- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1491-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36014-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3202-863/2020 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų buvo nubaustas du kartus, tai yra buvo teisiamas du kartus dėl to paties įvykio administracine ir baudžiamąja tvarka. Ieškovas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d., vairuodamas automobilį vengė blaivumo patikrinimo. Dėl to paties įvykio buvo pradėtas ir baudžiamasis procesas, nors teismo nutarimas administracinėje byloje jau buvo įsiteisėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovas nepagrįstai buvo apkaltintas nesunkaus nusikaltimo padarymu, jam buvo pareikštas įtarimas, ikiteisminis tyrimas nepagrįstai buvo tęsiamas apie pusę metų. Byla nepagrįstai su kaltinamuoju aktu buvo perduota Šiaulių apylinkės teismui, kuris taip pat bylos iš karto nenutraukė, o ją nagrinėjo, rengė posėdžius, apklausas. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, jam buvo skirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda, taip pat konfiskuotas automobilis ir skirta dar viena poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemonę 2 metams. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikino šį nuosprendį ir konstatavo, kad buvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas.
3. Ieškovas dėl baudžiamojo proceso patyrė neigiamus išgyvenimus, nepagrįstai tapo įtariamuoju, kaltinamuoju, buvo nuteistas didžiule bauda, kurios neturėjo iš ko sumokėti, nes jo pajamos yra nedidelės. Todėl visa ši situacija kėlė jam paniką. Baudžiamojo proceso metu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atidėjo bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl proceso administracinėje byloje atnaujinimo. Dėl baudžiamojo proceso paūmėjo ieškovo ligos, pakildavo kraujospūdis, teko gydytis ligoninėje. Patirta žala yra neapskaičiuojama, teismas pats turėtų ją įvertinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovę, Lietuvos valstybę, atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo galimai neblaivus ieškovas, buvo pradėtas 2018 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate. 2018 m. rugsėjo 17 d. gautas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovo kraujyje alkoholio koncentracija – 2,63 promilės. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo ir 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimo priėmimo dieną) numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tai yra kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d., vairuodamas transporto priemonę, vengė neblaivumo patikrinimo. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino kaltę dėl numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o ne dėl kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų tam, kad ikiteisminis tyrimas galėtų būti pradėtas. Ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys ne tik patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, bet ir suteikė pakankamą pagrindą 2019 m. spalio 4 d. įteikti ieškovui pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, tai yra, kad jis 2018 m. rugpjūčio 27 d. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
6. Aplinkybė, kad teismas nutraukė baudžiamąją bylą, nėra pagrindas konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Kasacinio teismo praktika keitėsi, todėl ieškovo atžvilgiu priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas naujai suformuota teismų praktika. Iki tol buvo laikomasi nuomonės, jog tokiu atveju, kai asmuo yra nubaustas administracine tvarka, tačiau jo veikoje yra baudžiamosios veikos požymių, būtina atnaujinti administracinį procesą ir jį nutraukti, o ne nutraukti baudžiamąjį procesą. Nutraukus baudžiamąją bylą, ieškovas išvengė žymiai rimtesnių pasekmių, todėl žala jam nebuvo padaryta. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme atidėjimas tam, kad išsiaiškinti proceso atnaujinimo administracinėje byloje rezultatą, patvirtina teismo rūpestingumą ir atidumą, o ne norą vilkinti bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
7. Atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovas Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nors ieškovas dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodytų motyvų negalėjo būti nuteistas. Tačiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nepaneigė žemesnės instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, uždraustų BK 281 straipsnio 7 dalyje. Ieškovas baudžiamosios atsakomybės išvengė tik dėl procesinių kliūčių. Bylos duomenys patvirtina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjo 2018 m. spalio 3 d., o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. rugsėjo 18 d., gavus specialisto išvadą ir kraujo tyrimo rezultatus. Bendra 8 mėnesių ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmė nepripažintina pernelyg ilga. Baudžiamasis persekiojimas visada sukelia tam tikrus nepatogumus, neigiamas emocijas. Tačiau neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas.
8. Atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog išteisinamąja nutartimi nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumas, kadangi tokią prezumpciją gali numatyti tik įstatymai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką faktas, jog asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su įtariama nusikalstama veika, nevertintinas kaip besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą ar konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kadangi žalos atsiradimo faktas nepreziumuojamas. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Abu procesai, tiek administracinis, tiek baudžiamasis, buvo ieškovo veiksmų pasekmė. Stresą ir praktinį nepatogumą dėl teisės vairuoti netekimo ieškovas patyrė ir dėl administracinio proceso. Vartodamas alkoholį ieškovas pats kenkia savo sveikatai ir prisideda prie lėtinių ligų paūmėjimo. Prašoma priteisti neturtinė žala yra neprotingai didelė ir neatitinka ekonominio šalies lygio ir teismų praktikos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą paskirtos administracinės nuobaudos klausimas turi būti sprendžiamas tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, todėl šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme ir laukti kol bus išspręstas teikimo dėl administracinės bylos atnaujinimo tenkinimo klausimas. Priešingai, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, nebuvo jokio pagrindo administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, jog esant duomenims apie tai, jog jam buvo paskirta administracinė nuobauda už vengimą pasitikrinti blaivumą, ir kad pastaroji įsiteisėjo, pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, o ne tęsiamas. Byla neturėjo būti perduota teismui, o perduota – nutraukta. Tuo labiau, jog prašymą dėl bylos nutraukimo ieškovas reiškė ne vieną kartą, tiek tyrėjai, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pripažino, jog įsiteisėjus nutarimui administracinio pažeidimo byloje baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo tęsiamas neteisėtai, taip pat neteisėtai buvo atidėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Šiaulių apygardos teismui panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendį, buvo ištaisyta padaryta klaida ir galiausiai principas dėl dvigubo nubaudimo draudimo nebuvo pažeistas. Tačiau byloje konstatuota, jog baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas po nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo ir nepagrįstai tęsėsi iki 2019 m. gegužės 30 d.
12. Teismas nustatė, jog ieškovas buvo apklausiamas tyrėjos, vėliau dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose pirmos instancijos teisme ir viename teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamojo proceso metu ieškovui kardomosios priemonės nebuvo paskirtos, nenustatyta, jog dėl baudžiamojo proceso ir dalyvavimo keturiose teismo posėdžiuose ieškovas patirtų kažkokių neigiamų suvaržymų. Ieškovas 2010 metais patyrė (duomenys neskelbtini), daug metų serga (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo proceso metu ieškovas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 28 d. gydėsi stacionare dėl (duomenys neskelbtini). Ieškovui (duomenys neskelbtini) diagnozuota daug metų, būklė blogėjo palaipsniui. Taigi ieškovas lėtinėmis širdies ir kojų arterijų ligomis serga daug metų ir pastarosios progresuoja. Dėl turimų ligų ieškovas negalėjo dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime, iki gydymosi stacionare 2018 m. gruodį, jokie teismo posėdžiai nevyko.
13. Teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovo sveikatą iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, taip pat tai, jog po nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo ieškovui teko bendrauti su tyrėja, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, tačiau iki gydymosi stacionare baudžiamosios bylos nagrinėjimas nebuvo pradėtas, pripažino, kad mažai tikėtina, jog ieškovo sveikata pablogėjo būtent dėl ikiteisminio tyrimo. Teismas sutiko, jog dėl dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime ieškovas tikėtinai patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų. Tačiau baudžiamasis procesas buvo pradėtas teisėtai, o nepatogumai susiję su dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo objektyviai sąlygoti (natūralūs). Ieškovas nedalyvavo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas. Jokių įrodymų apie tai, jog dėl baudžiamojo proceso sukelto streso atsirado naujų sveikatos sutrikimų, ieškovas nepateikė. Apeliacinė instancija pašalino non bis in idem principo pažeidimus ir baudžiamąją bylą nutraukė. Todėl teismas konstatavo, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ieškovo pažeistų teisių gynimo būdas, ir neturtinės žalos atlyginimas už nustatytą teisių pažeidimą nepriteistinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nustatyti teismo ir ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėti veiksmai nesukėlė ieškovui žalos. Ieškovo reikalaujamas 15 000 Eur patirtos neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir proporcingas jo patirtiems išgyvenimams. Ieškovas buvo apkaltintas nesunkaus nusikaltimo padarymu, jam buvo pareikštas įtarimas, paskirta kardomoji priemonė, ikiteisminis tyrimas nepagrįstai buvo tęsiamas apie pusę metų. Byla nepagrįstai su kaltinamuoju aktu buvo perduota Šiaulių apylinkės teismui, nors turėjo būti nutraukta. Šiaulių apylinkės teismas taip pat bylos laiku nenutraukė, bet ją nagrinėjo ir 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nepagrįstai ieškovą pripažino kaltu ir skyrė bausmę. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikino nuosprendį. Taigi baudžiamasis procesas truko devynis mėnesius.
14.2. Ieškovas dėl baudžiamojo proceso patyrė neigiamus išgyvenimus. Ieškovui nuosprendžiu buvo paskirta didelė bauda. Kadangi ieškovo pajamos yra nedidelės, nuosprendis jam sukėlė paniką. Ieškovas nebegalėjo užmigti, kamavo nerimas, baimė dėl ateities. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo eiti į teismo posėdžius, jaudintis. Ieškovas yra ligotas žmogus, turintis daug sveikatos sutrikimų, yra patyręs insultą, gydosi pas kardiologus. Dėl baudžiamojo proceso ieškovas visą laiką gyveno įtampoje ir jautė nuolatinį stresą, kuris visas sveikatos problemas tik paaštrino ir pagilino. Kraujo spaudimas kilo nuolat, ieškovui einant į teismą, taip pat po posėdžių. Dėl pablogėjusios sveikatos ieškovui teko gydytis ligoninėje. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
14.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp teismo ir ikiteisminių tyrimų institucijų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Kadangi ieškovo sveikata yra bloga, jis yra patyręs insultą, gydytojai jam yra nurodę vengti streso. Todėl baudžiamosios bylos procesas buvo ypatingai pavojingas ieškovo sveikatai ir gyvybei, nes jį galėjo bet kada ištikti insultas ar infarktas. Visi ieškovo patirti neigiami išgyvenimai yra ieškovo patirta žala ir ji tiesiogiai susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais. Dėl baudžiamojo proceso pablogėjo ieškovo sveikata, 2018 m. gruodį jis gydėsi ligoninėje. Aplinkybė, jog tuo metu nevyko teismo posėdžiai, nereiškia, jog nevyko pats baudžiamasis procesas. Teismas nepagrįstai teigia, jog vykimas į teismo posėdžius ieškovui jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Vykimas į teismą ieškovui kėlė stresą, neigiamas emocijas, ieškovui pakildavo kraujo spaudimas. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, jog baudžiamasis procesas buvo pradėtas neteisėtai ir vykdomas ilgą laiką.
Atsiliepimas
15. Atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į ieškovo A. J. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nustatė, jog nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų. Teismas nustatė visas esmines bylos aplinkybes, visiškai ištyrė visus byloje esančius duomenis bei pateikė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą. Baudžiamasis persekiojimas visada sukelia tam tikrus nepatogumus, neigiamas emocijas bei rūpesčius. Teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovui būtų kilusios tokios neigiamos pasekmės, kurios neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą.
15.2. Negalima daryti išvados, kad ieškovo sveikatos sutrikimus sukėlė ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas baudžiamojoje byloje. Ieškovas turi neįgalumą, jam daug metų diagnozuota kardiopatija. Be to, ieškovas, vartodamas alkoholį, pats kenkia savo sveikatai, prisideda prie savo sveikatos blogėjimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtą žalą ir ieškinyje minimus išgyvenimus. Bylos nutraukimas dėl procedūrinių dalykų nereiškia neabejotinai atsirandančios asmens teisės į žalos atlyginimą pinigais. Baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindas neleidžia preziumuoti ieškovui iškeltos baudžiamosios bylos ar visų be išimties su jo baudžiamuoju persekiojimu susijusių atliktų procesinių veiksmų neteisėtumo. Prielaidos tokiam tyrimui pradėti iš esmės egzistavo. Vien pažeidimo fakto pripažinimas, kaip asmens pažeistų teisių gynybos būdas, pripažintinas pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui.
Atsiliepimas
16. Atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į ieškovo A. J. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jei įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant, ar buvo padaryta neturtinė žala, reikia vertinti ne žmogaus reakciją į neteisėtus veiksmus ir savo išgyvenimus, nes iš esmės pradėtas baudžiamasis persekiojimas visada sukelia tam tikrų nepatogumų, neigiamų emocijų bei rūpesčių, o reikia vertinti pačius padarinius. Ieškovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepagrindžia, kad teismas netinkamai taikė šias nuostatas ar netinkamai pasinaudojo savo pasirinkimo ir vertinimo teise ir taip pažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalį.
16.2. Valstybės civilinės atsakomybės atveju atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusi priežastiniu ryšiu (gali būti laikoma valstybės institucijų veiksmų rezultatu). Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas, ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Ieškovas nurodė įvairius neigiamus išgyvenimus, kuriuos kiekvienam asmeniui sukeltų baudžiamojo persekiojimo vykdymas. Tačiau neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir pan. Įrodymų, kad ieškovui buvo sukeltos tokios neigiamos pasekmės ar jo asmeninių teisių pažeidimas byloje nepateikta.
16.3. Byloje pateikti duomenys apie ieškovo sveikatos būklę iki ikiteisminio tyrimo pradžios, tačiau nepatvirtina paaštrėjusių sveikatos problemų dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo. Abstraktaus pobūdžio argumentai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais, nėra pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad paties ieškovo elgesys sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (vartojo alkoholį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę). Teismas konstatavo neteisėtus veiksmus, tačiau nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos padarymo fakto, dėl to ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje vien pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Atsiliepimas
17. Atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškovo A. J. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad mažai tikėtina, jog ieškovo sveikata pablogėjo būtent dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtinta faktus, jog ieškovo sveikatos būklė dėl lėtinių susirgimų progresavo laipsniškai. Nors ieškovas teigia, kad didžiausią stresą išgyveno dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose baudžiamojoje byloje, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pirmas posėdis baudžiamojoje byloje įvyko 2019 m. sausio 11 d., tuo tarpu apeliantas ligoninėje buvo gydomas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. Teismas pripažino, kad ieškovas dėl dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime tikėtinai patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, tačiau teismas įvertino ir tai, kad pats baudžiamasis procesas buvo pradėtas teisėtai, o nepatogumai, susiję su dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime, buvo objektyviai sąlygoti (natūralūs).
17.2. Neatmestina galimybė, kad ieškovas jaudinosi ir nerimavo ne tiek dėl dvigubo nubaudimo, kiek dėl galimų baudžiamojo proceso pasekmių, kurios buvo sunkesnės už jo atžvilgiu pritaikytas administracines pasekmes. Pagal ieškovo padarytos veikos sunkumą, jam turėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl ieškovo nerimas dėl galimų pasekmių vertintinas kaip normalus, natūralus, kurį patirtų bet kuris teisės pažeidėjas. Tačiau tai savaime nereiškia, kad teisės pažeidėjų nerimas dėl teisės pažeidimo pasekmių turi būti atlygintas. Išgyvenimai, susiję su tuo, ar bus taikoma švelnesnė, ar sunkesnė atsakomybė, kai sunkesnė atsakomybė atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, negali būti vertinama, kaip susijusi priežastiniu ryšiu su neteisėtais pareigūnų ir teismo veiksmais.
17.3. Neatmestina galimybė, kad prie ieškovo sveikatos pablogėjimo galėjo prisidėti ir jo paties elgesys, nes bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas vartojo alkoholį. Be to, tikėtina, kad ieškovas patyrė stresą bei neigiamus išgyvenimus ir dėl administracinės atsakomybės taikymo jo atžvilgiu. Ieškovas buvo nubaustas 1000 Eur bauda, kurios iš karto sumokėti negalėjo, taip pat patyrė praktinius nepatogumus dėl uždraudimo vairuoti transporto priemonę. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo (apelianto) nurodoma žala nesusijusi priežastiniu ryšiu su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų neteisėtais veiksmais. Pripažįstant, kad žala susijusi pakankamu priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais, teismas teisingai sprendė, kad šiuo atveju pakanka teisės pažeidimo pripažinimo.
17.4. Tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą). Byloje Šimkus prieš Lietuvą 2017 m. birželio 13 d. sprendimu EŽTT pripažino principo non bis in idem pažeidimą dėl baudžiamojo proceso, vykdyto prieš pareiškėją, kai pareiškėjas už tą pačią veiką buvo nubaustas administracine tvarka. EŽTT sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankamas ir teisingas atlyginimas už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
17.5. Vertinant klausimą, ar šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, svarbu atsižvelgti ir į paties ieškovo kaltę dėl atsiradusios žalos. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas dėl to, kad ieškovas pavojingai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo didelis kiekis alkoholio. Kelių policijos pareigūnams sustabdžius apelianto automobilį, apeliantas vengė neblaivumo patikrinimo, dėl to buvo nubaustas administracine tvarka, o po kelių dienų paaiškėjus, kad apelianto kraujyje visgi buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Baudžiamasis procesas buvo nutrauktas ne dėl to, kad ieškovas būtų nepadaręs baudžiamosios veikos, o dėl procesinių kliūčių, siekiant išvengti dvigubo nubaudimo, nes dėl klaidos apeliantas jau buvo nubaustas administracine tvarka. Ieškovas už padarytą veiką faktiškai liko nubaustas žymiai švelnesne bausme, nei priklausė pagal jo padarytos veikos sunkumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
21. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2018 m. rugpjūčio 27 d. policija gavo pranešimą apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį. Atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai nustatė, jog automobilį vairavo ieškovas, kuris atsisakė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu ir norėjo vykti į ligoninę. Ligoninėje buvo paimtas ieškovo kraujo mėginys, taip pat policijos pareigūnas 2018 m. rugpjūčio 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad ieškovas vengė pasitikrinti blaivumą, ir perdavė jį nagrinėti teismui. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą, kadangi ieškovas vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, jam skirta 1 000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismo nutarimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 3 d.
25. Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. rugsėjo 17 d. gavo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame buvo nurodyta, jog 2018 m. rugpjūčio 27 d. ieškovo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 2,63 promilės. Todėl 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45289-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo. Ieškovui 2018 m. spalio 4 d. buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymo (dėl vairavimo esant neblaiviam, kai alkoholio kraujyje daugiau nei 1,5 promilės). Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, jam skirta 60 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, ir 200 Eur turto konfiskavimas.
26. Ieškovui pateikus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio, Šiaulių apygardos teisme byla paskirta nagrinėti 2019 m. balandžio 17 d. Tačiau teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2019 m. gegužės 23 d., kadangi buvo gauta informacija, jog Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Šiaulių apylinkės teismui pateikė teikimą dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė tenkinti teikimą dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukė. Ieškovas pateikė ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir neteisėto nuteisimo, atlyginimo. Pirmos instancijos teismas, pripažinęs ikiteisminio tyrimo institucijos bei teismo neteisėtus veiksmus, atmetė ieškovo ieškinį, kadangi nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovo nurodomos patirtos neturtinės žalos, tai yra sveikatos pablogėjimo.
Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei duomenų apie ieškovo sveikatą vertinimo
27. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų ir jo patirtos žalos, netinkamai įvertino duomenis apie ieškovo sveikatą, neatsižvelgė, kad dėl baudžiamojo proceso ir taip bloga ieškovo sveikata dar pablogėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
28. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo atlygina valstybė visiškai, nepaisant teismo kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
29. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įsiteisėjus nutarimui administracinio pažeidimo byloje, baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo tęsiamas neteisėtai, taip pat neteisėtai buvo atidėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. Ieškovas apeliaciniame skunde šios teismo išvados neginčijo ir su ja sutiko. Taigi Šiaulių apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjo 2018 m. spalio 3 d., todėl nuo šios dienos pripažįstama, kad baudžiamasis procesas vyko neteisėtai. Byloje esantys duomenys apie ieškovo sveikatą patvirtina, jog ieškovas dar 2010 m. patyrė mikroinsultą, daug metų serga kardiopatija, lėtinėmis kojų arterijų ligomis, nuo 2017 m. gegužės 31 d. jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 28). Taigi ieškovas dar iki baudžiamojo proceso pradžios turėjo keletą rimtų sveikatos sutrikimų, taip pat jo sveikata laipsniškai blogėjo – nuo 2010 m. patirto mikroinsulto iki 2017 m. nustatyto tik 35 proc. darbingumo lygio.
30. Pats ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas tik 2018 m. rugsėjo 18 d., nutarimas administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjo 2018 m. spalio 3 d., o pranešimas apie įtarimą baudžiamojoje byloje ieškovui buvo pareikštas 2018 m. spalio 4 d. Tuo tarpu dar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ieškovas teismui nurodė, jog dėl ligos negali dalyvauti 2018 m. rugsėjo 12 d. numatytame teismo posėdyje, taip pat pateikė duomenis, jog buvo hospitalizuotas 2018 m. kovo 19 d.-21 d. (administracinio nusižengimo bylos Nr(duomenys neskelbtini). Taigi ieškovo sveikata pablogėjo dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, iki įtarimo jam baudžiamojoje byloje pareiškimo. Todėl pripažintina, kad su ieškovo sveikatos pablogėjimu gali būti susijęs tiek pats 2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykis, kada jis vartojo alkoholį, tiek ir pats administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesas, nes dėl paskirtos nuobaudos ieškovas taip pat patyrė neigiamas finansines pasekmes bei teisių suvaržymą. Tačiau administracinis procesas buvo teisėtas.
31. Po 2018 m. spalio 4 d. ieškovui pareikšto įtarimo dėl nusikalstamos veikos, 2018 m. lapkričio 28 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas, o Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovas pateikė duomenis, jog 2018 m. gruodžio 20-28 d. buvo gydytas stacionare dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30). Tuo tarpu teismo paskirtame 2019 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje, kaip ir kituose vėlesniuose teismo posėdžiuose, ieškovas dalyvavo. Duomenų apie tai, kokia ieškovo sveikata buvo po 2018 m. gruodžio 20 d. hospitalizacijos, ieškovas nepateikė, taip pat ieškovas nepateikė jokių kitų medicinos specialistų išvadų apie tai, kaip teismo procesas galėjo paveikti jo sveikatos būklę (CPK 178 straipsnis).. Taigi vienintelis baudžiamojo proceso metu užfiksuotas ieškovo sveikatos pablogėjimas buvo tik 2018 m. gruodžio 20-28 d. Atsižvelgiant į bendrą ankstesnę ieškovo sveikatą, į jo negalėjimą atvykti ir į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, į byloje esančius duomenis, jog 2014 m. spalio 12 d. jis vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatyta 2,26 promilių) (administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018 m. rugpjūčio 27 d. taip pat vartojo alkoholį, negalima pripažinti, jog 2018 m. gruodžio 20-28 d. ieškovo sveikatos pablogėjimas buvo nulemtas būtent baudžiamojo proceso, o ne paties ieškovo veiksmų. Be to, daugiau duomenų apie savo sveikatą 2019-2020 m. ieškovas nepateikė. Taigi duomenų, kad baudžiamasis procesas būtų sukėlęs ieškovui ilgalaikį, negrįžtamą sveikatos pablogėjimą, nėra. Todėl pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindų ieškovo prašomos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
32. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo apie jam taikytas kardomąsias priemones, tačiau dar bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, parengiamajame teismo posėdyje, jis patvirtino, jog kardomoji priemonė jam nebuvo skiriama, o toks ieškinio pagrindas atsirado per klaidą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šių ieškovo apeliacinio skundo argumentų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada bei atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog atsižvelgiant tiek į EŽTT, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi pripažintas ieškovo teisių pažeidimas ir baudžiamosios bylos nutraukimas bei nuosprendžio panaikinimas yra pakankamas ir teisingas atlyginimas už ieškovo patirtą neturtinę žalą, ir neturtinės žalos atlyginimas už nustatytą teisių pažeidimą nepriteistinas.
33. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
35. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme įrodymų nepateikė.
38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1 R-261/1 K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos