- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-141-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01614-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- V. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6917-470/2023 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. P. (toliau – ieškovė arba apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) Alytaus miesto savivaldybės Civilinės būklės aktų įrašų skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus U. P. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) nustatyti, jog atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi galimas tik telefonu, esant sūnaus norui; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 320 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus pilnametystės; 6) palikti jai pavardę „P.“; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. P. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė pasirengimą bylai nustatyti parengiamųjų dokumentų būdu ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo atsiliepimo į ieškinį įteikimo dienos pateikti teismui dubliką, o atsakovui 14 dienų terminą nuo dubliko įteikimo dienos pateikti teismui tripliką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos tiesiogiai nenumato, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas tuo atveju, kai ieškovas per teismo nustatytą terminą nepateikia dubliko ir nėra CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių, pagal analogiją taikė CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas ir ieškinį paliko nenagrinėtą, pažymėdamas tai, jog ieškovės procesinis pasyvumas, kai ji nepateikė dubliko, šiuo atveju prilyginamas ieškinio reikalavimų nepalaikymui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė G. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Terminas dublikui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ieškovės ir ieškovės atstovės dukters ligos. 2023 m. spalio 17 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus dubliko rengimui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, todėl ieškovei buvo užkirstas kelias teikti teismui procesinį dokumentą bei prašymą atnaujinti praleistą terminą dubliko pateikimui.
1.2. Civilinė byla yra dėl santuokos nutraukimo, iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, jog byloje yra galimybė sudaryti taikos sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovė iš naujo turėtų inicijuoti civilinės bylos užvedimą teisme, kas, ieškovės manymu, būtų neekonomiška bei neprotinga.
7. Atsakovas V. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2023 m. spalio 20 d. prašymą atnaujinti praleistą terminą dublikui pateikti, 2023 m. spalio 18 d. dubliką su priedais (6 pastato nuotraukomis), 2023 m. rugsėjo 29 d. ir 2023 m. spalio 4 d. duomenis iš e.sveikatos portalo apie ieškovės atstovės dukters apsilankymus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, 2023 m. rugsėjo 27 d. duomenis apie ieškovei nustatytą diagnozę ir nedarbingumą (4 telefono ekrano nuotraukos).
10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais, sprendžia, jog dalis jų, t. y. dokumentai, kurie susiję su atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis apie ieškovės ir jos atstovės dukters sveikatos būklę, yra aktualūs sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes yra pateikti su atskiruoju skundu, todėl prijungia juos prie bylos. Kitų su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų (prašymo pratęsti terminą dublikui pateikti ir dubliko su priedais) apeliacinės instancijos teismas prie bylos neprijungia, nes šioje proceso stadija (nagrinėjant atskirąjį skundą) termino dublikui pateikti atnaujinimo ir paties dubliko priėmimo klausimai nėra priskirti apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.
Dėl ginčo esmės
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys yra paliktas nenagrinėtas ieškovei nepateiktus dubliko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį, kuria pasirengimą bylai nustatė parengiamųjų dokumentų būdu, remdamasis tuo, jog abi šalis atstovauja CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys. Šia nutartimi teismas taip pat pasiūlė šalims sureguliuoti ginčą taikiai arba ginčą perduoti išspręsti teisminės mediacijos būdu. Nutartis ieškovei laikoma įteikta 2023 m. rugsėjo 19 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nustatytas 14 dienų terminas dublikui pateikti baigėsi 2023 m. spalio 3 d. (įskaitytinai).
14. 2023 m. spalio 18 d. priimta šioje byloje skundžiama nutartis, kuria ieškovės ieškinys, taikant CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, paliktas nenagrinėtas pritaikant analogiją dėl negalimumo šeimos byloje priimti sprendimo už akių, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė dubliko. Pirmosios instancijos teismas ieškovės procesinį pasyvumą šiuo atveju prilygino ieškinio reikalavimų nepalaikymu.
15. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog dubliko nepateikė dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. ieškovei buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ir ji buvo laikinai nedarbinga, be to, ieškovės atstovės dukra taip pat sunegalavo, todėl ieškovė su atstove neturėjo galimybės susitikti ir suderinti pozicijos dėl dubliko (ieškovė su atskiruoju skundu pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurie priimti). Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad 2023 m. spalio 17 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus dubliko rengimui, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, todėl ieškovei buvo užkirstas kelias teikti teismui procesinį dokumentą bei prašymą atnaujinti praleistą terminą dubliko pateikimui.
16. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo byloje būtų užregistruoti ieškovės 2023 m. spalio 17 d. pateikti papildomi rašytiniai įrodymai dubliko rengimui, todėl labiau tikėtina, kad šias aplinkybes atskirajame skunde nurodydama ieškovė turėjo omenyje, jog dokumentus pateikė atstovei, tačiau ne teismui. Nors nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., kuomet ieškovė susirgo, buvo pakankamai laiko ieškovei su atstove suderinti savo poziciją dubliko pateikimui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla yra susijusi su šeimos teisiniais santykiais, ir įvertinus tai, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu iš dalies sutinka ir sutiktų byloje sudaryti taikos sutartį ar nutraukti santuoką bendru sutarimu, jei šalims pavyktų susitarti dėl abiem šalims priimtinų santuokos nutraukimo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas procesines teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui, taikė formaliai, ginčijama nutartimi nustatyta procesinė bylos baigtis neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kas lemia nutarties neteisėtumą.
17. Ginčijamos nutarties formalumą patvirtina duomenų apie būtinybę atlikti papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus nebuvimas. Sisteminė CPK 225, 227–228 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog vieną iš dviejų CPK įtvirtintų pasirengimo bylos nagrinėjimui būdų teismas pasirenka tik tada, kai nusprendžia, jog papildomi pasirengimo veiksmai yra reikalingi. Nei iš teismo veiksmų priimant ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį, nei iš ginčijamos nutarties turinio nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ar įrodymais teismas siekė papildyti bylos medžiagą nuspręsdamas, jog reikalinga nustatyti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas netikslino įrodinėjimo naštos, nenustatė pareigos pateikti papildomus įrodymus, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, yra reikalingi tinkamam bylos išnagrinėjimui, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 1, 5, 6 punktuose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyta kliūtimi tolesnei bylos eigai tapo ne objektyvi būtinybė atlikti papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus, bet subjektyvus formalios pareigos pateikti dubliką neįvykdymas.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog CPK 227 straipsnyje, 246 straipsnio 1 dalyje, 285 straipsnyje ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinti neigiami procesinio dokumento nepateikimo per nustatytą terminą padariniai gali būti taikomi tik nustačius piktnaudžiavimo procesu ar proceso vilkinimo faktą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti atskirojo skundo motyvu, jog dublikas laiku nebuvo pateiktas dėl ieškovės ir jos atstovės dukters ligų / negalavimų. Iš šių duomenų spręsti, jog ieškovė nepalaiko savo ieškinio reikalavimo, nėra pagrindo. Ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo atveju taptų neproporcinga sankcija ieškovei. Be to, tokia bylos baigtis neatitinka ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kadangi ginčas nėra išspręstas, ginčijama nutartimi užprogramuojamas naujas teisminis procesas, kuriame reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus (CPK 7 straipsnis). Ši aplinkybė buvo pakankama tam, kad pirmosios instancijos teismas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka pasinaikintų ginčijamą nutartį.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ieškinio palikimas nenagrinėto, kaip neigiama procesinė pasekmė, taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Vadinasi, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išnagrinėjimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, kas nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015).
20. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė iki susergant turėjo laiko su atstove suderinti dubliko parengimo klausimus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje situacijoje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą neatitinka pagrindinių civilinių proceso tikslų ir negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ir jos atstovė yra pasyvios, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu. To nenustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi. Nagrinėjamoje byloje yra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, gautas atsiliepimas į ieškinį, todėl šiuo atveju nenustačius aplinkybių, kad ieškovė ir jos atstovė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ar būtų praradę suinteresuotumą nagrinėjama byla, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, protingumo principų.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 376 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog teismas, nagrinėdamas iš šeimos teisinių santykių kylančias bylas, privalo imtis priemonių šalims sutaikyti. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį, teismas, matydamas, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme, skiria parengiamąjį teismo posėdį (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tokį aiškų teisinį reglamentavimą, taip pat įvertinus tai, jog atsakovas V. P. savo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutiktų byloje sudaryti taikos sutartį ar nutraukti santuoką bendru sutarimu, jei šalims pavyktų susitarti dėl abiem šalims priimtinų santuokos nutraukimo sąlygų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo rengtis civilinės bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, o privalėjo byloje skirti parengiamąjį teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas jam nustatytą pareigą iš šeimos teisinių santykių kylančiuose bylose imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat neatsižvelgdamas į atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį išreikštą norą baigti bylą taikiai, nepagrįstai nusprendė rengtis civilinės bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, taip pat pažeisdamas CPK 376 straipsnio 2 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies nuostatas, o vėliau apskritai užkirto kelią tolesniam jau pradėtos civilinės bylos nagrinėjimui, skundžiama nutartimi ieškovės pateiktą ieškinį palikdamas nenagrinėtu.
22. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis yra nesuderinama su CPK 2 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso tikslu – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sąlygota formalaus pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančių normų taikymo, taip pat yra priimta aiškiai pažeidžiant CPK 376 straipsnio 2 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.