Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), nuteistas 4 kartus paskutinį kartą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2014-12-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, subendrinta galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Š. 2017 m. vasario 21 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje bendrininkų su 2018 m. birželio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-81-503/2018 jau nuteistais A. P. ir M. R., prieš savininko nukentėjusiojo A. J. valią, įsibrovė į jo butą, kur A. P. rankoje laikomu peiliu atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė 121 euro vertės nukentėjusiojo A. J. turtą - tualeto klozetą, 3 peilius bei pusę kepalo duonos „Agota“.

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą visiškai. Paaiškino, jog neginčija laiko ir vietos nurodytų kaltinime. Viskas prasidėjo kaip atėjo pas R. į butą. Buvo jos vyras, A. ir daugiau žmonių. A. nuėjo į tualetą ir jį susprogdino įmesdamas petardą. Paskui jis ieškojo tualeto, susirašinėjo su M. Paskui pasakė, kad gavo tualetą ir paprašė eiti kartu. Jie išėjo, nes A. prašė palydėti. Jie nuėjo į butą, skambino į duris, atidarė duris. A. įėjo į butą, šnekėjo su nukentėjusiuoju, paskui nusivedė šį į kambarį. Paskui M. nuėjo į tualetą ir pradėjo nusukinėti. Jis (A. Š.) pamatė kas vyksta, sakė „nedarykit nesąmonių, ką jūs čia darot“. Jam liepė nesikišti. Po to jis (A. Š.) išėjo pirmas, paskui M. su A. išbėgo iš tualeto. A. padėjo prie krūmų jį, - tualetą. Jo (A. Š.) paprašė paskambinti R. ir pasakyti kur yra tualetas padėtas. Nematė nei kepalo duonos, nei peilių. Nematė, kad pas A. būtų buvęs peilis. Jam niekas peilių nerodė, nei duonos. Jis negalvojo, kad jie vogs tualetą. Jis (A.) sakė, kad žino kur paimti. P. pabeldė, bet melavo savo vardą, sakė „čia R.“. Negirdėjo su kuo A. bendravo telefonu. Nukentėjusysis kaip ir nedraudė A. įeiti į butą. Nematė, kad A. laikytų peilį. Skaitė nukentėjusiojo paaiškinimus. Tačiau jis (A. Š.) nebuvo tam kambaryje, nebuvo įėjęs iš koridoriaus į kambario vidų. Nebuvo išėjęs iš koridoriaus nei žingsnio. A. su nukentėjusiuoju nuėjo į kambarį, M. kažką šnekėjo su jais ir M. pradėjo sukti tualetą. Atsakė, kad viską organizavo P.. Nebuvo jokių kaukių. A. paskambino į duris, sakė „čia R.“. Jis (A. Š.) tų pravardžių nežino. Jis sutiko eiti, bet nieks jam nesakė, kad išplėš tualetą. Prieš tai A. ieškojo, daugeliui skambinėjo ir klausinėjo dėl tualeto. Šiuo metu laisvėje jau mėnesis. Su nukentėjusiuoju nesimatė, nes jam teismo uždrausta su šiuo bendrauti. Sutiktų atsiprašyti nukentėjusio. Blogai vertina poelgį, kad nenutraukė to dalyko. Ateityje tai nesikartos. Sutinka atlyginti ekstradicijos išlaidas. Šias galėtų atlyginti per metus. Pasibaigus bausmei vyktų į Angliją. Į teisėjo klausimą atsakė, jog 2023 m. liepos 20 d. buvo apklaustas, prisimena savo duotus paaiškinimus, galima šiais vadovautis. Į gynėjos klausimus atsakė, kad ėjo kartu, nei nenešė, nei vogė. Blogiausiai ką padarė, kad paskambino ir pasakė kur tualetas. Peilio nesinešė, nematė peilių, nebuvo išėjęs iš koridoriaus. Aktyvūs veiksmai buvo iš P. ir R. pusės. Į teisėjo klausimus atsakė, kad R. nusuko tualetą; A. įsibrovė, davė nurodymus.

Kaltinamajam A. Š. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamajam, jo gynėjai toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamojo A. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašytomis aplinkybėmis, - jog apžiūrint nukentėjusiojo A. J. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog tualeto patalpoje nėra klozeto (1 t., b. l. 124-131);

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. J. duotais paaiškinimais, kad 2017-02-21 d. apie 21:00 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas paskambino į durų skambutį. Priėjęs prie durų ir paklausęs, kas čia, išgirdo atsakymą „R.“. Kadangi jis pažinojo asmenį pravarde R., todėl nieko blogo neįtardamas atrakino durų spyną. Duris atidarė laiptinėje buvęs asmuo ir jį iš karto stūmė į buto vidų, po to ranka stumdamas nusivedė jį į kambarį, kuriame buvo jo draugas V.. Į butą įėjo trys vaikinai. Tada, vaikinas, kuris jį stūmė, liepė kitam vaikinui jį su V. saugoti ir su kitu vaikinu nuėjo į koridorių. Po kurio laiko grįžo vaikinas, kuris jį stūmė ir laikydamas rankoje peilį toliau jį ir Vaidotą saugojo. Dar po kurio laiko vienas iš vaikinų pagrasino, kad jis nesikreiptų į policiją, nes kitaip bus blogai. Kai vaikinai išėjo iš jo buto, jis pastebėjo, kad iš tualeto patalpos buvo pagrobtas klozetas, 100 eurų vertės, pusė kepalo duonos „Agota“, 1 euro vertės ir peilis, 1,5 euro vertės. Jam buvo grąžintas klozetas, liko neatlyginta 2.5 euro žala, dėl kurios civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 133-135);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. G. duotais paaiškinimais, kad 2017-02-21 d. apie 21:00 val. buvo pas savo pažįstamą A. J. adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu kažkas paskambino į duris. A. J. nuėjo pažiūrėti, kas atėjo. Netrukus į kambarį įėjo A. J. ir dar trys vaikinai, kurie ant galvų buvo užsidėję kapišonus. Vienas iš vaikinų liko kambaryje jį ir A. J. stebėti, o kiti du vaikinai nuėjo į virtuvę ar vonią. Vienas iš dviejų vaikinų priėjo prie stebėjusio vaikino ir padavė jam peilį. Pamatęs peilį jis išsigando ir ramiai gulėjo lovoje. Kai vaikinai išėjo iš buto, jis pamatė, kad vaikinai pagrobė klozetą iš tualeto, taip pat jie nerado trijų peilių ir pusės kepalo duonos (1 t., b. l. 140-142);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. L. duotais paaiškinimais, kad 2017-02-21 d. nuo 20 val. vykdė „Taksi“ paslaugas Vilkaviškio mieste. Apie 22 val. jam į mobilų telefoną paskambino moteris, kurios telefono numeris adresatuose buvo išsaugotas kaip „Iki pardavėja“ ir paprašė atvykti adresu (duomenys neskelbtini). Jam atvykus, į „Taksi“ automobilį įlipo minėta moteris, kuri yra jo nuolatinė klientė, tos moters sutuoktinis, kurio vardo ir pavardės jis nežino ir dar vienas nepažįstamas vaikinas. Moteris paprašė nuvežti juos visus prie dėvėtų drabužių parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, moteris paprašė leidimo į automobilio bagažinę įsidėti klozetą, kuris stovėjo prie konteinerių. Jam sutikus, moters sutuoktinis ir nepažįstamas vaikinas įdėjo klozetą į bagažinę ir po to visus nuvežė tuo pačiu adresu, iš kur ir paėmė. Asmenys klozetą nusinešė į (duomenys neskelbtini) namo antrą laiptinę (1 t., b. l. 144-146);

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole aprašytomis aplinkybėmis, - jog liudytojas A. L. atpažįsta A. P. kaip asmenį, kuris 2017-02-21 d. apie 22 val. su moterimi ir sutuoktiniu važiavo prie dėvėtų drabužių parduotuvės, prie šiukšlinių rastą tualetą kartu su moters sutuoktiniu, įdėjo į jo automobilio bagažinę. Būtent šis vaikinas jam parodė, kur tiksliai stovi klozetas (1 t., b. l. 147-149);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos R. G. duotais paaiškinimais, kad 2017-02-21 d. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo A. P., A. Š., Saulius, kurį vadina „S.“ ir vaikinas, kurį vadina „Š.“. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko atėjo vaikinas vardu „M.“, pravarde „P.“. Apie 20:30 val. A. P., A. Š. ir M. kažkur išėjo. Gal po pusvalandžio jai paskambino A. Š. ir pasakė, kad šalia dėvėtų drabužių parduotuvės yra klozetas, kurį ji gali pasiimti. Tada ji išsikvietė „Taksi“ su vyru S. G. bei A. P. nuvažiavo prie minėtos parduotuvės, kur A. P. parodė vietą prie konteinerių, kur buvo paliktas klozetas. Iš kur ir kokiomis aplinkybės klozetas buvo atneštas prie konteinerių, ji nežino. Klozetą ji parsivežė pas save į butą (1 t., b. l. 151,152);

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole aprašytomis aplinkybėmis, - jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. N. pateikė naudotą klozetą (2 t., b. l. 1-3);

Daiktų apžiūros protokole aprašytomis aplinkybėmis, - jog apžiūrėtas klozetas (1 t., b. l. 4-7);

A. P., kai jam buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, neprisipažino padaręs nusikaltimo. Papildomos apklausos metu pakeitė parodymus, prisipažino iš dalies padaręs nusikaltimą, parodė, kad 2017-02-21 d. vakare, vienas nuėjo pas R. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino, kur buvo R. G. vyras S. G., A. Š., ar dar kas nors buvo, neatsimena. Po kurio laiko į butą pas R. G. atėjo M. R.. Pas R. G. buvo sutrukęs klozetas, todėl jis pasiūlė nueiti į landynę ir iš ten paimti klozetą. Kam tiksliai jis pasiūlė paimti iš landynės klozetą ir jį parnešti į R. G. butą, tiksliai neatsimena dėl girtumo. Tada jis su A. Š. ir M. R. išėjo parnešti to klozeto. Ar išeidami iš R. G. buto pasiėmė kokius nors įrankius, to neatsimena dėl girtumo. Jis žinojo, kur yra ta landynė, nes žinojo, kad toks vyras, pravarde „V.“ ten dažnai girtauja su šeimininku. Ta landynė yra (duomenys neskelbtini)name, (duomenys neskelbtini) m. Koks buto numeris, nežino. Kai su A. Š. ir M. R. ėjo į šį butą-landynę, jie nesitarė, kas kokius veiksmus atliks bute, apie smurtą kalbos taip pat nebuvo. Jis pabeldė į buto-landynės duris ir kai buto šeimininkas paklausė, kas ten, jis atsakė, kad R.. Buto šeimininkas vardu A., atidarė buto duris ir jis tada pirmas įėjo į butą. Jis pasakė buto šeimininkui A., kad jis trauktųsi, jei nenori problemų ir jis pasitraukė. Paskui jį į butą įėjo A. Š. ir M. R.. Buto šeimininkas nuėjo į kambarį, kur buvo tas vyras, pravarde „V.“. Jis gulėjo ir lyg tai miegojo. Kambaryje buvo įjungtas televizorius. Jis stovėjo tame kambaryje prie įėjimo į koridorių, rankose laikė reples, peilio rankose nelaikė. Tuo metu A. Š. ir M. R. nusukinėjo klozetą. Po kurio laiko jis pamatė, kad koridoriuje jau stovi padėtas klozetas. Tada jis nuėjo į virtuvę ir radęs tris peilius, juos visus paslėpė šaldytuvo šaldiklyje, tam, kad buto šeimininkas nesugalvotų jų vytis ir sužaloti peiliu. Jokios duonos iš buto jis neėmė. Klozetą jis vienas nešė iki laiptinės durų, po to dviese su A. Š. nešė ir padėjo prie konteinerių, kurie yra netoli pigių drabužių parduotuvės. Su A. Š. parėjo pas R. G. ir pasakė, kad klozetą paliko prie konteinerių. Apie tai, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis paėmė klozetą, R. G. nesakė. Po to R. G. samdė TAKSI vairuotoją ir jis, R. G. bei S. G. tuo TAKSI automobiliu nuvažiavo prie konteinerių ir parsivežė klozetą. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 12,13, 17,18);

Parodymų patikrinimo vietoje protokole aprašytomis aplinkybėmis, - jog įtariamasis A. P. patvirtino savo duotus parodymus vietoje (2 t., b. l. 19-27);

M. R., kai jam buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, neprisipažino padaręs nusikaltimo. Papildomos apklausos metu pakeitė parodymus, prisipažino iš dalies padaręs nusikaltimą, parodė, kad 2017-02-21 d. apie 20:30 val. nuėjo pas R. G. į butą, kur buvo R. G., S. G., A. Š., A. P., K. L. ir S. D.. Jie visi buvo girti. Jis girdėjo A. P. kalbant su R. G. apie klozetą, kurio reikia R. G.. A. P. ir A. Š. pasakė, kad eina paimti klozeto ir A. P. jam pasiūlė eiti kartu su jais. R. G. padavė jiems raktus, kuriais būtų galima atsukti klozetą. Jis iš pradžių atsisakė eiti kartu su A. P. ir A. Š., tačiau įkalbėtas A. P. sutiko eiti. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), jie užėjo į daugiabučio namo laiptinę ir pirmame aukšte A. P. pabeldė į duris. Vyras, buvęs bute, paklausė kas čia, o A. P. atsakė, kad jis nuo Rikio. Tada bute buvęs vyras atrakino duris. Pirmas į butą įėjo A. P., antras ėjo jis, o trečias įėjo A. Š.. A. P. su buto šeimininku nuėjo į kambarį ir jis girdėjo, kaip A. P. pasakė : „Sėdėk“. Jis nuėjo į tualeto patalpą, atsuko klozetą ir po to išėjo į lauką. Turėtą rankoje raktą, skirtą varžtams atsukti, kažkur išmetė, po to nuėjo pas draugę. Jis nesitarė su A. P. ir A. Š. dėl šio nusikaltimo įvykdymo (2 t., b. l. 31, 32, 34, 35);

Parodymų patikrinimo vietoje protokole aprašytomis aplinkybėmis, - jog įtariamasis M. R. patvirtino savo duotus parodymus vietoje (2 t., b. l. 37- 43);

2018-05-22 Vilkaviškio apylinkės teismo nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis, jog A. P. ir M. R. buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – naudotu klozetu su dangčiu (2 t., b. l. 4-8).

Nenustatyta, kad kaltinimo ribose nukentėjusysis A. J. ir anksčiau nurodyti asmenys (liudytojai V. G., A. L., R. G.) ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamieji bendrininkai A. P., M. R. teisiamojo posėdžio metu dėl kokių tai priežasčių galėjo sakyti A. Š. atžvilgiu netiesą. Šių (nukentėjusiojo, liudytojų, bendrininkų) paaiškinimai pakankamai išsamūs, papildo A. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus. Nukentėjusiojo, liudytojų, bendrininkų paaiškinimai patvirtina teismo anksčiau aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl teismas anksčiau aprašytais nukentėjusiojo, liudytojų, bendrininkų paaiškinimais dėl plėšimo, įsibrovus į patalpą ir panaudojus peilį, tiki ir juos vertina kaltinamojo A. Š. kaltės įrodymais.

Anksčiau išvardintoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys, daiktas patvirtina teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Nenustatyta, kad šie rašytiniai duomenys, daiktas gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas minėtą rašytinę medžiagą, daiktą taip pat vertina kaltinamojo A. Š. kaltės įrodymais.

Teismas, ištyręs anksčiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais (šių visuma) įrodyta A. Š. kaltė, įsibrovus į A. J. patalpą bei šio atžvilgiu panaudojus peilį bei šį apiplėšus. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys A. Š. veiksmai aiškiai rodo, kad jis, šiuos darydamas, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, būtent teismo nustatytu laiku, kaltinime nurodytoje vietoje, teismo nustatytu būdu, norėjo apibrėžtai įvykdyti A. Š. atžvilgiu anksčiau aprašytą apiplėšimą. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaneigtais A. J., A. P., M. R., R. G. paaiškinamais nustatyta, kad A. P. ir A. Š. pasakė M. R., kad eina paimti klozeto ir A. P. jam pasiūlė eiti kartu su jais; jog nukentėjusiojo A. Š. atžvilgiu buvo įvykdytas įsibrovimas į jo butą bei peilio panaudojimas; jog į butą įsibrovė A. P., M. R., A. Š.; kad nukentėjusiojo bute A. Š. nusukinėjo klozetą su M. R.; jog A. Š. su A. P. nuo laiptinės durų nešė šį klozetą ir šį padėjo prie konteinerių; jog A. Š. paskambino R. G. ir šiai pasakė, kad šalia dėvėtų drabužių parduotuvės yra klozetas, kurį ji gali pasiimti. Pagal tai teismas sprendžia, kad A. Š. kaltei įrodyti pakanka byloje surinktų įrodymų; jo anksčiau aprašyta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai ir atitinka BK 180 straipsnio 2 dalies požymius.

A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuo pat pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailisi. A. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė : tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Kaltinamasis A. Š. padarė sunkų nusikaltimą tiesiogine, apibrėžta tyčia. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes (asmenų paaiškinimus) teismas sprendžia, kad anksčiau aprašyto nusikaltimo padaryme A. Š. vaidmuo buvo antraeilis. Tai, kad A. P. apiplėšimui panaudos įsibrovimą į nukentėjusiojo A. J. būstą (patalpas) bei šio atžvilgiu peilį, iš pradžių A. Š. buvo netikėta.

Teismas įvertina aplinkybes, jog A. Š., nors anksčiau teistas, tačiau yra jauno amžiaus, nevedęs, jis iš esmės neprieštaravo, padėjo jo ekstradicijai į Lietuvą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai kad veiką padarė bendrininkų grupėje, bei jog veiką padarė būdamas recidyvistu. A. Š. turi deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą. Jis legaliai dirba. Jį neigiamai charakterizuojančių duomenų tiek iš gyvenamosios vietos atitinkamo pareigūno, darbuotojo, tiek iš darbdavio byloje nėra. Juolab, kad darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą administracinio nusižengimo nepadaręs, atitinkamai priklausomybės ligų centro, psichiatrijos skyriaus įskaitose nėra įrašytas.

Be to, teismas skirdamas A. Š. bausmę atsižvelgia į tai, jog nukentėjusysis A. J. ieškinio byloje nereiškė. Ypač teismas atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau aprašytą nusikaltimą A. Š. padarė 2017 m., jog nėra duomenų, jog jo atžvilgiu po 2017 m. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.

Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį A. Š. padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumą. A. Š. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, neatitiktų teisingumo principo reikalavimus.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, A. Š. už nusikaltimą skirtina švelnesnė bausmė, nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, būtent areštas. Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šioms sąlygoms aplinkybės byloje nustatytos. Todėl A. Š. bausmė – areštas, mažinama vienu trečdaliu.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – tarnyba) 2023-08-16 pažyma Nr. APD -2023-12716 dėl 354,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant advokatui A. M. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam A. Š., išieškojimo iš jo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam A. Š. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Pagal bylos duomenis pagal 2023 m. rugpjūčio 14 d. susitarimą teisiamajame posėdyje A. Š. gynė advokatė R. Š.. Pagal tai minėtos išlaidos nepriteistinos iš A. Š. tarnybos naudai.

Byloje yra 2023-07-21 Policijos departamento prašymas dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo iš A. Š.. Nurodoma, jog bendra išlaidų suma - 3515,42 Eur. Pagal Marijampolės AVPK pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. PK0000445 išlaidų suma – 302,21 Eur, pagal UAB „ZIP Travel“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija ZIP Nr. 0036142 išlaidų suma – 3213,21 Eur. Prašoma spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB „SEB bankas“) klausimą. Su prašymu pateiktos ir dokumentų kopijos – Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo įsakymas dėl V. K. ir A. S. komandiruotės į Londoną (J. K.), minėtos dvi sąskaitos faktūros.

Teismo posėdžio metu A. Š. sutiko, jog šios išlaidos iš jo būtų išieškotos Policijos departamento naudai.

Baudžiamajame procese taikytinas proceso išlaidas reglamentuoja BPK 103 straipsnis, kurio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (pvz., 2006-03-07 kasacinė nutartis Nr. 2K-191/2006). Sprendžiant išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą, būtina nustatyti, ar išlaidos atsirado dėl sąmoningų kaltininko neteisėtų veiksmų, nulėmusių išlaidų atsiradimą, ar išlaidos atsirado dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos susidarė, būtent, dėl paties kaltinamojo A. Š. veiksmų. Pastarajam buvo žinoma apie ikiteisminį tyrimą. Jis iš esmės tik pradėjus jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą iš kart nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro pasislėpė, išvyko į užsienį. 2023 m. kovo 16 d. išduotas EAO A. Š. atžvilgiu. Nustačius paieškomojo buvimo vietą, atsirado pareiga A. Š. pargabenti į Lietuvą.

Ekstradicijos išlaidas sudaro pareigūnų V. K. ir A. S. kelionės lėktuvu bilietai (maršrutas Vilnius – Londonas – Vilnius), A. Š. kelionės lėktuvu bilietas (Londonas - Vilnius), pareigūnų gyvenamojo ploto išlaidos, pareigūnų komandiruotės išlaidos, iš viso - 3515,42 Eur. Išlaidų dydį patvirtina teismui pateiktų dokumentų kopijos. Todėl, darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos yra pagrįstos objektyviais dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo A. Š. (BPK 103 straipsnio 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, -

nusprendė:

pripažinti A. Š. kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už apiplėšimą įsibrovus į patalpą ir panaudojus peilį, ir už tai jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą A. Š. bausmę - 90 parų arešto, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Į A. Š. paskirtos bausmė laiką įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką – nuo 2023 m. liepos 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 19 d., ir laikyti, jog jis 41 (keturiasdešimt vieną) arešto parą atlikęs.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Š. paskirtos, likusios atlikti 19 (devyniolikos) parų arešto bausmės vykdymą atidėti trims mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti A. Š. teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo A. Š. atžvilgiu netenkinti.

Tenkinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo. Priteisti iš A. Š. 3515,42 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų 42 ct) Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti. Nustatyti, jog nurodyta suma turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą LT04 7044 0600 0782 1039 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.