Alytaus apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant ieškovo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) atstovei Daivai Urbelionienei, atsakovams L. B., M. M., trečiajam asmeniui S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VTAS ieškinį atsakovams L. B. ir M. M., trečiajam asmeniui S. P. dėl tėvų valdžios apribojimo tėvui, vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje apklausus nepilnamečius vaikus - U. M. (16 metų amžiaus) ir M. M. (15 metų amžiaus), jie sutinka gyventi atskirai nuo tėvo ir motinos pas pilnametę seserį S. P., patvirtino, kad ten jiems yra tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Kadangi atsakovai yra visiškai pripažinę ieškinį, šiuo atveju teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.

Nustatyta, kad U. M. ir M. M. tėvai yra M. M. ir L. B., tai patvirtina gimimo liudijimų kopijos (b. l. 6, 7). Įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-274-547/2015 yra laikinai apribota tėvų valdžia L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos sūnaus U. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Duomenų apie kitas atsakovės L. B. ir jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu taikomas tėvų teisių suvaržymo priemones teismas neturi. Ieškiniu prašoma atskirti nuo motinos du atsakovės nepilnamečius vaikus U. M. ir M. M., t. y. M. M. atžvilgiu siekiama nustatyti tėvų teisių apribojimo priemonę, o U. M. atžvilgiu siekiama panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą, jį pakeičiant švelnesnio pobūdžio priemone – atskyrimu nuo motinos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 4 dalis numato, jog jei paaiškėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą lieka sąlygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos).

Byloje esantis Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro 2018-01-22 raštas (b. l. 88) patvirtina, kad yra tam tikra aplinkybė, t. y. atsakovės L. B. psichinė liga šizofrenija, paranoidinė forma, dėl kurios nepilnamečiai vaikai U. M. ir M. M. objektyviai neturi galimybės gyventi pas motiną. Byloje taip pat yra žinomos kitos aplinkybės, susijusios su motinos emocine būsena ir gebėjimu atlikti buities darbus. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje ir 3.181 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais teismas turi teisę ir pareigą nuspręsti vaikus atskirti nuo tėvų, šiuo atveju nuo motinos. Atitinkamai tenkinami ieškinio pirmasis ir antrasis reikalavimai.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas M. M. neturi gyvenamojo būsto, piktnaudžiauja alkoholiu, nesidomi dukros M. M. ugdymu, sveikata, materialinės paramos dukrai neteikia, nelanko jos, nebendrauja, nesiekia jos susigrąžinti į savo šeimą. Visa tai rodo, kad atsakovas M. M. yra visiškai nusišalinęs nuo dukros priežiūros, auklėjimo bei išlaikymo ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, jis nerodo iniciatyvos ir nesistengia susigrąžinti vaiko. Byloje atsakovas nepateikė, o ir pats teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovas daro esminę pažangą ir taiso savo elgesį nepilnametės dukros M. M. atžvilgiu. Jam dar 2015-06-11 sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia jo sūnaus U. M. atžvilgiu.

Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2012 ir kt.). Kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti tėvų valdžios apribojimo priemonę, kartu ją derindamas su kitomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.). Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina jų kaltais veiksmais, pagrindžiančiais netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 ir kt.).

Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovas M. M. neatlieka tėvo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, nes nesirūpina nepilnamete dukra M. M., neaugina jos, neprižiūri, nededa tam reikalingų pastangų. Byloje nustatyta, kad atsakovas negauna pakankamai pajamų, kad galėtų išlaikyti vaikus, turi žalingų įpročių, neturi tinkamų tėvystės įgūdžių, jo 2010-2013 metais padaryti administraciniai pažeidimai yra susiję su apsvaigimu nuo alkoholio, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, jis yra teistas, tačiau teistumai išnykę. Teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai apriboti tėvų valdžią. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog nėra duomenų, kad atsakovas galėtų pakeisti savo požiūrį į vaikų auginimą, todėl nusprendžia apriboti atsakovui tėvų valdžią nepilnametės dukros M. M. atžvilgiu neterminuotai, t. y. tenkinamas ieškinio ketvirtasis reikalavimas.

Apribojus neterminuotai atsakovui tėvų valdžią į nepilnametę dukrą, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams nuolatinę rūpybą (globą) ir nustato jų gyvenamąją vietą. Teismas, neterminuotai apribojęs atsakovui tėvų valdžią jo dukros atžvilgiu, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.251 straipsnio 2 dalimi, nustato M. M. nuolatinę rūpybą.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-274-547/2015 U. M., nustatyta nuolatinė rūpyba, jo nuolatine rūpintoja paskirta S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta nustatyta rūpintojos gyvenamojoje vietoje, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti U. M. rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimus.

S. P. sutinka būti tiek U. M., tiek M. M. nuolatine rūpintoja. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, skiria S. P. nuolatine M. M. rūpintoja. Bylos duomenys rodo, kad vaikų rūpintoja parinkta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.268 straipsnio reikalavimų.

Globėjui (rūpintojui) išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaikų sveikata ir mokymusi; auklėti vaikus, sprendžiant klausimus, susijusius su jų interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kita; rūpintis vaikų laisvalaikiu, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271, 3.272 straipsniai). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.275, 3.185 straipsniai).

Nustačius nuolatinę nepilnametės M. M. rūpybą, jos gyvenamoji vieta nustatoma S. P. gyvenamojoje vietoje.

Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią, išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus materialiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai yra nedirbantys. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovai, būdami darbingo amžiaus nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo nepriteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Sunki turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nustatyta, kad nepilnametei M. M. iki šiol, nesant tam pagrindo, nėra priteistas išlaikymas nei iš motinos, nei iš tėvo. U. M. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-274-547/2015 iš tėvo ir motinos iš kiekvieno jau yra priteista po 90,00 Eur kas mėnesį, nuo 2015-01-29 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, atitinka nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus. Todėl iš tėvų M. M. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis atitinkamai po 60,00 Eur iš motinos (atsižvelgiant į sumažėjusį, 40 proc. siekiantį jos darbingumą) ir 90,00 Eur iš tėvo iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.199, 3.200 straipsniai), t. y. teismas konstatuoja, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio trečiąjį ir penktąjį reikalavimus.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 13,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei žyminis mokestis (dėl M. M. atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo ir rūpybos nustatymo mokėtina 100 Eur žyminio mokesčio bei žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo - iš L. B. 21,60 Eur, iš M. M. 32,40 Eur). Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268-270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atskirti U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad šis motinos ir vaiko atskyrimas skiriamas vietoje laikino L. B. tėvų valdžios apribojimo sūnaus U. M. atžvilgiu, paskirto Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-274-547/2015.

Atskirti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dukros M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

M. M. nuolatine rūpintoja skirti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

M. M. gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 60,00 EUR (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-12-04 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarką atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 90,00 EUR (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-12-04 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarką atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir skiriamų išmokų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,00 EUR (septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,00 EUR (aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įm. kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.