Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-20521-734/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą už akių netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo bei klaidingo byloje pateiktų įrodymų vertinimo aspektais.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-597/2008).

Byloje pateiktais duomenimis atsakovui V. L. nuo 2001 m. lapkričio 10 d. iki 2010 m. birželio 3 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16). Nuo 2010 m. birželio 3 d. nuosavybės teisės į šį butą Nekilnojamojo turto registre registruotos V. M., butą įgijusio iš varžytinių (b. l. 20), vardu. Laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovas ginčo butui tiekė geriamąjį vandenį bei tvarkė nuotekas. Viešojo vandens tiekimo sutarties ieškovas ir atsakovas pasirašę nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo prisijungęs prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros bei naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, laikytina, jog viešoji vandens tiekimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta pagal Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų (toliau tekste ir Standartinės sąlygos) 2 punktas).

Abonentų (vartotojų) atsiskaitymą su vandens tiekėju už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas reglamentuoja Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintas Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašas (toliau tekste ir Aprašas). Aprašo 3. punkte nustatyta, kad abonentas (vartotojas) už pateiktą geriamąjį vandenį vandens tiekėjui moka pagal ties vandens tiekimo ir vartojimo riba įrengtų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Pareiga fiksuoti geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis bei pagal juos atsiskaityti su vandens tiekėju remiantis Standartinių sąlygų 17.5. punktu yra priskirta abonentui (vartotojui). Iš ieškovo pateikto Vandens suvartojimo ir įmokų laikotarpiu 2008 m. gegužės 1 d. – 2010 m. lapkričio 30 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), apskaitos žiniaraščio matyti, jog paminėtu laikotarpiu suvartoto geriamojo vandens kiekiai nebuvo deklaruojami.

Antstolio R. V. 2010 m. lapkričio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0179/10/61 užfiksuota, kad V. M. į ginčo butą pateko 2010 m. spalio 26 d., pasamdytam meistrui atrakinus buto duris (b. l. 17-18). 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovo darbuotojai atlikto ginčo bute esančių geriamojo vandens skaitiklių patikrinimą, kurio metu nustatė, jog bute esančio geriamojo vandens skaitiklio rodmenys yra 801 m³ (b. l. 19). Pagal paskutinius ieškovui atsakovo deklaruotus geriamojo vandens skaitiklio rodmenis (2008 m. gegužės 1 d.), jie buvo 400 m³. Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. ginčo bute buvo sunaudota 401 m³ geriamojo vandens bei ieškovui patiektas tvarkyti toks pat kiekis nuotekų (Aprašo 8. punktas).

Standartinių sąlygų 17.7. punkte nustatyta, kad abonentas (vartotojas) turi pareigą visiškai atsiskaityti su viešuoju vandens tiekėju už sunaudotą geriamąjį vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir nutraukti sutartį, kai patalpas, kurioms tiekiamas geriamasis vanduo ir (ar) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, perleidžia kito asmens nuosavybėn. Taigi abonento (vartotojo) įsiskolinimas už viešojo vandens tiekėjo pateiktą geriamąjį vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas naujam patalpų, kurioms tiekiamas geriamasis vanduo ir (ar) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, savininkui kartu su patalpų nuosavybės teise nepereina.

Įvertinus įrodymus dėl ginčo buto nuosavybės teisių perėjimo V. M. aplinkybių, pastarojo faktinio naudojimosi ginčo butu pradžios momento, geriamojo vandens skaitiklio rodmenų nedeklaravimo daugiau nei dvejus metus, akivaizdu, jog jų turinys formaliai patvirtina, kad atsakovas nevykdė savo prievolės fiksuoti sunaudoto geriamojo vandens kiekius bei pagal juos atsiskaityti su ieškovu, o neapmokėtą bei neapskaitytą 401 m³ geriamojo vandens kiekį sunaudojo būtent atsakovas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą, galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas ne tik klaidingai aiškino bei taikė geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, bet ir netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą bei nepagrįstą sprendimą atmesti ieškovo reikalavimus. Taigi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikinamas bei priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal ieškovo pateiktus įrodymus atsakovo įsiskolinimas už sunaudotą 401 m³ kiekį geriamojo vandens bei ieškovo atsakovui suteiktas tokio paties masto nuotekų tvarkymo paslaugas yra 1 692,22 Lt, kuris priteisiamas iš atsakovo ieškovui visoje apimtyje. Iš atsakovo ieškovui taipogi priteisiama 123,19 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (1 815,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), žyminiai mokesčiai – 72 Lt x 2 (b. l. 3, 49), sumokėti už ieškinį ir apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 5,90 Lt išlaidų už išrašus iš Gyventojų registro tarnybos bei Nekilnojamojo turto registro netenkinamas, nes byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų šių išlaidų patyrimo faktą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. 120545849) iš atsakovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 692,22 Lt skolos, 123,19 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (1 815,41 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 72 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, ir 72 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.