- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- I-3255-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00118-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų(juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų(juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) (toliau – ir atsakovės atstovas), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Kybartų pataisos namuose nuo 2016 m. birželio 19 d. iki 2019 m. sausio 14 d. kamerų tipo patalpose netinkamomis sąlygomis. Mažoje patalpoje buvo laikoma nuo 3 iki 5 žmonių, todėl trūko gyvenamojo ploto. Sienų ir lubų danga buvo atsilupusi ir krito ant miegamosios vietos, daiktų ir indų. Elektros instaliacija buvo netvarkinga. Lovos ir medinės spintelės buvo techniškai netvarkingos ir neremontuojamos. Lovos buvo surūdijusios ir aštriais kampais. Medinė spintelė buvo sulūžusi. Medinis stalas su metaliniu stovu buvo sulūžęs, techniškai netvarkingas. Daiktus tekdavo laikyti ant grindų krepšiuose. Nebuvo sumontuota mechaninė vėdinimo sistema, todėl tekdavo kvėpuoti nusistovėjusiu oro tvaiku. Teigė, kad dirbtinis ir natūralus apšvietimas buvo nepakankamas, tai pakenkė regėjimui. Nebuvo stiklo paketo, tik paprastas plonas stiklas ir medinis lango rėmas, tarp stiklo ir rėmo buvo dideli tarpai ir į kamerą pūtė vėjas. Į kamerą per langą patekdavo mažai natūralaus apšvietimo. Vidaus pusėje buvo sumontuotos metalinės grotos. Išduotas minkštasis miego inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė ir patalynė) buvo su antspaudais, kad išduoti naudoti 2012 m., suplyšęs, dėmėtas su rūdimis, dvokiantis, antisanitarinės būklės. Teigė, kad sanitarinio mazgo plotas buvo per mažas, nes sėdint ant unitazo, petimi lietėsi praustuvė. Nuo lubų ir sienų buvo atsilupusi danga ir krito ant žemės. Unitazas ir praustuvė buvo techniškai netvarkingi. Kamerų tipo patalpose nebuvo suteikta erdvės drabužiams skalbti ir juos džiovinti, dėl to teko būti dvokiančiam. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo nei suolelio, nei stalo, nei skersinio, nei iškvietimo mygtuko. Kiemeliai buvo netvarkingi, nes mėtėsi šiukšlės ir cigarečių nuorūkos. Dušo patalpoje nebuvo kabinų drabužiams pasikabinti, kad nesušlaptų. Dušo patalpoje buvo pavojinga elektros instaliacija, apšvietimo lempos be apsaugos nuo vandens, todėl buvo didelė tikimybė nusitrenkti elektra. Duše nebuvo atskirų kabinų praustis. Dušo patalpoje langai buvo techniškai netvarkingi, nes buvo didesni nei lango rėmas ir maudantis pilnai neužsidarydavo, dėl to pro plyšius pūsdavo vėjas. Dėl to jis susirgdavęs, nes jį perpūsdavo skersvėjis. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė išgyvenimus, depresiją, orumo pažeminimą. Teigė, kad jis kreipdavosi raštu į atsakovės atstovą, bet šis jo raštus ignoruodavo. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 2000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovavę Kybartų pataisos namai atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. 12–17) pateikė duomenis, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, apie kamerų plotą ir jose laikytų asmenų skaičių. Nurodė, kad pataisos įstaigoje yra atliekami remontai, jie atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus išteklius. Patvirtino, kad pareiškėjo kamera buvo aprūpinta baldais laikantis teisės normų reikalavimų. Dušo patalpa buvo aprūpinta visu būtinu inventoriumi. Teigė, kad langai pareiškėjo kameroje atitiko teisinį reglamentavimą. Teigė, kad pareiškėjas buvo aprūpintas minkštuoju inventoriumi pagal teisės normų reikalavimus, teigė, kad minkštasis inventorius nuteistiesiems yra išduodamas naujas arba dezinfekuotas, eksploatacijai tinkamas. Teigė, kad patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. 2019 m. kovo 7 d. rašte Nr. 1/2-1274 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2019 m. kovo 7 d. raštas) (b. 55–56) teigė, kad elektros instaliacija buvo įrengta, laikantis teisės normų reikalavimų. Nurodė, kad unitazas ir praustuvė buvo techniškai tvarkingi. Teigė, kad dušo patalpose neįrengtos atskiros kabinos, ir kad teisės aktai nenustato reikalavimo dušo patalpoje įrengti pertvaras ar kabinas. Teigė, kad langai dušo patalpoje buvo tvarkingi. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 16) teigė, kad pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. sausio 14 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Kybartų pataisos namuose jo nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. sausio 14 d. (su pertraukomis) (b. l. 12–13, 18) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Iš ginčo laikotarpio daroma išimtis daliai pareiškėjo skundo reikalavimų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-606-644/2019 pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų. Pareiškėjas minėtame skunde prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Kybartų pataisos namuose, kuriuose jis buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrina minimalaus gyvenamojo ploto norma, patalpų sienų ir lubų danga buvo apsilupusi ir nutrupėjusi, baldai (lovos ir spintelės) buvo techniškai netvarkingi, neremontuoti, todėl asmeninius daiktus teko laikyti ant grindų krepšiuose, patalpose buvo netinkamas apšvietimas, tai kenkė regėjimui, kamerų tipo patalpoje langas buvo be stiklo paketo, buvo išduodamas pasenęs, suplyšęs ir antisanitarinės būklės minkštasis inventorius, kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo plotas buvo mažas, unitazai ir praustuvės buvo techniškai netvarkingi, kamerų tipo patalpoje nebuvo erdvės skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliuko, skersinio, pareigūnų iškvietimo mygtuko. Bylą išnagrinėjęs Regionų apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo reikalavimams iki 2015 m. rugsėjo 28 d. taikė 3 metų senaties terminą ir nagrinėjo skundo reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo M. K. atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, keliami reikalavimai dėl minėtųjų aplinkybių yra tapatūs administracinėje byloje Nr. I-606-644/2019 pareiškėjo M. K. keltiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, byla dėl skundo reikalavimų toje dalyje, kurioje prašoma priteisti neturtinę žalą dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpose, dėl patalpų sienų ir lubų dangos netinkamos būklės, dėl baldų netinkamos būklės ir jų trūkumo, dėl netinkamo apšvietimo, dėl netinkamos lango būklės kamerų tipo patalpoje, dėl minkštojo inventoriaus blogos būklės, dėl mažo sanitarinio mazgo ploto kamerų tipo patalpose, dėl unitazų ir praustuvų būklės, dėl galimybės skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius kamerų tipo patalpoje nesudarymo, dėl inventoriaus ir įrenginių trūkumo pasivaikščiojimo kiemeliuose laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktas). Remiantis nurodytais motyvais, šioje byloje bus nagrinėjamas minėtųjų pareiškėjo reikalavimų (dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpose, dėl patalpų sienų ir lubų dangos netinkamos būklės, dėl baldų netinkamos būklės ir jų trūkumo, dėl netinkamo apšvietimo, dėl netinkamos lango būklės kamerų tipo patalpoje, dėl minkštojo inventoriaus blogos būklės, dėl mažo sanitarinio mazgo ploto kamerų tipo patalpose, dėl unitazų ir praustuvų būklės, dėl galimybės skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius kamerų tipo patalpoje nesudarymo, dėl inventoriaus ir įrenginių trūkumo pasivaikščiojimo kiemeliuose), apimančių laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. sausio 14 d., pagrįstumas ir teisėtumas, ir pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinę žalą dėl netvarkingos elektros instaliacijos, dėl kameroje ant lango iš vidaus sumontuotų metalinių grotų, dėl netvarkos pasivaikščiojimo kiemeliuose, dėl kabinų drabužiams pasikabinti ir kabinų praustis dušo patalpoje nebuvimo, dėl langų dušo patalpoje netinkamos būklės laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2019 m. sausio 14 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skundėsi, kad kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrina gyvenamojo ploto norma.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas, jo 11¹.2 papunktis, nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas). Nors pareiškėjas ir teigė skunde, kad kamerose buvo laikoma nuo 3 iki 5 asmenų (b. l. 2), tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie patalpose buvusių nuteistųjų skaičių.
Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 12–13, 18) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2019 m. sausio 4 d. Kybartų pataisos namuose buvo laikomas šiose kamerų tipo patalpose: nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. spalio 4 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 8, kurios plotas 7,91 kv. m, kurioje buvo laikomi 2 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,96 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2018 m. spalio 11 d., nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 30 d., nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. sausio 14 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 4, kurios plotas 12,08 kv. m, kurioje visais minėtais laikotarpiais buvo laikomi 2 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 6,04 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, kameros plotą padalinant iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovės atstovas teismui pateikė (b. l. 12–13, 18) kameroje laikytų asmenų skaičių. Apibendrinus aptartą, sprendžiama, kad pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,60 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis). Dalį ploto kamerų tipo patalpose užėmė baldai ir sanitarinis mazgas (b. l. 14–15), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus nagrinėjamu aspektu, ir atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas teigė, kad kamerų tipo patalpose sienų ir lubų danga buvo atsilupusi ir krito ant miegamosios vietos, daiktų ir indų, sanitariniame mazge sienų ir lubų danga buvo atsilupusi ir krito ant žemės.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pataisos įstaigoje yra atliekami remontai, jie atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus išteklius (b. l. 14). Todėl teismas sprendžia, kad remonto darbai pataisos įstaigoje buvo atliekami, atsižvelgiant į turimus išteklius. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas teigė, kad kamerų tipo patalpose buvo netvarkinga elektros instaliacija, dušo patalpoje buvo pavojinga elektros instaliacija, dušo patalpoje apšvietimo lempos buvo be apsaugos nuo vandens, todėl buvo didelė tikimybė nusitrenkti elektra.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.8 papunktis nustato, kad elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, o 16.7 papunktis nustato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14) paaiškino, kad kamerose remontas yra atliekamas, 2019 m. kovo 7 d. rašte (b. l. 55) patvirtino, kad elektros instaliacija buvo įrengta laikantis minėto Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8 papunkčio reikalavimų. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėtų šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d. prašymas sutaisyti dieninės elektros lempos laidus kameroje buvo patenkintas (b. l. 28). Byloje nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui informavus Kybartų pataisos namų administraciją apie netinkamą elektros instaliaciją, administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Todėl nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą elektros instaliacijos ir lempų būklę. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas teigė, kad lovos ir medinės spintelės buvo techniškai netvarkingos ir neremontuojamos, lovos surūdijusios ir aštriais kampais, medinė spintelė sulūžusi, medinis stalas su metaliniu stovu sulūžęs, techniškai netvarkingas; daiktus tekdavo laikyti ant grindų krepšiuose.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – Patalpų aprūpinimo normos) 10 punkte yra išvardinti baldai, kurie turi būti kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14) patvirtino, kad pareiškėjo kamera buvo aprūpinta baldais, laikantis Patalpų aprūpinimo normų reikalavimų, ir nurodė, kad sulaužytas inventorius buvo pakeičiamas nauju arba sutaisomas, todėl kamerų tipo patalpose visada buvo reikalingas inventorius. Taip pat atsiliepime (b. l. 14) paaiškino, kad metalinės lovos yra keičiamos pagal poreikį, atlikus metinę turto inventorizaciją, bei pagal nuteistųjų prašymus. Bylos medžiagoje yra pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymai (jų kopijos) atnešti į kamerą spinteles (b. l. 24, 26–27), tačiau šie prašymai neaktualūs šiai bylai, kadangi šioje byloje pareiškėjo reikalavimai dėl baldų laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 28 d. nenagrinėtini. Šiai bylai aktualus pareiškėjo 2018 m. spalio 17 d. prašymas atnešti į kamerą medinę spintelę (b. l. 31) ir 2018 m. spalio 17 d. prašymas atnešti į kamerą lentynėlę ir ją pritvirtinti (b. l. 33), į kuriuos Kybartų pataisos namų administracija pareiškėjui atsakė, kad pareiškėjo kameroje yra inventoriaus kiekis, nustatytas Patalpų aprūpinimo normose, todėl papildomi baldai į pareiškėjo kamerą išduoti nebus (b. l. 32). Šie duomenys parodo, kad pareiškėjo kameroje buvo baldai, numatyti minėtose teisės normose, tad pareiškėjo skundo argumentai dėl baldų trūkumo yra nepagrįsti. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, kad sulaužytas inventorius buvo pakeičiamas nauju arba sutaisomas, todėl sprendžia, kad prireikus baldai buvo sutaisomi arba pakeičiami. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad kamerų tipo patalpose dirbtinis ir natūralus apšvietimas buvo nepakankamas, tai pakenkė jo regėjimui,į kamerą per langą patekdavo mažai natūralaus apšvietimo.
Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 papunktis nustato, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktis numato, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14) patvirtino, kad dirbtinis apšvietimas pareiškėjo kameroje atitiko minėtą Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėtų šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad pareiškėjo kameroje buvo užtikrinama tinkama dirbtinė apšvieta. Bylos medžiagoje yra pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymai (jų kopijos) sutaisyti dieninio apšvietimo lempą (b. l. 25, 30), tačiau šie prašymai neaktualūs šiai bylai, kadangi šioje byloje pareiškėjo reikalavimai dėl netinkamo apšvietimo laikotarpiu iki 2018 m. rugsėjo 28 d. nenagrinėtini. Byloje nėra kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui informavus Kybartų pataisos namų administraciją apie netinkamą apšvietimo lempų būklę, administracija nesiėmė priemonių trūkumus ištaisyti. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą dirbtinį apšvietimą. Higienos norma nenustato natūralaus apšvietimo normos. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14–15) patvirtino, kad langai pareiškėjo kameroje atitiko minėtus Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunkčio reikalavimus. Teismas nenustatė pagrindo netikėtų šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad langai pareiškėjo kameroje atitiko minėtus reikalavimus. Be to, nors pareiškėjas ir teigė skunde, kad nepakankamas, jo teigimu, dirbtinis ir natūralus apšvietimas pakenkė jo regėjimui (b. l. 3), byloje yra duomenys, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl regėjimo pablogėjimo nesikreipė (b. l. 55), tad bylos duomenys nepatvirtina šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas teigė, kad kameroje ant langų iš vidaus pusės buvo sumontuotos metalinės grotos.
Vadovaujantis minėta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunkčio nuostata, kameroje ant langų iš vidaus pusės turi būti įrengiamos apsauginės grotos (be to, papildomai iš lauko pusės gali būti įrengtas metalinis tinklas), todėl teismas daro išvadą, kad teisinis reglamentavimas nebuvo pažeistas, įrengiant ant langų iš vidaus metalines grotas. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas įpareigoja pareiškėją aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, tuo tarpu pareiškėjas skunde nepaaiškino, kokio pobūdžio nepatogumus jam sudarė grotos – ar dėl šių grotų pareiškėjas negalėjo išvėdinti kameros, ar dėl šių grotų kameroje nepakako natūralaus apšvietimo pro langą, ir kokiu būdu buvo pažeistos jo teisės įrengiant šias grotas. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos, ir atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas teigė, kad kamerų tipo patalpose nebuvo stiklo paketo, tik paprastas plonas stiklas ir medinis lango rėmas, tarp stiklo ir rėmo buvo dideli tarpai ir į kamerą pūtė vėjas.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktis numato, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis numato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad langai pareiškėjo kamerose atitiko minėtuosius Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus (b. l. 14–15). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad langai atitiko teisės normų reikalavimus. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja, iš kelių stiklų turi būti sudarytas langas nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje, ir nenustato reikalavimo įmontuoti dvistiklį ar tristiklį langą, todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl plono stiklo atmestinas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Kybartų pataisos namų pareigūnus duoti jam elektrinį oro šildytuvą, kadangi jam kameroje buvo šalta (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis), o pareigūnai atsisakė tenkinti tokį jo prašymą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad kamerų tipo patalpose nebuvo sumontuota mechaninė vėdinimo sistema, todėl tekdavo kvėpuoti nusistovėjusiu oro tvaiku.
Higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 papunktis nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Aptartas teisinis reglamentavimas nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti mechaninę vėdinimo sistemą. Pareiškėjo kameroje buvo langai (b. l. 14), tad pareiškėjas turėjo galimybę išvėdinti kamerą, atidaręs langą. Gyvenamosios patalpos vėdinimas per langus atitinka aptartą teisinį reglamentavimą, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas skunde teigė, kad išduotas minkštasis miego inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė ir patalynė) buvo su antspaudais, kad išduoti naudoti 2012 m., suplyšęs, dėmėtas su rūdimis, dvokiantis, antisanitarinės būklės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstyto nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132) patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punkto ir šio aprašo 1 priedo „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ nuostatomis, pataisos įstaiga nuteistajam atvykus privalo jam nemokamai išduoti čiužinį, pagalvę ir antklodę, o jei nuteistasis neturi nuosavos patalynės – jam papildomai išduoti paklodę, užvalkalą pagalvei ir užvalkalą antklodei. Higienos norma HN 134:2015 nustato, kad: laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (24 punktas); čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 14) nurodė, kad nuteistiesiems yra išduodamas naujas minkštasis inventorius arba dezinfekuotas, eksploatacijai tinkamas minkštasis inventorius, taip pat atsiliepime (b. l. 15) nurodė, kad nuteistųjų patalynė buvo skalbiama centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog pataisos įstaigoje buvo nesilaikoma minėtųjų Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų išduoti pareiškėjui išskalbtus (išvalytus) minkštąjį inventorių ir patalynę. Be to, iš minėto įsiteisėjusio Kauno apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-606-644/2019 duomenų matyti, kad pareiškėjo prašymas dėl čiužinio pakeitimo Kybartų pataisos namuose buvo patenkintas, ir pareiškėjui buvo išduotas naujas čiužinys. Paminėti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus dėl netinkamos minkštojo inventoriaus, patalynės būklės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas teigė, kad sanitarinio mazgo plotas buvo per mažas, buvo neįmanoma laisvai judėti, nes sėdint ant unitazo, petimi lietėsi praustuvė.
Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktį, reikalavimas dėl ne mažesnių kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinų taikomas tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 15) matyti, kad naujos kameros nebuvo įrengiamos, esamos kameros nebuvo rekonstruotos ar kapitaliai remontuotos. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodyta teisės norma šiuo atveju netaikytina. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus nagrinėjamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas teigė, kad unitazas ir praustuvė buvo techniškai netvarkingi.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktis nustato, kad sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Pareiškėjas nedetalizavo, kodėl unitazas ir praustuvė buvo techniškai netvarkingi, kuo pasireiškė jų netinkama būklė. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas įpareigoja pareiškėją aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, tuo tarpu pareiškėjo minimos aplinkybės nėra aiškiai suformuluotos. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 7 d. rašte (b. l. 55) patvirtino, kad Kybartų pataisos namuose vadovaujamasi Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunkčio reikalavimais, ir kad unitazas ir praustuvė, kuriais naudojosi pareiškėjas ginčo laikotarpiu, buvo techniškai tvarkingi. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad unitazas ir praustuvė buvo tinkamos būklės. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas teigė, kad kamerų tipo patalpose nebuvo suteikta erdvės drabužiams skalbti ir juos džiovinti, dėl to teko būti dvokiančiam.
Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 134:2015 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Jos 25.1 papunktis nustato, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje turi būti įrengta, be kita ko, ir džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15) patvirtino, kad vadovaujantis minėtu Higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimu nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka, ir kad tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, skalbiama ir patalynė bei drabužiai. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė skalbti drabužius skalbykloje ir juos džiovinti džiovinimo patalpoje skalbykloje. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti vietą (erdvę) drabužių skalbimui ir jų džiovimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad kamerų tipo patalpose nebuvo suteikta tokia erdvė. Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus.
Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo nei suolelio, nei stalo, nei skersinio, nei iškvietimo mygtuko.
Įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyrius reglamentuoja pasivaikščiojimo kiemus. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemai yra įrengti vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Teismas pažymi, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriuje nėra nurodyta, kad pasivaikščiojimo kieme turi būti suolelis, stalas, skersinis ir iškvietimo mygtukas. Kiti teisės aktai tokių reikalavimų taip pat nenustato. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriaus 20 punkte tik nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Tad ši 20 punkto nuostata nenustato imperatyvaus reikalavimo sumontuoti sporto įrangą ar sporto inventorių pasivaikščiojimo kieme. Kadangi teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms pareigos įrengti pasivaikščiojimo kieme suolelį, stalą, skersinį ar iškvietimo mygtuką, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad minėtas inventorius ir iškvietimo mygtukas galimai nebuvo įrengtas pasivaikščiojimo kieme. Pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi, nes juose mėtėsi šiukšlės ir cigarečių nuorūkos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigą pasibaigus pasivaikščiojimui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą, o Vidaus tvarkos taisyklių 233 punktas įtvirtina nuteistųjų pareigą pasibaigus pasivaikščiojimo laikui sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Todėl daroma išvada, kad kiekvienas asmuo (įskaitant ir pareiškėją) turi pareigą pasivaikščiojęs kieme, surinkti šiukšles, kurias jis numetė. Tad švara pasivaikščiojimo kieme priklauso nuo kiekvieno kiemu pasinaudojusio asmens valios, taip pat ir nuo pareiškėjo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pataisos namų administracija neorganizavo, jog pasivaikščiojimo kiemą papildomai tvarkytų pataisos namų darbuotojai. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, todėl atmeta kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.
Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpoje nebuvo kabinų drabužiams pasikabinti, kad nesušlaptų.
Higienos normos HN 134:2015 16 punkte yra nustatyta pataisos įstaigose persirengimo kambariuose privaloma užtikrinti oro temperatūra, tačiau šių patalpų įrengimas nenurodytas. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nereglamentuoja kabinų drabužiams pasikabinti dušo patalpoje įrengimo. Patalpų aprūpinimo normų 13.5 papunktis numato, kad dušo patalpos aprūpinamos sienine pakaba drabužiams (3 kabliukai 1 asmeniui), šis teisės aktas neįtvirtina reikalavimo dušo patalpoje įrengti kabinas drabužiams pasikabinti ar pertvaras, kad šie nesušlaptų. Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad dušo patalpa buvo aprūpinta visu būtinu inventoriumi (b. l. 15). Kadangi teisės aktai nereglamentuoja kabinų drabužiams pasikabinti įrengimo ir nenumato pataisos įstaigoms prievolės dušuose įrengti drabužių kabyklų su pertvaromis, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigė, kad duše nebuvo atskirų kabinų praustis.
Patalpų aprūpinimo normose nurodyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Detalesnio dušo patalpos įrengimo šis teisės aktas nereglamentuoja. Šis teisės aktas nenustato, kad duše turi būti kabinos ar pertvaros. Higienos norma HN 134:2015, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taip pat nenustato tokių reikalavimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas, 2017 m. balandžio 5 d., t. y. iki ginčo laikotarpio, patikrinęs dušo patalpas kamerų tipo patalpose, 2017 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte taip pat nurodė, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja persirengimo kambario ar dušo kabinos įrengimo dušo patalpoje (b. l. 58). Patalpų aprūpinimo normos tik numato, kad dušo patalpa aprūpinama sienine pakaba drabužiams. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 7 d. rašte nurodė, kad dušo patalpose nėra įrengtos atskiros kabinos (b. l. 55). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje). Pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo. Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, taip pat 2018 m. birželio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3387-402/2018). Ginčo laikotarpiu galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320 patvirtintas Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašas, jo 1 punktas, 1.2 papunktis nustatė, kad į Kybartų pataisos namus atlikti laisvės atėmimo bausmę yra skiriami nuteistieji vyrai. Tad pareiškėjas Kybartų pataisos namuose buvo laikomas ir dušo patalpa naudojosi kartu su tos pačios lyties asmenimis. Kadangi teisės aktai nereglamentuoja nenustato reikalavimo duše įrengti kabinas ar pertvaras, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tokių įrenginių nebuvimo ir dėl to, jo teigimu, atsiradusių problemų, susijusių su jo privatumo neužtikrinimu, būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, o administracija būtų atsisakiusi šiuos klausimus spręsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai šia apimtimi nekonstatuotini.
Pareiškėjas teigė, kad dušo patalpoje langai buvo techniškai netvarkingi, nes buvo didesni nei lango rėmas ir maudantis pilnai neužsidarydavo, dėl to pro plyšius pūsdavo didelis vėjas, teigė dėl to susirgdavęs, nes jį perpūsdavo skersvėjis.
Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas 2019 m. kovo 7 d. rašte (b. l. 55) patvirtino, kad langai dušo patalpoje ginčo laikotarpiu buvo tvarkingi. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad unitazas ir praustuvė buvo tinkamos būklės. Be to, atsakovės atstovo nurodytais duomenimis (b. l. 16) pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina, kad būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, ir atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad jis kreipdavosi raštu į atsakovės atstovą, bet šis jo raštus ignoruodavo, tačiau nepaaiškino, su kokiu klausimu jis kreipėsi raštu į atsakovės atstovą, kada kreipėsi, į kokį jo prašymą ar skundą atsakovės atstovas jam neatsakė. Byloje yra duomenys, jog pareiškėjas kreipdavosi su rašytiniais prašymais į Kybartų pataisos namų direktorių, ir pareiškėjo prašymai buvo patenkinti. Tad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad Kybartų pataisos namų administracija nereagavo į pareiškėjo raštus, kaip jis teigė.
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 straipsnis) visuma. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo M. K. skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri pareiškėjui atsirado 2018m. birželio 19d.- 2018m. rugsėjo 28d. laikotarpiu dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpose, dėl patalpų sienų ir lubų dangos netinkamos būklės, dėl baldų netinkamos būklės ir jų trūkumo, dėl netinkamo apšvietimo, dėl netinkamos lango būklės kamerų tipo patalpoje, dėl minkštojo inventoriaus blogos būklės, dėl mažo sanitarinio mazgo ploto kamerų tipo patalpose, dėl unitazų ir praustuvų būklės, dėl galimybės skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius kamerų tipo patalpoje nesudarymo, dėl inventoriaus ir įrenginių trūkumo pasivaikščiojimo kiemeliuose, nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.