Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2A-695-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2A-695-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19002-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
M. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-695-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19002-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.8.10; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei M. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės: 1) 515,55 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 28,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 18,66 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 515,55 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 23 d.); 4) 141,40 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 1,70 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. birželio 24 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.); 6) 18,66 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 515,55 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 15,00 Eur žyminį mokestį ir 9) 200,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2019 m. spalio 23 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei suteiktas 700 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 144,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 18,66 proc.), 83,56 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2021 m. spalio 23 d. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovo siųstus raginimo laiškus. Atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2020 m. spalio 21 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. 2021 m. vasario 19 d. nutartimi ištaisė sprendime už akių padarytą rašymo apsirikimą. Teismas priteisė ieškovei NEO Finance, AB iš atsakovės M. Š.: 1) 515,55 Eur negrąžintą kreditą; 2) 28,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.); 3) 18,98 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 8 d.); 4) 18,66 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio mėn. – 323,39 Eur (15 įmoka); nuo 2021 m. vasario mėn. – 293,25 Eur (16 įmoka); nuo 2021 m. kovo mėn. – 262,64 Eur (17 įmoka); nuo 2021 m. balandžio mėn. – 231,55 Eur (18 įmoka); nuo 2021 m. gegužės mėn. – 199,98 Eur (19 įmoka); nuo 2021 m. birželio mėn. – 167,92 Eur (20 įmoka); nuo 2021 m. liepos mėn. – 135,36 Eur (21 įmoka); nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. – 102,30 Eur (22 įmoka); nuo 2021 m. rugsėjo mėn. – 68,72 Eur (23 įmoka); nuo 2021 m. spalio mėn. – 34,61 Eur (24 įmoka)); 5) 1,70 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 24 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.), 6) 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (565,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7) 143,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė, t. y. pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. spalio 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (18,66 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ir 5.4 punkto nuostatą ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas (įskaitant 5.11 punktą).

4. Teismas konstatavo, kad:

2.1. atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 515,55 Eur negrąžintą kreditą ir 28,95 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.).

Šalies argumentai

2.2. Ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 18,66 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą (515,55 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 23 d.) teismas tenkino iš dalies. Konstatavo, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu ir tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 18,98 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 18,66 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), ir 18,66 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 18,66 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) (terminas skaičiuojamas nuo 2021 m. sausio 9 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 23 d.).

2.3. Ieškovė prašė priteisti 141,40 Eur tarpininkavimo mokestį. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 83,56 Eur. Ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkto nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašoma priteisti 83,56 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, t. y. užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020). Teismų praktika pradedama formuoti ta linkme, kad klausimą dėl sąlygų sąžiningumo teismas turi spręsti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), tarpininkavimo mokesčio nepriteisiant, nes tai yra vartojimo santykiai, o sąlyga yra neaiški ir nesąžininga, todėl ex officio pripažintina negaliojančia (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020). Ieškinio reikalavimą šioje dalyje teismas atmetė.

2.4. Ieškovė prašė teismo priteisti 1,70 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. birželio 24 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 27 d.). Tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Teismas tenkino šį reikalavimą.

2.5. Ieškovė prašė priteisti 18,66 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (515,55 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, konstatavo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), sutarties sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis) ir reikalavimą šioje dalyje atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

2.6. Nagrinėjamu atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų patenkinti keturi, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 143,33 Eur (215,00 Eur (15,00 Eur žyminis mokestis + 200,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą) / 6 × 4) bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovės M. Š. 141,40 Eur tarpininkavimo mokestį, pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei NEO Finance iš atsakovės M. Š. 215 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. pagal sutarties 1.8. p., bendra vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuoiant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei.

1.2. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida, tiek ir tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, savo esme nėra mokestis už vėlavimą atlikti mėnesines įmokas. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą taikymas, todėl teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms. Tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, skaičiavimo pabaiga nėra susieta su prievolės įvykdymo momentu.

1.3. Tarpininkavimo mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, o bendrovė turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.

1.4. Remiantis VKĮ 5 straipsniu, apeliantė atliko informavimo pareigą. Specialiosiose sutarties sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1.p.) ir kad apskaičiuojamas 5.3.2. p. nustatyta tvarka. Sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 201,64 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida 118,08 Eur, o tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma yra 83,56 Eur. Atsakovė sudarydama sutartį žinojo, kokio dydžio bus tarpininkavimo mokestis, jei netinkamai vykdys sutartį. Visa tai buvo aptarta individualiai, neklaidinant vartotojo, vartotojui buvo pažymėta, kad tai mokestis yra su nuolaida. Šalys sutarties 1.28, 5.3 punktuose aiškiai apsibrėžė tarpininkavimo mokesčio paskirtį bei apskaičiavimo tvarką. Sutarties 8.6 punktu šalys susitarė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį ir vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu bei palūkanas už vėlavimą grąžinti vartojimo kreditą, jeigu tokios yra. Vartojimo kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio taikymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia (CK 6.156 straipsnis).

1.5. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Teismas, priimtame sprendime už akių, konstatuodamas, jog sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies apibrėžimo bei apskaičiavimo pripažįstamos negaliojančiomis, net tik šias sąlygas pripažino negaliojančiomis nepagrįstai, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalimi, toliau vykdyti sutartį būtų galima panaikinus tokias nesąžiningas sąlygas, kadangi sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, gali ir turi likti galioti.

1.6. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apelianto ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantui priteisintos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

6. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo vartojimo kredito sutarties teisiniuose santykiuose.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašoma priteisti 141,40 Eur tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Apeliantė argumentuoja, kad tarpininkavimo mokestis nėra netesybos, toks mokestis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

10. Šalių sudaryta sutartis bendrąja prasme yra paskolos sutartis. Paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitai šaliai pinigus, kita šalis įsipareigoja pinigus grąžinti bei sumokėti sutartą dydį palūkanų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartis tinkamai nevykdoma, šalys susitaria dėl netesybų (baudos, delspinigių). Vartojimo kredito sutartis yra paskolos sutartis, kuriai taikomi dar ir VKĮ nustatyti ypatumai.

11. VKĮ 2 straipsnio 3 ir 4 dalys apibrėžia sąvokas. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai ir pan. Bendra vartojimo kredito suma – kredito suma, kuria suteikiama galimybė naudotis pagal vartojimo kredito sutartį. Sąvoka tarpininkavimo mokestis vartojimo kredito įstatyme apskritai nenumatyta.

12. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyje nurodė, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 83,56 Eur; ši suma įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Konstatavo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma. Šios nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašoma priteisti 83,56 Eur viršijanti tarpininkavimo mokesčio suma savo esme yra netesybos, t. y. užslėptos netesybos, kurios neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo. 2021 m. vasario 19 d. nutartimi, ištaisęs rašymo apsirikimą, sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkto nuostatą ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas (įskaitant 5.11 punktą), pripažino nesąžininga sąlyga.

13. Apeliantė teigia, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra mokamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovė įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai prilygino netesyboms. Apeliantės nuomone, padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.

14. Vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 1.28 punktu šalys susitarė, kad tarpininkavimo mokestis, tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Kaip matyti iš specialiosios kredito sutarties dalies, ieškovė yra nurodžiusi, kad bendra vartojimo kredito suma, kurią kredito gavėja turės sumokėti, yra 927,64 Eur (suma, susidedanti iš 700 Eur suteiktos paskolos, 144,08 Eur visų mokėtinų palūkanų ir 83,56 Eur vadinamojo tarpininkavimo mokesčio).

15. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: 5.3.1. vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 5.3.2. 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 eurų. Pagal bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11. punktu.

16. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

17. Konstatuotina, kad taip išdėstytas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo būdas yra neaiškus ir neskaidrus. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), turi būti taikomos atitinkamos pasekmės – ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

18. Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).

19. Teismo vertinimu, ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1, 5.3.2 punktų nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis, jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai. Be to, tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimas pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, pagal kurį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos tik šioje normoje įtvirtinto dydžio netesybos, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ir jokie kiti mokesčiai negalimi. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė pagrįstai.

20. Komentuojamos kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios, t. y. neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, yra prilyginamas informacijos apie bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą neturint esminės informacijos (ESTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas EOS KSI Slovensko s.r.o. prieš J?n Danko ir M. D. byloje C-448/17).

21. Įvertinant išdėstytas aplinkybes, kredito sutarties bendrosios dalies sąlygos (5.3.2 p. ir 5.4 p.), susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, yra prieštaraujančios imperatyviai įstatymo nustatytiems draudimams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad šios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis ex oficio. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovo priteisti tik tą atsakovės nesumokėto tarpininkavimo mokesčio dalį, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovės vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Nustačius, kad tam tikros sutarties sąlygos yra prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, papildomai pateikti paaiškinimai situacijos ir atitinkamo teismo vertinimo pakeisti negali. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė sutarties 5.3.2 punkto kaip sąlygos, kurią pripažįsta negaliojančia, todėl sprendimas patikslintinas nurodant ex officio šią dalį kaip pripažįstama negaliojančia.

22. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias vartojimo kredito teisinius santykius, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas.

Kauno apygardos teismo teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Sprendimo rezoliucinę dalį papildyti nurodant, kad nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) pripažįstama 2019 m. kovo 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkto nuostatos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė