Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė J. R. skirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė J. R. skirta laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmė J. R. paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią J. R. nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, J. R. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. balandžio 9 d. 15.45 val. iki 2017 m. balandžio 11 d. 12.20 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei D. O., o būtent: 2017 m. balandžio 9 d., apie 15.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė D. O. kumščiu vieną kartą į kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. O. fizinį skausmą.

Be to, J. R. nuteistas už tai, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: 2017 m. balandžio 9 d., apie 15.21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebęs ranka ir laikydamas sugyventinės D. O. kaklą, užsimojo į ją kirviu ir išsakė jai grasinančius žodžius: „dabar aš tave nukirsiu“, kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nuteistojo J. R. teigimu, jis tikrai sąmoningai ir piktybiškai, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, neignoruoja visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei įstatymo reikalavimų, stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai, palaikyti normalius šeimyninius santykius, išlaikyti šeimą ir savo artimuosius ir visos jam skirtos ankstesnės bausmės padarė jam tinkamą poveikį. Jis nori ir toliau dirbti, gyventi šeimoje, taip pat kreiptis pagalbos į specialistus dėl savo elgesio ir alkoholio vartojimo.

Teismo posėdyje nuteistojo J. R. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo J. R. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai J. R. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

Nuteistasis J. R. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme, mano, kad ji yra per griežta ir prašo paskirti jam kitos rūšies bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo J. R. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam J. R. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam J. R. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), į J. R. asmenybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, teistumui neišnykus, jo atžvilgiu yra atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas, baustas administracine tvarka, ne kartą smurtavo sugyventinės D. O. atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai J. R. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą J. R. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. R. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad J. R. už nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., J. R. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. R. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė bausmė (4 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti J. R. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. R. nurodytos aplinkybės – tai, kad konfliktas tarp jo ir sugyventinės D. O. kilo ne pirmą kartą ir ne tik jis vienas kaltas dėl kylančių konfliktų, kad jis norėjo tik pagąsdinti savo sugyventinę ir jokiu būdu neketino jos nei žudyti, nei žaloti, kad jie jau seniai gyvena kartu ir toliau ketina gyventi kartu kaip šeima, kad jis yra dirbantis ir išlaiko sugyventinę D. O. ir jos sūnų, kuris yra neįgalus ir gyvena kartu su jais, todėl reali laisvės atėmimo bausmė skaudžiai paveiks ne tik jį, bet ir jo šeimą, šeimos gerovę, kad jis stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai, palaikyti normalius šeimyninius santykius, išlaikyti šeimą ir savo artimuosius, kad jis nori ir toliau dirbti, gyventi šeimoje, taip pat kreiptis pagalbos į specialistus dėl savo elgesio ir alkoholio vartojimo – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad J. R., būdamas ankščiau ne kartą teistas už smurtines nusikalstamas veikas savo šeimos nario – sugyventinės D. O. – atžvilgiu, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

J. R. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti J. R. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. R. jau anksčiau yra teistas už tyčinius tokios pat rūšies nusikaltimus žmogaus sveikatai, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam J. R. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus J. R. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant J. R. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. R. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-04-19 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.