Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 15 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir V. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir E. G., tačiau dėl jos nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis ne vėliau kaip 2012-03-23 (duomenys neskelbtini), iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 49,17 g miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis, ne mažiau kaip – 22,274 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos neteisėtai laikė su savimi iki 2012-03-23, kai tą pačią dieną, apie 13 val., prie prekybos centro „Iki cento“, esančio, (duomenys neskelbtini), minėtą didelį kiekį psichotropinės medžiagos į skolą neteisėtai pardavė E. G..

Be to, V. D. nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ne vėliau kaip 2012-05-16 (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas iš V. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, įgijo ne mažiau kaip 51,03 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis, ne mažiau kaip – 1,32 g psichotropinės medžiagos – JWH-210, kurią neteisėtai laikė automobilyje „Mersedes Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2012-05-16, kai tą pačią dieną minėtą psichotropinę medžiagą šiuo automobiliu pasikėsino nugabenti į Pravieniškių pataisos namus – Atvirąją koloniją, esančią, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., ir perduoti tyrimo metu nenustatytiems nuteistiems asmenims, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes tą pačią dieną, apie 12 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 13.10 val. automobilio „Mersedes Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys neskelbtini), bagažinėje, rado ir paėmė liemenę, į kurią buvo įsiūta 51,03 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis – 1,32 g psichotropinės medžiagos – JWH-210.

V. D. taip pat nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis ne vėliau kaip 2012-05-16 (duomenys neskelbtini), tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas iš V. Z., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą baudžiamąją bylą, įgijo ne mažiau kaip 298,84 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis ne mažiau kaip – 13,668 g psichotropinės medžiagos – AM-2201, kurią nenustatytą laiką, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-16 neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, apie 12 val. atliktos kratos metu, policijos pareigūnai rado šiame bute ir paėmė 298,84 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 13,668 g psichotropinės medžiagos – AM-2201.

V. D. dar nuteistas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 20 Lt, įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį – nedidelį kiekį – 0,006 g narkotinės medžiagos – heroino nenustatytą laiką, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-16 neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną apie 12 val. atliktos kratos metu, policijos pareigūnai rado šiame bute ir paėmė minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga JWH-210) ir BK 259 straipsnio 2 dalį, bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis iš dalies yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes priimtas ir surašytas nesilaikant visų baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame neatskleista visų teisme išnagrinėtų įrodymų visuma, kuria remiantis padarytos nepagrįstos išvados dėl jo kaltės įvykdžius visus jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliantas tvirtina, kad jis visų nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė.

Nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teigia, kad jo veikoje nėra tiesioginės tyčios ir nusikaltimo dalyko. Pasak nuteistojo, jis įgijo augalinės kilmės medžiagą, tačiau kad tai yra AM-2201ir jos masė yra 13,668 g. ar JWH-210 nežinojo ir negalėjo suprasti, nes ji niekuo nesiskyrė nuo jo įgyjamos augalinės kilmės medžiagos „tabačioko“, kurį jis pats rūkė. Apelianto nuomone, tik specialistai gali nustatyti konkrečią psichotropinę medžiagą ir jos kiekį, o byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis žinojo, jog disponuoja labai dideliu kiekiu psichotropine medžiaga AM-2201. Nuteistasis teigia, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(2919)-IS1-3837 nurodyta, jog sausų, susmulkintų rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų iš 3 plastikinių maišelių, 2012-05-16 kratos metu paimtų pas V. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – AM-2201, kurio bendroji masė yra 13,668 g, tačiau nenurodytas kiekvieno iš 3 maišelių svoris ir AM-2201 masė kiekviename iš maišelių, nenustatyta AM-2201 cheminė formulė, kuriai esant medžiaga priskiriama konkrečiai psichotropinių medžiagų grupei. Anot apelianto, medžiaga AM-2201 nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) sąrašą. AM-2201 cheminė sudėtis yra (l-(5-fluoropentyl)-3-(l-naptoyl) indole) (nurodyta internete), tokios cheminės sudėties pavadinimo teismo nurodomame rekomendacijų sąrašo 84 punkte ir jo pogrupiuose nėra. Skunde nesutinka su teismo išvada, kad visą šią medžiagą jis saugojo turėdamas tikslą ją platinti. Apeliantas teigia, kad dalį šios susmulkintos augalinės kilmės medžiagos (taip vadinamo „tabačioko“), t. y. 1 didesnį maišelį jis norėjo pats surūkyti, panaudoti ją savo reikmėms, o įgijo didesnį kiekį, apie 300 g, nes taip buvo pigiau, nei pirkti susmulkintas dozes. Nuteistasis pabrėžia, kad tyrėjai ir teismas šių aplinkybių netyrė, nors ir kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodyta, jog jis tokią medžiagą rūkė ir tai patvirtino V. Z..

Apeliantas taip pat mano, kad jis yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga JWH-210. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad byloje yra 2 prieštaringos specialisto išvados dėl psichotropinės medžiagos JWH-210 kiekio. Specialisto išvadoje Nr. 140-(2919)-ISl-3837 nurodyta, kad sausos, susmulkintos rudos spalvos augalinės kilmės medžiagoje, įsiūtoje į liemenę, po pamušalu, sudėtyje tikėtina yra psichotropinė medžiaga – JWH-210. Nustatyti JWH-210 kiekio negalima, nes centre nėra šios pamatinės (standartinės) medžiagos. Tuo tarpu, kitoje specialisto išvadoje Nr. 140-(2093)-IS 1-6209 nurodyta, kad rudos spalvos sausos, susmulkintos augalinės kilmės medžiagos, įsiūtos už V. D. priklausančios liemenės pamušalo (pirminis objektų tyrimas atliktas 2012-06-15, specialisto išvada Nr. 140-(2919)-IS 1-3837), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – JWH-210, kurio masė yra 1,32 g. Apeliantas pabrėžia, kad aptarti prieštaravimai teisme nebuvo pašalinti. Nuteistojo vertinimu, medžiaga JWH-210 neįtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Be to, apeliantas nurodo, kad nors teismas nuosprendyje konstatavo, jog jis šio nusikaltimo nebaigė, tačiau jo veikos pagal BK 21 straipsnį nekvalifikavo. Nuteistojo įsitikinimu, tokiu būdu teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir tai turėjo įtakos skiriant jam bausmę.

Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotine medžiaga – heroinu, kurio masė yra 0,006 g, ir remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 9 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad jo padaryta veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nuteistasis tvirtina, kad už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti kyla administracinė atsakomybė (ATPK 44 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pas jį surastų narkotinių medžiagų – heroino kiekis buvo labai mažas, beveik 4 kartus mažesnis už rekomendacijose nurodytą nedidelį, t. y. ne daugiau kaip 0,02 g kiekį. Apelianto nuomone, vien tai, kad ši narkotinė medžiaga buvo išimta jau atliekant tyrimą, darant kratą dėl kitų narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo, nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl metamfetamino), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant surinktus įrodymus, darant išvadas dėl jo kaltumo padarius veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl psichotropinės medžiagos – JWH-210), BK 260 straipsnio 3 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamojo įstatymo taikymo.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. D. prašo jį išteisinti iš kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl psichotropinės medžiagos – JWH-210), pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taip pat sušvelninti jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl metamfetamino) paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Šie apelianto prašymai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai V. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl psichotropinės medžiagos – JWH-210), BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 259 straipsnio 2 dalies taikymo

V. D. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 20 Lt, įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį – nedidelį kiekį – 0,006 g narkotinės medžiagos – heroino – nenustatytą laiką, bet ne vėliau kaip iki 2012-05-16 neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol tą pačią dieną, apie 12 val., atliktos kratos metu, policijos pareigūnai rado šiame bute ir paėmė minėtą nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismas įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis V. D. pripažino, kad sau nusipirko narkotinės medžiagos – heroino, ir parodė, jog jis heroino įsigijo 1 „čekį“, pusę kiekio suvartojo, o likusią dalį praėjus apie parai laiko kratos metu surado policijos pareigūnai (4 t., b. l. 73-76).

Iš 2012-05-16 kratos protokolo matyti, kad bute pas V. D. kratos metu rasta ir paimta švirkštas su skysčiu, kurį pats V. D. parodė ir atidavė (1 t., b. l. 62-63, 64).

Iš 2012-06-15 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2919)-IS1-3837 nustatyta, kad bespalvio skaidraus skysčio iš vienkartinio švirkšto, kurio tūris apie 1,5 ml, 2012-05-16 kratos metu paimto pas V. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio laisvosios bazės masė – 0,006 g (1 t., b. l. 70-71).

Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aptariamos veikos aplinkybių, tačiau nesutinka su jo neteisėtų veiksmų juridiniu vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu. Apeliantas teigia, kad pas jį rastas narkotinės medžiagos – heroino – mažas kiekis – 0,006 g – nesudaro pagrindo prieš jį taikyti baudžiamąją atsakomybę, mano, jog už tokio kiekio narkotinės medžiagos laikymą jam galėtų būti taikoma tik administracinė atsakomybė, todėl prašo jį iš kaltinimų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Toks nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad asmuo pagal aptariamą įstatymą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, kai jis narkotines ar psichotropines medžiagas gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia siekdamas patenkinti savo poreikius, ir tik kai jis neteisėtai disponuoja nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kaip minėta, BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis, o veikos pripažinimą baudžiamuoju nusižengimu būtent ir lemia narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponuojama, kiekis.

Tačiau, kaip teisingai nurodo nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde, įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti yra nustatęs ir administracinę atsakomybę.

ATPK 44 straipsnio (Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo) 1 dalyje reglamentuojama, kad neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti – užtraukia baudą iki 289 eurų su psichotropinių ar narkotinių medžiagų konfiskavimu arba administracinį areštą iki 30 parų su narkotinių ar psichotropinių medžiagų konfiskavimu.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelis kiekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2012-02-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Rekomendacijose nurodyta, kad narkotinės medžiagos – heroino – nedidelis keikis yra ne daugiau kaip 0,02 g.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinys tvirtina, kad bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo V. D. gynėjas kėlė administracinės atsakomybės, nustatytos ATPK 44 straipsnyje, taikymo prieš V. D. klausimą (4 t., b. l. 89-90). Iš apskųsto teismo baigiamojo akto – apkaltinamojo nuosprendžio – dalies dėl V. D. pripažinimo kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį matyti, kad teismas nustatė, jog kaltinamasis V. D. disponavo nedideliu kiekiu – 0,006 g – narkotinės medžiagos – heroino, ir priėjo prie išvados, kad V. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau plačiau nesvarstė baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimo, o iš esmės teisingą išvadą dėl V. D. kaltumo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pagrindė tuo, kad aptariama narkotinė medžiaga iš V. D. buvo paimta atliekant ikiteisminį tyrimą ir darant kratą dėl kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo.

Aptariamoje byloje nustačius, kad V. D. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo (ATPK 44 straipsnio 1 dalis) klausimas. Pagal teismų praktiką įstatymų leidėjui už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustačius ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, nenurodžius aiškių baudžiamojo nusižengimo ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų, svarbiausi tampa padidintą ar mažesnį veikos pavojingumą leidžiantys konstatuoti kriterijai, kurie iš esmės yra vertinamieji. Dėl to sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Pagal byloje nustatytas aplinkybes V. D. ne tik įgijo, bet ir laikė nedidelį kiekį heroino t. y. narkotinės medžiagos, kurią draudžiama vartoti medicinos tikslais. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. už analogiškas nusikalstamas veikas buvo teistas, pats vartoja psichotropines, narkotines medžiagas, neteisėtai jomis disponuoja, platina kitiems asmenims. Dėl to, kolegijos nuomone, V. D. veika dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroino, peržengia pavojingumo ribą, būdingą administraciniam teisės pažeidimui, ir pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas V. D. veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl V. D. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimą ar kitokį platinimą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

V. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už neteisėtą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijimą 51,03 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis – 1,32 g – psichotropinės medžiagos – JWH-210, jos laikymą automobilyje ir pasikėsinimą ją nugabenti į Pravieniškių pataisos namus – Atvirąją koloniją.

Apeliantas mano, kad jis už šio nusikaltimo padarymą nuteistas be pagrindo ir prašo jį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad V. D. pagrįstai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropine medžiaga – JWH-210. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, neturi pagrindo formuoti priešingą pirmosios instancijos teismo padarytai išvadą, kad V. D. neteisėtai įgijo, laikė automobilyje ir pasikėsino gabenti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – JWH-210, nes ji pagrįsta byloje surinktais, teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertintais įrodymais. Teismas padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kurio pagrindu jis nuteistas už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – JWH-210. Apygardos teismo išvados dėl V. D. kaltės neteisėtai disponavus dideliu kiekiu psichotropine medžiaga – JWH-210 pagrįstos įrodymais: paties kaltinamojo V. D. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kuriuose jis prisipažino įgijęs psichotropinę medžiagą – JWH-210, turėdamas tikslą ją perduoti į Pravieniškių pataisos namus, kad gavus šią medžiagą, jis susitiko su žmogumi, kuris įsiūtų ją į liemenę, o bevažiuojant į pataisos namus – buvo sulaikytas pareigūnų; liudytojų A. G., V. Z., M. V. parodymais; 2012-05-16 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis; 2013-11-15 specialisto išvada Nr. 140-(2093)-IS1-6209, kurioje konstatuota, kad rudos spalvos sausos, susmulkintos augalinės kilmės medžiagos, įsiūtos už V. D. priklausančios liemenės pamušalo (pirminis objektų tyrimas atliktas 2012-06-15, specialisto išvada Nr. 140-(2919)-IS1-3837), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – JWH-210, kurio masė yra 1,32 g. Tokie įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visuma teismui pagrįstai leido daryti išvadas dėl V. D. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis nurodo, kad teismas nepašalinęs prieštaravimų tarp specialisto išvados Nr. 140-(2093)-IS1-6209 ir specialisto išvados Nr. 140-(2919)-IS1-3837, nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu – 1,32 g – psichotropine medžiaga – JWH-210.

Tokie nuteistojo argumentai atmestini.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, siekiant nustatyti, kokios medžiagos yra įsiūtos rastos liemenės viduje ir koks jų kiekis, buvo paskirti ir atlikti 2 objektų cheminiai tyrimai bei pateiktos dvi specialistų išvados (1 t., b. l. 67-68, 77). 2012-06-15 specialisto išvadoje Nr. 140-(2919)-IS1-3837 nurodyta, kad sausos, susmulkintos rudos spalvos augalinės kilmės medžiagos, įsiūtos už V. D. priklausančios liemenės, M. V. atiduotos pateikus Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, pamušalo, sudėtyje tikėtina yra psichotropinė medžiaga – JWH-210, nustatyti JWH-210 kiekio nėra galimybės, nes centre nėra šios pamatinės (standartinės) medžiagos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atliekant pirminį tyrimą, nebuvo galimybės tiksliai nustatyti V. D. galimai disponuotos psichotropinės medžiagos rūšies ir jos kiekio, jokiu būdu nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl V. D. kaltės disponavus dideliu kiekiu psichotropine medžiaga – JWH-210. Atlikus papildomą rastų medžiagų, įsiūtų liemenės viduje, cheminį tyrimą, 2013-11-29 buvo pateikta specialisto išvada Nr. 140-(2093)-IS1-6209 ir joje konstatuota, kad rudos spalvos sausos, susmulkintos augalinės kilmės medžiagos, įsiūtos už V. D. priklausančios liemenės pamušalo (pirminis objektų tyrimas atliktas 2012-06-15 specialisto išvada Nr. 140-(2919)-IS1-3837), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – JWH-210, kurios masė sudaro – 1,32 g (1 t., b. l. 80-81). Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys rodo, kad specialisto išvados, kuriomis nuosprendyje buvo remtasi darant išvadas, buvo ištirtos įstatyme numatyta tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklaustas nurodytas išvadas surašęs specialistas A. Ž., kuris patvirtino išvadas, pateiktas 2013-11-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(2093)-IS1-6209 ir paaiškino, kad teikiant pirminę 2012-06-15 specialisto išvadą Nr. 140-(2919)-IS1-3837 nenurodė tikslaus psichotropinės medžiagos – JWH-210 kiekio, nes tyrimą atliekančioje įstaigoje nebuvo standartinės medžiagos, kurias įstaiga paprastai įsigyja, kai tam tikros medžiagos atsiranda rinkoje ir turi lėšų jas įsigyti. Per laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2013-11-29 centras įsigijo standartinę medžiagą, todėl atsirado galimybė papildomai pateikti išvadą dėl tikslaus psichotropinės medžiagos – JWH-210 kiekio (4 t., b. l. 184-188). Taigi, specialisto paaiškinimai papildo 2012-06-15 specialisto išvadą Nr. 140-(2919)-IS1-3837 ir 2013-11-29 specialisto išvadą Nr. 140-(2093)-IS1-6209. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose specialisto išvadose jokių prieštaravimų nenustatyta. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. D. neteisėtai disponuoto psichotropinės medžiagos – JWH-210 kiekį, pagrįstai rėmėsi 2013-11-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(2093)-IS1-6209 esančiais duomenimis.

Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes psichotropinė medžiaga – JWH-210 nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.

Pažymėtina, kad pagal BK 260 straipsnį kaltininkas atsako už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis tik tuo atveju, jeigu neteisėtai disponuojama medžiagomis, įtrauktomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ar kitus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus sąrašus (BK 269 straipsnis).

Pirmiau aptartoje 2013-11-29 specialisto išvadoje Nr. 140-(2093)-IS1-6209 nurodyta, kad pateikta tyrimui rudos spalvos sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, įsiūta už liemenės pamušalo, yra psichotropinė medžiaga – JWH-210 (cheminis pavadinimas: 4-ethylnaphthalen-1-yl-(1-pentylindol-3-yl)methanone), priklausanti sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1-ajam pogrupiui (sąrašas Nr. I „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“). V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 2012-02-10 Rekomendacijų redakcija. Šiame norminiame teisės akte nėra konkrečiai nurodyta, kad sintetinis kanabinoidas JWH-210 yra priskiriamas prie psichotropinių medžiagų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas A. Ž. parodė, kad iš pradžių sintetiniai kanabinoidai atskirai pagal individualius pavadinimus buvo įtraukiami kaip draudžiami. Kai rinkoje atsirado daug sintetinių kanabinoidų rūšių, buvo nuspręsta naudotis generine sistema, kurioje įrašomos cheminės struktūros, kurios apima apie 400–500 galimų medžiagų kiekviename pogrupyje, atsisakant pavadinimų. Pasak specialisto, minėtas sintetinis kanabinoidas yra įtrauktas į draudžiamų psichotropinių medžiagų sąrašą, t. y. jis priklauso sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupiui – naftoilindolams (4 t., b. l. 184-188). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialisto, turinčio narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo specialisto kvalifikaciją bei daugiau kaip 18 metų objektų tyrimo stažą, paaiškinimais.

Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad sintetinio kanabinoido JWH-210 pavadinimas tiesiogiai nėra nurodytas nei Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše, nei Rekomendacijose, savaime nereiškia, jog ši medžiaga nėra įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą. Kaip minėta, sintetinis kanabinoidas JWH-210 priklauso sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupiui – naftoilindolams. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, buvo pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-08-10 įsakymu Nr. V-776, bei jame nustatyta, kad naftoilindolai – bet kokie 3-(1-naftoil)indolo dariniai, turintys alkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4-morfolinil)etil- radikalus, prijungtus prie indolo žiedo azoto atomo, ir turintys arba neturintys daugiau radikalų indolo ir naftilo žieduose. Taigi sintetinis kanabinoidas JWH-210 į psichotropinių medžiagų, draudžiamų naudoti medicinos tikslams, buvo įtrauktas 2011-08-10 ir išimtas iš laisvos apyvartos. Tokia medžiaga tuo metu, kai apeliantas ja disponavo (2012-05-16), jau buvo teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta psichotropine medžiaga ir, norint ja disponuoti, turėjo būti gautas leidimas. Vadovaujantis Rekomendacijomis, sintetinio kanabinoido, priklausančio naftoilindokams, didelis kiekis sudaro 0,5–2,5 g. Nagrinėjamoje byloje nustatytaa,V. D. neteisėtai disponavo 1,32 g psichotropinės medžiagos – JWH-210. Toks kiekis pagal Rekomendacijas pripažintinas dideliu.

Nesutiktina ir su nuteistojo argumentais, kad teismas jo veiką, susijusią su pasikėsinimu nugabenti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – JWH-210 į Pravieniškių pataisos namus – Atvirąją koloniją, turėjo papildomai kvalifikuoti ir pagal BK 21 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju V. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už neteisėtą įgijimą, laikymą automobilyje ir pasikėsinimą nugabenti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – JWH-210. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji. V. D. veika – psichotropinės medžiagos įgijimas, laikymas yra įrodytas, todėl pasikėsinimas nugabenti didelį kiekį psichotropinės medžiagos – JWH-210 – į pataisos namus ir tai kad šis sumanymas nebuvo įgyvendintas, veikos kvalifikacijos, kaip baigto nusikaltimo, nekeičia. Todėl apygardos teismas teisingai V. D. veiką kvalifikavo tik pagal BK 260 straipsnio 2 dalį be papildomos nuorodos į BK 21 straipsnį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai prieš V. D. dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu sintetinio kanabinoido JWH-210 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. V. D. nusikalstamai veikai, kitaip nei mano nuteistasis, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs V. D., nereiškia, jog teismo išvados yra neteisingos.

Dėl V. D. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

BK 260 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

V. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už neteisėtą įgijimą ne mažiau kaip 298,84 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis, ne mažiau kaip – 13,668 g psichotropinės medžiagos – AM-2201, ir šios medžiagos laikymą savo bute.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisme ištirtais ir apskųstame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertintais įrodymais pagrįstą išvadą, jog V. D. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – AM-2201. Apygardos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. V. D. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas V. D., nesutikimas su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tvirtina, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviojo požymio – dalyko ir subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Tokie nuteistojo teiginiai suprastini kaip prašymas išteisinti jį iš kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Apeliantas yra neteisus, nurodydamas, kad psichotropinė medžiaga – AM-2201 nėra įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kaip ir pagal šio straipsnio 2 dalį, kaltininkas atsako už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis tik tuo atveju, jeigu neteisėtai disponuojama medžiagomis, įtrauktomis į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ar kitus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus sąrašus (BK 269 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad medžiaga – AM-2201 – priskiriama psichotropinėms medžiagoms, pagrįstai rėmėsi 2012-06-15 specialisto išvada Nr. 140-(2919)-IS1-3837 (1 t., b. l. 70-71). Šioje išvadoje konstatuota, kad sausų, susmulkintų rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų iš 3 plastikinių maišelių, 2012-05-16 kratos metu paimtų pas V. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – AM-2201 (cheminiai pavadinimai: 1-[(5-fluoropentyl)-1H-indol-3-yl]-(naphtalen-1-yl)methanone; 1-(5- fluoropentyl)-3-(1-naphtoyl)indole)), priklausanti sintetinių kanabinoidų darinių grupei (sąrašas Nr. I „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“), kurios bendroji masė yra 13,668 g. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas A. Ž. nurodytą išvadą patvirtino ir paaiškino, kad psichotropinė medžiaga – AM-2201, kaip ir psichotropinė medžiaga – JWH-210, priklauso sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1-ajam pogrupiui, t. y. naftoilindolams, ir yra įtraukta į draudžiamų psichotropinių medžiagų pagal generinę sistemą, o pagal generinę sistemą – į kontroliuojamų medžiagų sąrašą (4 t., b. l. 184-188).

Kaip minėta, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas buvo papildytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-08-10 įsakymu Nr. V-776, nustatant, kad naftoilindolams priskirtini bet kokie 3-(1-naftoil)indolo dariniai, turintys alkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4-morfolinil)etil- radikalus, prijungtus prie indolo žiedo azoto atomo, ir turintys arba neturintys daugiau radikalų indolo ir naftilo žieduose. Šiame teisės akte iš tiesų konkrečiai nėra nurodyta konkretus sintetinio kanabinoido – AM-2201 pavadinimas ir jo cheminė sudėtis. Tačiau, kaip konstatuota anksčiau, nuo 2011-08-10 visi sintetiniai kanabinoidai, kurie priklauso sintetinių kanabinoidų darinių grupės 1 pogrupiui – naftoilindolams, pagal generinę sistemą buvo įregistruoti Lietuvos Respublikoje ir išimti iš laisvos apyvartos. Naftoilindolų generinė sistema apima sintetinį kanabinoidą AM-2201. Todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad psichotropinė medžiaga – AM-2201 V. D. nusikalstamos veikos padarymo metu (2012-05-16) buvo įtraukta į psichotropinių medžiagų, draudžiamų naudoti medicinos tikslams, sąrašą, kaip kontroliuojamas pagal 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą. Tokia psichotropinė medžiaga laikytina nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalyku.

Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teigtina, kad apeliantas nesutinka ir su teismo nustatytu jo neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos – AM-2201 kiekiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. D. be pagrindo neigia teismo išvadas dėl jo neteisėtai disponuoto psichotropinės medžiagos – AM-2201 kiekio. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl V. D. neteisėtai disponuoto sintetinio kanabinoido – AM-2201 kiekio, rėmėsi aptarta 2012-06-15 specialisto išvada Nr. 140-(2919)-IS1-3837, kurioje nustatyta, kad sausų, susmulkintų rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų iš 3 plastikinių maišelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – AM-2201, kurios bendroji masė yra 13,668 g (1 t., b. l. 70-71). Ši specialisto išvada buvo ištirta įstatyme nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas A. Ž. nurodytą išvadą patvirtino. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti specialisto nustatytu aptariamos psichotropinės medžiagos kiekio patikimumu. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas V. D. neteisėtai disponuoto psichotropinės medžiagos – AM-2201 kiekį, pagrįstai rėmėsi 2012-06-15 specialisto išvadoje Nr. 140-(2919)-IS1-3837 esančiais duomenimis.

Nuteistasis teigia, kad specialistas tyrė ir nustatė bendrą psichotropinės medžiagos – AM-2201 masę, kuri yra 13,668 g, tačiau nenurodė kiekvieno iš 3 maišelių svorio ir tokios medžiagos masės kiekviename iš maišelių.

Tokie apelianto teiginiai nepaneigia apygardos teismo išvadų dėl psichotropinės medžiagos – AM-2201 kiekio.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas A. Ž. paaiškino, kad tyrimui buvo pateikti 3 bespalviai plastikiniai maišeliai su sausomis susmulkintomis rudos spalvos augalinės kilmės medžiagomis. Buvo tirtas bendras turinys visų 3 maišelių ir nustatyta bendra masė bei bendras kiekis, nes baudžiamoji atsakomybė kyla už masę, o ne už maišelį. Masė gali būti ir viename maišelyje. Anot specialisto, vizualiai įvertinus maišelių turinį, buvo prieita prie išvados, kad juose yra vienarūšės medžiagos. Esant vienarūšėms medžiagoms, atskiras kiekvieno objekto tyrimas neatliekamas ir kiekis nenustatinėjamas. Tokiu atveju, yra sveriamos medžiagos, vėliau jos sumaišomos ir daromas bendras ėmimas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad medžiagos sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, nurodytas jos kiekis, masė nustatyta toje medžiagoje, kuri buvo 3 maišeliuose (4 t., b. l. 184-188). Netikėti šiais specialisto paaiškinimais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, objekto tyrimas atliktas laikantis atitinkamų tokių objektų tyrimui keliamų reikalavimų.. Specialisto paaiškinimai papildo 2012-06-15 specialisto išvadą Nr. 140-(2919)-IS1-3837, kuria pirmos instancijos teismas rėmėsi pagrįsdamas V. D. kaltę.

Pagal Rekomendacijų (2011-08-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 84 punktą, sintetinio kanabinoido, priklausančio naftoilindolų pogrupiui – labai didelis kiekis pripažintinas nuo 2,5 g. V. D. neteisėtai disponavo 13,668 g psichotropinės medžiagos – AM-2201. Tokios aplinkybės leido teismui pripažinti ir daryti išvadą, kad V. D. disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – AM-2201.

Nuteistasis V. D. tvirtina, kad jis nežinojo, jog disponuoja labai dideliu kiekiu (13,668 g) uždrausta psichotropine medžiaga – AM-2201.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-51-677/2016). Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai medžiagos, jam buvo žinoma turimų medžiagų kaina tokių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-604/2014). Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-107/2013).

Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų, patikimų, teisėtais būtais gautų, apskųstame nuosprendyje aptartų, įrodymų analize pagrindė išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog jis neteisėtai disponuoja psichotropine medžiaga – AM-2201, bei to siekė. Apygardos teismas, remdamasis byloje surinktų duomenų analize, teisingai nustatė ir atskleidė V. D. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią.

Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Iš apskųstojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl V. D. baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą įgijimą ir laikymą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – AM-2201, teismas išnagrinėjo ir įvertino ne tik V. D. parodymus bei jo pateiktą versiją (dėl nežinojimo, kad jis disponavo medžiaga, apipurkšta psichotropine medžiaga), liudytojo V. Z. parodymus, specialisto išvadas, kratos, telekomukacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo duomenis, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus, bet įvertino ir šios medžiagos įgijimo (ne kartą pirko vadinamąjį „tabačioką“ iš V. Z.), laikymo (laikė savo bute), suradimo (medžiagos surastos kratos metu), faktą, kad V. D. platino ne vienos rūšies uždraustas medžiagas. Pastebėtina, kad pats V. D. neneigė aplinkybės, jog rūkydavo „tabačioką“, kurį gaudavo iš V. Z.. V. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad žinojo, jog tą tabaką merkia į kažkokį skystį, merkia tam, kad būtų stipresnis.

Aptartų aplinkybių visuma leido apygardos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad V. D. suvokė, jog jis disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, bei norėjo taip veikti.

Nuteistasis V. D. teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog psichotropine medžiaga – AM-2201 jis disponavo turėdamas tikslą ją platinti. Teismas neanalizavo ir neįvertino aplinkybės, kad jis dalį šios medžiagos įsigijo savo poreikiams tenkinti.

Šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. kaltu pripažintas už neteisėtą įgijimą ir laikymą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – AM-2201. Apskųstame nuosprendyje apygardos teismas nurodė, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nebūtina nustatyti tikslo platinti. Tokia teismo išvada teisinga, nes nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pagal kurią atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, perdavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, iš tikrųjų nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas neturi jokios teisinės reikšmės. Antra, iš apskųstojo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas nekonstatavo, jog V. D. būtent psichotropine medžiaga – AM-2201 disponavo turėdamas tikslą ją platinti. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas atskleisti V. D. kaltės turinį, tiesiog vertino visus byloje esančius objektyvius duomenis, taip pat ir tai, kad V. D. ne kartą yra platinęs tiek psichotropines, tiek narkotines medžiagas. Bylos duomenimis, V. D. yra anksčiau teistas už narkotinės medžiagos – heroino įsigijimą ir laikymą turint tikslą platinti. Apskųstuoju nuosprendžiu V. D. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (2 veikos) nuteistas už psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir psichotropinės medžiagos – JWH-210 neteisėtą disponavimą turint tikslą platinti. Be to, pats nuteistasis pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad įsigijo 300 g medžiagos AM-2201, ją laikė namuose, nes ją iš jo turėjo paimti, neneigė, jog pardavinėjo „tabačioką“.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuoja išvadą, kad V. D. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Remdamasis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. D. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropine medžiaga – AM-2201.

Dėl bausmės

Kaip minėta, nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl metamfetamino) paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl nesutikimo su jam paskirtos bausmės dydžiu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės paskyrimo V. D. už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl metamfetamino), padarymą motyvuotos. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų bendrą visumą. Byloje neliko neįvertintos V. D. bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Įvertinęs visas V. D. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl metamfetamino), padarymą teismas V. D. paskyrė aiškiai ne per griežtą, teisingą bei proporcingą, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančią bausmę. Pastebėtina, kad nuteistajam paskirta minimali nurodyto baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas už nusikaltimų, nustatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl psichotropinės medžiagos – JWH-210) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. D. paskyrė aiškiai ne per griežtas, teisingas, baudžiamojo įstatymo reikalavimams ir bausmės paskirčiai neprieštaraujančias bausmes.

Apygardos teismas apskųstuoju nuosprendžiu D. D. paskyrė bausmes už 4 nusikalstamas veikas apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintą bausmę, kurią vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis subendrino su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant.

Be to, V. D. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-14 nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikus (bausmės pabaiga – 2015-10-08 (4 t., b. l. 160), Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-01 nutartimi V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-10-08 (4 t., b. l. 174-176).

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad aptariamu atveju yra pagrindas nuteistajam V. D. į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę įskaityti laiką, išbūtą kardomajame suėmime nuo 2015-10-08 iki 2016-02-29.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kardomajame suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. vasario 29 d. (įskaitytinai)