- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- N1-81-503/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08706-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- A. P., M. R.
- Nukentėjusysis
- A. J., J. U., J. P.
- Advokatai
- Remigijus Uckus, Audronė Neniškienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Linui Ruseckui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamasis A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesimokantis, nedirbantis, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-02-03 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiomis J. U., J. P. ir baudžiamoji byla jo (A. P.) atžvilgiu nutraukta, paskiriant jam 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos šiuos darbus atlikti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-09-05 nutartimi pakeista 2017-06-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. T-123-503/2017 paskirta jam atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimas, kita – atidavimu į specialiąją auklėjimo įtaigą iki jo pilnametystės 2018-08-05, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį;
kaltinamasis M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, 9 kartus nuteistas, paskutinįjį kartą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-11-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2017-03-24 epizodas) - trisdešimties parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - vienerių metų ir šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2017-04-19 epizodas) - keturiasdešimties parų arešto bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinę subendrinta bausmė - vienerių metų ir šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-01-30 nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2017-11- 23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo, subendrinta su 2017-07-31 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta trisdešimties parų arešto bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta vieneri metai terminuoto laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šia nutartimi paskirtą subendrintą vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2017-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme bei su 2017-07-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta penkerių metų ir keturių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – šeši metai ir šeši mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikas iš dalies atliktas pagal 2017-07-27 Kauno apylinkės teismo, 2017-07-31 Šakių rajono apylinkės teismo, 2017-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, 2017-11-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamieji A. P. ir M. R. apiplėšė, įsibrovę į patalpą, būtent: 2017 m. vasario 21 d. apie 21:00 val., A. P., M. R. ir A. Š., veikdami bendrai, atrakinus A. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, prieš šio nukentėjusiojo valią, įsibrovė į šio butą, ir tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam A. J. priešintis, pagrobė svetimą turtą - A. J. priklausantį klozetą, 100 Eur vertės, peilį, 1.50 Eur vertės ir pusę kepalo duonos „Agota“, 1,00 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. J. bendrą 102.50 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu iš esmės paaiškino, atsakė, kad buvo su M. R. ir A. Š. pas R. bute. Nieko neveikė, šiaip buvo. Galėjo būti 2016 m. vasario 21 d. Jis alkoholio nevartojo. O A. Š. ir M. R. ar vartojo alkoholį nežino. Po to jie visi trys išėjo pas nukentėjusįjį, nors jo jis anksčiau nepažinojo. Tačiau jis žinojo, kad pas nukentėjusįjį yra landynė. Taigi jis pavadino M. R. ir A. Š. eiti, nes jis tą patį vakarą R. tualetą susprogdino. O šį susprogdino petarda. Taigi jis ėjo į landynę paimti unitazo, nes žinojo, kad ten jis yra. Nors anksčiau nukentėjusiojo bute nebuvo buvęs. A. ir M. gal ir matė, kad jis susprogdino klozetą pas R., tačiau tiksliai nežino. Tačiau jo R. nereikalavo, kad jis atstatytų klozetą, jis pats šį atstatyti nusprendė, nes R. šeimoje mažų vaikų buvo. Taigi jis Š. ir R. pasivadino. O pas R. jie buvo (duomenys neskelbtini), o nukentėjusysis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. ir M. sutiko su juo eiti. Jie ėjo pėsti, atėjo pas nukentėjusįjį apie 9 val. vakaro. Jis su savimi turėjo reples, kad galėtų atsukti tualetą, tačiau nei jis nei draugai peilio neturėjo. Peilio nebuvo. Tai jis ir ikiteisminio tyrimo metu sakė. O A. ir M., nežino, ar matė, kad jis turi reples, nors gal ir matė. Replės buvo apie 35 cm, taip vadinamos “plockės”. Taigi jis M. ir A. atsivedė iki nukentėjusiojo buto, jis pabeldė į nukentėjusiojo buto duris. Už durų asmuo klausė, kas, jis atsakė, kad R., tai yra nukentėjusiojo draugas. Taigi, jis apsimetė, kad jis R. Po to nukentėjusysis atidarė duris. Jis nukentėjusįjį nuvedė į kambarį, šis pakluso jo žodžiams, o jis šiam sakė, - eik į kambarį. Tačiau šiam negrasino. Tuo metu pas jį (A. P.) replės buvo rankoj. Nukentėjusysis matė jo rankose reples. Nors šis buvo neblaivus. Tačiau, ar stipriai išgėręs buvo (neblaivus), nežino. Daugiau bute ar kas buvo, nematė, gal ir buvo. Butas buvo vieno kambario, šiame kitų žmonių nematė. Taigi kai nuvedė nukentėjusįjį jį į kambarį, jis nuėjo atsukinėti tualeto. Ką veikė M. ir A. tuo metu, nematė. Nors šie į nukentėjusiojo butą įėjo su juo. Tačiau prieš įeidami į butą, M. ir A. nešnekėjo su J. Jis pirmas įėjo į butą, o jie (A. ir M.) stovėjo už jo, o kai jis nuvedė nukentėjusįjį į kambarį, jie stovėjo koridoriuje. Po to jis nuėjo ir atsuko tualetą. Vanduo bėgo. Po to jis klozetą iš buto išsinešė. Sutinka, kad klozetas 100 Eur vertės. Tačiau tuo metu peilio nebuvo. Be to, pusės kepalo duonos “Agota” jis nematė, neėmė. O draugai – A. ir M., neėmė nieko. Be to, buvo garsas, kai suko klozetą ir vanduo bėgo, tačiau nukentėjusysis nieko nesakė. Nebuvo galimybės nukentėjusiajam skambinti į policiją, nes neturėjo telefono. O jis (A. P.) nukentėjusiojo buto virtuvėje nebuvo. O jo draugai laukė, tualete vanduo bėgo, po to jis išsinešė klozetą. Vanduo bėgom, nes jis „šlangą“ nutraukė. Butas buvo pirmame aukšte. Be to, jis išeidamas iš minėto buto nukentėjusiajam pasakė, kad nekviestų policijos. Tačiau šiam nieko nesakė, kas bus, jei kvies. Nukentėjusysis kambaryje visą laiką sėdėjo ir tylėjo. Patikino, jog klozetą išsinešė vienas, o kartu su juo išėjo M. ir A. Po to jis klozetą pastatė prie šiukšlinės. Kas iškvietė taksi, neatsimena. O M. ir A. nuėjo. Po to jis vienas su taksi nuvažiavo iki R. buto namo, po to jis nuėjo pas R. ir su R. vyru su taksi važiavo prie šiukšlinės. Čia jis paėmė unitazą. Šį su taksi atvežė iki R. buto namo, jis unitazą įnešė į R. namus. Šiuose šį padėjo. Po to jis nuėjo namo. Suprato, kad jis prieš nukentėjusiojo valią įėjo į butą. O ką A. su M. suprato, nežino. Nors nukentėjusysis atidarė duris ir jie įėjo. Kai jis atsuko unitazo varžtus M. sakė, kad to nedaryti, o A. kažką sakė, iš to jis suprato, kad liepė to nedaryti. Į tai, jis šiems atsakė, kad jam vienodai. O vėliau jis reples išmetė, o kur nežino. Šias išmetė netrukus į šiukšlinę, nes kam jam jos reikalingos. O kad reikėjo unitazą prisukti pas R. bute, tai ne jo bėdos. Be to, jam sakė, kad prisisuks, todėl jis reples išmetė. Kai su unitazu į R. butą grįžo, tai R. buvo patenkinta. Be to, unitazas buvo geresnis. O jis R. sakė, kad jis šį gavo ir kad ji nesidomėtų iš kur šis. Jos vyras gal taip pat buvo patenkintas pamatęs unitazą, nes šį padėjo įdėjo į taksi automobilį. R. ir jos vyras nežinojo, kad jis nepilnametis. M. su A. ar nežinojo, ar žinojo, jog jis nepilnametis, jis nežino, nors jie truputį iš seniau pažįstami. Tačiau jis minėtame bute peilio neturėjo. O ar J. ikiteisminio tyrimo metu turėjo priežastį sakyti netiesą jo atžvilgiu, jis nežino. Taip pat atsakė, kad jis buvo užsidėjęs kapišoną ant galvos, nes buvo šalta. O ar M. su A. buvo užsidėję kokius tai galvos apdangalus jis nematė. Patikslino, kad iki šiukšlinės važiavo jis ir R. vyras. Nors R. G. gal irgi važiavo. Klozetas baltos spalvos, viršuj bakelis, ar su dangčiu neatsimena. Jis šį visą paėmė, vienas panešė. O M. ir A. niekur nebuvo toliau nuėję iš nukentėjusiojo buto koridoriaus. Jis V. G. nepažinojo. O ką šis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino jis nežino. Be to, tualetas buvo atskiroje patalpoje, taigi ne kartu su vonia. O J. kambary niekas nestebėjo ar kita. Atsakė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas teisingai paaiškino, nes tuo metu geriau įvykio aplinkybes prisiminė. Tačiau tyrėjas gal nenugirdo, nes šiam nesakė, kad tuo metu jis buvo neblaivus. Jis nusikaltimo dieną buvo blaivus. O kai atidarė duris, šeimininkui jis sakė traukis. Peilių nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu apie peilius neteisingai užrašyta. Teisėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (tomas Nr. 2, b.l. 5-6, 12-13, 15-16), - jog, 2017-02-21 d. vakare, vienas nuėjo pas R. G., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), buto Nr. nežino, kur buvo R. G. vyras S. G., A. Š., ar dar kas nors buvo, neatsimena. Po kurio laiko į butą pas R. G. atėjo M. R.. Pas R. G. buvo sutrukęs klozetas, todėl jis pasiūlė nueiti į landynę ir iš ten paimti klozetą. Kam tiksliai jis pasiūlė paimti iš landynės klozetą ir jį parnešti į R. G. butą, tiksliai neatsimena dėl girtumo. Tada jis su A. Š. ir M. R. išėjo parnešti to klozeto. Ar išeidami iš R. G. buto pasiėmė kokius nors įrankius, to neatsimena dėl girtumo. Jis žinojo, kur yra ta landynė, nes žinojo, kad toks vyras, pravarde „V.“ ten dažnai girtauja su šeimininku. Ta landynė yra (duomenys neskelbtini) name, (duomenys neskelbtini). Koks buto numeris, nežino. Kai su A. Š. ir M. R. ėjo į šį butą - landynę, jie nesitarė, kas kokius veiksmus atliks bute, apie smurtą kalbos taip pat nebuvo. Jis pabeldė į buto – landynės, duris ir kai buto šeimininkas paklausė, kas ten, jis atsakė, kad R. Buto šeimininkas vardu A., atidarė buto duris ir jis tada pirmas įėjo į butą. Jis pasakė buto šeimininkui A., kad jis trauktųsi, jei nenori problemų ir jis pasitraukė. Paskui jį į butą įėjo A. Š. ir M. R.. Buto šeimininkas nuėjo į kambarį, kur buvo tas vyras, pravarde „V.“. Jis gulėjo ir lyg tai miegojo. Kambaryje buvo įjungtas televizorius. Jis stovėjo tame kambaryje prie įėjimo į koridorių, rankose laikė reples, peilio rankose nelaikė. Tuo metu A. Š. ir M. R. nusukinėjo klozetą. Po kurio laiko jis pamatė, kad koridoriuje jau stovi padėtas klozetas. Tada jis nuėjo į virtuvę ir radęs tris peilius, juos visus paslėpė šaldytuvo šaldiklyje, tam, kad buto šeimininkas nesugalvotų jų vytis ir sužaloti peiliu. Jokios duonos iš buto jis neėmė. Klozetą jis vienas nešė iki laiptinės durų, po to dviese su A. Š. nešė ir padėjo prie konteinerių, kurie yra netoli pigių drabužių parduotuvės. Su A. Š. parėjo pas R. G. ir pasakė, kad klozetą paliko prie konteinerių. Apie tai, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis paėmė klozetą, R. G. nesakė. Po to R. G. samdė taksi vairuotoją ir jis, R. G. bei S. G. su taksi automobiliu nuvažiavo prie konteinerių ir parsivežė klozetą, atsakė, kad jis klozetą anksčiau susprogdino. Tuo metu tyrėjui tai nepasakė, nes šiuo nepasitikėjo. Jis nebuvo išgėręs. Jis tai sakė, tačiau gal kitaip užrašė. Protokole pasirašė. Tuo metu, t. y. jo apklausoje, dalyvavo advokatas dalyvavo. Tačiau nesitarė, kas kokius veiksmus darys. Tačiau dėl girtumo, - taip nesakė. Galiausiai pripažino, jog tyrėjui dėl girtumo pasakė taip, kaip buvo. Taip pat atsakė, kad buto šeimininko vardą, pavardę jam pasakė tyrėjas, prieš tai šio nei vardo, nei pavardės nežinojo. Tačiau šiam jis sakė, kad eitų į kambarį. Vyro pravarde „V.“ nebuvo, tyrėjas protokole užrašė neteisingai. Nors jis protokole pasirašė, apklausoje dalyvaujant advokatui. Tai ne jo žodžiai. Jis aiškino tyrėjui, kad pasakė eiti į kambarį, o peilio rankose nelaikė. Neigia, kad jis stovėjo kambaryje, nes klozetą jis nusukinėjo ir šį iš buto išnešė. Nepamatė klozeto padėto koridoriuj, jis šį nusuko ir išnešė. Pripažino, jog nuėjęs į virtuvę, paėmė tris peilius ir juos padėjo į šaldytuvo šaldiklį. Tačiau jis duonos neėmė. O klozetą jis vienas nunešė iki šiukšlinės. Su Š. parėjo pas G. ir jis pasakė, kad klozetą padėjo prie konteinerio. Patikslino, kad su Š. neparėjo, o parėjo vienas. Tada gal sakė vienaip, o čia teisme sako tiesą. Jis tyrėjams sakė taip, nes buvo šoke, šie jį uždarė parų. Buvo uždarytas ne pirmą kartą, - šis antras kartas. O apklausos tvarka jam nelabai žinoma. Tvarką gal ir aiškino, advokatas dalyvavo. Ar daugiau kas dalyvavo apklausiant, nežino. Šokas praėjo kai paleido, tada pradėjo šnekėti. Teisme šoko nėra, čia ne pirmas kartas. Taip pat atsakė, kad jam parodytame jo apklausos protokolo lape 12-13 parašas jo, 15-16 – parašas jo. Iš karto nedavė parodymų, po to davė kitokius nei šiandien, todėl, kad nenorėjo prisipažinti. Jis nebuvo jų (M. ir A.) vadas, šių nesamdė, o jie ėjo su juo, nes šių jis paprašė, kad eitų kartu. Ar jie buvo blaivūs, nežino. Pas juos (G.) bute buvo gal 30 minučių. Atsimenua, kad atėjo R., ir niekas šiame bute negėrė. Kol G. ir Š. buvo kambary, jis sprogdino tualetą. O tai jis padarė, nes šiaip norėjo padaryti nesąmonę. Jis petardą buvo nusipirkęs iš anksčiau. Jis ją padegė, šią įmetė į klozeto vidų ir klozetą uždengė dangčiu. Po to buvo garsas, o G. jam pasakė, ką jis padarė. Šiems atsakė, kad susprogdino tualetą. Nors klozetas tik įskilo. Šio dalyko, nueiti pas nukentėjusįjį paimti klozetą, sumanytoju buvo jis. O atėjus į butą M. R. nieko nedarė, tik stovėjo, nėjo nei į tualetą nei į kambarį. Š. irgi. Jie sakė nedaryk, jis vis tiek padarė. Einant iš G. į nukentėjusiojo butą, Š. ir R. sakė, kad einam, žinau kur yra tualetas. Šie pasakė, jog kam tai. Šiems atsakė, kad yra mažų vaikų. Nors jis šiems nesakė, kad eiti atimti, ar pan., tokios kalbos tarp jų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti parodymai didžia dalimi neteisingi.
Kaltinamasis M. R. teisiamojo posėdžio metu atsakė, kad kaltę iš dalies pripažįsta. Paaiškino, jog ėjo (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai. Šie jam pasakė, jog šeimos klozetas, o jis norėjo išvažiuoti, todėl pareigūnams prisipažino kaltu iš dalies. Be to, S. D. jam pasakė, kad atneštų parūkyti. Po to jis su R. vyru parūkė ir išėjo pas draugę. O A. kažkokį tualetą prieš tai buvo sugadinęs, jis atėjo vėliau, taigi po to. Pas nukentėjusįjį buvo. Ėjo visi trys, jiems einant išėjo kalba, kad reikalingas klozetas. Suprato, kad A. buvo sugadinęs tualetą. Pasakė, kad yra maži vaikai. Ėjo su A., A.. Paėmė tą tualetą. O to vyro jis iš vis nematė. O G. bute 2017 m. vasario 21 d. buvo G., G., Š., P., L., ir D. Jie visi buvo išgėrę. Nors jis nematė kaip šie gėrė, tačiau šie taip atrodė. Girdėjo, kad kažkas įvyko su klozetu. Sprogimo nebuvo, dūmų kvapo nebuvo, karštis, dujos nesijautė. P. ir Š. pasakė, kad eina paimti klozeto ir P. pasiūlė jam eiti kartu su jais. Įrankiai kiek suprato buvo iš G. buto paimti. Įrankių jam į rankas niekas nepadavė. Jis tuo metu buvo G. buto balkone, o kas, kam padavė įrankius jis nematė, nežino. Kai P. pasiūlė eiti klozeto, jis šiam pasakė, kam to reikia. Ir iš pradžių šiam pasakė, kad eina pas draugę. Vėliau sutiko. Nebuvo kalbų, kas už tai bus. Nuėjo visi trys – P., Š. ir jis. Jie nuėjo prie nukentėjusiojo buto, nes A. nusivedė prie to buto. A. pabeldė į duris. Atsiliepė vyriškas balsas. Klausė, kas čia. A. atsakė, kad nuo R. Nepamena, ar šio buto durys buvo nerakintos, ar užrakintos. Gal ir atrakino duris, galėjo taip būti. Pirmas įėjo A., tas vyras nuėjo į kambarį. Antras - gal jis, o trečias Š., taip gali būti. Jie visi iš pradžių įėjo į butą, į šio koridorių. Š. liko su juo koridoriuje, o P. nuėjo į kambarį su šeimininku. Jis (M. R.) nematė kas kambaryje iš asmenų buvo. Šeimininką pamatė tik policijos įstaigoje. A. P. ką sakė kambaryje, nepamena, tačiau galėjo būti, kad pasakė sėdėk, o ar atsisėdo, nematė. O paskiau jis išėjo pas draugę, juos, - A. ir A., paliko bute. O jo draugė M. G.. Su nukentėjusiuoju jis kalbėjo, kai policija atvežė, tačiau nežino, ar jis jam atleido. Taip pat atsakė, kad jam A. sakė, kad suskaldė klozetą, einam paimti klozeto. Ką reiškia paimti, tuo metu nesuprato. Kai nukentėjusysis atidarė duris, nebuvo jokių grasinimų, jis paprastai duris atidarė. Jis (M. R.) nesuko klozeto, ikiteisminio tyrimo metu melagingi parodymai, kad jis suko. Be to, su nusuktu, paimtu klozetu prie jokių konteinerių jis nėjo. Jis pripažįsta, kad ėjo į butą, o peilio pas nieką nematė. Be to, tuo metu bute nukentėjusiojo iš vis nematė. Iš faktinių aplinkybių, nurodytų kaltinime, patvirtina ir pripažįsta tai, kad buvo buto koridoriuje ir išėjo nelaukdamas kol nusuks klozetą. O matė kaip A. nuėjo nusukti klozetą, bet jis nelaukė kol šis šį nusuks. Jis rankose turėjo „plockutes“. Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti anksčiau ikiteisminio tyrimo metu M. R. duotus parodymus (tomas Nr. 2, b. l. 30-31, 33-34, 38-39), - jog, 2017-02-21 d. apie 20:30 val. nuėjo pas R. G. į butą, kur buvo R. G., S. G., A. Š., A. P., K. L. ir S. D.. Jie visi buvo girti. Jis girdėjo A. P. kalbant su R. G. apie klozetą, kurio reikia R. G.. A. P. ir A. Š. pasakė, kad eina paimti klozeto ir A. P. jam pasiūlė eiti kartu su jais. R. G. padavė jiems raktus, kuriais būtų galima atsukti klozetą. Jis iš pradžių atsisakė eiti kartu su A. P. ir A. Š., tačiau įkalbėtas A. P. sutiko eiti. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), jie užėjo į daugiabučio namo laiptinę ir pirmame aukšte A. P. pabeldė į duris. Vyras buvęs bute paklausė kas čia, o A. P. atsakė, kad jis nuo R. Tada bute buvęs vyras atrakino duris. Pirmas į butą įėjo A. P., antras ėjo jis, o trečias įėjo A. Š.. A. P. su buto šeimininku nuėjo į kambarį ir jis girdėjo, kaip A. P. pasakė: „Sėdėk“. Jis nuėjo į tualeto patalpą, atsuko klozetą ir po to išėjo į lauką. Turėtą rankoje raktą, skirtą varžtams atsukti, kažkur išmetė, po to nuėjo pas draugę. Jis nesitarė su A. P. ir A. Š. dėl šio nusikaltimo įvykdymo.“, atsakė, kad tokius parodymus davė, nes norėjo eiti atsisveikinti su drauge, nes sakė jį „uždarys“. Galvojo teisme viską prisipažinti. Jis ir A. buvo sulaikyti. Iš pradžių iš vis nieko nešnekėjo jis ir A. O antrą kartą apklaustas kovo mėn. Tuo metu pas draugę norėjo eiti, todėl paaiškino, kad suko klozetą, kadangi nenorėjo būti sulaikytas. A. jo neapkalba, šis buvo šoke, kad „uždarė“.
Nukentėjusysis A. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), atsakė, jog jis nei vieno iš kaltinamųjų veido nematė, nes šie tuo metu buvo su gobtuvais. Gal ir teisingai jie teisiamojo posėdžio metu nurodė. Be to, koridoriuje asmuo, ar nuo R., ar R., negali tiksliai pasakyti. Jis atrakino duris, nes suprato, kad pažįstami. Jis prieš tai dar per skylutę pažiūrėjo, bet buvo tamsu. Bute buvo dar vienas žmogus V., pavardės nežino, bet jis miręs, gali būti G. Jis (nukentėjusysis) tuo metu buvo visiškai blaivas. Nei vieno iš asmenų veido nematė, net nežino, kuris jį nestipriai pastūmė. Be to, jam pasakė, ar turi problemų. Į tai atsakė, kad neturi. Po to pasakė, kad tai eik į kambarį ir sėdėk. Negali pasakyti, kuris pastūmė ir kuris pasakė eik į kambarį ir sėdėk. Po to jo bute kažkoks bruzdesys vyko. Asmuo rankose turėjo reples. Paskui, lyg tai, kažkuris tai iš virtuvės paėmė jo peilį. O atsinešto peilio, tai yra ne jo, jis nematė. Prieš jo valią įėjo į butą, nes duris atrakino apgautas. Jį nugalėjo baimė, todėl jiems neprieštaravo ir nuėjo į kambarį. Tačiau nepaklusus jiems nežinojo kokios pasekmės galėjo būti. Kai jį pastūmė, po to trise į jo butą įėjo. Be to šie visi trys buvo su kapišonais, šios aplinkybės jį palaužė. Bute nei laidinio, nei mobilaus telefono neturėjo. Jis atsisėdo ant sofos, o G. gulėjo ant sofos, šis viską matė. Šio atžvilgiu įėję asmenys nieko nesakė, jo galėjo ir nematyti. Tuo metu kambaryje televizorius veikė. Be to, jie nėjo į kambarį, o pasikeisdami stovėjo tarpduryje. Tas, kuris jį pastūmė, niekam nesakė nieko, jie tarpusavy nekalbėjo, o be to televizorius veikė. Išeidami jam pasakė, kad jeigu pasiskųs policijai, tai jam bus negerai. Suprato, kad kažką bute nuima. O Kiek laiko nuiminėjo, nežino, labai greitai viskas vyko. Vanduo bėgo. Kai šie išėjo jis užsuko vandenį, užsirakino duris. Jie dar norėjo ištraukti raktus iš durų, bet neištraukė. Girti jie tikrai nebuvo. O ar blaivūs, jis tai tiksliai nepastebėjo. Nematė, kaip išnešė klozetą. Be to, gal vienas iš jų šį išnešė. Dingo duona iš šaldytuvo, kas ją paėmė, nematė. Be to, kai jie išėjo jis nerado nei vieno peilio. O jis bute turėjo tris peilius. Paskui, kai valė virtuvę už dujinės rado du peilius. Į policiją kreipėsi tik rytojaus dieną. Tą vakarą nesikreipė, nes gal ne ta būsena buvo. Per jo buto langus nesimato gatvėje pastatyti konteineriai. Atsakė, kad jo bandė atsiprašyti A. P.. Iš esmės atsakė, kad jis kaltinamiesiems leidimo įeiti į butą nedavė. Neturėjo galimybės šiems pasipriešinti. Nors jie jam per daug negrasino, tik sakė, ar turi problemų. Atsakė, kad neturi. Visi trys buvo su kapišonais. Kambarys šildomas, apie 20 laipsnių šilumos, nebuvo šalta. Kapišonai buvo, tam, kad paslėptų veidą, kad neatpažintų. Taip pat atsakė, kad peilis pas vieną iš kaltinamųjų buvo. Šis pas jį buvo iš jo virtuvės. Negali įvardinti pas kurį iš kaltinamųjų rankoje buvo jo peilis. Paskui kažkuris išeidamas pasakė, kad jeigu pasiskųs, tai bus blogai. Dar paklausė jo adreso. Ar tai tas pats sakė, jog bus negerai, jei pasiskųs, ir kuris pirmas įėjo, negali pasakyti. Jei nebūtų paklausęs ką jam sakė, nežino, kokios pasekmės būtų buvę. Jis nelaukė, kad jie jam dar ką nors daugiau pasakytų. O tuo metu jo bute buvo draugas, šis gulėjo, gal visko nematė. Taip pat atsakė, kad vienas asmuo laikė peilį rankoje, šis gal vėliau atsirado, ne tada kai tik atėjo. Be to, šis gal pas kitą buvo rankose, o ne pas tą, pas kurį buvo replės. Paskui jis irgi dingo. Iš pradžių asmuo stovėjo su replėmis. Paskui pamatė, kad peiliukas rankoje. Šis peilį laikė rankoje, nepabrėžtinai. Šis tik pasižiūrėdavo į jį. Po to jis girdėjo brazdesį, suprato, kad kažką ima. O ranka su peiliu buvo nuleista. Duonos rankose nebuvo. Jokio grasinimo peiliu jo atžvilgiu nebuvo, bet vis tiek jam buvo nesaugu, kai asmuo su peiliu stovi, O atstumas tarp to asmens ir jo buvo gal 2-3 metrai. Teisėjui, vadovaujanti BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo paaiškinimus (parodymus, b. l. 21-25, tomas Nr. 1 ), - „jog 2017-02-21 d. apie 21:00 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kažkas paskambino į durų skambutį. Priėjęs prie durų ir paklausęs, kas čia, išgirdo atsakymą „R.“. Kadangi jis pažinojo asmenį pravarde R., todėl nieko blogo neįtardamas atrakino durų spyną. Duris atidarė laiptinėje buvęs asmuo ir jį iš karto stūmė į buto vidų, po to ranka stumdamas nusivedė jį į kambarį, kuriame buvo jo draugas V. Į butą įėjo viso trys vaikinai. Tada, vaikinas, kuris jį stūmė, liepė kitam vaikinui jį su V. saugoti ir su kitu vaikinu nuėjo į koridorių. Po kurio laiko grįžo vaikinas, kuris jį stūmė ir laikydamas rankoje peilį toliau jį ir V. saugojo. Dar po kurio laiko vienas iš vaikinų pagrasino, kad jis nesikreiptų į policiją, nes kitaip bus blogai. Kai vaikinai išėjo iš jo buto, jis pastebėjo, kad iš tualeto patalpos buvo pagrobtas klozetas, 100 eurų vertės, pusė kepalo duonos „Agota“, 1 euro vertės ir peilis, 1,5 euro vertės. Jam buvo grąžintas klozetas, liko neatlyginta 2.5 euro žala, dėl kurios civilinio ieškinio nereiškia“, atsakė, kad pagarsinti parodymai teisingi, tą patį ir dabar paaiškino. Šiuos jis tvirtina. Be to, jis nei vieno vaikino veido nematė. O tuo metu buto koridoriuje šviesos nebuvo, ir kambaryje nebuvo, tik televizorius buvo įjungtas. Be to, po to, kai į jo butą įėjo trise, tai netrukus vienas ant durų stovėjo, o kiti du darbavosi. Po to suprato, kad trise jo klozetą ėmė.
Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), jog datos neatsimena, bet buvo vakaras, jau buvo tamsu, Jis tuo metu dirbo taksi vairuotoju. Taigi, atėjo trys vyrai, prie konteinerių. Buvo šis jaunas vyrukas esantis salėj (A. P.), paskui dar jaunas vyras ir moteris, ir dar pravarde vieną vadino, neaukšto ūgio, šviesokas, taigi buvo keturiese. Gal buto šeimininkė taksi kvietė, bet šiuo atveju neprisimena, bet dažniausiai ji skambindavo. Jie buvo išgėrę, tik nepasakys, ar visi keturi, nes vyrai į galą susėdo. O moteris pastoviai būdavo išgėrusi. Sakė link (duomenys neskelbtini) važiuoti. Ir ten tarp konteinerių buvo klozetas. Jis tą klozetą prieš tai matė, nes pro šį buvo anksčiau pravažiavęs. Jam pasakė tik atidaryti bagažinę, o kieno tas klozetas ir kita jam neaiškino. Jie visi išlipo, o katras čiupinėjo klozetą, nepasakys, nes nepastebėjo. Jis juos parvežė ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Paskui po kokios valandos moteris paskambino. Jis privažiavo prie minėto buto laiptinės, atėjo vyrukas ketvirtas, šviesus ir jis šį nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie kavinės.
Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), atsakė, jog R. pažįsta, neturiu priežasties jo atžvilgiu sakyti netiesą. 2017 m. žiemą vasario mėnesį buvo pas G., (duomenys neskelbtini) nors šių gerai nepažįsta. Tuo metu buvo R. ir kiti, kurių nepažinojo. Jis su šiais šios bute gėrė alkoholį. Jis nuėjęs į tualetą pamatė kibirą, kad iš vis nėra klozeto. Po to R. paaiškino, kad klozetas sugedęs ir jo nėra. O nuo kelintos valandos pas R. bute vartojo alkoholį nepamena, nes vartojo alkoholį keletą dienų. Pas R. dar buvo daugiau atėjusių, - šių vardų pavardžių neprisimena. Atsimena, kad šie išeidavo, kiti užeidavo. Jis iš buto kada išėjo, neprisimena. Tai, kad kažkas ruošėsi kažkur eiti, kažką parsinešti, negirdėjo. Be to, jis bute jokio ypatingo garso negirdėjo, o kalbos buvo, kad kažkas susprogdino unitazą. Atsakė, kad G. sutuoktinis tuo metu kai jis bute buvo, tai lyg tai ir gi buvo. O kad kažkas tai būtų pasišalinęs iš buto, paskui į šį grįžtų, jis tokių aplinkybių neatsimena.
Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino (parodė), jog ji klozeto neėmė. Visko neatsimena. Atsakė, kad 2017 metų žiemą gyveno bute (duomenys neskelbtini). Teisėjui, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus(parodymus, tomas 1, b.l. 42, 43), - jog „2017-02-21 d. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo A. P., A. Š., S., kurį vadina „S.“ ir vaikinas, kurį vadina „Š.“. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko atėjo vaikinas vardu „M.“, pravarde „P.“. Apie 20:30 val. A. P., A. Š. ir M. kažkur išėjo. Gal po pusvalandžio jai paskambino A. Š. ir pasakė, kad šalia dėvėtų drabužių parduotuvės yra klozetas, kurį ji gali pasiimti. Tada ji išsikvietė „Taksi“, su vyru S. G. bei A. P. nuvažiavo prie minėtos parduotuvės, kur A. P. parodė vietą prie konteinerių, kur buvo paliktas klozetas. Iš kur ir kokiomis aplinkybės klozetas buvo atneštas prie konteinerių, ji nežino. Klozetą ji parsivežė pas save į butą“, jog galima vadovautis šiais parodymais. Atsakė, kad jai nebuvo žinoma, kur Š., P. ir R. išėjo. Ji niekieno neprašė klozeto. Tik kiek girdėjo, per išgertuves, tai susprogdino klozetą. Taip pat atsakė, kad ji niekieno neprašė klozeto. O per išgertuves, jos akivaizdoje, kalbos apie klozetą nebuvo. Ji su jais išgėrinėjo kartu. Su ja niekas pasiimti klozeto nevažiavo. Nors šiuo metu neprisimena, nes ilgas laiko tarpas praėjo. Taip pat atsakė, kad ji girdėjo, kad klozetas buvo susprogdintas. Ji dirbo tą dieną, o parėjusi po darbo rado susprogdintą klozetą. Ne tą pačią dieną klozetas buvo susprogdintas. Nežino, kas susprogdino, jos tuo metu nebuvo namuose. Vyras buvo namie. Vasario 21 d. buvo namie. Prieš tai, parėjusi, rado susprogdintą klozetą. Vyras pasakė, kad klozetas susprogdintas. Vyras girtuokliavo namie. Visų detalių nepamena apie Š. skambutį važiuoti pasiimti klozeto. Nežino, kam tuo metu buvo reikalingas P. Važiavo pasiimti, jei klozetas gulėjo prie konteinerio. Daugiau apie šį nieko nežinojo. Gal P. važiavo paimti, padėti įdėti, tačiau tiksliai nežino. Tuo metu nieko P. neklausė, tik klozetą įdėjo ir nuvažiavo. O klozetą parsinešė namo, į butą. Šis stovėjo koridoriuje. Vėliau, kaip parėjo namo, jo jau nebuvo. Ji tikrai nežino, kas klozetą susprogdino, reikia S. G. klausti, jis išgėrinėjo namie. Be to, ji negirdėjo ir nesuprato, ko tą vakarą išėjo P., Š. ir R.
Nors A. P. iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, o M. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, teismo nustatytos anksčiau aprašytos A. P. ir M. R. nusikaltimo padarymo aplinkybės pasitvirtino sekančiais duomenimis.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. P. duotais paaiškinimais, - iš esmės, jog 2017 m. vasario 21 d. apie 21:00 val., atrakinus A. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, prieš šio nukentėjusiojo valią, įsibrovė į šio butą. Iš paskos į minėtą butą įėjo M. R., A. Š.. Jog jis pagrobė A. J. priklausantį klozetą.
Nenustačius įtikinamos ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų pakeitimo priežasties, A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, jog jis su A. Š. ir M. R. išėjo parnešti to klozeto. Jis žinojo nukentėjusiojo butą. Jis pabeldė į buto duris ir kai buto šeimininkas paklausė, kas ten, jis atsakė, kad R. Buto šeimininkas vardu A., atidarė buto duris ir jis tada pirmas įėjo į butą. Jis pasakė buto šeimininkui A., kad jis trauktųsi, jei nenori problemų ir jis pasitraukė. Paskui jį į butą įėjo A. Š. ir M. R.. Buto šeimininkas nuėjo į kambarį, kur buvo vyras, pravarde „V.“. Jis gulėjo ir lyg tai miegojo. Kambaryje buvo įjungtas televizorius. Jis (A. P.) stovėjo tame kambaryje prie įėjimo į koridorių, rankose laikė reples. Tuo metu A. Š. ir M. R. nusukinėjo klozetą. Po kurio laiko jis pamatė, kad koridoriuje jau stovi padėtas klozetas. Klozetą jis vienas nešė iki laiptinės durų, po to šį nešė dviese su A. Š.. Šį padėjo prie konteinerių, kurie yra netoli pigių drabužių parduotuvės.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. R. duotais paaiškinimais, - iš esmės, jog 2017 m. vasario 21 d. apie 21:00 val., atrakinus A. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, jis su A. Š. paskui A. P. įėjo į minėtą butą.
Nenustačius įtikinamos ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų pakeitimo priežasties, M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, jog jis girdėjo A. P. kalbant su R. G. apie klozetą, kurio reikia R. G.. A. P. ir A. Š. pasakė, kad eina paimti klozeto ir A. P. jam pasiūlė eiti kartu su jais. R. G. padavė jiems raktus, kuriais būtų galima atsukti klozetą. Jis iš pradžių atsisakė eiti kartu su A. P. ir A. Š., tačiau įkalbėtas A. P. sutiko eiti. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), jie užėjo į daugiabučio namo laiptinę ir pirmame aukšte A. P. pabeldė į duris. Vyras, buvęs bute, paklausė kas čia, o A. P. atsakė, kad jis nuo R. Tada bute buvęs vyras atrakino duris. Pirmas į butą įėjo A. P., antras ėjo jis, o trečias įėjo A. Š.. A. P. su buto šeimininku nuėjo į kambarį ir jis girdėjo, kaip A. P. pasakė: „Sėdėk“. Jis (M. R.) nuėjo į tualeto patalpą, atsuko klozetą ir po to išėjo į lauką. Turėtą rankoje raktą, skirtą varžtams atsukti, kažkur išmetė.
Nukentėjusiojo A. J. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, - iš esmės, jog 2017 m. vasario 21 d. apie 21:00 val., jam atrakinus jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, prieš jo valią, M. P., M. R. ir A. Š. įsibrovė į jo butą, ir šiems atėmus galimybę jam priešintis, pagrobė iš jo buto jo klozetą, peilį ir pusę kepalo duonos „Agota“, tokiu būdu jam padarydami bendrą 102.50 Eur turtinę žalą.
Liudytojų A. L. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, - iš esmės, jog jis, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, A. J. klozetą taksi automobiliu nuvežė G.
Liudytojos R. G. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, - iš esmės, jog jai A. Š. nurodytoje vietoje esantį klozetą ji, jos vyras ir A. P. parvežė į jos su vyru nuomojamą butą.
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuomet apžiūrint nukentėjusiojo A. J. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuota, jog tualeto patalpoje nėra klozeto (tomas 1, b. l. 12-14).
Liudytojo V. G. teisiamojo posėdžio metu pagarsintais jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais (parodymais, BPK 276 straipsnio 4 dalis), kad 2017-02-21 d. apie 21:00 val. buvo pas savo pažįstamą A. J. adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu kažkas paskambino į duris. A. J. nuėjo pažiūrėti, kas atėjo. Netrukus į kambarį įėjo A. J. ir dar trys vaikinai, kurie ant galvų buvo užsidėję kapišonus. Vienas iš vaikinų liko kambaryje jį ir A. J. stebėti, o kiti du vaikinai nuėjo į virtuvę ar vonią. Vienas iš dviejų vaikinų priėjo prie stebėjusio vaikino ir padavė jam peilį. Pamatęs peilį jis išsigando ir ramiai gulėjo lovoje. Kai vaikinai išėjo iš buto, jis pamatė, kad vaikinai pagrobė klozetą iš tualeto, taip pat jie nerado trijų peilių ir pusės kepalo duonos (tomas 1, b. l. 29-31).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuomet liudytojas A. L. atpažįsta A. P. kaip asmenį, kuris 2017-02-21 d. apie 22 val. su moterimi ir sutuoktiniu važiavo prie dėvėtų drabužių parduotuvės, prie šiukšlinių rastą tualetą kartu su moters sutuoktiniu, įdėjo į jo automobilio bagažinę. Būtent šis vaikinas jam parodė, kur tiksliai stovi klozetas (tomas 1, b. l. 38-40).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kuomet buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. N. pateikė naudotą klozetą (tomas 1, b. l. 71-73).
Daiktų apžiūros protokolu, kuomet apžiūrėtas klozetas (tomas 1, b. l. 74).
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuomet įtariamasis M. R. patvirtino savo duotus parodymus vietoje (tomas 2, b. l. 41-43).
Nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. J., liudytojai A. L., R. G. dėl kokių tai aplinkybių galėjo teismui sakyti netiesą, o liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėti kaltinamuosius. Šių, - nukentėjusiojo ir liudytojų, paaiškinimai (parodymai) nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildo, neprieštarauja vieni kitiems ir byloje esantiems rašytiniams duomenims. Minėtų nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai (parodymai) patvirtina teismo nustatytas aplinkybes. Pagal tai teismas sprendžia (vertina), kad šių nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai (parodymai) yra tiek A. P., tiek M. R. kaltės įrodymai.
Anksčiau nurodytoje, aprašytoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina teismo nustatytas aplinkybes bei neprieštarauja anksčiau aprašytiems nukentėjusiojo A. J. ir liudytojų A. L. ir R. G. paaiškinimams. Be to, iš esmės neprieštarauja ir anksčiau aprašytiems A. P. ir M. R. paaiškinimams. Todėl šiuos rašytinius duomenis teismas taip pat vertina tiek A. P., tiek M. R. kaltės įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta tiek A. P., tiek M. R. kaltė, kaltinime nurodytu laiku, vietoje padarius kvalifikuotą plėšimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys tiek A. P., tiek M. R. kryptingi, nuoseklūs veiksmai aiškiai rodo, kad jie, šiuos darydami, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Būtent, neabejotinai nustatyta, kad A. P. ir M. R. suvokė, jog buvo nukentėjusiojo atžvilgiu panaudota apgaulė. Tokiu būdu jiedu ir A. Š. pateko į nukentėjusiojo butą. Ir po to, kai A. P., M. R. ir A. Š. sukūrė nukentėjusiajam bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą situaciją, nes nukentėjusiajam buvo pasakyta eiti į kambarį ir sėdėti, jog visi trise buvo su galvos apdangalais, jog vienas iš trijų asmenų nuolat jį stebėjo, jie visi trise apiplėšė nukentėjusįjį, - užvaldė jo klozetą, peilį ir pusę kepalo duonos.
Kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, jog kaltinamieji A. P. ir M. R., veikdami bendrai su A. Š., apiplėšė nukentėjusįjį A. J., panaudoję peilį, neįrodyta. Nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patikimai pagrindžiančių šį požymį duomenų nesurinkta. Atkreiptinas dėmesys, jog tiesioginis apiplėšimo liudytojas A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu ir tiesioginis apiplėšimo liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nenurodė, jog plėšimo metu buvo realiai panaudotas peilis, jog šio metu šis buvo aiškiai, suprantamai demonstruojamas nukentėjusiajam kaip įbauginimo priemonė, įrodanti apiplėšimo ketinimo pavojingumą ir realumą. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. paaiškinimas, jog vienas iš dviejų vaikinų priėjo prie stebėjusio vaikino ir padavė jam peilį, o A. J. paaiškinimas, jog grįžo vaikinas, kuris jį stūmė, ir laikydamas rankoje peilį, toliau jį ir V. saugojo nenuginčijamai nepagrindžia šioje byloje aktualių aplinkybių, susijusių su apiplėšimu panaudojus peilį. Šie minėtų asmenų paaiškinimai sudaro tik prielaidą manyti, kad A. P. galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus susijusius su peiliu, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais tiek A. P., tiek M. R. kaltę padarius apiplėšimą, panaudojus peilį, bei kitas svarbias šiam požymiui pagrįsti aplinkybes.
Kaltinamojo A. P. teisiamojo posėdžio nurodyta gynybinė pozicija, jog iš esmės jis vienas įvykdė nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu plėšimą neįtikinanti, nes ši paneigta anksčiau aprašytais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais pagrindžiančiais tiek jo, tiek M. R. kaltę. Be to, kaip minėta, A. P. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokios įtikinamos ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų pakeitimo priežasties.
Kaltinamojo M. R. teisiamojo posėdžio metu nurodyta gynybinė pozicija, jog iš esmės jis neįvykdė nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu plėšimo neįtikinanti, nes ši paneigta anksčiau aprašytais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais pagrindžiančiais tiek jo, tiek A. P. kaltę. Be to, taip pat kaip minėta, M. R. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokios įtikinamos ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų pakeitimo priežasties.
A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.
M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje; jog veiką padarė būdamas recidyvistas.
Teismas, skirdamas bausmę A. P. už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais (BK 91 straipsnis), taip pat teisingumo principu.
Teismas, skirdamas bausmę M. R. už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), taip pat teisingumo principu.
Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų realizavimą.
Kaltinamasis A. P. iki šiuo nuosprendžiu nustatytos veikos padarymo neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė ir į narkologinę įskaitą neįrašytas.
Skirdamas A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio, 80, 81, 90, 91 straipsnių nuostatas, - į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą ir sunkinančios aplinkybės buvimą, į tai, jog jis nusikalstamą veiką nuosavybei padarė būdamas neteistu. Tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017-09-05 nutartimi pakeista 2017-06-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. T-123-503/2017 paskirta jam atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, pakeista kita – atidavimu į specialiąją auklėjimo įtaigą iki jo pilnametystės 2018-08-05. Tai rodo, jog jis turi polinkį nusikalsti. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant A. P. už padarytą nusikalstamą veiką bausmę – laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. P. palyginus ilgą laiką būna specialioje auklėjimo įstaigoje. Iš šios įstaigos teismas negavęs jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Po nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu naujo ikiteisminio tyrimo nepradėta. Jis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė. Pagal tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaltinamasis M. R. iki šiuo nuosprendžiu nustatytos veikos padarymo teistas, nusikalstamą veiką padarė nesant panaikintam, ar išnykusiam teistumui, esant baustam administracine tvarka.
Skirdamas M. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, - į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą, dviejų sunkinančių aplinkybių buvimą. Be to, į tai, jog jis nusikalstamą veiką nuosavybei padarė nesant panaikintam, išnykusiam teistumui. Šios aplinkybės rodo, jog jis dėl ankstesnių nusikaltimų išvadų nepadarė, linkęs toliau nusikalsti. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. R. už padarytą nusikalstamą veiką bausmę – laisvės atėmimą. Šios dydis parenkamas įvertinus, tai, kad nenustatyta M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei į jo mažiau pasireiškusį vaidmenį darant apiplėšimą.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti A. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje už tai, kad apiplėšė, įsibrovęs į patalpą, ir už tai jam paskirti bausmę – du metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 92 straipsniu, A. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, jį įpareigojant: per 15 dienų nuo pilnametystės pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą A. P. bausmę įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-22 iki 2017-02-24 (dvi dienas).
A. P. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti galioti, šiam įsiteisėjus panaikinti.
Pripažinti M. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje už tai, kad apiplėšė, įsibrovęs į patalpą, ir už tai jam paskirti bausmę – tris metus iš šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. R. paskirtos bausmės dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-01-30 nutartimi jam paskirta neatlikta bausme ir paskirti M. R. subendrintą, galutinę aštuonių metų laisvės atėmimo bausmę, šią atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą M. R. bausmę įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-22 iki 2017-02-24 (dvi dienas) ir įskaitytą, iš dalies atliktą pagal 2017-07-27 Kauno apylinkės teismo, 2017-07-31 Šakių rajono apylinkės teismo, 2017-11-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, 2017-11-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžius, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-01-30 nutartį.
M. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-06-22, panaikinti.
Bausmės pradžią M. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Daiktinį įrodymą – klozetą su dangčiu pagal pakvitavimą perduotą A. J., po nuosprendžio paskelbimo dienos palikti jam.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.