikdamas su Administracijos sprendimu pateikė skundą Komisijai, kuriame teigia, kad atsakovė netinkamai taikė VAĮ bei pažeidė gero administravimo principą, neįvertino pareiškėjos teiktų prašymų turinio (Komisijos byla, b. l. 1-5).

Komisija Skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Administracijos sprendimą (Komisijos byla, b. l. 104-109). Komisija padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes pareiškėjos prašymai savo turiniu skyrėsi iš esmės.

Atsakovė, nesutikdama su Komisijos sprendimu pateikė skundą teismui, nurodydama, kad Komisija netinkamai įvertino Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, Skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų bei neatsižvelgta į esamą teisinį reguliavimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kada prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Vienas iš atvejų nustatytas 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte – kai paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš aptariamoje normoje įtvirtintų skundo nenagrinėjimo pagrindų matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016).

Draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 438-736/2014; 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-762/2014).

Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-37/2012). Sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Įvertinus pareiškėjos 2020 m. spalio 20 d. bei 2022 m. kovo 16 d. pareiškėjos pateiktus prašymus organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, spręstina, kad pateikti prašymai negali būti vertintini kaip grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, bei negalima teigti, kad nebuvo pateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, ko pasekoje 2022 m. kovo 16 d. pareiškėjos prašymą būtų galima kvalifikuoti tapačiu 2020 m. spalio 20 d. pareiškėja prašymui bei atsisakyti jį nagrinėti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. spalio 20 d. pareiškėja prašė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės išsipirkti nuomojamą namų valdos sklypą. Tuo tarpu 2022 m. kovo 16 d. pareiškėja prašė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Minėtas pareiškėjos prašymas buvo teikiamas atsižvelgiant į NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštą. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. kovo 2 d. raštas patvirtina, jog tik Administracija priėmus atitinkamus sprendimus pagal suteiktą kompetenciją dėl žemės sklypo projekto rengimo procedūros pradžios galėtų būti sprendžiamas klausima dėl žemės nuomos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų išnuomojimo.

Pažymėtina, kad Žemės sklypas pareiškėjai buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 183. Pareiškėja mokėjo žemės nuomos mokestį, bet nuomos sutarties neturi, pageidauja sudaryti nuomos sutartį dėl ko kreipėsi į NŽT, bet gavusi iš NŽT 2022-03-02 raštą, kad Žemės sklypas nėra suformuotas ir neregistruotas valstybinėje įmonėje Registrų centre, nurodant, kad pareiškėja turi kreiptis į Administraciją dėl žemės sklypo plano, kurio rengimo procedūrą turi organizuoti būtent atsakovė.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad 2022 m. kovo 16 d. pateiktas prašymas skiriasi nuo pirmesnio prašymu pagrindu bei aplinkybėmis, t. y. kreipiamasi į Administraciją dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne, kaip pirminiame prašyme, dėl kurio Administracija priėmė Rašte nurodomą 2021 m. vasario 19 d. raštą, dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo.

Aplinkybė, kad Administracija išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. spalio 19 d. prašymą ir dėl šio prašymo priėmė 2021 m. vasario 19 d. raštą, kuriame buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir pareiškėja šia tvarka nepasinaudojo, neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, kadangi, kaip nustatyta, pagrindas naujo pareiškėjos kreipimosi buvo iš esmės kitas ir Administracija turi jį išnagrinėti bei priimti naują sprendimą.

Ginčo atveju pažymėtina, kad Administracija skųsdama Komisijos sprendimą akcentuoja Žemės sklypo nuomos negalimumą, o ne pagrindžia pareiškėjos prašymo tapatumą ankstesniam prašymui.

Teismas ištyręs ir įvertinęs Komisijos sprendimą, konstatuoja, kad Komisijos Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas. Komisija nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino ginčo situaciją teisinio reglamentavimo kontekste. Todėl atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydama, kad byloje patyrė 1 101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl jos priteistinos pareiškėjos naudai iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos P. K. naudai 1101,10 Eur (vienas tūkstantis šimtas vienas euras 10 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.