Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Ž. mirė duomenys neskelbtini), netekėjusi. Pareiškėjas A. Č. yra J. Ž. sūnus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis J. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 1/3 dalis kitų statinių, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantys adresu duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalis buto, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. duomenys neskelbtini) pagrindu. J. Ž. pirmos eilės įpėdinis yra jos sūnus A. Č., gimęs duomenys neskelbtini). J. Ž. įstatyminiai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla po J. Ž. mirties nepradėta (CBP-5668 priedai). Pareiškėjas yra palikimo, atsiradusio po J. Ž. mirties duomenys neskelbtini), pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, kuris į notaro biurą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas, gimęs duomenys neskelbtini), motinos mirties dieną buvo nepilnametis, jam buvo 16 metų, neturėjo teisinio veiksnumo. Be to pareiškėjui nebuvo žinoma, jog motinos vardu yra registruota nekilnojamojo turto Lietuvoje, kadangi su motina nuo 2012 m. gyveno Anglijoje. Jog motinos vardu yra Lietuvoje yra registruotas nekilnojamasis turtas sužinojo tik 2020 m. spalio 1 d., kai dėdė G. Ž. informavo, kad reikia kreiptis į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Pareiškėjas yra jauno amžiaus, jo išsilavinimas nėra teisinis, jis neturi teisinių žinių, o realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka, nesudarė jam sąlygų sužinoti, kad apskritai jam atsiras paveldėjimo pagal įstatymą, todėl nesuspėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Minėtų aplinkybių pagrindu pareiškėjas prašo teismo paveldėjimo tikslu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, teismas privalo atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes, privalo taikyti ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste, taip pat įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

10. Kaip nurodė pareiškėjas, priežastys, dėl kurių jis prašo atnaujinti praleistą terminą, yra iš esmės susijusios su nežinojimu, jog motinos vardu yra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje, be to palikimo priėmimo momentu jis buvo labai jauno amžiaus, neturėjo teisinio veiksnumo. Tai, kad motinos vardu yra Lietuvoje registruotas nekilnojamasis turtas sužinojo tik 2020 m. spalio 1 d., kai dėdė G. Ž. informavo, kad reikia kreiptis į notarą dėl mamos palikimo priėmimo. Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2012 metų su mama gyveno J. K.. Po jos mirties liko gyventi užsienyje. Šiuo metu studijuoja duomenys neskelbtini) universitete. Nuo išvykimo į Lietuvą su mama buvo grįžę vieną kartą 2015 m. Jog mama J. Ž. Lietuvoje turėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto pareiškėjui nebuvo žinoma, mama apie tai nebuvo minėjusi. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – mirties įrašas, kuriame nurodyta jog J. Ž. mirė duomenys neskelbtini)Jungtinėje karalystėje. Taip pat duomenys neskelbtini)universiteto raštas, kuriuo patvirtinama, jog pareiškėjas yra priimtas į universitetą nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. Taigi, daroma išvada, jog pareiškėjas gyvendamas su motina J. K. galėjo nežinoti apie jos vardu Lietuvoje registruotą nekilnojamąjį turtą. Nežinojimą įtakojo jaunas pareiškėjo amžius, teisinių žinių stoka, realios gyvenimo aplinkybės bei socialinių įgūdžių stoka. Iš pateikto 2020 m. spalio 7 d. Testamentų registro išrašo biuro išrašo matyti, kad paveldėjimo byla į J. Ž., mirusios duomenys neskelbtini), palikimą nepradėta. Kaip pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Malinauskienė nurodė, apie tai, kad motinos vardu yra Lietuvoje yra registruotas nekilnojamasis turtas pareiškėjui tapo žinoma tik 2020 m. spalio 1 d. ir jis iš karto kreipėsi į teismą. Teismo vertinimu, pagal šias nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pareiškėją pripažinti pasyviu asmeniu įgyvendinant savo teises.

11. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, nei iki civilinės bylos dėl termino atnaujinimo iškėlimo ir nagrinėjimo metu joks įpėdinis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo, be pareiškėjo palikėjos J. Ž. pirmos eilės įstatyminių įpėdinių daugiau nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pavėluotas palikimo priėmimas sukeltų neigiamas pasekmes tretiesiems asmenims, pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus.

12. Vadovaudamasis teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, pagal visapusišką, išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimą, nustatytas aplinkybes teismas vertina pareiškėjo naudai. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per visą laikotarpį nuo teisės į palikimą atsiradimą dienos iki kreipimosi į teismą. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėjas tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jo valios ir galėjo būti jo kontroliuojami, pas pareiškėją buvo susiformavusi valia priimti palikimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui pagal įstatymą priimti tenkinamas pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą po motinos J. Ž., mirusios duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.