Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-08 · Civilinė byla Nr. e2-1419-545/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-08
Bylos Nr.
e2-1419-545/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26273-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
K. F.
Kategorijos
  • 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1419-545/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26273-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.2.; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2020 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, ieškinį atsakovui K. F. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 459,61 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (2020-03-24). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-05-29 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, atsakovas buvo pripažintas šio eismo įvykio kaltininku. Transporto priemonės TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (2019-05-23 ieškovo ir S. Č. sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini))). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas žalą patyrusiam asmeniui R. P. išmokėjo 459,61 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymu suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, atsakovui 2019-07-16 siuntė pretenziją dėl 459,61 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas žalą būtų atlyginęs (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo, pasišalinusio iš įvykio vietos, veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo prašomą priteisti draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 459,61 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, CK 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės grąžinti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 459,61 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2020-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 15,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 15,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 459,61 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis Eur 61 ct) dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 459,61 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-05) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė