Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste –BK) 310 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. M. 2018 m. spalio 7 d. apie 15.30 val., bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent per bendrabučio bendro naudojimo koridoriaus langą, esantį ketvirtame aukšte, išmetė G. L. priklausantį šunį, kuriam nukritus ir atsitrenkus į žemę lūžo stuburas pirmo juosmens slankstelio srityje, dėl ko šuo buvo eutanazuotas.

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad prieš įvykį jau keletą dienų vartojo alkoholį. Spalio 7 d. taip pat buvo apsvaigęs. Vidurdienį išėjęs iš bendrabutyje ketvirtame aukšte esančios bendro naudojimo virtuvės koridoriuje pamatė lankstantį nukentėjusiosios šunį, kuris daug kartų buvo prišlapinęs prie durų ant kilimėlio. Kadangi šuo pradėjo loti ir šokinėti ant jo kojų, jį paėmė šunį ir išmetė jį pro pravirą koridoriuje esantį langą. Civilinį ieškinį pripažįsta tik iš dalies, sutinka atlyginti 200 eurų turtinę žalą.

Nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2018-10-07 apie 15.30 val. buvo pas kaimyną S. M. namuose, kadangi pas juos buvo atėjęs kompiuterių meistras. Jai būnant jų namuose į kambarį atbėgo S. sugyventinės dukra E. Š., kuri jai pasakė, kad S. per koridoriaus langą išmetė jos šunį. Išbėgusi į koridorių pažiūrėjo kurį jos šunį išmetė, kadangi turi du. Pastebėjo, kad trūksta šuns, vardu N.. Jai stovint koridoriuje išgirdo, kad apačioje pradėjo cypti jos šuo. Jos sužadėtinis E. C. su kaimynu išvežė šuniuką į Kauno veterinarijos kliniką, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) jam negalėjo suteikti gydymo, todėl šuo buvo eutanazuotas. Šuo N. gyveno jų šeimoje nuo dviejų mėnesių, šį šuniuką ji savo sugyventiniui padovanojo gimtadienio proga, šuniuku rūpinosi visi šeimos nariai, bet labiausiai N. prižiūrėjo ji, pirko maistą, kitas reikalingas priemones. Kadangi su E. kartu beveik keturis metus gyvena kaip šeimos nariai, veda bendrą ūkį, ji rūpinosi ir prižiūrėjo augintinį, todėl ir buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove šioje byloje.

Prašo priteisti 200 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 75 eurai patirtų išlaidų dėl taikytos eutanazijos, 10 eurų kainavo šuniuko nuvežimas pas veterinarą, taip pat turėjo išlaidų, įsigyjant šuns pavadėlį, maistą, vitaminus, kuriuos vertina 115 eurų. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai ne tik dėl savęs, bet ir dėl mažamečio sūnaus, kuriam yra nustatyti specialūs poreikiai. Dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo paveikta emociškai, sutriko miegas, pablogėjo sveikata, atsirado baimė, tapo nervinga ir emociškai pažeidžiama, dėl sveikatos problemų kreipėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Neigiamos emocijos dėl patirto šoko išliko iki dabar, labai išgyvena dėl savo mažamečio psichinės būklės, nes pastarasis sunkiai išgyveno šuniuko netektį.

Liudytojas E. C. parodė, kad su nukentėjusiąja kartu gyvena beveik keturis metus, veda bendrą ūkį. Kaltinamasis yra jų kaimynas. Spalio 7 d. apie pietus išgirdęs kaltinamojo sugyventinės mergaitės riksmą, kad S. išmetė šuniuką, išbėgo į lauką ir rado sužeistą N.. Paprašęs kaimynystėje gyvenusios moters, kartu nuvežė šuniuką į Kaune esančią veterinarijos kliniką, kur jo gyvybės išgelbėti nepavyko, todėl šuniukas buvo eutanazuotas. Nukentėjusioji šuniuką jam buvo dovanojusi gimtadienio proga, tačiau juo rūpinosi daugiausiai nukentėjusioji, todėl ji ir buvo pripažinta civiline ieškove. Jis nepageidavo reikšti civilinio ieškinio. Dėl šuns netekties G. labai išgyveno, jai sutriko (duomenys neskelbtini). Kartu augančiam G. vaikui taip pat buvo sunku, jis liūdėjo dėl šuns netekties.

Iš 2018-10-07 G. L. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi į policijos įstaigą, nurodydama, kad kaimynas S. M. per koridoriaus langą iš ketvirto aukšto išmetė jai priklausantį šunį. ( b. l. 1-5)

Iš 2018-10-07 apžiūros protokolo ir foto nuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte esantis holas su atidaromais langais, pievelė šalia namo, ant kurios nukrito šuo ( b. l. 13-20)

Iš 2018-10-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo matyti, kad nukentėjusi G. L. pateikė UAB "Veterinarinės medicinos centro" išrašą iš ligos istorijos, kuriame konstatuota, kad 2018-10-07 17.19 val. Buvo pristatytas šuo N., mišrūnas, patelė, gim. (duomenys neskelbtini). Šuniukui nustatytas (duomenys neskelbtini), gyvūnas eutanazuotas dėl negalimo tolimesnio gydymo (b. l. 24).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad po įvykio S. M. nustatytas 2,94 promilių girtumas (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Remiantis aptartais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamojo S. M. kaltė dėl žiauraus elgesio su gyvūnu yra įrodyta.

Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu, ir gyvūno žūties ar suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios G. L. ir liudytojo E. C. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. M. 2018 m. spalio 7 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), iš ketvirtame aukšte esančio bendro naudojimo holo tyčia išmetė G. L. priklausantį šunį. UAB "Veterinarinės medicinos centro" išrašas patvirtino, kad šuniui dėl patirtos traumos nustatytas (duomenys neskelbtini), gyvūnas eutanazuotas dėl negalimo tolimesnio gydymo. Nors kaltinamasis nurodė, kad tai padarė ne siekdamas sužeisti ar užmušti šuniuką, tik supykęs dėl šuns nuolatinės nepriežiūros ir šokinėjimo jam ant kojų, tikėjosi, jog šuniui nieko nenutiks, teismas, įvertinęs jo parodymus, didelį aukštį, iš kurio buvo išmestas šuo, konstatuoja, kad kaltinamasis, šunį išmesdamas žemėn iš namo ketvirtojo aukšto, neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gyvūnas gali žūti arba būti suluošintas, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, taigi, veikė netiesiogine tyčia. Šie jo veiksmai netoleruotini visuomenėje, jis demonstravo nepateisinamą negailestingumą ir savivalę gyvūno atžvilgiu, su gyvūnu pasielgė žiauriai, atėmė jam gyvybę. Ši kaltinamojo S. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam S. M., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka ( b. l. 69-70, 144-145), nuobaudos galiojančios, duomenų apie baudų sumokėjimą byloje nėra, niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (b. l. 73), į tai, kad padaryta nusikalstama veika sukėlė negrįžtamus padarinius, į jo elgesį po nusikaltimo padarymo t. y. į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai dėl kreipimosi į policijos įstaigą reiškė pretenzijas ir grasino (b. l. 114-115), nesiekė sušvelninti atsiradusių padarinių, neatlygino nei mažos dalies civilinio ieškinio, taip pat į kaltinamojo sveikatos būklę (b. l. 117), jo nesutikimą atlikti viešuosius darbus, į S. M. turtinę padėtį, ir į tai, kad nustatyta viena sunkinanti ir viena lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, teismas mano, kad visuma aptartų duomenų leidžia konstatuoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. M. paskyrus 30 parų arešto bausmę.

Civilinio ieškinio ir turėtų išlaidų dėl advokato dalyvavimo procese išsprendimas

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo priteisti 200 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 75 eurai patirtų išlaidų dėl taikytos eutanazijos, 10 eurų kainavo šuniuko nuvežimas pas veterinarą, taip pat turėjo išlaidų, įsigyjant šuns pavadėlį, maistą, vitaminus, kuriuos vertina 115 eurų. Neturtinę žalą sudaro patirti išgyvenimai ne tik dėl savęs, bet ir dėl mažamečio sūnaus, kuriam yra nustatyti specialūs poreikiai. Dėl tokio kaltinamojo elgesio buvo paveikta emociškai, sutriko (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos problemų kreipėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Neigiamos emocijos dėl patirto šoko išliko iki dabar, labai išgyvena dėl savo mažamečio psichinės būklės, nes pastarasis sunkiai išgyveno šuniuko netektį.

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai priklausantis šuo buvo eutanazuotas, tai patvirtina UAB "Veterinarinės medicinos centro" išrašas, iš kurio matyti, jog už suteiktą paslaugą buvo sumokėta 75 eurai (b. l. 24). Eutanazija buvo atlikta Veterinarinės medicinos centre, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini). Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis yra nustatyta, kad nukentėjusiosios nurodytos išlaidos 75 eurai už eutanaziją ir 10 eurų kelionės išlaidoms, viso 85 eurų sumoje yra pagrįstos, jos atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl jos privalo būti atlygintos, priteisiant šią sumą iš S. M.. Likusioje dalyje dėl 115 eurų turtinės žalos priteisimo civilinis ieškinys atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos atsiradimo faktą ir dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, taip pat, į tai, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017). Įvertinus tai, kad 115 eurų turtinei žalai pagrįsti civilinė ieškovė nepateikė jokių įrodymų, deklaratyviai nurodydama, kad tiek kainavo šuns pavadėlis, jo maistas bei vitaminai, teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas 85 eurų sumai, likusioje dalyje atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Akivaizdu, kad nukentėjusioji G. L. dėl šuns netekties patyrė dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą, išgyveno dėl mažamečio sūnaus sveikatos, jo emocinės būsenos, dėl to (duomenys neskelbtini), tapo labiau nervinga ir emociškai pažeidžiama. Visi šie išgyvenimai bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į G. L. patirtą emocinį šoką, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusioji kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, taip pat į kaltės formą (netiesioginė tyčia), nusikalstama veika sukeltas negrįžtamas pasekmes ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei į kaltinamojo turtinę padėtį, siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajam nustatytina 1000 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nes nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu turėjo būti pripažintas E. C., kuris yra tikrasis šuns šeimininkas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji G. L., kartu gyvendama ir vesdama bendrą ūkį su E. C., šį šunį padovanojo sugyventiniui gimtadienio proga. Tiek nukentėjusioji G. L., tiek liudytojas E. C. patvirtino, kad šunimi daugiausiai rūpinosi nukentėjusioji, jį prižiūrėjo, pirko jam maistą bei kitas reikiamas priemones, turėjo stipriausią emocinį ryšį, labiausiai išgyveno dėl šuns netekties. Liudytojas E. C. nurodė, kad jam buvo žinoma apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jis to daryti nepageidavo. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos (kasacinė nutartis Nr. 2K-252/2007). Akivaizdu, kad nukentėjusioji G. L. dėl šuns netekties patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl procesine prasme yra tinkama nukentėjusioji ir civilinė ieškovė šioje byloje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. L. prašo priteisti 300 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą – susipažinimą su bylos medžiaga, jos analizę, teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad pagal sutartį su advokatu sumokėjo 300 Eur (b. l. 131).

Nukentėjusiąją bylos procese atstovavo advokatas A. P., kuris susipažino su bylos medžiaga, parengė civilinį ieškinį, pažymą dėl patirtų išlaidų, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas kaltu, įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, taip pat įvertinęs advokato darbo ir laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, sprendžia, kad už advokato suteiktas paslaugas prašoma priteisti 300 Eur suma yra teisinga ir protinga.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina S. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatyta Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018-10-07 iki 2018-10-08 (vieną arešto parą).

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio vykdymo pradžios.

Iš dalies tenkinti civilinės ieškovės G. L. pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš S. M. G. L. 85 (aštuoniasdešimt penkis) eurus turtinei žalai atlyginti ir 1000 (vieną tūkstantį ) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. L. iš S. M. 300 (tris šimtus) eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.