Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio G. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas antstolio G. J. skundas dėl 3 MGL (150 Eur) dydžio baudos, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi, panaikinimo.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. balandžio 2 d. išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

M. D. (M. D.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 500 MGL dydžio (75 000 eurų) bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2020 m. balandžio 20 d. (turėtų būti balandžio 2 d.);

V. R. (V. R.) nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 1 000 MGL dydžio (49 800 eurų) bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2020 m. balandžio 20 d. (turėtų būti balandžio 2 d.);

V. G. (V. G.) nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 600 MGL dydžio (30 000 eurų) bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2020 m. balandžio 20 d. (turėtų būti balandžio 2 d.).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti gintaro dirbinius ir žaliavą, saugomus Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės poskyryje, pagal 2018 m. vasario 28 d. pakvitavimą Nr. B-B000069 (t. 1, b. l. 38), taip pat ten pat saugomus pas V. R. paimtą mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy J7, IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), su dviem SIM kortelėmis.

3. 2009 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismas antstoliui G. J. išsiuntė vykdomąjį raštą dėl gintaro žaliavų, dirbinių ir telefono konfiskavimo (t. 5, b. l. 205).

4. 2019 m. spalio 4 d. antstolis G. J. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolininkui V. R. priklausančio turto konfiskavimo ir jį grąžino Vilniaus apygardos teismui (t. 6, b. l. 9, 8). Atsisakymą priimti vykdomąjį raštą antstolis G. J. motyvavo tuo, kad jo veiklos teritorija sutampa su Klaipėdos apylinkės teismo, Klaipėdos miesto ir rajono rūmų, Plungės apylinkės teismo Kretingos ir Palangos rūmų veiklos teritorijomis. Skolininkas V. R. yra Rusijos Federacijos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Kaliningrado mieste, o tai yra ne antstolio G. J. veiklos teritorijoje. Antstolis taip pat nurodo, kad skolininkas yra Rusijos Federacijos pilietis, tikėtina, kad nemoka lietuvių kalbos, todėl dokumentų vertimai ženkliai padidintų vykdymo išlaidas ir prieštarautų ekonomiškumo principui. Skolininkas neturi asmens kodo, todėl negalima patikrinti Antstolių informacinėje sistemoje ar vykdytinoje veiklos teritorijoje yra turto, kurio užtektų susidariusioms vykdymo išlaidoms padengti. Taigi yra akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

6. 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus apygardos teismas antstoliui G. J. pakartotinai išsiuntė vykdomąjį raštą dėl gintaro žaliavų, dirbinių ir telefono konfiskavimo (t. 6, b. l. 7).

7. 2019 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas antstolio G. J. skundas su prašymu panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi paskirtą baudą (t. 6, b. l. 13). Skunde dėstomi iš esmės analogiški ir jau aptarti argumentai, akcentuojant ir tai, kad teisės aktai nenumato piniginių sankcijų antstoliui skyrimo galimybės. Teismas vykdo antstolio procesinę kontrolę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510, 594 straipsniuose nustatyta tvarka, nes kitokios kontrolės formos įstatymas nenumato (2017 m. spalio 5 d Klaipėdos apygardos teismo nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1334-538/2017). 2019 m. spalio 4 d. priimtame patvarkyme Nr. S-19-91-18985 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo išdėstyta antstolio veiksmų apskundimo tvarka, numatyta CPK, tačiau Vilniaus apygardos teismas šia teise nepasinaudojo. Be to, teisę į vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kadangi skolininkas yra Rusijos Federacijos pilietis ir jis neturės galimybės iš jo išieškoti vykdymo išlaidų, kurios susidarys perduodant baudžiamojoje byloje nuosprendžiu konfiskuotą turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai realizuoti, šias išlaidas antstolis turės sumokėti iš savo asmeninių lėšų.

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d., išnagrinėjęs šį antstolio G. J. skundą, jį atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi antstoliui G. J. paskirtą baudą (t. 6, b. l. 20–21). Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teismas vadovaujasi BPK numatytomis normomis ir kitus teisės aktus taiko tik tuomet, kai BPK normos nereguliuoja sprendžiamo klausimo. BPK 346 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BPK 163 straipsnis teismui suteikia teisę bet kuriam asmeniui nevykdančiam teisėtų teismo nurodymų skirti piniginę bausmę. Antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą tik nustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas kliūtis vykdomajam dokumentui priimti. Nagrinėjamu atveju šiame straipsnyje numatytų kliūčių nenustatyta, todėl antstolis privalėjo patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą ir jį vykdyti. CPK 510 straipsnyje reglamentuota skundų dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka yra numatyta asmenims, dalyvaujantiems antstolio atliekamų veiksmų procese. Įstatymas nereglamentuoja teisės kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų teismui. Išieškant į valstybės biudžetą valstybę atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri yra atleista nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolių veikla organizuota taip, kad tokiais atvejais išieškant būtinąsias vykdymo išlaidas yra tam tikra rizika ir atlygis gaunamas tik sėkmės atveju. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad antstolis nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl ko jam pagrįstai paskirta bauda.

Motyvuojamoji dalis

11. Antstolio G. J. skundas atmetamas.

12. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

12.1. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad už teismo nurodymo nevykdymą baudžiamojoje byloje antstoliui G. J. pagrįstai paskirta bauda.

12.2. Pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį, <...> bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, <...>, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, <...>. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, <..>. BPK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakomybę už vengimą ar trukdymą įvykdyti teismo nuosprendį ar nutartį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Dėl to už atsisakymą priimti vykdyti vykdomąjį raštą ir vykdomojo rašto grąžinimą, antstoliui G. J. buvo paskirta bauda.

12.3. Nors antstolis skunde nurodo argumentus, susijusius su BPK 163 straipsnio nuostatų taikymo ribomis (proceso stadiją ir asmenis, kuriems šis straipsnis gali būti taikomas), tačiau jie nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, teismo išduotas baudžiamojoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas BPK 346 straipsnyje, todėl antstolis, kaip valstybės institucijos atstovas, yra atsakingas ir už įsiteisėjusių teismo nuosprendžių įvykdymą baudžiamosiose bylose, kuriam už pagrįstų teismo nurodymų, taip pat ir pateikto vykdomojo dokumento grąžinimą, gali būti taikoma atsakomybė. Tokia išvada neprieštarauja ir teisės doktrinoje pateiktiems išaiškinimams, kurioje nurodoma, kad BPK 163 straipsnyje numatyta bauda gali būti skiriama bet kuriam proceso dalyviui ar procese nedalyvaujančiam asmeniui už teisėtų <...> teismo nurodymų nevykdymą, trukdymą atlikti proceso veiksmus. Taigi antstolis gali būti tas asmuo, kuriam už teismo nurodymų nevykdymą, gali būti paskirta procesinė prievartos priemonė – bauda.

12.4. Nors antstolis skunde akcentuoja CPK 510 ir 594 straipsniuose nustatytą antstolio veiksmų apskundimo tvarką, tačiau tokie argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 510 straipsnyje reglamentuojama skundų dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka yra numatyta asmenims, dalyvaujantiems antstolio atliekamų veiksmų procese procesinio sprendimo vykdymo stadijoje, t. y. suinteresuotai proceso šaliai, kai antstolis priima ir pradeda vykdyti vykdomuosius dokumentus. Šiuo atveju teismas nėra ir negali būti proceso šalimi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įstatymas neįpareigoja teismo skųsti antstolio veiksmų teisėtumą apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnis). Dėl šios priežasties akivaizdu, kad apygardos teismas, gavęs antstolio patvarkymą atsisakyti vykdyti vykdomąjį raštą, turėjo teisę vadovautis BPK 163 straipsnio nuostatomis ir svarstyti klausimą dėl teismo nurodymus nevykdančiam antstoliui procesinės prievartos priemonės – baudos taikymo.

12.5. Antstolis skunde nurodė argumentus, susijusius su negalimumu įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolio nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl jų vykdomojo rašto įvykdyti negalima ar neįmanoma.

12.6. Atsisakymą priimti vykdomąjį raštą antstolis G. J. motyvavo tuo, kad jo veiklos teritorija sutampa su Klaipėdos apylinkės teismo, Klaipėdos miesto ir rajono rūmų, Plungės apylinkės teismo Kretingos ir Palangos rūmų veiklos teritorijomis. Kadangi skolininkas V. R. yra Rusijos Federacijos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Kaliningrado mieste, o tai yra ne antstolio G. J. veiklos teritorijoje. Taigi, antstolis nurodo į CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, t. y. vykdomasis dokumentas perduotas vykdyti ne tam antstoliui. Toks argumentas yra nepagrįstas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomajame rašte yra pateikti duomenys, kad konfiskuotinas turtas yra sulaikytas ir laikomas Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės poskyryje, adresu: Gintaro g. 1, Klaipėda, dėl ko akivaizdu, kad konfiskuotinas turtas yra antstolio G. J. veiklos teritorijoje. Dėl to vykdomasis raštas yra pagrįstai perduotas vykdyti šiam antstoliui.

12.7. Kaip kitos kliūtys vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas) antstolis nurodo tai, kad skolininkas yra Rusijos Federacijos pilietis ir, tikėtina, nemoka lietuvių kalbos, todėl dokumentų vertimai ženkliai padidintų vykdymo išlaidas ir prieštarautų ekonomiškumo principui. Skolininkas neturi asmens kodo, todėl negalima patikrinti Antstolių informacinėje sistemoje ar vykdytinoje veiklos teritorijoje yra turto, kurio užtektų susidariusioms vykdymo išlaidoms padengti. Pasak antstolio, tai yra akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokie skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

12.8. Antstolio atsisakymo nepagrįstumą įrodo tai, kad prie CPK 651 straipsnyje įtvirtintų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nėra nustatyta tokios aplinkybės, kad galbūt ateityje antstolis neturės galimybės iš skolininko išsiieškoti vykdymo išlaidų. CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, tačiau kasacinio teismo praktikoje kitokiomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pripažintos aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką, nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019), tačiau teorinė galimybė dėl vykdymo išlaidų neišieškojimo ateityje nėra pripažįstama pagrindu atsisakymui priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pabrėžtina, kad antstolių veikla visada yra pagrįsta rizika, kad vykdymo išlaidos gali būti neišieškotos.

12.9. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė antstolio dėmesį į tai, kad išieškant į valstybės biudžetą, valstybę atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri yra atleista nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolių veikla organizuota taip, kad tokiais atvejais išieškant būtinąsias vykdymo išlaidas yra tam tikra rizika ir atlygis gaunamas tik sėkmės atveju. Todėl antstolio atsisakymas šiuo pagrindu priimti vykdomąjį dokumentą sąlygotų nepateisinamą situaciją, kuomet sulaikytas didelės vertės krovinys liktų nerealizuotas, o jo saugojimo išlaidos nuolat augtų. Be to, antstolio argumentus apie galimas dideles vykdymo išlaidas paneigia ir tai, kad antstoliui nereikia atlikti turto paieškos veiksmų, kadangi šis turtas – kontrabandos krovinys, jau yra sulaikytas ir saugomas Lietuvos valstybinėje įstaigoje.

12.10. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis G. J. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie akivaizdžias kliūtis, dėl kurių jis būtų galėjęs atsisakyti priimti vykdomąjį raštą.

12.11. Pažymėtina, kad tik nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios BPK 357 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kad tais atvejais, kai bus nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, kai konfiskuotas turtas buvo paimtas ir yra valstybės institucijos žinioje arba buvo apribotos nuosavybės teisės į šį turtą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir konfiskuoto turto dokumentų nuorašus turės siųsti ne antstoliui, o ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, kuri išspręs konfiskuoto turto perdavimo realizuoti ar sunaikinimo klausimą.

12.12. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria netenkintas antstolio G. J. prašymas panaikinti paskirtą baudą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją dėl antstolio skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolio G. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.