- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- e2-17477-819/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11742-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui K. B. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 569,86 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-3). Ieškinys buvo priimtas 2018 m. balandžio 25 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas 2018 m. gegužės 23 d. nutarties pagrindu įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (e.b.l. 44-45). Pagal CPK 130 str. nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. gegužės 8 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9817335001 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui 2 mėnesių terminui suteikė 1 000,00 litų (289,62 Eur) kreditą (e.b.l. 4-7). Be to, 2014 m. gegužės 14 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ pagal Sutartį atsakovui 4 mėnesių terminui suteikė papildomą kredito sumą – 500,00 litų (144,81 Eur), bei sulygo, kad viso atsakovui pagal Sutartį suteikto 1 500,00 litų (434,43 Eur) kredito grąžinimo termino pabaigos data – 2014 m. lapkričio 8 d., o kredito kaina – 324,08 litų (93,86 Eur) (e.b.l. 28-33). Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2014 m. rugsėjo 29 d. vienašališkai nutraukė Sutartį (e.b.l. 1). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi UAB „4finance“ (CPK 178 str., 185 str.). 2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei International Risk Management OÜ (e.b.l. 11-16), kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido šią reikalavimo teisę ieškovei (e.b.l. 10, 17-21). Ieškovė 2016 m. gegužės 4 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo teisių į jos įsiskolinimą perleidimo faktus ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas nepadengto įsiskolinimo nesumokėjo (e.b.l. 22-23, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d., 6.109 str. 1 d.). Atsakovas liko skolingas ieškovei 434,43 Eur negrąžinto kredito ir 83,72 Eur palūkanų iki Sutarties nutraukimo (e.b.l. 2). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str., 185 str.).
Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.881 str. 1 d. kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 434,43 Eur negrąžinto kredito ir 83,72 Eur palūkanų.
Tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą paskolos forma (CK 6.886 str. 1 d.). Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrosios dalies 4.1 p. nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal Sutarties bendrosios dalies 4.1 p. kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 160,70 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma (e.b.l. 28). Ieškovė paskaičiavo 486,14 Eur dydžio palūkanas po Sutarties nutraukimo už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. kovo 19 d. (171 diena), t. y. didesnes nei 0,4 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu – 0,05 proc., į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2014-06-18 nutartis Nr. 2S-1482-577/2014; 2013-11-06 nutartis Nr. 2S-1844-619/2013). Tačiau ieškovės apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis ar netesybomis – ieškovė gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą. Šioje byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovės patirtų nuostolių ir jų dydžio (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, atsakovas Vartojimo kredito įstatymo 2 str. 14 d. prasme yra vartotojas ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų, be kita ko, dėl palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti didesnės negu 0,4 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos – tai sudaro 44,30 Eur sumą už 171 pradelstą atsiskaityti dieną (518,15 x 0,05/100 x 171), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl atsakovo termino atsiskaityti praleidimo, be kita ko, įvertinus ir pagrindinės skolos sumos dydį.
Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 562,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovė byloje patyrė 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e.b.l. 35). Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 56 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,88 Eur žyminio mokesčio (23 Eur x 56 proc.). Valstybė šioje byloje patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai tenkinamų reikalavimų daliai šios išlaidos – 3,00 Eur (5,37 Eur x 56 proc.) priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 str., 96 str., 142 str. 4 d., 279, 285-288, 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (keturi šimtai trisdešimt keturi eurai 43 ct) negrąžintos paskolos, 128,02 Eur (vienas šimtas dvidešimt aštuoni eurai 2 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 562,45 Eur (penki šimtai šešiasdešimt du eurai 45 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 12,88 Eur (dvylika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,00 Eur (trys eurai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.