Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1156-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
1-1156-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33077-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Kaltinamasis
V. Z.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1156-1082/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33077-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 3 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.00 val., vasarnamio prieangyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. Z., t. y. žodinio konflikto metu du kartus spyrė stovinčiai nukentėjusiajai į kairę šlaunį, taip sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą ir dėl dviem trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų kairėje šlaunyje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Taip pat, jis 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.00 val., vasarnamio prieangyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti sutuoktinę D. Z., ar sunkiai ją sužaloti, kai žodinio konflikto metu panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją nešinas kirviu ir atvirai demonstruodamas jį sparčiu žingsniu ėjo link sužalojimus patyrusios D. Z. ir užsimojo kirviu kartodamas, kad nukentėjusiąją „sukapos“, taip žodžiais ir veiksmais sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis V. Z. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. jis kartu sutuoktine D. Z. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Darbuodamasis namų ūkyje šiek tiek atsigerdavo alaus. Vakare, apie 18.00-19.00 val. jau buvo gerokai neblaivus, kai namo prieangyje tarp jo ir D. Z. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto priežastis – sutuoktinės priekaištai, kad jis tariamai (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, „įsitaisęs“, kitaip tariant, susiradęs kažkokią paną. Kadangi tuo metu buvo neblaivus, nesusivaldė dėl nepagrįsto įtarinėjimo ir du kartus spyrė jai į kairės kojos šlaunį. Žmonai pradėjus šaukti, jis dar labiau susinervino ir griebęs po ranka pasitaikiusį kirvį malkoms kapoti, kuris gulėjo ant grindų, juo užsimojo ant žmonos sakydamas, kad nukirs. Tuomet, žmona pabėgo į lauką ir į namus iškvietė policiją. Užsimodamas kirviu, norėjo ją tik pagąsdinti. Nebūtų įvykdęs grasinimo (jai tikrai nieko nebūtų blogo padaręs), tiesiog buvo susinervinęs, be to, ir neblaivus, todėl nesukontroliavo savęs. Dėl viso šito įvykio savo kaltę nuoširdžiai pripažįsta ir gailisi. Jei nebūtų prieš tai gėręs alkoholio, viso šito įvykio tikrai nebūtų įvykę (b. l. 59-62, 67-69).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji D. Z. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.00 val. buvo kartu su savo sutuoktiniu V. Z. vasarnamyje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo pavartojusi alkoholio, sutuoktinis taip pat buvo neblaivus. Būnant vasarnamio prieangyje, V. Z. be priežasties pradėjo konfliktuoti, ją įžeidinėti, vadino „sena padla“. Ji nieko sutuoktiniui neatsakė, nenorėjo veltis į konfliktą, tačiau V. Z. netikėtai priėjęs prie jos ne mažiau kaip du kartus spyrė jai į kairę šlaunį ir pasakė, kad ją užmuš. Dėl spyrių jai skaudėjo. Tada V. Z. atsinešė kirvį, kuris buvo mediniu kotu, apie 70 cm. ilgio, ir užsimojęs juo sakė, kad ją sukapos. Išsigandusi ji pabėgo į kiemą ir paskambino savo sūnui V. Z.. Sūnui pasakė, kad jo tėvas ją puola ir muša, todėl šis iškvietė policiją. V. Z. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja. Įvykio metu vasarnamyje jokių liudytojų nebuvo (b. l. 25-28).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo prieangyje. Prieangio kairėje pusėje ant grindų pastatytas kirvis mediniu kotu. Prieangyje jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta ir nepaimta. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis (b. l. 12-12).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 21.54 val. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjui paskambino motina D. Z., kad jos vyras V. Z. mušasi. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė pranešėjos sūnus V. Z.. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. Z. smurtavo prieš savo žmoną D. Z., t. y. porą kartų kumščiu sudavė į galvos sritį, ne mažiau kaip tris kartus spyrė jai į kojas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Abu asmenys akivaizdžiai buvo neblaivūs. Smurtą patyręs asmuo – D. Z. paaiškino, kad smurtas pasireiškė pora kartų kumščiu sudavus į galvos sritį, ne mažiau trijų kartų spyriais į kojas. D. Z. parodė ant kojų ir sėdmenų srities susiformavusias kraujosruvas. Smurtą galintys rodyti požymiai nefiksuoti. Fiksuota, kad anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Smurtu įtariamas V. Z. nieko neaiškino. V. Z. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą V. Z. elgėsi ramiai (b. l. 20-21).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. Z. padaryta poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu, 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (b. l. 40).

Iš neblaivumo nustatymo kvito matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d. 22.50 val. V. Z. nustatytas 2,33 promilių girtumas (b. l. 22).

Kaip matyti, kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo sutuoktinės atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą. Šie jo parodymai sutampa su pačios nukentėjusiosios D. Z. duotais parodymais, specialisto išvados bei tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis. Taip pat nukentėjusiosios duoti parodymai bei byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenys patvirtina, ką taip pat pripažino ir pats kaltinamasis, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje grasino nužudyti sutuoktinę D. Z. ar sunkiai ją sužaloti, ir žodžiais bei veiksmais sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Taigi, aukščiau aptartų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. Z. 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. Z., t. y. žodinio konflikto metu du kartus spyrė stovinčiai nukentėjusiajai į kairę šlaunį, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl dviem trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų kairėje šlaunyje nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nėra abejonių, kad V. Z. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą vartojo bei fizinį skausmą sukėlė ir nežymiai sveikatą sutrikdė savo sutuoktinės atžvilgiu, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Taip pat aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. rugpjūčio 3 d. apie 19.00 val., vasarnamio prieangyje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti sutuoktinę D. Z., ar sunkiai ją sužaloti, kai žodinio konflikto metu panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją nešinas kirviu ir atvirai demonstruodamas jį sparčiu žingsniu ėjo link sužalojimus patyrusios D. Z. ir užsimojo kirviu kartodamas, kad nukentėjusiąją „sukapos“, taip žodžiais ir veiksmais sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Teismui nekyla abejonių, jog V. Z. atlikti veiksmai, t. y. užsimojimas kirviu bei pasakymas, jog „sukapos“ savo sutuoktinę, po to, kai jis šiai jau spyrė 2 kartus koja į kairę šlaunį, patvirtina, jog nukentėjusioji iš tikrųjų buvo bauginama mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu ir nukentėjusioji turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos. Tokiu būdu, ši V. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir įrodyta aukščiau nurodytais įrodymais.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 90-92). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes. V. Z. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, abi veikos tyčinės, baigtos, kaltinamasis ankščiau nėra teistas (b. l. 77-78), administracine tvarka baustas 1 kartą įspėjimu (b. l. 80-81), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 88, 89), psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (b. l. 84, 87). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skiriant prokurorės siūlomas bausmes – laisvės apribojimą, jo trukmę už kiekvieną veiką atskirai nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, kartu skiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytą įpareigojimą ir BK 48 straipsnio 7 dalies pagrindu – įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis padarė tuo pačiu metu, veikdamas vieninga tyčia, todėl už šias nusikalstamas veikas V. Z. paskirtos bausmės bendrintinos ne prokurorės nurodomu dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kas atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-332/2017 bei to paties teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-282/2018, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-202-327/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-185/2018 ir kt.).

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas V. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 16.20 val. (2 paros) (b. l. 46-47, 48-49).

Taip pat kaltinamajam kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 70-72).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis, kuris perduotas saugojimui į Panevėžio apskr. VPK daiktų saugyklą (b. l. 10-12, 17-19), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos įrankis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. Z.:

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

- pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. Z. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. Z. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti V. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. 16.20 val. (2 paras).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kartu su bausme V. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtą kirvį, saugomą Panevėžio apskr. VPK daiktų saugykloje – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui konfiskuoti.

Išaiškinti V. Z., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rita Dirkė