Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „VK Projektas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „VK Projektas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „VK Projektas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko V. K. 22 033,27 Eur skolą, 1158,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp bylos šalių 2010 m. gruodžio 21 d. buvo pasirašyta sutartis 55 305,33 Eur sumai, plius PVM. Ieškovė 2014 m. kovo 3 d. vienasmeniškai pasirašytu atliktų darbų užbaigimo priėmimo aktu Nr. 1 perdavė sutartyje numatytus darbus už 66 919,45 Eur ir 2014 m. kovo 3 d. išrašė sąskaitą-faktūrą Nr.141 neapmokėtai 78059,48 Lt su PVM (22607.59 Eur) skolos sumai. Atsakovas šios 22 607,59 Eur dalies įsiskolinimo nepadengė.

Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad yra atsiskaitęs su ieškove. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2012-03-20 sumokėjo ieškovei 44 311,86 Eur, nors sutartyje numatyta galutinė suma buvo 35 057,60 Eur. Rangovas nesurašė darbų perdavimo-priėmimo akto, pateikta PVM sąskaita-faktūra nepagrįsta, nes reikalaujama sumokėti už neatliktus darbus, nors už atliktus darbus pagal sutartį Nr. 0011 buvo atsiskaityta. Nei atliktų darbų užbaigimo priėmimo akto, nei PVM sąskaitos-faktūros VKP serija Nr. 141 atsakovas nepasirašė, jie yra suklastoti, apyvartos žiniaraščio ištrauka ir tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas taip pat neatitinka faktinių aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui ūkininkui V. K. iš ieškovės BUAB „VK Projektas“ 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vertino, kad į bylą pateiktos dvi tapačios - tos pačios dienos, tuo pačiu numeriu registruotos sutartys, skiriasi tik darbų atlikimo kaina – 231 059,48 Lt (66 919,45 Eur) bei užsakovo pateiktomis medžiagomis atliktų darbų kaina – 121 046,89 Lt (35057,60 Eur) (su PVM). Atsakovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų kopijos, atsakovo, liudytojo V. V. paaiškinimai patvirtina, kad buvo susitarta dėl 121 046,89 Lt (35057,60 Eur) darbų kainos, naudojant atsakovo pateiktas medžiagas. Atsakovas tvirtino, kad savo pirmosios sutarties egzempliorių sunaikino ir tuo pačiu numeriu sudarė naują sutartį. BUAB „VK Projektas“ atliko sutartyje numatytus darbus bei dalį papildomų darbų, už kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovei. Kaip matyti iš laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2012-03-20 iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymų, atsakovas sumokėjo 153 000,00 Lt (44311,86 Eur). Pervedė ieškovei iš viso 169 971,47 Lt, iš kurių 16 971,47 Lt ieškovė grąžino atsakovui. Nesant kitų rašytinių įrodymų, teismas ieškovės teiginius, kad šalys buvo sutarę dėl didesnės darbų kainos, todėl ieškovė 31 953,11 Lt (9254,26 Eur) didesnę sumą pervedė atsakovui kaip avansą pagal sutartį 231 059,48 Lt (66 919,45 Eur) sumai, atmetė ir vertino kaip gynybinę poziciją. Iš atsakovo pateiktų papildomų įrodymų teismas vertino, kad ieškovė 2011-11-07 grąžino 16 971,47 Lt (4915,28 Eur) avansinių mokėjimų pagal sutartį Nr. 0011, kas patvirtina, kad dėl didesnės darbų kainos tartasi nebuvo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Ieškovė BUAB „VK Projektas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3191-841/2015 ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Prašė išreikalauti iš atsakovo PVM sąskaitą-faktūrą VKP 100 ir ginčo objekto atliktų darbų aktus; skirti byloje statybos rangos ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Mano, kad teismas nesant pagrindo vertino liudytojo, buvusio UAB „VK Projektas“ direktoriaus K. S. parodymus kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Pažymi, jog šis liudytojas nuo 2014 m. liepos mėn., kuomet bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nėra UAB „VK Projektas“ vadovas, nėra BUAB „VK Projektas“ kreditoriumi, todėl nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

Liudytojas K. S., kuris pats pirko ir vežė medžiagas į ginčo objektą patvirtino, kad vykdė sutartį, kurios vertė apie 66 612,60 Eur, o medžiagų galėjo būti sunaudota apie 100 tūkstančių litų vertei. Ieškovė į bylą pateikė sąskaitas, patvirtinančias medžiagų įsigijimą, kurios pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo priskirtos šiam objektui. Pats atsakovas patvirtino, kad buvo naudotos tiek jo, tiek ieškovo medžiagos, pvz. betonas. Atsakovas teigė, kad objekto vertė (medžiagų ir darbų) yra apie 104 263,21 Eur, nors jo Registre Nr.150 nurodoma, kad išleista objekto medžiagoms ir darbams 162 499,14 Lt. Liudytojas K. S. patvirtino, jog rangos sutartis 35 057,60 Eur sumai atsirado tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netinkamos buhalterinės apskaitos, nurodė, jog V. V., kuris tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, įmonės vadovui negrąžino įmonės antspaudo, todėl manytina jog sutartis 35 057,60 Eur sumai buvo perrašyta kur kas vėliau,- pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tai, kad rangos sutartis buvo sudaryta 66 919,45 Eur sumai, patvirtina ir 2013-09-04 UAB „Atskaitomybė ir auditas“ ataskaita.

Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovės 9254,26 Eur pervestas atsakovui avansas neįrodo to, jog šalys buvo sutarę dėl didesnės darbų kainos ir laikė ieškovo gynybine pozicija. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad 8000,00 Lt (2316,96 Eur) gražinimas yra 2011-09-27 išankstinio mokėjimo grąžinimas pagal 2010-12-10 rangos sutartį Nr. 0012, tai matyti iš atsakovo pateiktų kredito unijos sąskaitos išrašų (2011-09-27 dienos ir 2011-11-07 dienos). Tokiu būdu pagal ginčijamą rangos sutartį 2011-11-07 atsakovui buvo grąžinta ne 16 971,47 Lt (4915,28 Eur) avansinių mokėjimų pagal sutartį Nr. 0011, bet 8971,47 Lt (2598,32 Eur). Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad po 2011-11-07 avanso grąžinimo atsakovas atliko šiuos mokėjimus ieškovei: 2011-01-23 5000,00 Lt (1448,10 Eur); 2012-02-06 5000,00 Lt (1448,10 Eur); 2012-02-20 5000,00 Lt (1448,10 Eur); 2012-03-20 5000,00 Lt (1448,10 Eur). Kaip matyti iš atsakovo pateikto į bylą Registro Nr. 150 Statyba „FERAMA“, 2013-01-31 atsakovo buvo priimta dar viena ieškovės išrašyta PVM sąskaita-faktūra VKP 100 - 12 436,98 Lt (3602,00 Eur) sumai, ši faktūra administratoriui nebuvo perduota, todėl administratorius jos į bylą negalėjo pateikti. Tokiu būdų akivaizdu, jog teismo motyvas neva ieškovė 2011-11-07 grąžino 16 971,47 Lt (4915,28 Eur) avansinių mokėjimų pagal sutartį Nr. 0011 prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Atsakovas V. K. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, neprijungti prie bylos naujai pateiktų įrodymų ir atmesti prašymą dėl naujų įrodymų rinkimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Statant siloso kaupyklas, statybos rangos sutartis pasirašė, visus darbus vykdė, juos prižiūrėjo ir visus klausimus, susijusius su statybos darbų atlikimu, tvarkė komercijos direktorius V. V.. Su bendrovės direktoriumi K. S. buvo susitikęs tik 1-2 kartus, kai jis buvo užsukęs į siloso kaupyklų statybos vietą, pravažiuodamas pro šalį į kitus objektus. V. V. pateikė komercinį pasiūlymą, šalys pasirašė sutartį dėl darbų ieškovės medžiagomis. Vėliau, pasitaręs šeimoje nusprendė statyti iš savo anksčiau įgytų medžiagų ir nedelsiant informavo ieškovę. Tą pačią dieną iš V. V. gavo komercinį pasiūlymą rangos sutarčiai sudaryti, paskaičiuojant tik už darbus, kai jie visi bus atliekami iš užsakovo pateikiamų statybinių medžiagų.

Taip šalys pakeitė susitarimą ir sudarė rangos sutartį 35 057,60 Eur sumai bei nurodė, kad sutartis sudaroma atliekant iš užsakovo medžiagų. Rangos sutartį ir komercinį pasiūlymą 66 919,45 Eur sumai atsakovas sunaikino ir tarėsi su sutartį pasirašiusiu asmeniu, kad ir jis sunaikins šią sutartį, nes pagal ją nebuvo atliekami darbai. Abejoja ieškovės sąžiningumu, nes teismui ji nepateikė komercinio pasiūlymo, kuris buvo neatsiejama 2010-12-21 statybos rangos sutarties Nr. 0011, sudarytos 121 046,89 Lt (35057,60 Eur) sumai, dalis.

Tuo laikotarpiu, kai buvo statoma ferma pagal 2010-12-21 statybos rangos sutartį, ūkininko V. K. ūkyje nebuvo vykdomos jokios kitos statybos ar atliekami kokie nors remonto darbai. Teismas, sprendime aprašydamas atsakovo paaiškinimus, suklydo nurodydamas, kad „atsakovas vienu metu darbus vykdė keliuose objektuose – (duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad tai yra rašybos klaida, nes tai buvo kalbama apie ieškovę UAB „VK Projektas“, nes būtent ieškovė vykdė statybos darbus (duomenys neskelbtini), o ne atsakovas ūkininkas V. K..

Vykdant statybos darbus, buvo būtinas betonas. Ieškovė dirbo keliuose objektuose vienu metu, todėl buvo susitarta, kad už papildomą mokestį, ieškovė pateiks betoną. Toks susitarimas neprieštaravo 2010-12-20 komerciniam pasiūlymui Nr. SKP000005, kuriame yra nurodyta, kad už papildomus darbus bus atsiskaitoma papildomai. Ieškovė, panaudojusi savo betoną fermos statybai, išrašė papildomas PVM sąskaitas-faktūras, kurias ūkininko ūkis pilnai apmokėjo. Būtent dėl tos priežasties ieškovei ūkininko ūkis yra pervedęs daugiau pinigų, negu yra nurodyta 2010-12-21 statybos rangos sutartyje Nr. 0011.

Apeliantė daug dėmesio apeliaciniame skunde skiria liudytojo K. S. parodymams ir visiškai ignoruoja liudytojo V. V. parodymus, kurie patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes. Direktorius K. S. ir komercijos direktorius V. V. turėjo tarpusavio nesutarimų. Iš tų duomenų, kad buvęs bendrovės direktorius K. S. buvusio komercijos direktoriaus atžvilgiu rašė net keletą įvairių pareiškimų į įvairias teisėsaugos institucijas, tačiau buvusio komercijos direktoriaus V. V. veiksmuose nebuvo nustatyta nusikaltimo ar nusižengimo sudėties, matyti, kad liudytojas K. S. bet kokiomis priemonėmis bando įrodyti tariamus neteisėtus komercijos direktoriaus, kaip pasirašiusio statybos rangos sutartis, veiksmus, tuo pačiu kenkdama ūkininko ūkiui ir sudarydama sąlygas BU AB „VK Projektas“ gauti šiai bendrovei nepriklausančias ir neuždirbtas lėšas.

Ieškovė pateikė PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių absoliučiai neaišku kokiems objektams ieškovė įgijo tam tikras medžiagas, kur jas panaudojo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos medžiagos buvo panaudotos ūkininko ūkio fermos statybai.

Pagal 2010-12-21 statybos rangos sutartį Nr. 0011 darbus rangovas privalėjo baigti 2011-06-30, tačiau tai datai nebaigė. Pabaigė 2012 m. pradžioje, bet liko broko. Todėl nebuvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, nes rangovo atstovas V. V. žadėjo broką ištaisyti. Tačiau rangovo darbininkams išvykus dirbti į kitą objektą, ūkininko ūkis pats užbaigė ištaisyti brokuotą darbą ir nebereikalavo iš rangovo atlikti broko taisymo darbų. Tačiau atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas taip ir liko nepasirašytas ir nėra pasirašytas iki šiol, o ūkininko ūkis visiškai atsiskaitė su rangovu pagal sutartį ir už papildomus darbus. 2014 m. surašyto darbų priėmimo-perdavimo akto ūkininko ūkis negali pasirašyti, kadangi yra reikalaujama sumokėti pinigų sumą, kuri nebuvo numatyta sutartyje, o taip pat nebuvo atlikta tų darbų iš rangovo medžiagų, už kurias ieškovė reikalauja sumokėti. Tiek tarpiniai, tiek galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas turėjo būti surašomi ir pateikiami užsakovui pasirašyti rangovo iniciatyva. Kadangi tokių aktų rangovas nesurašė, todėl užsakovas jų nepasirašė. Šiuo metu 2014 m. darbų priėmimo-perdavimo akto ūkininko ūkis negali pasirašyti, nes jis yra fiktyvus ir neatitinka realios tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl šalių prievolinių įsipareigojimų pagal 2010 m. gruodžio 21 d. pasirašytas dvi statybos rangos sutartis Nr.0011, dėl sutarčių galiojimo, pakeitimo ir tinkamo įvykdymo atsiskaitant už atliktus darbus. Byloje nustatyta, tarp ieškovės BUAB „VK Projektas“ ir atsakovo ūkininko V. K. 2010 m. gruodžio 21 d. buvo pasirašytos dvi sutartys: 1. Statybos rangos sutartis Nr. 0011, kuria susitarta pastatyti ūkinį pastatą galvijų prieauglio laikymui 231 059,48 Lt (66 919,45 Eur) su PVM sumai; 2. Statybos rangos sutartis Nr. 0011, kuria susitarta iš užsakovo pateiktų medžiagų pastatyti tą patį ūkinį pastatą galvijų prieauglio laikymui už 121 046,89 Lt (35057,60 Eur) su PVM sumą.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui ir sprendžia, kad Statybos rangos sutartis Nr. 0011 66 919,45 Eur sumai, šalims iš naujo susitarus dėl kitų statybos rangos sąlygų, buvo pakeista Statybos rangos sutartimi Nr. 0011 35057,60 Eur sumai. Ši išvada darytina įvertinus visus byloje esančius įrodymus:

Byloje pateiktas UAB „VK Projektas“ 2010-12-20 komercinis pasiūlymas tvarto prieaugliui statybos darbams iš užsakovo pateiktų statybinių medžiagų, papildomai apmokant už papildomus darbus, kurio kaina sudaro 35 057,60 Eur su PVM (77 b. l., I t.) yra neatsiejamas nuo sutarties ir patvirtina šalių derybas, susitarimą dėl 35057,60 Eur su PVM sumos ir šalių valią pasirašyti statybos darbų sutartį Nr. 0011 už 35057,60 Eur sumą. Pažymėtina, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateikta būtent ši sutartis ir nepateiktas komercinis pasiūlymas rangos sutarties sudarymui 66 919,45 Eur sumai iš esmės patvirtina atsakovo nurodomas faktines sutarčių pasirašymo aplinkybes. Atsakovas nuosekliai parodo, kad gavęs komercinį pasiūlymą pasirašė sutartį dėl darbų ieškovės medžiagomis, tačiau vėliau nusprendė statyti iš savo anksčiau įgytų medžiagų ir nedelsiant informavo ieškovę. Tą pačią dieną iš V. V. gavo komercinį pasiūlymą rangos sutarčiai sudaryti, paskaičiuojant tik už darbus, kai jie visi bus atliekami iš užsakovo pateikiamų statybinių medžiagų. Šalims susitarus dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir pasirašius sutartį 35 057,60 Eur su PVM sumai, Tai įrodo ir aplinkybė, kad atsakovas dėl 66 919,45 Eur sumos sunaikinimo tarėsi su sutartį pasirašiusiu asmeniu, kad jis irgi sunaikins šią sutartį, nes pagal ją nebuvo atliekami darbai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai nepaneigia atsakovo nurodomų sutarčių sudarymo faktinių aplinkybių ir patvirtina susitarimą su ieškovės atstovu komercijos direktoriumi V. V. dėl statybos rangos darbų pagal 35057,60 Eur sumos sutarties sąlygas.

Atsakovas V. K. pateikė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymų kopijas, kurių duomenimis, laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2012-03-20 pervedė ieškovei 44311,86 Eur, iš jų dalį sumos pervedė avansiniais mokėjimais, pagal pateiktas ir abiejų šalių pasirašytas sąskaitas faktūras (113-114, 115-118, 119-133 b. l., I t.). Didesnės sumos apmokėjimas nei numato šalių sudaryta rangos sutartis grindžiamas tuo, kad darbų eigoje atsakovas iš ieškovės pirko betoną ir už jį apmokėjo pagal ieškovės išrašytas papildomas PVM sąskaitas-faktūras. Rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovei statybai reikalingas medžiagas, o UAB „VK Projektas“ komerciniame pasiūlyme buvo numatyta, kad už papildomus darbus atsakovas moka papildomai. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo keliuose objektuose vienu metu, (tai patvirtina ir apelianto pateikta 2013-09-04 UAB „Atskaitomybė ir auditas“ ataskaita) (b.l.165, t.2), todėl nepaneigtas atsakovo argumentas, kad didesnės sumos apmokėjimas susijęs su papildomu susitarimu dėl ieškovo medžiagų - betono panaudojimo darbams. Šalys statybos rangos Sutarties 5.2 punkte numatė apmokėjimą: 25 procentai pasirašius sutartį, 50 procentų statybos darbų eigoje, 25 procentai pasirašius galutinį priėmimo-perdavimo aktą, nuo 121 0465.89 (35057,60 Eur ) sumos 25 procentai sudarytų 30 261.72. Iš atsakovo pateiktų mokėjimų matyti, kad 2010.12.23 pervedė ieškovui 15 000, vėliau 2011.04.04 10 000 ir 5000 nurodant išankstinius mokėjimus pagal 2012 12 10 statybos rangos sutartį (b.l.112, t.1). Byloje nustatyta, kad pagal sutartį Nr. 0006 darbai buvo atlikti iki 2010-11-10, todėl akivaizdu, kad galėjo būti atliekamas išankstinis apmokėjimas pagal 2010 12 21 sutartį Nr.0011 ir šis faktas vertintinas kaip klaida pavedimo tekste, ką ir nurodo atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė 2011-11-07 grąžino 4915,28 Eur avansinių mokėjimų pagal sutartį Nr. 0011 (114, 119 b. l., I t.), atkreiptinas dėmesys, kad 2316,96 Eur gražinimas yra 2011-09-27 išankstinio mokėjimo grąžinimas, nurodomas pagal 2010-12-10 rangos sutartį Nr. 0012 (atsakovo pateikti kredito unijos sąskaitos išrašai 2011-09-27 dienos ir 2011-11-07 dienos). Apeliantas šį neatitikimą vertina kaip ieškinį pagrindžiantį įrodymą, tačiau iš šalių pateiktų įrodymų akivaizdu, kad šalys nebuvo sudariusios kitos sutarties Nr.0012, teisėjų kolegija šį prieštaravimą vertina kaip klaidą dokumente (b.l.40, t.1). Ši aplinkybė nepatvirtina apelianto argumentų ir nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados, kad avanso grąžinimas įrodo, jog dėl didesnės darbų kainos sutarties, kurioje 25 procentai avanso sudarytų 57 764.87 Lt, nebuvo susitarta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo UAB „VK Projektas“ komercijos direktoriaus V. V. parodymais, kadangi būtent šis asmuo dalyvavo vykdant rangos darbus, sutartyse yra jo parašai. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nurodė, jog visus klausimus, susijusius su statybos darbų atlikimu, tvarkė ieškovės komercijos direktorius V. V., o su bendrovės direktoriumi K. S. atsakovas buvo susitikęs tik kelis kartus. Pažymėtina, kad liudytojo V. V. parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus ir teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti šio liudytojo parodymus. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad liudytojas K. S. nedalyvavo atliekant rangos darbus, nepasirašinėjo sutarčių, beveik nekontaktavo su atsakovu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad jis objektyviai negalėjo žinoti visų ginčo bylai aktualių aplinkybių.

Atsakovas pateikė duomenis, įrodančius, kad jis pats pirko medžiagas fermos statybai (178 b. l., I t.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ūkininko V. K. ūkyje buvo vykdomos kitos statybos ar atliekami kokie nors remonto darbai ginčo sutarties vykdymo metu. Ieškovė UAB „VK Projektas“ į bylą pateikė daug sąskaitų faktūrų, tačiau jos neįrodo, kad ji pirko medžiagas pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros įrodo medžiagų pirkimo faktą, tačiau iš šių sąskaitų faktūrų negalima nustatyti, kur medžiagos buvo sunaudotos. Ieškovė nepateikė statybinių medžiagų panaudojimo suvestinės, kad būtų galima patikrinti kokios medžiagos ir kiek šių medžiagų buvo panaudota fermos statybai. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis ieškovės medžiagų pirkta ne tik (duomenys neskeltini) ar (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). Kai kuriose jų yra nurodoma medžiagų iškrovimo vieta – (duomenys neskeltini). Nė vienoje sąskaitoje nenurodoma, kad medžiagos iškrautos V. K. ūkyje, kuris yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros įrodo, jog ieškovė darbus vienu metu atliko ne tik atsakovo V. K. ūkyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad liudytojo K. S. parodymai apie darbų vykdymą tik vienoje vietoje - atsakovo ūkyje, paneigti pačios ieškovės pateiktomis sąskaitomis-faktūromis.

Atsakovas nepasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto ir nuo jo gavimo ieškovei nurodė, kad pagal sutartį 35057,60 Eur sumai su ieškovę jis yra atsiskaitęs: atsakovas pateikė 2014-04-23 surašytą pranešimą-įspėjimą bei prieštaravimus-pretenziją, kad su ieškove yra visiškai atsiskaityta (42, 43 b. l., I t.).

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta darbų vienašalio perdavimo akto pasirašymo tvarka. Šioje teisės normoje nurodyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Ši žyma atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad tarp šalių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 0011 ne 66 919,45 Eur sumai, o 35057,60 Eur sumai, atsakovas pagrįstai nesutiko pasirašyti ieškovės darbų priėmimo-perdavimo akto. Pastebėtina, kad ieškovė neįrodė kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota atsakovo ūkyje. Atliktų darbų užbaigimo priėmimo aktas surašytas po dviejų metų, nedetalizuotas, nėra įrašyta duomenų apie medžiagų rūšies, kiekio, vertės sunaudojimą objekte, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nepasirašyti šio akto ir pateikti pretenziją nesutikimą dėl jame įrašytų duomenų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2014 m. kovo 3 d. užsakovo nepasirašytas aktas nepatvirtina rangos darbų atlikimo fakto jame nurodytai sumai ir šis aktas nepatvirtina atsakovo sutartinės prievolės ieškovui už statybos rangos darbus apmokėti 66 919,45 Eur sumą. Apelianto argumentai dėl 2013-09-04 UAB „Atskaitomybė ir auditas“ ataskaitos, nepatvirtina įrodinėjamų aplinkybių, nes tikėtina, kad ieškovė buhalteriniuose dokumentuose apskaitė abi ginčijamas sutartis, ką įrodo ieškovės su ieškiniu pateiktas sutarties Nr.0011 tekstas ir patvirtina faktas, kad nei viena iš dviejų sutarčių nebuvo anuliuota. Pripažintina, kad ieškovo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų dėl atsakovo skolos, nepatvirtina pirminiai dokumentai – sutartis ir atliktų darbų aktas. Dėl apelianto nurodomos sąskaitos-faktūros Nr.100 paskirties, teismui aktualus ir nepaneigtas atsakovo paaiškinimas, kad šios sąskaitos-faktūros pagrindu užsakovas atsiskaitė už papildomai atliktus ir sutartyje nenumatytus darbus.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas nepateikė prašymo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.