Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas: 1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 271 straipsnio 2 dalį; 2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį; 3) Jurbarko rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį; 4) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį; 5) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį; 6) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 7) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams ir vienam mėnesiui, 2009 m. rugsėjo 23 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, 8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 3 savarankiškų nusikalstamų veikų), BK 300 straipsnio 2 dalį, ir N. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį; 2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį; 3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį; 4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį; 5) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį; 6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 7) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 8) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį; 9) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 10) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 11) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 12) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 13) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. Č. ir N. A. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą:

jie laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. 16.30 val. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. 7 val., išėmę lango stiklus, įsibrovė į G. V. firmos (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 1 000 Lt vertės benzininį pjūklą „Husgvarna H-257“ Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Lt vertės benzininį pjūklą „Husgvarna H-257“, 100 litrų dažų „Protektor“, kurių 1 litro vertė 13 Lt, bendros 1 300 Lt vertės, 2 bakelius 5 litrų talpos antifrizo, kurio bakelio vertė 12 Lt, bendros 24 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, G. V. firmai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3 924 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamasis R. Č. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą:

jis veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2010 m. balandžio 20 d., ne vėliau kaip 9.30 val. išstūmęs lango rėmą, pabandė įsibrauti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas ir pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi tam sutrukdė lange esančios grotos.

Be to, kaltinamasis R. Č. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją:

jis veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. balandžio 7 d. apie 21 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptvertos saugomos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo rampos pagrobė 2 metalinius paaukštinimus, skirtus užvažiuoti krovininiams automobiliams, kurių vertė 500 Lt, metalinį ratų stabdį, kurio vertė 200 Lt, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 700 Lt vertės turtą.

Be to, kaltinamasis R. Č. laikė ir gabeno žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą:

jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įsigijo suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“ R. Č. vardu, kuriame buvo išspausdinti termosublimacinio spausdinimo būdu vairuotojo pažymėjimo numeris, R. Č. nuotrauka, vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, išdavimo data ir vieta, ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir gabeno iki sulaikymo 2011 m. balandžio 7 d. apie 21 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir teismo išvados dėl G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. kaltu dėl vagystės neprisipažino ir paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo spaudžiamas policijos pareigūnų, buvo suimtas apie tris mėnesius, todėl, norėdamas pamatyti savo mažametį vaiką, neturėjo kito pasirinkimo ir buvo prisipažinęs dėl šios vagystės padarymo. Dėl šio vagystės epizodo, kurio iš tikrųjų nepadarė, jam buvo pikta, ir jis būdamas suimtas susisiekė „per kameras“ su N. A. ir pastarąjį aprėkė, kad jį „pakišo“. Įvykio naktį apie 2 val. jam paskambino N. A., kuris pasakė, kad turi du neblogus benzopjūklus, kuriuos pasiūlė pigiai parduoti. Jis savo automobiliu nuvažiavo į N. A. nurodytą vietą prie degalinės. N. A. jam atnešė du pjūklus ir pasiūlė nusipirkti. Jis nežinojo, kad tie pjūklai yra vogti. Kartu su N. A. išgėrė kelis gurkšnius brendžio, bet gėrimas nebuvo skanus, be to, jis buvo už vairo. Vėliau benzopjūklus pardavė Gariūnų turgavietėje. Į parodymų patikrinimą vietoje jis buvo vežamas net tris kartus, kaip buvo patekta į patalpas, rodė pats savininkas, papasakoti aplinkybes privertė kriminalistas B.. Tyrėja J. P. jam nerodė parodymų patikrinimo vietoje, ką sakyti ir rodyti. Tai darė patalpų savininkas ir kriminalistas B.. Pastarasis jį parvežė į namus ir leido apie valandą laiko pabūti su vaiku. Jis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie savo dalyvavimą vagystėje „biški gal ir melavo“, bet iš tikrųjų bijojo ir nenorėjo sakyti policininkams teisybės. Policininkai jam buvo pasakę, kad ant butelio dangčio ar kažkokio popieriaus buvo rasti jo pirštų atspaudai. Kaip vyko vagystė, jam papasakojo policininkai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. A. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad tikslaus laiko nepamena, bet tai buvo vakare. Jis vagystę įvykdė vienas, R. Č. su juo nebuvo. Tik vėliau jis R. Č. paskambino ir pasakė, kad turi benzopjūklus, kad šis juos nupirktų. Jis ėjo pro lentpjūvę, sugalvojo į ją įlįsti. Įlindo į vidų pro langą, rado du benzopjūklus, kabinete dar rado „Alitos“ brendžio su dėžute, viską išsinešė į lauką. Tuomet paskambino R. Č., pasakė, kad turi benzopjūklą ir, kad R. Č. atvažiuotų benzopjūklo nupirkti. Atvažiavus R. Č., pastarajam padavė „Alitos“ brendžio butelį, R. Č. butelį atidarė, jie kartu atsigėrė, išgėrė maždaug pusę butelio ir R. Č. nupirkęs benzopjūklus, išvažiavo. Jis grįžo atgal lentpjūvę, tikėdamasis dar ką nors rasti. Viduje pabaigė gerti brendį, o brendžio dėžutę pamiršo ant stalo. Jis į lentpjūvės vidų pateko atlenkęs vinis ir išėmęs stiklą. Brendį rado kabinete, spintoje. Išnešęs benzopjūklus ir brendį, jis paskambino R. Č., kuris atvažiavo į aikštelę, esančią už 50-100 metrų nuo lentpjūvės. Atvažiavęs R. Č. išimto lango nematė, nes iš tos vietos, į kurią jis atvažiavo, lango neįmanoma pamatyti, nes jį užstoja tvora. Buvo tamsu. Antifrizo, dažų jis neėmė, paliko atvirą langą, šiuos daiktus galėjo paimti kas nors kitas. Įvykio metu jis buvo be automobilio. Jis nebijojo grįžti į nusikaltimo vietą ir gerti brendį. Kaltinamąjį R. Č. jis pažįsta nuo 2003 metų, susipažino būdami laisvės atėmimo vietoje. Santykiai su pastaruoju nei geri, nei blogi. Jis vagystės metu mūvėjo pirštines. Tai buvo juodos spalvos medžiaginės pirštinės, kurias turėjo su savimi. Jis visą laiką mūvėjo pirštines, taip pat ir gerdamas brendį. Nežino, ar tai galėjo sukelti įtarimų R. Č.. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir niekur nedirbo. Būdamas lentpjūvėje, į dažus ir antifrizą nekreipė dėmesio. Vienam panešti šiuos daiktus būtų sunku.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. parodė, kad atėję ryte darbuotojai į darbą pastebėjo vagystės faktą, pranešė policijai, buvo paimti pirštų atspaudai. Buvo pavogta ir daugiau menkniekių, taip pat ir laikrodis su radijo imtuvu, bet apie tai policijai nenurodė. Talpos su antifrizu buvo pagrobtos. Taip pat buvo pavogti ir dažai, kurie buvo tame pačiame sandėliuke, kaip ir benzopjūklai bei antifrizas. Dažai buvo įdėti į kartonines dėžes metaliniuose indeliuose, 1 litro talpos, po 6 vienetus. Jis matė, kaip į parodymų patikrinimą vietoje buvo atvestas surakintas antrankiais R. Č., bet jis nieko įtariamajam nesakė, nerodė ir su juo nebendravo. Jis matė, kad pats įtariamasis rodė, kaip vykdė vagystę. Be to, įtariamasis eidamas jam grasino. Vagystė buvo įvykdyta savaitgalį. Paskutinį kartą patalpose buvo penktadienį, dirbo iki pusės penkių, patalpas užrakino, o į darbą grįžo pirmadienį ryte apie 7 val.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. P. parodė, kad ji yra ikiteisminio tyrimo pareigūnė, dirba Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2 PK NTS tyrėja. Ji atsimena, kad vieną kartą su R. Č. važiavo į firmos „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, klausė, pastarojo, kur kokie daiktai buvo pagrobti ir jis viską pats parodė. Ji pati bylos aplinkybių įtariamajam nepasakojo, R. Č. jai niekuo nesiskundė. Ji kartu su kaltinamuoju ėjo į cechą, R. Č. parodė, kur jis per langelį su metalinėmis grotomis išmetė dažus. Oficialiai parodymų patikrinimo vietoje dalyvavo tie asmenys, kurie pasirašė protokolą. Dar buvo, berods, vienas praktikantas. Jiems leidžiama turėti studentus praktikantus, pastarieji nėra pareigūnai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas B. B. parodė, kad jis bylos tyrimo metu dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK smurtinių nusikaltimų skyriuje vyr. tyrėju. Pirmą kartą su R. Č. susidūrė, kai buvo tiriama vagystė iš G. V. įmonės, esančios (duomenys neskelbtini). Pradžioje tai buvo neatskleistas nusikaltimas, įvykio vietoje buvo rastas piršto pėdsakas, kuris nusiųstas patikrinimui į Kriminalistinių tyrimų centrą, iš kur gauti duomenys, kad patikrinus pagal automatinio daktiloskopavimo sistemą, rastas piršto pėdsakas sutapo su R. Č. pirštų atspaudais. Tuomet jie pradėjo R. Č. ieškoti. Iš pradžių R. Č. dėl vagystės iš G. V. firmos kaltu neprisipažino, buvo apklaustas ir paleistas. Po to buvo įvykdyta vagystė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje rastas kraujas, kuris buvo išsiųstas specialisto tyrimui siekiant nustatyti DNR. Belaukiant tyrimo rezultatų, R. Č. buvo sulaikytas įtarus vagyste iš (duomenys neskelbtini). Ten jis buvo atvažiavęs mikroautobusu, buvo rasti iš bendrovės pavogti daiktai. Be to, R. Č. pateikė vairuotojo pažymėjimą, nors patikrinus duomenų bazėje, joks vairuotojo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Paskyrus dokumentų tyrimą, gauta išvada, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Tą dieną, kai R. Č. buvo sulaikytas, gautas raštas iš Kriminalistinių tyrimų centro, kad kraujo, rasto (duomenys neskelbtini), genotipas sutapo su R. Č. DNR. R. Č. yra įdomi asmenybė, pastoviai bando išsisukti. Jis buvo parodymų patikrinimo vietoje, kuomet R. Č. parodė apie vagystę iš G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“. R. Č. nurodė patalpą, kur buvo pavogti benzopjūklai, ši vieta netgi jam pačiam nebuvo žinoma. R. Č. tiksliai nurodė vietą, kur stovėjo brendžio butelis – pereinamame kambaryje, pakabinamoje spintelėje. R. Č. parodė langą, pro kur buvo išmesti dažai, kažkokie cheminiai reagentai. R. Č. visa tai parodė, netgi, iš kurios pusės priėjo. Po R. Č. sulaikymo jis Autotransporto grobimų tyrimo skyriuje bendravo su N. A., pastarasis pasakė, kad pažįsta R. Č., tačiau apie tai, kad pats dalyvavo vagystėje, N. A. tuo metu neminėjo. Vėliau, jau ruošiant bylą į teismą, buvo gautas N. A. nuoširdus prisipažinimas kad jis įvykdė šią vagystę. A. A. buvo apklaustas, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu N. A. nors ir rodė vietą, kur jis vogė, bet atėjus į patalpą, kurioje buvo brendžio butelis, N. A. parodė ne į tą kampą. Jo nuomone, N. A. tokius parodymus davė kažkieno paprašytas. N. A. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė ne tą kambarį, kur stovėjo butelis, jis į tai atkreipė dėmesį. Nors N. A. langą parodė teisingai, tačiau negalėjo nurodyti patalpos, kur buvo pavogti pjūklai. Jis dalyvavo tiek R. Č., tiek N. A. parodymų patikrinime vietoje, kadangi pats juos konvojavo, buvo poskyrio viršininku, matė, kaip jie viską rodo. Dėl vagystės nuo rampos R. Č. buvo nurodęs du asmenis, jie buvo nustatyti, vienas iš jų, T., tuo metu buvo paieškomas ir pasislėpęs nuo bausmės atlikimo. Šie asmenys nebuvo sulaikyti ir apklausti. Nuoširdų prisipažinimą R. Č. rašė kabinete, bet nebuvo gąsdinamas. R. Č. jau yra sėdėjęs kalėjime, būtų sunku jį gąsdinti kalėjimu. Jokio poveikio dėl R. Č. sąlygų palengvinimo bylą kontroliavusiai prokurorei jis nedarė. Būnant parodymų patikrinimo vietoje R. Č. parodė, kad gali pasakyti, kur gyvena vagystėje dalyvavęs asmuo, jie važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės galą, grįžtant atgal R. Č. gyvenimo draugė su vaiku buvo lauke, iš žmoniškos pusės, jis leido suimtajam pamatyti vaiką.

Iš byloje esančio 2010 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros, pradėtos 8.55 val. ir baigtos 9.20 val., protokolo matyti, kad apžiūrėtos darbinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu dalyvavo specialistas, kurio išvadoje nurodoma, kad patalpoje ant brendžio pakuotės daktiloskopiniais milteliais buvo išryškinti rankų pėdsakų fragmentai, kurie tolimesniam tyrimui nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių (t. 1, b. l. 163-171).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad du pirštų pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2, paimti 2010 m. rugpjūčio 16 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, tinkami asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 185-186).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. spalio 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2, paimtas 2010 m. rugpjūčio 16 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, yra paliktas R. Č. dešinės rankos nykščiu.

Iš byloje esančio R. Č., kaip įtariamojo, 2011 m. birželio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, jis parodė vietas, pro kur pateko į teritoriją (duomenys neskelbtini), pateko į pastatą, iš kur paėmė daiktus, kur ieškojo ir rado vertingų daiktų, kuriuos pasiėmė iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur gulėjo daiktai, kuriuos jis paėmė, langą, pro kurį perkišo vogtus daiktus (t. 2, b. l. 27-33).

Iš byloje esančio N. A., kaip įtariamojo, 2011 m. birželio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, matyti, kad pasiūlius įtariamajam N. A. parodyti vietą, kur jis laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. įvykdė vagystę ir jam sutikus, tarnybine mašina nuvykta į (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties degaline „(duomenys neskelbtini)“, įtariamasis N. A. liepė pasukti į dešinę pusę ir privažiavus aptvertą teritoriją, kur randasi lentpjūvė, (duomenys neskelbtini), liepė sustoti. Išlipęs iš tarnybinės mašinos N. A. nuvedė prie medinio pastato (duomenys neskelbtini) ir apvedė aplink pastatą iš kitos pusės, kuri yra apaugusi krūmokšniais. Privedė prie grotuoto lango ir parodė į jį ir paaiškino, kad 2010 m. vasaros metu, laiko jau nepamena, jis atėjo prie šio lango, peiliu atlenkė stiklą laikančias vinis ir išėmęs stiklą per grotas pateko į lentpjūvės pastatą. Paprašius įtariamąjį N. A. parodyti, iš kurios vietos jis pagrobė du benzininius pjūklus, įtariamasis N. A. negalėjo parodyti, paaiškinęs, kad neprisimena. Paprašius N. A. parodyti vietą, iš kur pagrobė įpakuotą butelį degtinės, jis nuvedė į kabinetą, kuris randasi už cecho, kur pjaunamos lentos. Parodė kabineto Nr. 1 duris ir įvedė į kabinetą Nr. 1. Po to tame kabinete parodė kairėje pusėje esančias duris ir įvedė į kabinetą Nr. 2. Privedęs prie kabinete Nr. 2 esančios spintos paaiškino, kad iš spintos paėmė butelį brendžio, kuris buvo dėžutėje. Paskui jo paprašius parodyti, kur jis paliko to butelio dėžutę, N. A. parodė į tame kabinete Nr. 2 stovintį stalą ir pasakė, kad ant šio stalo paliko brendžio butelio dėžutę, o butelį tuščią ir išgertą išsinešė į lauką ir išmetė. Paklausus, ką dar pavogė iš šios lentpjūvės, N. A. atsakė, kad nieko daugiau nepagrobė (t. 3, b. l. 69-75).

Pasisakydamas dėl kaltinamiesiems R. Č. ir N. A. pareikšto kaltinimo, teismas pirmiausia pažymi, kad teisiamajame posėdyje patikrinus ir ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad vagystė iš G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ patalpų įvykdyta laikotarpyje nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. 16.30 val. iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. 7 val. (nusikalstamos veikos laikotarpis, lyginant su kaltinamajame akte nurodytu, sutrumpėja). Nusikalstamos veikos padarymo laikas patikslintas atsižvelgiant į liudytojo G. V. parodymus teisiamajame posėdyje, byloje esančius rašytinius dokumentus (pavyzdžiui, iš jau aptarto 2010 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) apžiūra pradėta 8.55 val., taigi, kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos pabaigos laikas (17 val.) prieštarauja objektyviems bylos duomenims). Toks kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių patikslinimas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, kaltinamųjų teisės į gynybą nepažeidžia, kadangi aplinkybės nekeičiamos iš esmės skirtingomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-357/2005).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodomąją vertę byloje turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju vagystės, įvykdytos iš G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ patalpų faktas nustatytas rašytiniais įrodymais (G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininko G. V. pareiškimu – t. 2, b. l. 162, įvykio vietos apžiūros protokolu), G. V. parodymais ir nekelia jokių abejonių. Pagrindinis klausimas byloje yra tai, ar šią vagystę padarė kaltinamieji R. Č. ir N. A.. Vertindamas abiejų kaltinamųjų parodymus teismas pažymi, kad jais tiki tiek, kiek jie yra patikimi, kitaip tariant, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamasis N. A. bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pateikė versiją, kad jis vagystę iš G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ patalpų įvykdė vienas, nedalyvaujant R. Č.. Kaltinamasis R. Č. bylos ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje visiškai pripažino įvykdęs šį nusikaltimą, nors parodymų patikrinimo vietoje metu apie N. A. dalyvavimą nusikaltime neminėjo (t. 2, b. l. 27-33). Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą parodymų patikrinimo vietoje protokolas priskiriamas prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti R. Č. parodymų patikrinimo protokolas surašytas nepažeidžiant BPK 179 straipsnio reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis nėra įrodymas, gautas įstatymo nustatyta tvarka. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigūnai J. P. ir B. B. paneigė darę spaudimą kaltinamajam (tuometiniam įtariamajam) R. Č. ar atskleidę jam byloje nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apklaustas liudytojas G. V. taip pat parodė, kad R. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu nedavė nurodymų, ką ir kaip sakyti bei rodyti. Todėl teismas R. Č. paaiškinimus, kad jis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė tokias aplinkybes, kokias jam papasakojo policijos pareigūnai ar firmos savininkas G. V., vertina kritiškai ir atmeta. Kartu teismas pažymi, kad minėtas parodymų patikrinimas vietoje atliktas įtariamojo R. Č. prieš tai detaliai neapklausus apie vagystės iš G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes, kas parodo tam tikrą bylą tyrusių ir kontroliavusių pareigūnų neatidumą. Vis dėlto, ši aplinkybė neteikia pagrindo abejoti minėto 2011 m. birželio 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo įrodomąja verte.

Tolesnėse savo apklausose R. Č. parodė, kad jis pats nieko nevogė, o vagystę įvykdė N. A. (t. 2, b. l. 38, 61-62). Dėl šios nusikalstamos veikos pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. Č. nebuvo apklaustas (t. 1, b. l. 124-126). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. pripažino būdamas suimtas „per kameras“ susisiekęs su tuo metu taip pat suimtuoju N. A. ir jam priekaištavęs, kad jį „pakišo“. Tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad R. Č. būtų įkalbėjęs N. A. duoti jam naudingus parodymus ar vienam prisiimti kaltę už padarytą nusikaltimą. Kaip matyti, byloje nėra įrodymų ir apie tai, kad kas nors kitas pačiam R. Č. būtų nurodęs vagystės aplinkybes, apie kurias jis parodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Todėl teismas laiko nustatyta tai, kad abu kaltinamieji R. Č. ir N. A. dalyvavo kaip vykdytojai vagystėje iš G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, o duodami parodymus tiesiog stengiasi menkinti savo vaidmenį. Kartu teismas pažymi, jog objektyviais įrodymais (specialistų išvadomis) nustatyta, kad įvykio vietoje, firmai „Medvainė“ priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viduje ant brendžio pakuotės rastas piršto pėdsakas paliktas kaltinamojo R. Č. dešinės rankos nykščiu. Kaltinamojo N. A. ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisminio nagrinėjimo metu pateikta versija, jog po vagystės N. A. nakties metu paskambino R. Č., pasiūlė jam įsigyti pagrobtus benzopjūklus, šiam atvykus, išgėrė dalį pagrobto brendžio (su šia N. A. parodymų dalimi sutinka ir R. Č.), o paskui vėl nuėjo į minėtas patalpas ieškoti vertingų daiktų, pabaigė gerti brendį, o dėžutę pamiršo patalpose, vertintina kaip nelogiška ir sugalvota tam, kad kaip nors būtų galima paaiškinti R. Č. piršto pėdsako atsiradimą G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ patalpų viduje. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų R. Č. ir N. A. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas neturi pagrindo netikėti G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ savininko G. V. nurodyta pagrobtų daiktų verte ar pripažinti, kad kaltinamieji pagrobė ne visus, o tik dalį daiktų – ši kaltinamojo N. A. versija paneigta jau minėtu kaltinamojo R. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolu. R. Č. pripažino, kad pagrobė ne tik benzopjūklus, bet ir dažus. Kadangi žalą padarė abu kaltinamieji bendrais veiksmais, civilinis ieškinys iš jų priteistinas solidariai.

Įrodymai ir teismo išvados dėl kaltinimų pagrobus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo 2010 m. balandžio 20 d., kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pledų negrobė. Tą dieną jis buvo įvykio vietoje, bandė įlįsti pro langą į vidų, tačiau tam sutrukdė lange buvusios grotos ir „pasimaišė“ sargas. Pledai buvo pagrobti prieš kelias dienas, kuriuos jis L. O. padėjo nuvežti į turgų ir realizuoti. Jis neskaičiavo, kiek tiksliai išvežė pledų iš miško. Po to ir jis kitą dieną, pasitelkęs dar vieną žmogų, nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikėdamasis ir pats ką nors pasiimti. Tačiau priėjus prie lango ir nustūmus į vidų skardą, pamatė, kad lange yra storos grotos. Tuo metu atbėgo sargas ir jis vos sugebėjo pabėgti.

Iš byloje esančio 2010 m. balandžio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas sandėlis, esantis teritorijoje (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad sandėlio durų spyna be išorinių sugadinimų. Apžiūrint langą matyti, kad išimtas stiklas, kurio vietoje rasti nepavyko. Sandėlio viduje šalia lango ant žemės guli lango rėmas, užkaltas metaline skarda, ant skardos matyti raudonos spalvos dėmė. Sandėlyje guli audiniai ir pledai, šalia kurių išmėtyti kiti smulkūs daiktai, ant lango matyti uždėtos grotos. Iš prie apžiūros protokolo esančios specialisto išvados matyti, kad nuo ant užkaltos lango skardos esančios raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, paimta nuoplova (t. 1, b. l. 23-27).

Iš teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaitytų J. K. parodymų matyti, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja. Jų patalpos yra adresu (duomenys neskelbtini), kur sandėliuose laiko audinius ir pledus. Paskutinį kartą sandėlyje ji buvo 2010 m. balandžio 16 d. apie 15 val. ir tuo metu viskas buvo tvarkoje. Langai buvo užkalti metalinėmis plokštėmis. 2010 m. balandžio 20 d. apie 9.30 val. atėjusi į sandėlį pastebėjo, kad yra išmėtytos pledų dėžės bei trūksta pledų, kurie buvo arčiau lango, taip pat nuo lango yra atstumta metalinės skardos plokštė, kuri buvo užkalta ant lango. Kiek buvo pavogta pledų, nežino, apie tai praneš atskiru pranešimu. Kas įvykdė vagystę, nežino (t. 1, b. l. 32).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. balandžio 21 d. rašto ir pateiktų dingusių prekių, skirtų perparduoti, sąrašo bei inventorizacijos aprašo matyti, kad iš viso pagrobti 193 pledai, kurių bendra vertė 4 841,47 Lt (t. 1, b. l. 10-14).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. gegužės 13 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo skardos, padaryta 2010-04-20 įvykio vietos apžiūros metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 36-37).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. balandžio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žmogaus kraujo, rasto ant tampono su nuoplova nuo skardos, padaryta 2010-04-20 apžiūrint įvykio vietą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį (duomenys neskelbtini), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43).

Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją 2011 m. balandžio 8 d. R. Č. parodė, kad 2010 m. balandžio 20 d. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kur užtruko apie mėnesį. Dėl 2010 m. balandžio 20 d. įvykio jis nieko nežino ir negali pasakyti, kaip įvykio vietoje atsirado jo DNR (t. 1, b. l. 92-93). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2010 m. gegužės 30 d. R. Č. parodė, kad datų nepamena, tai galėjo būti 2010 m. balandžio 20 d. Tuomet jis buvo su E.. Jis anksčiau pažinojo L. O., pledai buvo vogti ne kartą ir ne du. Per naktį neįmanoma pavogti tiek pledų, kiek nurodo prokurorė. Jis žinojo iš L. O., kad galima pavogti pledus. Jis vežė jau pagrobtus pledus, rodė tyrėjui, kur realizavo pledus. 2010 m. balandžio 20 d. 9.30 val. jis buvo priėjęs prie to sandėlio su E., gal būtų vogęs. Jie apsižiūrėjo, jis pastūmė skardą ir ji nukrito į apačią, sukėlė triukšmą, atbėgo apsauga ir jie išsilakstė. Jis nustūmė nuo lango skardą, gal ant skardos pasiliko jo kraujas. Tuos pledus prieš dvi dienas pavogė L. O.. Pavogtus pledus jis L. mašina padėjo suvežti už miško. Pagal jo žinias, L. O. apie pusę metų vogė tuos pledus (t. 1, b. l. 124-126).

Iš byloje esančio R. Č., kaip įtariamojo, 2011 m. gegužės 3 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė, kur pastatė automobilį, ėjo takeliu į mišką, palei tvorą, priėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės lango, esančio (duomenys neskelbtini), parodė, kaip išėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį lango stiklą ir padėjo ant šalia stovėjusio kamino. R. Č. parodė, kad langas iš vidaus buvo uždengtas skarda ir jis iš išorės pastūmė viduje buvusią skardą. Įtariamasis parodė, kad nuvertus skardą atėjo apsaugos darbuotojas ir jis pabėgo pro ten, iš kur atėjo (t. 1, b. l. 118-122).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK NTS vyresniojo tyrėjo B. B. 2011 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur gali gyventi R. Č. parodymuose minimas E., nustatyta, kad joks E. šiuo adresu negyvena (t. 1, b. l. 152).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad L. O. 2011 m. birželio 13 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl kartu su R. Č. 2010 m. balandžio 20 d. apie 9.30 val. įvykdytos 4 841,47 Lt vertės pledų vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), L. O. apklaustas įtariamuoju, atlikta jo ir R. Č. akistata, 2011 m. birželio 14 d. priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą L. O. atžvilgiu, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 143-147, 156).

Iš teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaitytų liudytojo L. O. parodymų matyti, kad dėl įvykio, pasak tyrėjos vykusio 2010 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini), nieko paaiškinti negali, kadangi nieko nežino ir nieko nematė. (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra buvęs. Su R. Č. kažkada buvo draugai, bet labai susipyko ir dveji metai kaip visai nebendrauja (t. 1, b. l. 148).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo, teismas pažymi, kad ir šiame epizode kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas – 2010 m. balandžio 20 d. 9.30 val. kelia tam tikrų abejonių. Kaip matyti iš liudytojos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotojos J. K. parodymų, būtent šiuo laikotarpiu ji sužinojo apie įvykusią vagystę iš įmonės patalpų (duomenys neskelbtini), nes tuo metu atvyko į darbą. Iš byloje pateikto policijoje registruojamų įvykio registro matyti, kad pranešimas apie vagystę iš patalpos adresu (duomenys neskelbtini), gautas 2010 m. balandžio 20 d. 10.30 val., nurodant įvykio datą ir laiką – tos pačios dienos 9.30 val. (t. 1, b. l. 9). Todėl teismas patikslina inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laiką, pavartodamas formuluotę „ne vėliau, kaip 9.30 val.“. Toks kaltinimo patikslinimas, atsižvelgiant į kaltinimo faktinių aplinkybių pobūdį ir paties R. Č. parodymus apie jo atliktus veiksmus, nenurodant tikslaus laiko, kaltinamojo teisės į gynybą nesuvaržo.

Kaip ir ankstesniame epizode, teismas pažymi, jog būtina sąlyga vertinant įrodymus yra jų patikimumas, apie kurį sprendžiama išanalizavus įrodymų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad kaltinamasis R. Č. pagrobė kaltinime išvardytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 193 pledus, kurių bendra vertė 4 841,47 Lt, nesurinkta. Šie pledai pas kaltinamąjį R. Č. ar kurioje nors kitoje vietoje nerasti, kaltinamasis neigia juos pagrobęs, nes nurodo, kad jam nepavyko dėl metalinių grotų, esančių pastato (duomenys neskelbtini), lange, patekti į pastato vidų. Nors kaltinamojo aiškinimas, kad šiuos pledus pagrobė L. O., paneigtas, šią versiją ištyrus ir priėmus nutarimą L. O. atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau tai nereiškia, kad pledus pagrobė būtent R. Č.. Įvykio vietoje – patalpoje ant metalinės skardos, dengusios langą, rastas R. Č. DNR tik patvirtina kaltinamojo R. Č. parodymus, jog jis iš išorės išstūmė langą dengusią metalinę skardą į vidų, tačiau neįrodo, kad pats kaltinamasis buvo įlindęs pro langą į pastatą. Kaltinamasis tiek teisiamajame posėdyje, tiek apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei parodymų patikrinimo vietoje metu pripažino turtėjęs tikslą pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pledus, tuo tikslu atvažiavęs automobiliu, pėsčias nuėjęs iki pastato (duomenys neskelbtini), tikslu patekti į vidų išėmęs lango stiklą ir išstūmęs metalinę skardą, tačiau į vidų nesugebėjo patekti dėl buvusių metalinių grotų ir pastebėjusio pašalinio asmens (kaltinamojo teigimu, sargo). Nors pastaroji aplinkybė nėra patvirtinta kitais įrodymais, tačiau tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), lange iš tikrųjų yra įdėtos metalinės grotos, patvirtina 2010 m. balandžio 20 d. atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 23-27). Taigi, ši aplinkybė rodo, kad kaltinamojo R. Č. parodymai apie nepavykusį mėginimą patekti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas yra patikimi. Todėl kaltinamojo R. Č. veiksmai vertintini kaip pasikėsinimas padaryti vagystę įsibraunant į patalpas, kadangi jis realizavo dalį vagystės nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių – bandydamas įsibrauti į patalpas išėmė lango stiklą, išstūmė lango rėmą su metaline skarda, tačiau ketinimo pagrobti svetimą turtą pilnai nerealizavo, kadangi dėl lange buvusių metalinių grotų jam nepavyko patekti į patalpas. Esant šiai teismo išvadai, iš pareikšto kaltinimo šalintinos nuorodos apie pasikėsinto pagrobti turto vertę, kadangi akivaizdu, jog kaltinamasis, siekdamas įsibraunant į patalpą pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia, tiksliai nežinodamas, kokios vertės turtą ketina pagrobti. Esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą, pasikėsinto pagrobto turto vertė reikšmės neturi, išskyrus, jei kėsinamasi pagrobti didelės vertės turtą. Tokios aplinkybės byloje nenustatyta.

Ikiteisminio tyrimo metu pateikta kaltinamojo R. Č. veiksmų kvalifikacija keistina, jo nusikalstami veiksmus kvalifikuotini ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas padaryti vagystę į įsibraunant į patalpas, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, pareikštas kaltinamajam R. Č., atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo kaltu iš esmės neprisipažino ir paaiškino, kad jis buvo nusipirkęs mikroautobusą tikslu važinėti į (duomenys neskelbtini). Kažkas iš draugų ar pažįstamų sužinojo, kad jis turi automobilį, jam paskambino ir pasiūlė užsidirbti 500 litų. Jis sutiko. Jo automobiliu „Ford Transit“ nuvažiavo į mišką, kur pakrovė vieną metalinę rampą, ant kurios užvažiuoja sunkvežimiai. Jie buvo trise. Pamatė atbėgančius žmones, kurie nešėsi vamzdžius. Kiti du su juo buvę asmenys pabėgo, o jis šoko į savo automobilį ir bijodamas gauti į kuprą, išvažiavo. Važiuodamas pasiklydo, automobilis užstrigo ant bėgių. Einant ieškoti pagalbos, jis buvo pagautas ir primuštas. Kuomet jis atvažiavo į mišką, metaliniai strypai jau buvo pavogti.

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta aptverta teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), keliukas šalia jos, automobilis „Ford Transit“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), matosi aptverta teritorija, kurios viduje matomi įvairūs pastatai, įvažiavus į teritoriją važiuojama tiesiai iki galo ir pasukama į kairę, kur matosi sandėlis, prie kurio yra rampa, skirta prekėms iškrauti, pasukama į dešinę ir išeinama iš teritorijos, pereinami geležinkelio bėgiai, už jų yra neasfaltuotas keliukas, ant keliuko 15 metrų atstumu nuo aptvertos teritorijos matosi gulinti metalinė pailga konstrukcija, keliuku einant apie 800 metrų matosi kitas neasfaltuotas keliukas, vedantis į (duomenys neskelbtini) gatvę, šalia keliukų sankryžos ant žolės guli raudonos spalvos automobilio durelės, einant toliau keliuku šalia geležinkelio apie 600 metrų ant keliuko šalia bėgių matosi stovintis automobilis „Ford Transit“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. Šalia automobilio matosi metalinė pailga konstrukcija, ant jos – metalinis ratų stabdis. Automobilio dešinėje pusėje nėra durelių, automobilio galinių durelių dešinės pusės stiklas išdaužtas, priekinis stiklas suskaldytas (t. 1, b. l. 54-60).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės antros kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio S. M. 2011 m. balandžio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-04-07 apie 22.30 val. patruliuojant kartu su patruliu D. A. iš OVS budėtojo gavo pranešimą vykti (duomenys neskelbtini), kur yra sulaikytas asmuo. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi apsaugos darbuotojas M. P. ir paaiškino, kad sulaikė R. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris automobiliu „Ford Transit“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vogė metalą (t. 1, b. l. 41).

Iš teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaitytų liudytojo M. P. parodymų matyti, kad 2011-04-07 apie 21 val. jis atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba apsaugos darbuotoju, apžiūrėdamas teritoriją, esančią adresu Kirtimų g. 69, Vilniuje, pastebėjo šalia teritorijos už geležinkelio bėgių stovintį raudonos spalvos mikroautobusą. Jis sugrįžo į apsaugos patalpas, sulaukė porininko G. N. ir jie automobiliu nuvažiavo į teritorijos vietą prie vartų ir apšvietė žibintu mišką ir pastebėjo tą patį raudonos spalvos mikroautobusą, į kurį įsėdo trys vyriškiai ir mikroautobusas greitai nuvažiavo nuo jų saugomos teritorijos. Jis pradarė vartus ir bandė apie 50 metrų vytis mikroautobusą, tačiau jis nuvažiavo dideliu greičiu. Po kurio laiko jis išgirdo smūgio garsą. Grįždamas atgal į saugomą teritoriją jis ant keliuko, kur stovėjo mikroautobusas, pastebėjo metalinį paaukštinimą krovininiams automobiliams užvažiuoti, suprato, kad jis pavogtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įėjęs į teritoriją ir nuėjęs prie rampos pastebėjo, kad prie jos nėra dviejų paaukštinimų krovininiams automobiliams užvažiuoti. Sėdę į automobilį nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) pervažos, grįždami nuo pervažos pastebėjo keliuką, vedantį link bėgių, į jį pasuko, pavažiavę pasuko į kairę ir pastebėjo šalia bėgių įklimpusį raudonos spalvos mikroautobusą, šalia kurio buvęs vyriškis jų paprašė padėti ištraukti užklimpusį automobilį. Jis su kolega šį vyriškį sulaikė. G. N. nuėjęs prie mikroautobuso šalia jo surado iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavogtą paaukštinimą krovininiams automobiliams užvažiuoti, metalinį ratų stabdį. Apie įvykį pranešė policijai ir atvykusiems policijos pareigūnams perdavė sulaikytą vyriškį (t. 1, b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. gegužės 30 d. apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. Č. parodė, kad 2011 m. balandžio 7 d. buvo nusikaltimo vietoje, kuomet nuo rampos buvo pagrobtas metalas. Paskambino pažįstamas ir paprašė nuvežti. Iki teritorijos buvo 100 metrų. Metaliniai strypai jau buvo pavogti ir atitempti į mišką. Jis atvažiavo mikroautobusu „Ford Transit“ į mišką pakrauti metalą, jam žadėjo už nuvežimą 500 litų. Kai krovėsi, iššoko vyrai su laužtuvais, įdavė į policiją. Pažįstamas jam sakė, kad rado metalą, jam nesvarbu buvo, iš kur tas metalas. Pasikrovė gal 50 kilogramų, ne viską (t. 1, b. l. 124-126).

Iš R. Č., kaip įtariamojo, 2011 m. balandžio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. Č. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini), paėmė draugą T.. Toliau parodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur (duomenys neskelbtini) stotelėje paėmė kitus du vyrus, kurių duomenų nurodyti negali. Toliau parodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs (duomenys neskelbtini), apie 500 metrų pasuko į dešinę miško keliu iki geležinkelio bėgių (apie 100 metrų) ir vėl pasuko į dešinę ir palei bėgius 200 metrų važiuota ir sustota prie pastato, kur yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir čia išleido kartu važiavusius tris vyrus. Po to parodė, kad T. parodė, kur tiksliai pavažiuoti. Įtariamasis parodė, kad palei bėgius reikia pavažiuoti apie 200 metrų prie pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini). R. Č. parodė, kad būtent iš minėto pastato jam į automobilį įdėjo metalinius užvažiavimo tiltelius. Vėliau įtariamasis parodė, kad pavažiavus apie 400 metrų jis įstrigo prie geležinkelio bėgių, kur ir buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 94-103).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismas pažymi, kad jų visuma patvirtina pareikšto kaltinamajam R. Č. kaltinimo aplinkybes apie tai, kad jis kartu su kitais asmenimis dalyvavo vagystėje, įsibraunant į saugomą teritoriją – nenustatytus asmenis savo mikroautobusu už atlygį atvežė į nusikaltimo vietą, po to į mikroautobusą buvo pakrauti daiktai, kurie paskubomis paliekant vagystės vietą, buvo pamesti, o R. Č. vairuojamas mikroautobusas užstrigo šalia bėgių, pats R. Č. buvo sulaikytas. Pasisakydamas dėl vagystės nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių buvimo R. Č. veiksmuose, teismas pažymi, jog teismų praktikoje apie kaltininko kaltę sprendžiama ne vien tik iš jo parodymų, bet ir tiriant bei vertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius - atliktus veiksmus, jų pobūdį ir pan. Nagrinėjamu atveju nurodytas R. Č. elgesys (kurio jis parodymuose neneigia) teikia pagrindo pripažinti, kad jis suprato, kad kartu su kitais nenustatytais asmenimis realizavo vagystės objektyviuosius požymius. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo R. Č. vėlesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisminio nagrinėjimo metu iškeltą versiją, kad jam su kitais asmenimis atvykus į nusikaltimo vietą, turtas jau buvo pavogtas, paneigia paties R. Č. ikiteisminio tyrimo metu atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu jis nurodė, kur, kokioje vietoje, kokius konkrečius nurodymus jam davė nenustatytas asmuo (vardu T.), iš kurio pastato į automobilį buvo dedami metaliniai užvažiavimo tilteliai, R. Č. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo M. P. parodymai apie mikroautobuso stovėjimo vietą, kuri sutampa su R. Č. nurodyta mikroautobuso stovėjimo nusikaltimo darymo metu vieta. Kaltinamojo R. Č. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

BPK 94 straipsnis reglamentuoja, kaip priimant nuosprendį išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte pasakyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytas turtas konfiskuojamas. Todėl automobilis „Ford Transit“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kuris buvo vagystės priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Įrodymai ir teismo išvados dėl disponavimo suklastotu dokumentu

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Č. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą laikė tikslu parodyti ne policininkams, bet draugams, jog pasirodytų, jog ir jis turi vairavimo teisę. Jis vairuotojo pažymėjimą nupirko iš nepažįstamo asmens, juo važinėdamas naudojosi apie porą metų, bet policininkams pažymėjimo nėra rodęs. Kaltę pripažįsta pilnai, jam anksčiau už girtumą vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas. Už vairuotojo pažymėjimo pagaminimą jo prašė virš 1 000 litų, jis nenustatytam asmeniui, pas kurį įgijo pažymėjimą, davė savo nuotrauką ir pinigus. Turėjo šio asmens telefono numerį. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, todėl vairuotojo pažymėjimas jam buvo reikalingas, kad turėtų pragyvenimo šaltinį.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK NTS vyresniojo tyrėjo D. B. 2011 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrint pas sulaikytąjį R. Č. pamitus daiktus ir dokumentus, rastas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. Č. vardu (t. 1, b. l. 81).

Iš byloje esančios Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2011 m. balandžio 19 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktas tirti vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas Č. R. (a/k (duomenys neskelbtini)) vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas (asmens atvaizdas, asmens duomenys, parašas, pažymėjimo blanko numeris „(duomenys neskelbtini)“, kita) yra atspausdintas spalviniu sublimaciniu spausdintuvu; blanko averse esantys blizgių geltonos ir pilkos spalvos dažų elementai (automobilių simboliai, vytis) bei reverse esanti pilkos blizgios spalvos vertikali juostelė, yra atlikti terminio dažų pernešimo būdu. Vairuotojo pažymėjimas atliktas ant stačiakampio formos kieto pagrindo (baltos spalvos plastikinės kortelės), kuris jau pateiktas buvo įskeltas. Vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) asmens atvaizdas, jame esantys įrašai ir kita nėra keisti, t. y. pirminio turinio pakeitimo požymių nėra (t. 1, b. l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas, kaip įtariamasis, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. Č. parodė, kad suklastotą vairuotojo pažymėjimą įgijo 2009 m. lapkričio mėn., išėjęs iš įkalinimo įstaigos, už 1 400 litų (t. 1, b. l. 124-126).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam R. Č. pareikštą kaltinimą dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo laikymo ir gabenimo. Kaltinamojo R. Č. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamųjų R. Č. ir N. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. Č. teisiamajame posėdyje pripažino ne visas nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas, o kaltinamasis N. A. neigė nusikaltęs kartu su R. Č.. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas kaltinamajam R. Č. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tris apysunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, taigi, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis R. Č. yra recidyvistas, praeityje teistas daug kartų už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, kita vertus, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam R. Č. įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 4 dalis), o subendrinta bausme remiantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis bendrintina su bauda, paskirta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, įskaitant pagal pastarąjį nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) atliktą bausmę.

Skirdamas kaltinamajam N. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, taigi, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis N. A. yra recidyvistas, praeityje daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam N. A. įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis bendrintina su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, į galutinę subendrintą bausmę įskaitant laikotarpius, įskaičiuotus minėta nutartimi.

Šioje byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. Č. paskirtina kardomoji priemonė – namų areštas, nustatant tokias pačias sąlygas, kurios buvo nustatytos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos Virginijos Liudvinavičienės 2011 m. liepos 14 d. nutartyje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

R. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę R. Č. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. Č. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir 10 MGL dydžio (1 300 Lt) baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti R. Č. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. liepos 14 d. ir baudą, sumokėtą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Č. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Č. paskirti kardomąją priemonę namų areštą. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir R. Č. nukreipti atlikti bausmę.

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę N. A. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityti laikotarpius, įskaičiuotus Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartyje – laikino sulaikymo laiką 2010 m. lapkričio 19 d., nuo 2010 m. gruodžio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d., nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. kovo 20 d., suėmimo laiką nuo 2011 m. kovo 20 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. bei bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 22 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti solidariai iš R. Č. ir N. A. G. V. firmos „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3 924 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Automobilį „Ford Transit“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti.

Suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti prie bylos.

Voką, kuriame yra tamponas su DNR pavyzdžiu, tyrėjos 2011-06-23 nutarimu (t. 1, b. l. 38) perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 2 PK, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.