Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-09 · Civilinė byla Nr. A2-5-330/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
A2-5-330/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00171-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Suinteresuotas asmuo
D. P., P. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. A2-5-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00171-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens D. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1369-157/2016 pagal suinteresuotų asmenų P. P. ir D. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „MP Consulting Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3820-656/2016, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „MP Consulting Group“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Tigesta“, UAB „MP Consulting Group“ valdymo organus įpareigojo per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintas BUAB „MP Consulting Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

BUAB „MP Consulting Group“ bankroto administratorė Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi pripažino BUAB „MP Consulting Group“ bankrotą tyčiniu.

Suinteresuotas asmuo P. P. dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą dėl UAB „MP Consulting Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Suinteresuotas asmuo D. P. atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria konstatuota, kad ji buvo vienintelė UAB „MP Consulting Group“ akcininkė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 10 d. iki teismo nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus atmetė, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo D. P. Lietuvos apeliacinio teismo prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo vertinami suinteresuotų asmenų P. P. ir D. P. veiksmai (neveikimas) už konkretų laikotarpį. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad D. P. 100 procentų UAB „MP Consulting Group“ akcijų įsigijo 2013 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, o jas perleido P. P. 2014 m. gegužės 15 d. Pasak suinteresuoto asmens, Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, nurodė, kad D. P. dalis juridinio asmens (UAB „MP Consulting Group“) akcijų priklausė nuo 1995 metų. Šios teismo išvados pagrindas buvo siejamas su ta aplinkybe, jog D. P. bendrovės valdyme dalyvavo nuo pat bendrovės įsteigimo ir galėjo daryti įtaką bendrovės valdymo organams. Suinteresuotas asmuo D. P. nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie tai, jog ji nuo UAB „MP Consulting Group“ įsteigimo buvo asmuo, nuosavybės teise valdantis dalį šios bendrovės akcijų. Ši aplinkybė suinteresuotam asmeniui nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pasak suinteresuoto asmens, tokia aplinkybė paaiškėjo Lietuvos apeliaciniam teismui byloje priėmus nutartį. Be to, ši aplinkybė turi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Atsisakytina priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis kiekvienam asmeniui, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, garantuoja teisę į teisminę gynybą. Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurio sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti tikėtinai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatytu pagrindu. Remiantis šia teisės norma, procesas gali būti atnaujintas esant naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Šioje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka peržiūrėjo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir 2016 m. liepos 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teisė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kuri procesinė teisė, įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. CPK 367 straipsnio 3 dalis yra bendroji norma šio straipsnio 1 ir 2 dalių atžvilgiu ir nustato, kad tokie prašymai turi būti teikiami bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. CPK 367 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato šios taisyklės išimtis: CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu argumentuojamas prašymas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu – tam teismui, kuris neteisėta sudėtimi išnagrinėjo bylą. Nagrinėjamu atveju D. P. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame procesiniame dokumente prašo byloje atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), todėl toks prašymas turėtų būti teikiamas bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, šiuo atveju – Vilniaus apygardos teismui, kuris ir turėtų spręsti prašymo priimtinumo bei nagrinėjimo klausimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog suinteresuoto asmens D. P. prašymas atnaujinti procesą byloje neteismingas Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens D. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1369-157/2016 atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjas Gintaras Pečiulis