- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- A2-2-370/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 130.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Dalia Kačinskienė, Kazys Kailiūnas ir Danguolė Martinavičienė (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. Ž. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2T-27/2013 pagal pareiškėjos L. Ž. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Štutgarto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-27/2013 priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vokietijos Federacinės Respublikos Štutgarto apylinkės teismas (toliau tekste – Vokietijos teismas) 2012 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 27 AR 52/11 nutarė atmesti pareiškėjos prašymą suteikti teisinę pagalbą/su proceso išlaidomis susijusią pagalbą.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Ž. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos teismo Šeimos bylų teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 27 AR 52/11, nurodydama, jog I. P. Vokietijos teismui paaiškino, jog ji yra pareiškėjos sesuo, o teismas šiuos faktus konstatavo minėtoje nutartyje. Pareiškėja nurodė, jog Vokietijos teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarties pripažinimo siekia, kadangi minėtoje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos kitoms civilinėms byloms, susijusioms su nekilnojamojo turto grąžinimu, kilmės nustatymu, civilinės būklės aktų pakeitimu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjos L. Ž. prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas pripažinti Lietuvos Respublikoje minėtą Vokietijos teismo procesinį sprendimą apskritai nėra susijęs su Vokietijos teismo išspręstos bylos dalyku - teisine pagalba ar su proceso išlaidomis susijusia pagalba. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja L. Ž. realiai siekė teisinių pasekmių, nesusijusiu su užsienio valstybėje išnagrinėtos bylos esme. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės nutarties motyvuojamojoje dalyje esančią frazę apie galbūt egzistuojantį giminystės ryšį siekiama konstatuoti giminystės ryšį tarp pareiškėjos L. Ž. ir I. P.. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog teismo sprendimo motyvuojamoji dalis saisto užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą sprendžiantį teismą tiek, kiek ji yra susijusi su sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta išvada ir šią išvadą pagrindžia. Kadangi prašomos pripažinti Vokietijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis nepagrindžia šios nutarties rezoliucinės dalies (Vokietijos teismas nenagrinėjo ir nekonstatavo giminystės ryšių egzistavimo fakto), Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad užsienio valstybės teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje esanti prielaida apie galbūt egzistuojantį giminystės ryšį neįgyja res judicata galios Lietuvos Respublikoje. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad šis principas taikomas tik toms faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios buvo realiai arba neišvengiamai išnagrinėtos teismo sprendime, dėl kurio yra kilęs klausimas. Remdamasis šiais pagrindais Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje akcentavo, kad atitinkamoje valstybėje pripažintas užsienio šalies teismo sprendimas negali įgyti kitokio pobūdžio teisinės galios ir sukelti kitokias teisines pasekmes, nei jis turi jį priėmusioje valstybėje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-51/2013 nutarė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2T-27/2013, palikti nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti L. Ž. paduotą kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 21 d. nutarties.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Ž. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-27/2013; 2) prijungti prie civilinės bylos Nr. 2T-27/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-1367-391/2010; 3) pripažinti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Štutgarto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį byloje Nr. 27 AR 52/11; 4) išreikalauti iš UAB „Vertimo namai“ minėto užsienio valstybės teismo sprendimo tikslų vertimą; 5) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių atlikti pareiškėjos L. Ž. dalinius gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, pakeitimus: skiltyje „Duomenys apie tėvą“ iš „M. M. A.“ ištaisyti į „P. V. K.“; iš „Suėjo (duomenys neskelbtini) metai“ ištaisyti į „Suėjo (duomenys neskelbtini) metai“; skiltyje „Duomenys apie motina“ iš „M. A. A.“ ištaisyti į „P. A. A.“; skiltyje „Duomenys apie vaiką“ iš „M. L.“ ištaisyti į „P. L.“.
Pareiškėja L. Ž. pažymi, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. iš Vokietijos Federacinės Respublikos gavo suinteresuoto asmens civilinėje byloje Nr. 2T-27/2013 I. P. laišką, kuriuo ji patvirtino, jog I. P. ir pareiškėja L. Ž. yra antros eilės pusseserės, kadangi jų tėvai A. A. P. ir V. K. P. yra pusbroliai. Be to, I. P. taip pat patvirtino, jog pareiškėjos tėvas pakeitė savo pavardę į M. A. M. dėl arešto grėsmės, bijodamas būti represuotas. Pareiškėja nurodo, kad I. P. giminystės su pareiškėja patvirtinimas yra naujai paaiškėjusi esminė civilinės bylos Nr. 2T-27/2013 aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos Nr. 2T-27/2013 nagrinėjimo metu (CPK 370 str., 812 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Atsisakytina priimti prašymą.
Prašyme keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje išspręstas kitos ES valstybės teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimas.
Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant itin reikšmingoms ir įtikinamoms aplinkybėms. Šis proceso teisės institutas neturi ir negali būti priemonė asmenims, kurių netenkina bylos baigtis, siekti pakartotinai išspręsti bylą, galbūt, savo naudai, arba siekti kitokių panašaus pobūdžio teisinių pasekmių, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip proceso koncentracija ir ekonomiškumas, protingumas, galutinis įsiteisėjusio teismo sprendimo pobūdis, šalių procesinis lygiateisiškumas ir kt. Šis proceso įstatyme numatytas instrumentas yra išimtinio pobūdžio, todėl bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, gali būti peržiūrimos tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais, esant konkretiems CPK 366 straipsnyje nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams.
Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog šiame dokumente pareiškėja L. Ž. nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu) įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą.
Proceso civilinėje byloje atnaujinimo galimybė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) egzistuoja tais atvejais, kai pareiškėjas įrodo, kad jo nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant procesinį sprendimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių jos pareiškėjui ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Šis pagrindas gali būti taikomas, kai šios faktinės aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius, turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos Nr. 2T-27/2013 bei pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjos dėstomos aplinkybės, kurios, pareiškėjos teigimu sudaro proceso atnaujinimo pagrindą, apskritai nėra susijusios su minėtos Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos dalyku: teismas sprendė klausimą tik dėl užsienio valstybės teismo procesinio sprendimo dėl teisinės pagalbos/su proceso išlaidomis susijusios pagalbos pripažinimo Lietuvos Respublikoje, priimtoje nutartyje vienareikšmiškai nurodydamas, kad Vokietijos teismas, skirtingai, nei bandė įrodinėti pareiškėja, nesprendė ir negalėjo spręsti dėl pareiškėjos ir I. P. giminystės, nes tokios galimybės nenumato minėtos šalies teisės aktai. Pareiškėjos prašymo dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo bei šioje byloje nagrinėjamo prašymo dėl proceso atnaujinimo esmę, tuo tarpu, sudaro reikalavimas dėl giminystės ryšio nustatymo. Kadangi, kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas sprendė ne giminystės ryšio nustatymo klausimą, konstatuotina, jog nei I. P. laiškas, nei pareiškėjos dėstomi argumentai akivaizdžiai neturi jokios teisinės reikšmės klausimo dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo išnagrinėjimui, nes teismo procese civilinėje byloje Nr. 2T-27/2013, kaip minėta, toks klausimas nebuvo sprendžiamas ir, atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo įgaliojimus tokio pobūdžio bylose, negalėjo būti sprendžiamas. Tai yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 291 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos L. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-27/2013.
Lietuvos apeliacinio teismo bylas Nr. 2T-27/2013 bei Nr. 2T-51/2013 su priedais grąžinti Vilniaus apygardos teismui.