Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-81029-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07424-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.3.1.14; 3.3.2.5 (S)

2017 m. gruodžio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pajūrio mėsinė“ pateikė ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ dėl 2009 m. balandžio 27 d. sudarytos kreditavimo sutarties ir 2015 m. vasario 6 d. sudaryto dėl šios sutarties pakeitimo pakeitimo. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį. Taip pat atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atsakovei užtikrinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovės AB „Šiaulių bankas“ prašymą dėl įpareigojimo ieškovei įmokėti 4 600 Eur užstatą atmetė.

3. Teismas vertino, jog iš esmės nėra ginčo, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Tačiau teismas pažymėjo, kad civilinis procesas savo prasme yra pažeistų ir ginčijamų teisių gynimo priemonė ir bet kokie apribojimai ar apsunkinimai pasinaudoti šia priemone turi būti vertinami civilinio proceso tikslų kontekste. Teismas sprendė, kad atsakovės išvada, jog galimai ieškovei būtų sunku apmokėti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, yra logiška ir suprantama. Tačiau teismas pažymėjo, kad tokioje situacijoje (sunki ieškovės finansinė padėtis) ieškovę dar papildomai įpareigoti sumokėti 4 600 Eur sumą reikštų „užšaldyti“ ieškovei taip reikalingas apyvartines lėšas einamiesiems mokėjimams vykdyti.

4. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju, teismui tik priėmus ieškovės ieškinį teisme, teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo aplinkybių, nes ieškovės ieškinio pareiškimas savaime negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio prasme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovė AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą, ir tenkinti atsakovės prašymą, įpareigojant ieškovę sumokėti 4 600 Eur užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę prašyti užstato bylinėjimosi išlaidoms kompensuoti. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį užstatas visais atvejais turėtų būti skiriamas nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Šis straipsnis gali būti taikomas tada, kai yra tam tikrų įžvalgų (įtarimų), kad proceso dalyvis galimai elgiasi nesąžiningai.

5.2. Yra pakankamai duomenų teigti, kad ieškovės veiksmuose piktnaudžiavimo teise požymių yra.

5.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės finansinė būklė yra sunki – nes būtent sunkia finansine padėtimi ieškovė argumentuoja savo ieškinio reikalavimus. Tačiau tam tikriems mokėjimams ieškovei lėšų pakanka. Reikia įvertinti, kad: ieškovė, būdama sudėtingoje finansinėje padėtyje, vieniems kreditoriams vykdo mokėjimus, kitiems – ne, kad atsakovė yra kreditorė, kuriai ieškovė nemoka nuo 2016 m.; ieškovė, o taip pat kartu su ja vienoje įmonių grandinėje veikiančios įmonės, yra pradėjusios didelį skaičių bylų, kuriose ginčijamas įvairių kredito įstaigų kreditavimo sutarčių nutraukimas ir (ar) sąlygos ir laidavimo sutartys, šiuos faktus naudojant tam, kad įsiskolinimai kreditoriams, sutartis nutraukus arba joms pasibaigus, nebūtų įskaičiuojami į pradelstų įsipareigojimo apimtį; atsakovė yra priversta patirti bylinėjimosi išlaidas, būdama įsitikinusi, kad ieškovė jų nekompensuos.

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo numatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atsakovei užtikrinimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. CPK 95 straipsnis reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato dydis nustatomas, užstatas grąžinamas, bylinėjimosi išlaidos iš užstato atlyginamos mutatis mutandis taikant šio Kodekso 795, 796, 797 ir 798 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog CPK 95 straipsnio nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekiant piktnaudžiavimui užkirsti kelią.

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Pajūrio mėsinė“ pateikė ieškinį atsakovei AB „Šiaulių bankas“, prašydama pakeisti 2009 m. balandžio 27 d. sudarytą kreditavimo sutartį ir 2015 m. vasario 6 d. sudarytą šios sutarties pakeitimą, t.y. pakeisti sutarties 4 punktą formuluojant jį taip, kad paskolos grąžinimo terminas yra 2021 m. liepos 20 d., nemokant tarpinių kredito grąžinimo įmokų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ieškinio pareiškimas savaime negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

10. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Tačiau pati apeliantė pripažįsta, kad ieškovė šiuo metu vykdo veiklą ir gauna iš veiklos pajamų, todėl daryti kategorišką išvadą, jog atmetus ieškovės ieškinį, ieškovė nepadengs atsakovei bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrindo. Be to, kaip jau minėta, CPK 95 straipsnio 3 dalies nuostatos yra taikomos iš esmės nustačius piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovės nurodomos aplinkybės, jog ieškovė, būdama sudėtingoje finansinėje padėtyje, vieniems kreditoriams vykdo mokėjimus, kitiems – ne, ir kad atsakovė yra kreditorė, kuriai ieškovė nemoka nuo 2016 m., kad ieškovė, kartu su ja vienoje įmonių grandinėje veikiančios įmonės yra pradėjusios didelį skaičių bylų, kuriose ginčijamas įvairių kredito įstaigų kreditavimo sutarčių nutraukimas ir (ar) sąlygos ir laidavimo sutartys, yra tik atsakovės nuomonė apie esamą situaciją, tačiau nėra pakankamas pagrindas šioje proceso stadijoje konstatuoti, kad ieškovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atsakovei užtikrinimui. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.