- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-324-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05740-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis (pran.), Galina Blaževič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“
- Ieškovas
- J. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkaujantis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13962-945/2013 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dinaka“ dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę, negrąžinant į ankstesnį darbą; priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kurių bendra suma preliminariai sudaro: 944 Lt; vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-03-12 iki sprendimo visiško įvykdymo; 1 000 Lt neturtinės žalos; 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį viešbučio administratorės pareigoms, nurodant darbo pradžią 2012-09-17. Pagal darbo sutartį nurodytos darbo valandos buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Ieškovė dirbo naktimis tokiu grafiku: trys darbo naktys (po 15-17 valandų), po to trys laisvos paros. Išskirtinais atvejais teko dirbti ir 4-5 naktis po 15-17 valandų iš eilės. 2013-02-26 ieškovė įteikė atsakovei prašymą atleisti iš administratorės pareigų 2013-03-09. Susitarta žodžiu su viešbučio Via Baltika direktore A. Č., kad ieškovė atidirbs savo pamainą 2013 m. kovo 5 ir 6 d., ir bus laisva iki 2013 m. kovo 9 d., o šią dieną bus atleista iš darbo. Ir UAB „Dinaka“ direktorius V. Č. ir viešbučio „Via Baltika“ direktorė A. Č. žinojo, kad nuo 2013 m. kovo 10 d. ieškovė nebedirbs. Darbo sutartis buvo nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Šią dieną nebuvo atsiskaityta. Atlyginimas pervestas tik 2013 m. kovo 14 d. ir tik už vasario mėn. Ieškovė buvo informuota, kad atleista iš darbo už pravaikštas, nors jų nebuvo padariusi. Ieškovei liko nesumokėta už darbą kovo 5 ir 6 d. (30 darbo valandų) pagal grafiką, be to, ji negavo kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 2012-09-17 – 2013-03-09 darbo laikotarpį. Atsakovė liko skolinga: 350 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį 2013-03-01 – 2013-03-12 (atleidimo iš darbo diena) bei 594 Lt neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas už laikotarpį 2012-09-17 – 2013-03-12, iš viso 944 Lt. Kadangi darbdavys laiku neatsiskaitė, ieškovei turi būti sumokėtas vidutinis darbo užmokestis, kuris sudaro 839,50 Lt (be mokesčių) per mėnesį, už uždelsimo laiką nuo 2013-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė 2013-03-14 paštu gavo iš atsakovės 2013-03-12 pranešimą, kuriame nurodyta, kad „nuo 2013-03-07 dėl neaiškios priežasties Jūs neatvykstate į darbą. Prašome, iki š. m. kovo 15 d. raštu paaiškinti Jūsų neatvykimo į darbą priežastis“. 2013-03-18 ieškovė išsiuntė direktoriui paaiškinimą į atsiųstą pranešimą, tačiau negavo jokio atsakymo. Drausminė nuobauda buvo paskirta nesilaikant DK numatytų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Ieškovė yra išsiskyrusi, viena augina mažametę dukrą, nuomojasi butą, dabartinė materialinė padėtis šiuo metu yra ypač sunki. Be to, ieškovė yra pradedantis darbuotojas darbo rinkoje, todėl reputacijos pablogėjimas dėl tokio atleidimo pagrindo už nebūtą šiurkštų pažeidimą gali įtakoti tą gyvenimo sritį, nuo kurios priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek ir psichologinė ne tik ieškovės, bet ieškovės mažametės dukters, kurią augina viena, gerovė, socialinis vertinimas, užtikrinantis dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą, leidžiantis tinkamai save realizuoti ir užtikrinti socialinį tiek ieškovės, tiek ieškovės šeimos stabilumą, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Lt neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovės atleidimą iš darbo UAB „Dinaka“ 2013-03-12 DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (šiurkštus darbo drausmės pažeidimas) neteisėtu, ieškovės į darbą negrąžino, pakeitė ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą nustatant, jog ieškovė iš darbo UAB „Dinaka“ 2013-03-12 atleista DK 127 str. 1 d. pagrindu; priteisė ieškovei 200 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2013-03 435,58 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį dalį – 4 026,35 Lt (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį, skaičiuojamą nuo sekančios dienos po ieškovės atleidimo iš darbo (2013-03-13) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-09-23), ir po 30,41 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013-09-24) iki darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos, kurią vėluojama sumokėti, visiško sumokėjimo. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Sprendimo dalį dėl 992,75 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Teismas priteisti valstybei iš atsakovės 284 Lt žyminio mokesčio, 5,60 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, 336 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Teismas sprendime nurodė, kad realiai faktines aplinkybes atitinkantis rašytinis darbo grafikas nebuvo patvirtintas dėl darbdavio DK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymo, ieškovei objektyviai galėjo susidaryti įspūdis, jog darbo santykiai yra paremti neformaliais žodiniais susitarimais, jog tokių santykių koregavimas neprivalo būti kaip nors įformintas. Nustatytų aplinkybių visuma kelia pagrįstas abejones dėl to, ar realiai egzistavo žodinis susitarimas, kad ieškovė turi dirbti aptariamą pamainą ir ar jos neatvykimas į darbą laikytinas pravaikšta. Pareigos gauti darbuotojos, kurios atžvilgiu ketinama taikyti drausminę atsakomybę, paaiškinimą ignoravimas, ypač atsižvelgiant į atsakovės direktoriaus bylos nagrinėjimo metu duodant paaiškinimus išdėstytą poziciją, jog paaiškinimo pateikimas yra nereikalingas formalumas, kadangi vienintele neatvykimo į darbą priežastimi gali būti darbuotojo liga, vertintinas kaip grubus ieškovės teisių pažeidimas.
Dar iki darbo sutarties nutraukimo ieškovė įsidarbino kitoje darbovietėje, kur gauna ne mažesnį, nei dirbdama UAB „Dinaka“, darbo užmokestį, atleidimo iš darbo data nėra keičiama, todėl nėra pagrindo taikyti DK 300 str. 4 d. nurodytą sankciją darbdaviui – priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Darbo laikas ieškovei buvo fiksuojamas ir, atsižvelgiant į fiksavimą, darbo užmokestis mokamas nevertinant to, jog realiai ieškovė dirbo kitokiu darbo grafiku, t. y. teigti, jog ieškovė realiai dirbo 4 (atsakovės pozicija) ar 7 (ieškovės pozicija) darbo dienas kovo mėnesį nėra jokio pagrindo; ieškovė nereiškė pretenzijų dėl darbo užmokesčio mokėjimo pagal neformalų, žodinį šalių susitarimą dėl darbo laiko trukmės tiek kovo mėnesį, tiek ir už ankstesnius laikotarpius; ieškovė neneigė aplinkybės, jog kovo 7-8 ir 12 d. ji faktiškai nedirbo; pati ieškovė teismui teiktuose dokumentuose akcentavo, jog jai nesumokėta už dvi pamainas (30 darbo valandų), kas bendra trukme nėra daugiau už atsakovės deklaruotas ir neginčijamas keturias darbo dienas. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, jog ieškovės darbo užmokestis už 2013 m. kovo mėn. turėtų būti didesnis nei atsakovės deklaruota 200 Lt (neatskaičius mokesčių) suma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nei ieškovė, nei jos atstovas nepateikė tikslių paaiškinimų, kaip jų nurodoma kompensacijos suma buvo apskaičiuota, ieškinyje nurodyta, jog ši suma yra preliminari, tuo tarpu atsakovė pateikė teismui duomenis apie teisės aktų, reglamentuojančių darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti (DK 170 str.), taip pat vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio (DK 204 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas) ir darbo dienų skaičiaus (DK 177 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. A1-581) apskaičiavimą, reikalavimus atitinkantį kompensacijos dydį, kurio nustatymo tvarkos ieškovė neginčijo. Nurodyta aplinkybė leido teismui sutikti su atsakovės pozicija, jog mokėtina kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma sudaro 435,58 Lt (neatskaičius mokesčių).
Tarp šalių buvo susiklostę neformalūs santykiai, kurių pagrindu iš atsakovės kasos buvo paimamos pinigų sumos, vėliau jų tinkamai neapskaitant kaip oficialiai išmokamo darbo užmokesčio. Tai gali būti vertinama keliant klausimą dėl atsakovės finansinės – buhalterinės veiklos teisėtumo, taip pat dėl ieškovės naudojimosi atitinkamomis lėšomis pagrįstumo, tačiau negali įtakoti nagrinėjamoje byloje sprendžiamo klausimo dėl atsakovės pareigos išmokėti ieškovei su darbo santykiais susijusias išmokas ribų.
Nagrinėjamu atveju ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro 47,50 Lt per dieną (2 850 Lt darbo užmokestis (už 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio- vasario mėn.) už 60 darbo dienų), vidutiniam penkias dienas per savaitę dirbusio asmens mėnesio darbo dienų skaičiui esant lygiam 20,9 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. A1-581), vidutinis ieškovės mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 992,75 Lt (neatskaičius mokesčių). Nepagrįstai neišmokėta suma sudaro 635,58 Lt (neatskaičius mokesčių).
Ieškovei priteistinas iš atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dalis – 635,58 Lt (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, t. y. 30,41 Lt (neatskaičius mokesčių) už vieną darbo dieną (635,58 Lt / 20,9 vidutinio darbo dienų per mėnesį skaičiaus) už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį, kas sudaro 4 026,35 Lt (neatskaičius mokesčių) už laikotarpį, skaičiuojamą nuo sekančios dienos po ieškovės atleidimo iš darbo – 2013-03-13 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (635,58 Lt * 6 mėn. + 30,41 Lt * 7 darbo dienų laikotarpiu nuo 2013-09-13 iki 2013-09-23), ir po 30,41 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013-09-24) iki darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos, kurią vėluojama sumokėti, visiško sumokėjimo.
Pats atleidimo faktas nesukūrė ieškovei jokių neigiamų finansinių ar socialinių pasekmių, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas. Procesinės palūkanos iš esmės atlieka tą pačią funkciją, kaip ir DK 141 str. įtvirtinta vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dinaka“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
ieškovė dar dirbdama pirminėse pareigose atsakovo įmonėje, niekam nepranešus, neaiškiomis aplinkybėmis nuo 2013-03-05 pradėjo dirbti kitoje įmonėje, nors su darbdaviu buvo suderinusi, kad iš darbo bus atleista tik nuo 2013-03-09. Atsakovo nuomone, ieškovė neteisėtai pasielgė, ir nuo 2013-03-07 neatvyko į darbą, o dirbo kitoje įmonėje.
teismas neišsiaiškino, kokiu įstatymo pagrindu ieškovė galėjo įsidarbinti kitoje įmonėje, prieš tai neatlikusi atsiskaitymo su pirmine įmone, iš pirmaeilių pareigų. Dėl šios priežasties atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę, dėl neatvykimo į darbą motyvų, tačiau atsakymo nesulaukė, ir žymėjo darbo tabelyje pravaikštas. Ieškovė teismo metu taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių neatvykti į darbą. Ieškovė grubiai pažeidė D K, darbo sutartį ir buvo atleista iš darbo už grubų darbo drausmės pažeidimą;
teismas klaidingai įvertino darbo sutartį, pagal kurią ieškovė sutiko dirbti 5 darbo dienas per savaitę, po 8 val. Tačiau 2013-03-07 – 09 ieškovė darbe nepasirodė;
ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad už paskutinį mėnesį buvo gavusi 100 Lt avansą, tačiau teismas nevertino tai ir priteisė pilną kompensaciją;
teismui buvo pateiktas įrodymas, kad kompensacija už atostogas yra sumokėta, tačiau ir tai teismas nevertino. Teismas klaidingai apskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nors buvo pateikta buhalterinė pažyma. Kadangi atlyginimas buvo išmokėtas laiku, tai yra ieškovei išeinant iš darbo, todėl neturėjo būti taikomas ir skaičiuojamas už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Šalies argumentai
ieškovė 2013-02-26 pateikė prašymą UAB „Dinakos“ direktoriui V. Č., prašydama ją atleisti iš darbo D K 127 str. 1 d. numatytu pagrindu 2013-03-09. Nors DK 127 str. 1 d. įtvirtina 14 darbo dienų terminą įspėti darbdavį apie numatomą išėjimą iš darbo, tačiau darbdavys atsisakė šios savo teisės, priimdamas šį prašymą bei jį vizuodamas;
teismas byloje nustatė, jog realus įmonės darbuotojų darbo grafikas neatitiko nei darbo sutartimi sutarto darbo laiko, nei UAB „Dinakos“ darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje fiksuojamo darbo laiko;
ieškovė buvo įdarbinta UAB „Dinakoje“, tačiau faktiškai dirbo kitoje, V. ir A. Č. priklausančioje įmonėje – UAB „Via Baltika Pramogos“. Ieškovė šioje įmonėje dirbdavo nuo 17.00 val. iki 8.00 val. Tai sudaro 15 val. per parą. Iš atsakovės pateiktos kasos aparato kasos operacijų žurnalo lapo matyti, kad ieškovė darbą perdavė 2013-03-07 7.16 val. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė net ir sudariusi darbo sutartį su kitą įmone, faktiškai dirbo UAB „Dinakoje“, bei patvirtina atsakovės ginčijamą aplinkybę, jog ieškovė privalėjo dirbti darbo sutartyje numatytu laiku;
ieškovė dirbusi tris dienas iš eilės ir baigusi darbą 2013-03-07 pagrįstai galėjo kovo 8 ir 9 d. darbe nesirodyti, nes kitaip būtų viršijusi numatytą 40 darbo valandų per savaitę skaičių;
faktas, kad ieškovė privalėjo dirba ne darbo sutartimi sutartu laiku, laikytinas esminiu darbo sutarties pažeidimu, kas ieškovei suteikė teisę darbo sutartį nutraukti dar anksčiau nei 2013-03-09;
pati UAB „Dinaka“ nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių faktą, jog ieškovei butų išmokėtas avansas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir klaidingai nustatė tarp ieškovės ir darbdavio susiformavusius teisinius santykius.
Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti jos atleidimo iš darbo pagrindą, pripažinti jos atleidimą pagal D K 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir laikyti ją atleistą iš darbo pačios prašymu ( D K 127 straipsnio 1 dalis), priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo, neturtinę žalą ir procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes, kad ieškovė dirbdama pas atsakovę viešbučio administratore 2013m. vasario 26d. buvo pateikusi prašymą atleisti ją iš darbo pagal D K 127 straipsnio 1 dalį ( darbuotojo pareiškimu) nuo 2013m. kovo 9d. Darbdavio atstovas – direktorius prašymą patenkino. Tačiau kaip rodo byloje pateikti duomenys ir paties atsakovo direktoriaus paaiškinimai, kad ieškovės atleidimas iš darbo darbuotojos pareiškimu nebuvo įformintas dėl ieškovės atžvilgiu pritaikytos drausminės atsakomybės, t. y. už tai, kad ieškovė be pateisinamos priežasties nuo 2013m. kovo 7d. neatvyksta į darbą. Apylinkės teismas aiškindamasis ieškovės neatvykimo į darbą aplinkybes nustatė, kad ieškovė pagal darbo sutartyje nustatytą formalų grafiką nedirbo, o jos darbo grafikas buvo nustatytas žodiniu administracijos nurodymu pagal kurį ieškovė dirbdavo tris naktines pamainas, o po to tris paras būdavo laisva. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pamainomis dirbančioms darbuotojoms administracija leisdavo keistis tarpusavyje dėl darbuotojų darbo ir tuo pačiu dėl darbo grafiko. Vertinant nustatytas aplinkybes pagrįstai pirmosios instancijos teismui iškilo abejonės, esant realiai egzistuojančiam žodiniam susitarimui dėl darbo grafiko pakeitimų, ar ieškovė neatvykdama į darbą darbdavio fiksuotomis dienomis padarė pravaikštas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iškilus abejonėms dėl byloje pateiktų įrodymų įvertinimo, įrodymai vertintini darbuotojo naudai ir darbdavio nenaudai. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą, pareiga įrodyti darbuotojo atleidimo pagrindą ir nurodytų faktų buvimą tenka darbdaviui, o konstatuoti nagrinėjamu atveju, kad atsakovė tokią pareigą įvykdė pagrindo nėra ( C P K 178 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. gruodžio 12d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005). Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei atleisti ieškovę iš darbo pagal D K 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą nebuvo teisinio pagrindo. Pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, teismas pagrįstai pakeitė ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą, nurodant, kad ieškovė atleista iš darbo D K 127 straipsnio 1 dalies pagrindu ( darbuotojo prašymu ).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad tarp šalių buvo susiklostę neformalūs santykiai ir atsižvelgdamas į tai, kad pas atsakovą tinkamai buvo neapskaitomos darbo užmokesčiui skirtos piniginės lėšos, priteisdamas ieškovei darbo užmokestį neišskaitė 100 Lt sumos. Konstatuodamas aptartas aplinkybes teismas savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo ( C P K 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija su tokia motyvacija sutinka ir iš naujo motyvų nekartoja.
Teismas pripažinęs, kad atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su atleidžiama iš darbo ieškove, vadovaudamasis D K 141 straipsnio 3 dalimi pagrįstai sprendė ieškovei prašomo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei vėlavimo atsiskaityti laiką klausimą. Teismas remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma pagrįstai nustatė ir priteisė ieškovei 200 Lt darbo užmokesčio už 2013m. kovo mėn., 435,58 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 4026,35 Lt dalį vidutinio darbo užmokesčio už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį.
Dėl įrodymų vertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs daugelyje nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, A. M., bylos Nr. 3K-3-422/06; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Š., D. Š., S. S. ir kt. v. UAB „Tez tour“, UAB „Travel pub“, UAB „Septynios mylios“, bylos Nr. 3K-3-386/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec–Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti kitokius faktus nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas pagrindo nėra, todėl atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai susiję su neteisingu įrodymų įvertinimu ir netinkamu faktinių bylos aplinkybių nustatymu (C P K 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, apeliantės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.