Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei UAB „Dinaka“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų išmokų, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės J. B. ieškinys atsakovei UAB „Dinaka“, kuriuo ieškovė teismo prašė pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, negrąžinant į ankstesnį darbą; priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas 944 Lt; priteisti iš atsakovės priklausantį vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013 m. kovo 12 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, neturtinę žalą, kuri sudaro 1000 Lt, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei teismo proceso išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi (b. l. 16-17) ieškovės ieškinį atsisakė priimti ir jį su priedais grąžino ieškovei.

Teismas nurodė, kad ieškinį atsisakytina priimti, nes suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu galiojančio DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kadangi ieškovė ieškiniu neskundžia darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė sprendimo, o ieškinyje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų pagal DK 299 straipsnio 2 dalies nuostatas (ieškovė nereiškia reikalavimo pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu), todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė nepasinaudojo ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 21-22) apeliantė J. B. prašo teismo panaikinti 2013 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neginčija atleidimo iš darbo teisėtumo, t. y. ieškiniu ieškovė nereiškia reikalavimo pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Apeliantė nurodo, kad būtent, vadovaudamasi nurodytu DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kreipėsi į teismą prašydama teismo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, negrąžinant į ankstesnį darbą, tai yra ieškinyje, be kita ko, išdėstydama aplinkybes ir faktus, kuriems esant darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta neteisėtai. O tai su neteisėtu jos atleidimu iš darbo susijęs reikalavimas, nes iš esmės ieškovas ginčydamas atleidimo iš darbo pagrindą, išreiškia savo nesutikimą su atleidimo iš darbo teisėtumo klausimu.

2. Teismas turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, kuris gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Arba, jei pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, teismas galėjo tokio pobūdžio klausimus išspręsti ne per trūkumų šalinimo institutą, o teismo parengiamojo posėdžio metu.

3. Su darbo santykiais susijusiose bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad ieškinyje nėra reiškiama jokių DK 299 straipsnio 2 dalies pagrindu suformuluotų reikalavimų, trukdo ieškovei realiai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, kas iš esmės pažeidžia asmens teisės į teismą esmę. Ypač, kai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai yra faktiškai nutrūkę, be to, įstatymo nustatytas sutrumpintas, 1 mėnesio, terminas kreiptis į teismą, jei asmuo nesutinka su atleidimu iš darbo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnyje nustatyta, kad teismuose nagrinėjami šio kodekso 296 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai.

DK 299 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai kai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Vienas iš tokių atvejų yra kai kreipiamasi į teismą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, neišmokėto atlyginimo bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad iš esmės ginčydama atleidimo iš darbo pagrindą, išreiškia savo nesutikimą su atleidimo iš darbo teisėtumo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, kadangi iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų visumos yra akivaizdu, kad, ieškovė, prašydama pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, iš esmės ieškinyje ginčija savo atleidimo iš darbo teisėtumą (DK 299 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nurodydama aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), t. y. paskirtos drausminės nuobaudos faktą. Pasak apeliantės, atsakovė neteisėtai atleido ją iš darbo, pažeisdama visas privalomas įstatymo numatytas tiek nuobaudos skyrimo, tiek atleidimo iš darbo procedūras. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu ginčydama atleidimo iš darbo teisėtumą, darytina išvada, kad ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą nepasinaudojusi ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, matydamas, jog ieškinyje suformuluotas netikslus ieškinio reikalavimas, jo pagrindas ar ribos turėjo suteikti ieškovei galimybę pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos 3K-3-181/2009), kas būtų sudarę galimybę ieškovei ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis teismų praktika, jei pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tokio pobūdžio klausimai galėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-43/2010).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.