- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- e2-1004-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00020-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“, S. R., VĮ Registrų centras
- Ieškovas
- J. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. J., atsakovės antstolės B. T. atstovui advokatui S. Č., atsakovui M. A., atsakovo M. A. atstovei advokatei G. M., trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui V. Š. civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams antstolei B. T., M. A., tretiesiems asmenims S. R., AB „Swedbank“, VĮ Registrų centras dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-(duomenys neskelbtini); panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), esančio -(duomenys neskelbtini), ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), esančio -(duomenys neskelbtini), teisinę registraciją M. A. vardu; taikyti restituciją ir grąžinti žemės sklypo, unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), esančių -(duomenys neskelbtini), nuosavybes teises ieškovei J. R., o M. A. gražinant sumokėtas lėšas. Nurodė, kad atsakovė antstolė B. T. 2015-10-29 paskelbė antrąsias varžytynes ieškovei ir trečiajam asmeniui S. R. nuosavybės teise priklausančiam turtui, nustatydama pradinę pardavimo kainą - 104 263 Eur. Varžytynių pradžia nustatyta 2015-10-29 10:27:41 val., pabaiga 2015 m. lapkričio 30 d. 10:27:59 val. Susipažinus 2016-01-05 su vykdomąja byla, paaiškėjo jog atsakovės paskelbtos varžytynės Nr. -(duomenys neskelbtini) baigėsi 2015-12-02 10:32:59 val., kaip nurodyta VĮ Registrų centras pranešime dėl varžytynių pabaigos. Atsakovės paskelbtos varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintos pasibaigusiomis pažeidus numatytas CPK nuostatas, nes jos turėjo baigtis 2015 m. lapkričio 30 d. 10:27:59 val., o baigėsi 2015-12-02 10:32:59 val. Antstolė B. T. nurodė, kad ši situacija susidarė dėl specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo, dėl kurio varžytinių pabaigos data buvo automatiškai pratęsta iki 2015-12-02 10:32:59 val. Paaiškėjo, kad VĮ Registrų centras buvo patalpinęs pranešimą su informacija, kad dėl AIS atnaujinimo darbų nuo 2015 m. lapkričio 6 d. 18:00 val. iki lapkričio 9 d. 18:00 val. AIS ir tinklalapis www.evarzytines.lt bus nepasiekiami. Atsakovė antstolė B. T., nors ir turėdama informaciją apie tai, kad specialusis interneto tinklalapis neveiks, nesiėmė CPK 717 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų veiksmų ir nepripažino varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykusiomis. Ieškovės manymu, atsakovės veiksmai, laikant varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusiomis, nors specialaus interneto tinklalapio veikimas buvo sutrikęs ir ko pasėkoje varžytynių pabaiga buvo automatiškai nukelta iš 2015 m. lapkričio 30 d. 10:27:59 val. į 2012 m. gruodžio 2 d. 10:32:59 val., yra akivaizdus CPK normų pažeidimas, kas daro atsakovės veiksmus neteisėtais ir 2016-01-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. Įstatymas nesuteikia teisės VĮ „Registrų centras“ ar antstolei savavališkai pratęsti varžytynių laiką apie tai neinformavus skolininkės, kas laikytina esminiu pažeidimu. Atsakovė antstolė B. T. nevykdė jai priskirtų pareigų tinkamai organizuoti turto pardavimą varžytynėse, pažeidė CPK įtvirtintas nuostatas bei ieškovės interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad M. A., laimėjęs varžytynes, antstolei 2015-12-17 pateikė prašymą, prašė varžytynes pripažinti neįvykusiomis ir grąžinti įmokėtą pradinę įmoką. Tačiau antstolė 2015-12-18 patvarkymu atsisakė tenkinti prašymą, taip akivaizdžiai ignoruodama CPK 717 str. 1 d. 2 punkto reikalavimus. Mano, kad egzistuoja visos aplinkybės taikyti restituciją natūra, nes turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. -(duomenys neskelbtini) sudarytas ir išduotas 2016-01-04 ir tikėtina, kad atsakovas M. A. iki ieškinio pateikimo dienos dar nespėjo įgyto turto perleisti ar kitaip suvaržyti. Ieškovės žiniomis atsakovė antstolė B. T. iki ieškinio pateikimo dienos nebuvo įvykdžiusi pareigos už parduotą turtą gautą sumą pervesti trečiajam asmeniui išieškotojui AB „Swedbank“. Mano, kad neegzistuoja aplinkybių, kurios trukdytų šalis grąžinti į pirmykštę padėtį, t.y. ieškovei grąžinti nuosavybės teises į parduotą turtą, o atsakovui M. A. grąžinti sumokėtą sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas M. A. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad VĮ Registrų centras teisėtai ir pagrįstai pratęsė varžytynių laiką. Varžytynių terminas buvo pratęstas proporcingai tam laikui, kuriam buvo sustabdytas www.evarzytynes.lt puslapio prieinamumas. Be to, įvykus varžytynėms, VĮ Registrų centras informavo apie įvykusias varžytynės ir laimėjusį asmenį. Akivaizdu, kad varžytynės vyko sklandžiai ir nebuvo jokių kliūčių jas paskelbti neįvykusiomis. Informacijos apie sistemos sutrikimus vykdomojoje byloje nėra, todėl antstolė neturėjo jokio juridinio pagrindo teisėtai įvykusias varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Be to, jis dalyvaudamas varžytynėse nepastebėjo jokių sutrikimų. Užsiregistravo varžytynėse, įmokėjo dalyvio mokestį, pasiūlė kainą ir gavo pranešimą iš VĮ Registrų centras, kad yra paskelbtas varžytynių laimėtoju. Akivaizdu, kad jokių esminių sutrikimų nebuvo, todėl jokio teisinio pagrindo antstolė neturėjo pripažinti teisėtai įvykusias varžytines neįvykusiomis. Nesutinka su ieškovės ieškinio teiginiu, kad antstolė savavališkai pratęsė varžytynių laiką. Antstolė 2015-10-29 paskelbė antrąsias varžytynes, daugiau jokių patvarkymų dėl varžytynių laiko pratęsimo nepriėmė ir pati varžytynių laiko savo iniciatyva nepratęsė. Nesutinka su ieškinio motyvais, kad varžytynės turi būti pripažintos negaliojančiomis pagal LR CPK 602 str. 1 d. 7 p., kadangi varžytynės nepažeidė esminių suinteresuotų asmenų teisių. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokių asmenų ir kokios teisės pažeistos, todėl šis argumentas nepagrįstas ir atmestinas. Į antstolę su prašymu kreipėsi paskelbti varžytynes neįvykusiomis dėl ieškovės neteisėtų veiksmų - turto niokojimo. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 88 straipsnį, vykdomosiose bylose, kuriose išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko turtą, antstolis gautas pinigines lėšas išieškotojams išmoka per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo iš varžytynių akto užregistravimo interneto svetainę www.evarzytynes.lt aptarnaujančioje informacinėje sistemoje dienos. Iš to seka, kad antstolė nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos normų, todėl ieškovės motyvas, kad piniginės lėšos nepervestos trečiajam asmeniui išieškotojui AB „Swedbank“ ieškinio padavimo metu, negali būti laikomas pagrindu taikyti restituciją natūra.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė antstolė B. T. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nei ieškovei J. R., nei ieškovės atstovui nenurodė, kad elektroninių varžytynių tinklalapyje varžytynių metu buvo esminiai sutrikimai. Šie ieškovės atstovo teiginiai neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės panaikinti surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą, jei varžytynės įvyko vėliau, nei buvo skelbiama. Šiuo atveju, nėra ginčo, kad iš varžytynių turtas buvo parduotas dvejomis dienomis vėliau nei buvo numatyta paskelbus varžytynes. Tai, kad varžytynės baigėsi dvejomis dienomis vėliau, nepažeidė nei vykdymo proceso šalių teisių ar teisėtų lūkesčių, nei varžytynių dalyvių interesų. Ieškinio reikalavimus ieškovės atstovas grindžia tik viena aplinkybe - paskelbtos antrosios varžytynės baigėsi/ įvyko vėliau nei buvo numatyta, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dėl šios aplinkybės buvo pažeisti ieškovės teisėti interesai ar pagrįsti lūkesčiai. Teigia, kad 2016 m. sausio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. -(duomenys neskelbtini) surašytas pagrįstai ir teisėtai, todėl klausimas dėl restitucijos taikymo negali būti kvestionuojamas. Nekyla jokių abejonių, kad pateiktu ieškiniu J. R. siekia ne apginti menamai pažeistas savo teises vykdymo procese, bet teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vilkinti varžytynėse realizuoto turto perdavimą teisėtam šio turto įgijėjui. Vienintelis motyvas, kuriuo grindžiamas ieškovės ieškinys - varžytynės baigėsi vėliau nei buvo numatyta, tačiau dėl šios aplinkybės nenukentėjo nei pačios ieškovės, nei kitų asmenų pagrįsti ir teisėti lūkesčiai.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė neteisingai aiškina CPK 717 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CPK 713 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr.0005/13/01941 ir Nr.0005/13/01942 dėl 200 841,11 eurų skolos ir 5 procentus metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkės ieškovės J. R. ir skolininko trečiojo asmens S. R. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai, atitinkamai pagal Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro 2013 m. rugpjūčio 12 d. vykdomuosius įrašus Nr. 1-4803 ir Nr. 1-4802, išieškojimą nukreipiant į hipoteka įkeistą turtą. Antstolės 2013-12-30 patvarkymu Nr.3-13036572 buvo paskirta ekspertizė sutartine hipoteka įkeisto turto vertei nustatyti. Turto vertintojo UAB „Ober Haus“ ekspertizės 2014-02-07. aktu Nr. -(duomenys neskelbtini), žemės sklypo, 0,9566 ha ploto, unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, 187,42 kv. m. ploto, unikalus Nr. -(duomenys neskelbtini), esančių -(duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta - 600 000 Lt (173 772 Eur). 2015-09-22 paskelbtos pirmosios minėto turto varžytynės, nustačius 139 018 eurų pradinę pardavimo kainą. Šiose varžytinėse turtas nebuvo parduotas, todėl 2015 m. spalio 29 d. paskelbtos antrosios varžytinės, nustačius 104 263 eurų pradinę pardavimo kainą. Šias varžytines laimėjo M. A., sumokėjęs pradinę varžytynių kainą. Antstolė B. T. 2016-01-04 išdavė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. -(duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 2016-01-04 nekilnojamojo turto registre turto savininku buvo įregistruotas atsakovas M. A.. Ieškovės nuomone, atsakovė išduodama 2016-01-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą, pažeidė CPK normas, materialinės teisės normas ir tokiu būdu padarė žalą ieškovės turtiniams interesams, todėl ieškovė prašo 2016-01-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto įtvirtintu pagrindu. Su šiais argumentais teismas nesutinka.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai formuojama praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008.). Ši praktika apibendrinta ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, išdėstant joje tiek ankstesnėse nutartyse suformuluotas, tiek naujas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto taikymo taisykles. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad tokia praktika nepakito ir iš dalies pasikeitus teisiniam varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu reglamentavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų šio akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės tvirtinant antstolio sudarytus aktus (žr. CPK 724 -725 straipsnių redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014.). Nurodytose kasacinio teismo nutartyse yra pasisakyta ir dėl to, kad CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Taigi įstatymo leidėjas suteikė galimybę suinteresuotiems asmenims ginčyti antstolio patvirtintus aktus tiek dėl esminio pažeidimo, kaip savarankiško negaliojimo pagrindo, tiek dėl kitų, tačiau taip pat esminiais pripažintinų pažeidimų, padarytų priverstinio vykdymo metu. Vadinasi, pirmiau aptartas CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga). Pažymėtina, kad toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. Taigi pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Todėl turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas. Šiuo atveju, nėra ginčo, kad iš varžytynių turtas buvo parduotas 2 dienomis vėliau, nei buvo numatyta paskelbus varžytynes. Be to, sutrikus el. varžytynių tinklalapio veiklai, visiems prisijungusiems asmenims prie internetinės svetainės www.evarzytynes.lt, buvo pateikiama informacija, kad varžytynės, kurios turi baigtis 2015 m. lapkričio 30 d. baigsis 2015 m. gruodžio 2 d. Taigi, galimiems išvaržomo turto pirkėjams buvo suteikta informacija, kad paskelbtos varžytynės baigsis ne 2015 m. lapkričio 30 d., o 2015 m. gruodžio 2 d. Joks el. varžytynių dalyvio skundas dėl 2 dienomis vėliau pasibaigusių varžytynių iki šios dienos antstolės kontoroje gautas nėra, taigi akivaizdu, kad tai, jog varžytynės baigėsi 2 dienomis vėliau, nepažeidė nei vykdymo proceso šalių teisių ar teisėtų lūkesčių, nei varžytynių dalyvių interesų. Taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė galimybės panaikinti surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą, jei varžytynės įvyko vėliau nei buvo skelbiama.
CPK 717 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis.
Nustatyta, kad šiuo atveju elektroninių varžytynių administratorius nelaikė laikinų internetinės svetainės www.evarzytynes.lt sutrikimų esminiais, kadangi antstolės kontoroje nebuvo gautas joks VĮ Registrų centro pranešimas, kad antrosios varžytynės Nr. -(duomenys neskelbtini) negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis. Priešingai, pasibaigus el. varžytynėms VĮ Registrų centras pateikė informaciją apie varžytynių laimėtoją maksimalią už išvaržomą turtą pasiūlytą kainą ir pan. Pažymėtina, kad esminiais el. varžytynių sutrikimais yra laikomi atvejai, kada el. varžytynių metu kuris nors asmuo būna neteisėtai pašalintas iš varžytynių ar būna neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina.
Pažymėtina, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad esminių teisės pažeidimų nėra, ieškovės nurodyti formalūs trūkumai neįtakoja nei varžytynių eigos, nei parduodamo turto kainos, varžytynėse dalyvavo tik atsakovas M. A., pasiūlęs atitinkamą kainą, byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų varžytynėse pasiūlęs aukštesnę kainą, todėl ieškovės ieškinio tenkinti nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo spręstina atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015?03-16 raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytų patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) pateiktus rekomendacinius dydžius. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovo M. A. atstovė išrašė sąskaitą už procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą teisme 484 eurų, todėl atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovui priteistina 484 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės J. R. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui M. A. iš ieškovės J. R. 484 eurus išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.