Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-549/2012

Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01113-2010-5

2012 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d. (dėl G. V. firmos „Medvainė“ turto pagrobimo) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „Ryteksma“ turtą) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl UAB „Premuita“ turto pagrobimo) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3 d., 9 d., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 10 MGL dydžio, t. y. 1300,00 Lt bauda.

Iš R. Č. ir N. A. G. V. firmos „Medvainė“ naudai solidariai priteista 3924,00 Lt (trys tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt keturi litai) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

UAB „Ryteksma“ civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir N. A., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. ir N. A. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, t. y. jie laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d., 16.30 val., iki 2010 m. rugpjūčio 16 d., 07.00 val., išėmę lango stiklus, įsibrovė į G. V. firmos „Medvainė“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė benzininį pjūklą „Husgvarna H-257“ Nr. 5130313 1000,00 Lt vertės, benzininį pjūklą „Husgvarna H-257“ 1600,00 Lt vertės 100 l dažų „Protektor“, kurių vieno litro vertė 13,00 Lt, bendros 1300,00 Lt vertės, du bakelius 5 l talpos antifrizo, kurio bakelio vertė 12,00 Lt, bendros 24,00 Lt vertės. Tokiu būdu, iš viso pagrobė G. V. firmai „Medvainė“ priklausantį 3924,00 Lt vertės turtą.

Taip pat R. Č. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą, t. y. jis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2010 m. balandžio 20 d., ne vėliau kaip 9.30 val. išstūmęs lango rėmą, pabandė įsibrauti į UAB „Ryteksma“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpas ir pagrobti UAB „Ryteksma“ turtą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi tam sutrukdė lange esančios grotos.

Taip pat R. Č. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, t. y. jis, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. balandžio 7 d., apie 21.00 val., iš UAB „Premuita“ aptvertos saugomos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo rampos pagrobė du metalinius paaukštinimus, skirtus užvažiuoti krovininiams automobiliams, kurių vertė 500,00 Lt bei metalinį ratų stabdį 200,00 Lt vertės. Tokiu būdu, iš viso pagrobė UAB „Premuita“ priklausantį 700,00 Lt vertės turtą.

Taip pat R. Č. nuteistas už tai, kad laikė ir gabeno žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įsigijo suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“ R. Č. vardu, kuriame buvo išspausdinti termosublimacinio spausdinimo būdu vairuotojo pažymėjimo numeris, R. Č. nuotrauka, vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, išdavimo data ir vieta, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir gabeno iki sulaikymo 2011 m. balandžio 7 d., apie 21.00 val., UAB „Premuita“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad turėtų būti pakeista straipsnio, pagal kurį jis nuteistas už pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, kvalifikacija, nes jis nebuvo patekęs į patalpų vidų, o langas yra viešoje vietoje, todėl nėra laikytinas saugoma teritorija. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo vertinimu, turi būti pakeista jo nusikalstamos veikos kvalifikacija bei sušvelninta jam paskirta bausmė.

Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba UAB „Saidika“ statybininku bei augina mažametį sūnų, vienintelis išlaiko savo šeimą, nes jo sugyventinė nedirba, negauna pastovių pajamų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nuteistasis prašo švelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo N. A. gynėjas klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, neigia įvykdęs G. V. firmos „Medvainė“ ir UAB „Premuita“ turto vagystes. Skunde taip pat ginčijama nusikalstamos veikos, t. y. pasikėsinimo pagrobti UAB “Ryteksma” turtą, kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei prašoma sušvelninti paskirtą bausmę.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d. nuostatomis bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, pagrįstai R. Č. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nors savo apeliaciniame skunde nuteistasis ir teigia, kad jis neįvykdė G. V. firmos „Medvainė“ ir UAB „Premuita“ turto vagysčių, o viskas buvo sufabrikuota bylą tyrusių kriminalistų, ši nuteistojo iškelta versija, skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, yra laikytina deklaratyvia ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. G. V. firmos „Medvainė“ ir UAB „Premuita“ turto vagystes, yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Č. kaltu dėl vagystės iš G. V. firmos „Medvainė“ ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, teigė, kad minėtą vagystę įvykdė N. A.. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. kaltu dėl minėtos vagystės taip pat neprisipažino. Nuteistasis parodė, kad įvykio naktį, apie antrą valandą, jam paskambino N. A., kuris pasakė, kad turi du neblogus benzininius pjūklus, kuriuos pasiūlė pigiai parduoti. Jis savo automobiliu nuvažiavo į N. A. nurodytą vietą prie degalinės. N. A. jam atnešė du pjūklus ir pasiūlė nusipirkti. Jis nežinojo, kad tie pjūklai yra vogti. Kartu su N. A. išgėrė kelis gurkšnius brendžio, bet gėrimas nebuvo skanus, be to, jis vairavo automobilį (t. 4, b. l. 66-70). Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2010 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros, pradėtos 8.55 val. ir baigtos 9.20 val., protokolo matyti, kad apžiūrėtos darbinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu dalyvavo specialistas, kurio išvadoje nurodoma, kad patalpoje ant brendžio pakuotės daktiloskopiniais milteliais buvo išryškinti rankų pėdsakų fragmentai, kurie tolimesniam tyrimui nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių (t. 1, b. l. 163-171). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad du pirštų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, paimti 2010 m. rugpjūčio 16 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu, tinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 185-186). Kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. spalio 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2, paimtas 2010 m. rugpjūčio 16 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu, yra paliktas R. Č. dešinės rankos nykščiu. Civilinis ieškovas G. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šalia darbo stalo lentynoje buvo pasidėjęs „Alitos“ brendžio 0,7 l butelį dėžutėje. Brendžio butelis buvo pavogtas, bet dėl to žalos nėra, nes butelį G. V. kažkas padovanojo (t. 1, b. l. 177). Kolegijos vertinimu, būtent šie surinkti įrodymai bei civilinio ieškovo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai paneigia nuteistojo teiginius, neva jis neįvykdė G. V. firmos „Medvainė“ turto vagystės. Pažymėtina, kad įvykio vietoje ant brendžio „Alita“ dėžutės rasti nuteistojo pirštų antspaudai neginčijamai įrodo, kad nuteistasis buvo G. V. firmai „Medvainė priklausančiose patalpose bei padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo N. A. ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisminio nagrinėjimo metu pateiktą versiją, jog po vagystės jis nakties metu paskambino R. Č., pasiūlė jam įsigyti pagrobtus benzininius pjūklus, o šiam atvykus, išgėrė dalį pagrobto brendžio, o paskui vėl nuėjo į minėtas patalpas ieškoti vertingų daiktų, pabaigė gerti brendį, o dėžutę pamiršo patalpose. Juo labiau, kad paties N. A. pirštų antspaudų ant minėtos dėžutės nebuvo rasta (t. 3, b. l. 80-81). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis R. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. birželio 9 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu pats parodė jam inkriminuotos šios nusikalstamos veikos aplinkybes (t. 2, b. l. 27-33), kurias išdėstė savo nuoširdžiame prisipažinime (t. 2, b. l. 26). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigūnai J. P. ir B. B. paneigė darę spaudimą nuteistajam R. Č. ar atskleidę jam byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, liudytojas G. V. taip pat parodė, kad R. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu nedavė nurodymų, ką ir kaip sakyti bei rodyti (t. 4, b. l. 86-96). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino R. Č. kaltu dėl G. V. firmos „Medvainė“ turto vagystės, o apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo motyvai dėl neva sufabrikuoto ikiteisminio tyrimo yra nepagrįsti, deklaratyvūs bei vertintini kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skundą nagrinėjančios kolegijos vertinimu, R. Č. pagrįstai nuteistas ir dėl UAB „Premuita“ turto vagystės. Nors apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. dėl UAB „Premuita“ turto pagrobimo kaltu neprisipažino, o savo kaltę dėl šio nusikaltimo neigia ir apeliaciniame skunde, jo kaltė yra įrodyta objektyviais byloje surinktais įrodymais bei liudytojų parodymais (t. 1, b. l. 54-60, t. 1, b. l. 41, t. 1, b. l. 68), kuriais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes apie tai, kad R. Č. kartu su kitais asmenimis dalyvavo vagystėje įsibraunant į saugomą teritoriją, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis savo mikroautobusu už atlygį atvežė į nusikaltimo vietą, po to į mikroautobusą buvo pakrauti daiktai, kurie paskubomis paliekant vagystės vietą, buvo pamesti, R. Č. vairuojamas mikroautobusas užstrigo šalia bėgių, o pats R. Č. buvo sulaikytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl R. Č. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, t. y. UAB „Premuita“ priklausančio turto vagystę.

Kolegijos vertinimu, atmestini ir apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo argumentai, neva jo padaryta nusikalstama veika, t. y. pasikėsinimas pagrobti UAB “Ryteksma” turtą, yra netinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyta veika aprašyta žodžiais „pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją“. Įsibrovimu yra laikoma slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Nuteistasis R. Č. tiek teisiamajame posėdyje, tiek apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei parodymų patikrinimo vietoje metu pripažino turtėjęs tikslą pagrobti UAB „Ryteksma“ turtą - pledus, tuo tikslu atvažiavęs automobiliu, pėsčias nuėjęs iki pastato (duomenys neskelbtini), tikslu patekti į vidų išėmęs lango stiklą ir išstūmęs metalinę skardą, tačiau į vidų nesugebėjo patekti dėl buvusių metalinių grotų ir pastebėjusio pašalinio asmens. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis norėjo įsibrauti į UAB „Ryteksma“ priklausančią patalpą įveikdamas kliūtis, t. y. išimdamas lango stiklą bei išstumdamas metalinę skardą. Pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jis nebuvo patekęs į patalpų vidų, o tik išėmė langą, kuris yra vieša vieta, laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad R. Č. pasikėsino pagrobti UAB „Ryteksma“ priklausantį turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. Skirtinos bausmės dydžiui šiuo atveju nusikaltimo baigtumas reikšmės neturi, nes net ir pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką atveju bausmė turi būti skiriama kaip už baigtą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 3 d.)

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

R. Č. padarytos veikos, už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nuosprendžiu, priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, šias veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis nusikalto, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Praeityje R. Č. eilę kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo jog nuteistasis nėra linkęs taisytis, gerbti ir laikytis visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus).

Apylinkės teismas, skirdamas R. Č. žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (laisvės atėmimas iki šešerių metų) ir BK 300 str. 2 d. (laisvės atėmimas iki ketverių metų) sankcijose įtvirtintų bausmių vidurkiai, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis turi neišnykusį teistumą, taip pat yra baustas ne tik baudžiamąja, bet ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. Č. padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Nors nuteistasis ir nurodo, kad turi mažametį vaiką, vienintelis išlaiko šeimą, nes šiuo metu dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis, kad jam būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.