- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-1476-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17655-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- T. V.
- Ieškovas
- R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovui T. V. dėl išlaikymo bei išlaikymo skolos nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui po 215 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, 14 266,65 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, t. y., kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 7 133,32 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 215 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo ir paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Teismas pažymėjo, kad vaiko poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui būtų pastoviai atsakovo teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas, yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę iki bus priimtas teismo sprendimas byloje (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 3.196 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
6. Teismas vertino prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį, atsižvelgė į tai, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. kovo–gegužės mėn. jo darbo užmokestis vidutiniškai sudarė apie 884 Eur per mėnesį. Be to, kiekvieną mėnesį dalį pajamų atsakovas gauna iš vykdomos individualios veiklos).
7. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, taip pat atsižvelgė į teismų praktikoje apibrėžtą orientacinį kriterijų – Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą.
8. Teismas pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė yra dviejų nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 54 straipsnis), vaikai gyvena su ieškove, todėl skyrė ją iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo esmė
10. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; prašymo netenkinus – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį, priteisiant iš atsakovo po 120 Eur į mėnesį laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas visiškai nemotyvavo savo procesinės nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, neanalizavo ir netyrė aplinkybės, kaip pranešimas vaikų tėvui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sukelti žalą vaikų interesams.
10.2. Ieškovė neprašė teismo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui.
10.3. Vaikai realiai gyvena su abiem šalimis (šalys negyvena skyrium, bet gyvena santuokoje). Atsakovas gyvena tame pačiame būste su vaikais ir veda bendrą ūkį su ieškove. Be to, galioja bendros jungtinės nuosavybės prezumpcija. Dėl to nelogiška, jog jis turi pervesti ieškovei išlaikymą, skirtą vaikams
10.4. Nebuvo išklausyta vaiko teisių apsaugos tarnyba, kaip vaikų interesus ginanti institucija.
10.5. Teismas, priimdamas nutarti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo, o vaiko turto tvarkymo uzufrukto teisę suteikdamas ieškovei, pažeidė imperatyvias įstatymo normas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).
10.6. Atsakovas į rankas gauna šiek tiek daugiau negu 500 Eur.
10.7. Atsakovas, siekdamas išlaikyti šeimą, kasmet išsiima individualios veiklos verslo liudijimą – šeštadieniais siuva odines apykakles naminiams gyvūnams. Individualios veiklos metinės pajamos yra apie 1 000 Eur. Atskaičius 15 proc. GPM, 9 proc. PSD ir 28,9 proc. VSD mokesčius, 30 proc. veiklos sąnaudas, atsakovui nelieka 480 Eur pajamų per metus. Vidutinės individualios veiklos pajamos į mėnesį sudaro 40 Eur.
10.8. Visą santuokos laikotarpį šalių biudžetą valdė ieškovė. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia nusistovėjusią tvarką, nes atsakovas kas mėnesį išgryniną savo mėnesinį atlyginimą ir perduoda jį ieškovei, kuri paskirsto išlaidas, įskaitant ir vaikų poreikius.
10.9. Ieškovė preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimų, nepridėjo įrodymų, kad ji išleidžia atitinkamas sumas vaikų poreikiams.
10.10. Teismas, motyvuodamas nutartį Vyriausybės nustatytos minimalios algos kriterijumi, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad išlaikymo dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, išlaikymas skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.
10.11. Priteistas išlaikymo dydis (215 Eur) yra neproporcingai didelis, varžo atsakovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas moka už komunalines paslaugas, iš savo gaunamų pajamų išlaiko vaikus, o atsakovo poreikiams pinigų faktiškai nelieka.
10.12. Teismas turėtų papildomai įvertinti tai, kad atsakovas, būdamas vienas vaikas šeimoje, prižiūri abu neįgalius pensinio amžiaus savo tėvus. Dėl to didesnio nei 120 Eur išlaikymo teikimas per mėnesį vienam vaikui taptų neįveikiama kliūtimi atsakovui ir užprogramuotų teismo nutarties nevykdymą.
10.13. Ieškovė gaunamos pajamos per mėnesį yra žymiai didesnės nei atsakovo, ji turi visas finansines galimybes bei pareigą prie vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus (pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, atsiskaitymo lapelis už 2019 m. birželio mėn., metines pajamų deklaracijas, verslo liudijimus, atsakovo bankų sąskaitos išrašus, atsakovo tėvų neįgalumo ir pensininkų pažymėjimus, mokėjimus už šalių buto komunalines paslaugas, laidinį ir atsakovo mobilų telefoną) sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsakovui neturint galimybės pateikti atsikirtimų į jį, šalių ginčas kilęs dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos (CPK 376 straipsnis).
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.
18. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
19. Įstatymo leidėjas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Be to, įstatymų leidėjas nustatė tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
20. Vadovaudamasis CK 3. 65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Šia laikinąja apsaugos priemone siekiama užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus bei vaiko teisę gauti išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, bet, atsižvelgdamas į šalių argumentus, pateiktus duomenis, preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko galimybę normaliai vystytis.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualia įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualia įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
24. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis paprastai siekiama užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Šeimos bylose siekiama užtikrinti ne tik būsimo teismo sprendimo vykdymą, bet ir teisiškai sureguliuoti laikiną ginčo situaciją, kad nebūtų pažeisti vaiko, tėvų ar vieno iš tėvų interesai.
25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi du nepilnamečius vaikus (gim. 2001 ir 2008 metais), kurie gyvena viename bute su tėvais. Taip pat kartu gyvena šalių nepilnametis sūnus. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs atsakovui.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Tik išimtiniais atvejais klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti išsprendžiamas per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Teismas, gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, ar būtina pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė būtinybės apie prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovui. Atsakovas neįrodė, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo neinformavus galėjo sukelti žalą vaikų interesams. Priešingai – išsprendus laikino išlaikymo klausimą, užtikrinami nepilnamečių vaikų poreikiai.
27. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad iki nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo nebuvo išklausyta vaiko teisių apsaugos specialisto nuomonė. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į vaiko teisių apsaugos specialistus dėl išvados pateikimo. Nurodyta išvada būtina teismui sprendžiant ginčą iš esmės.
28. Atsakovas nurodo, kad gyvena kartu su ieškove, veda bendrą ūkį, bet nepateikia duomenų, pagrindžiančių, kad prisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. Gyvenimas viename bute su sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais savaime nereiškia, jog atsakovas tinkamai vykdo savo, kaip tėvo pareigas, rūpinasi ir užtikrina nepilnamečių vaikų būtinų poreikių tenkinimą. Atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.185 straipsnio 1 dalies, 3.190 straipsnio 1 dalies nuostatas.
29. Atsakovas teigia, kad jo mėnesinės pajamos yra 540 Eur (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas atlyginimas ir pajamos pagal verslo liudijimą). Atsakovas teigia, kad galėtų mokėti ne didesnį negu 120 Eur išlaikymą, bet nepateikia jokių duomenų apie savo būtinuos poreikius. Ieškovas nurodo, kad yra vienturtis tėvų, kurie yra neįgalūs pensinio amžiaus žmonės, sūnus. Dėl to turi jais rūpintis. Atsakovas nepateikia duomenų, pagrindžiančių išlaidas, reikalingas tėvams prižiūrėti ir jais rūpintis. Iš teismui pateiktų duomenų atsakovo turtinė būklė nevertintina kaip sunki. Aplinkybė, kad atsakovas gauna nedideles pajamas, nepaneigia atsakovo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.
30. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikino išlaikymo dydžio klausimą, vadovavosi ne tik minimalios algos kriterijumi, bet taip pat įvertino šalių gaunamas pajamas, kitas nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.
31. Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 215 Eur kiekvienam vaikui galėtų būti pakankama kasdieniams nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Taigi pirmosios instancijos teismas preliminariai pagrįstai vertino prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį.
32. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
33. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti atsakovo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį.