- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-1001/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01127-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, L. L., uždarajai akcinei bendrovei „Simpatija“
- Trečiasis asmuo
- valstybinė įmonė „Turto bankas“, BTA Insurance Company
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-228-265/2013 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, L. L., uždarajai akcinei bendrovei „Simpatija“, tretieji asmenys valstybinė įmonė „Turto bankas“, BTA Insurance Company, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 4, b. l. 106-115), prašydamas solidariai iš atsakovų priteisti 9 592 531,79 Lt turtinės ir 959 253,18 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurias sudaro 2 110 356,99 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5263-98 netinkamo tyrimo bei vilkinimo jam, kaip UAB „Feniks“ akcininkui, padaryta 5 046 944,29 Lt turtinė žala, kurią sudaro buvusio įmonės komercijos direktoriaus A. Š. iššvaistyto bendrovės turto vertė – 1 784 054,85 Lt, mažesne kaina parduoto poilsio namo vertė – 762 916 Lt, ieškovo negautos pajamos – 2 437 034,10 Lt darbo užmokestis ir dėl bendrovės patalpų išlaikymo susidariusių įsiskolinimų dydis – 62 919,34 Lt. Ieškovo teigimu, dėl nepagrįstų Klaipėdos mokesčių policijos departamento 1998-12-02 dokumentinės revizijos akto Nr. 16 išvadų bei UAB „Feniks“ veiklos sustabdymo jis patyrė 3 857 997 Lt žalą, kurią sudaro nuo 1998 m. iki 2012 m. įmonės negautos pajamos. Dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. B2-75-524/2008 jis patyrė 232 844,50 Lt dydžio žalą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) reikalavimą ir 16 086,00 Lt dydžio žalą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyriaus nepagrįstą kreditorinį reikalavimą. Ieškovo vertinimu, dėl UAB „Feniks“ administratoriaus pareigų nevykdymo jam ir UAB „Feniks“ padaryta 438 660 Lt žala, kurią sudaro: 1) 104 200 Lt dydžio žala, nulemta L. L., UAB „Feniks“ administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens, veiksmų, kai ši, nepaisydama interesų konflikto, neatlygintinai perleido bendrovės turtą – valdymo teises į žemės sklypą, kurį pardavė UAB „Simpatija“ administruojamai UAB „Alfenika“; 2) 106 000 Lt dydžio žala, atsiradusi dėl to, kad nebuvo pareikštas 106 000 Lt reikalavimas laikino pastato pirkėjui už jam perėjusias UAB „Feniks“ žemės sklypo nuomos teises; 3) 68 000 Lt negrąžintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijai už žemės sklypų nuomą įmokėtas avansinis mokėjimas; 4) 157 460 Lt neišreikalauto žemės subnuomos mokesčio; 5) 3000 Lt bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos civilinėje byloje Nr. 2-205-125/2008. Ieškovo teigimu, dėl atsakovų veiksmų buvo priverstinai sustabdytas jo pelningas verslas, išvaistytas jam ir jo įmonei priklausantis turtas, kardinaliai pablogėjo jo turtinė padėtis, buvo sugadinta jo reputacija, jis negalėjo įsidarbinti pareigose, atitinkančiose jo patirtį ir išsilavinimą, taip pat negalėjo sudaryti santuokos be rizikos sukelti problemų nekaltam asmeniui Atsižvelgiant į tai, jam turi būti atlyginta 959 253,18 Lt dydžio neturtinė žala (10 proc. nuo ieškinio sumos). Remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, visa žala (turtinė ir neturtinė) priteistina iš atsakovų solidariai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-04 sprendimu (t. 5, b. l. 25-28) ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė neteisėtų valstybinių institucijų veiksmų, netgi aiškiai neįvardijo, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus institucijos atliko jo atžvilgiu. UAB „Feniks“ turtą, dėl kurio praradimo ieškovas prašo žalos atlyginimo, iššvaistė bendrovės darbuotojas, kurį ieškovas, būdamas vienintelės įmonės akcininku, turėjo visas galimybes ir priemones kontroliuoti. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad vien dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo bendrovei priklausęs poilsio namas buvo parduotas mažesne kaina, o ieškovas negavo 2 437 034,10 Lt pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu. Aplinkybė, kad toks reikalavimas jau buvo pareikštas ir UAB „Feniks“, patvirtina, kad dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio ieškovas subjektyviai atsakinga laikė savo darbovietę, o ne prokuratūrą. Teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai buvo neteisėti ir ieškovas dėl jų patyrė žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad fizinis asmuo neturi teisės į turtą, kurį valdo ir disponuoja Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bankroto administratorius, teismas padarė išvadą, kad ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, žala L. L. bei UAB „Simpatija“ veiksmais padaryta nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad net ir nustačius atsakovų neteisėtus veiksmus ar iš jų atsiradusią ieškovo nurodomą žalą, ji galėtų būti priteista tik įmonei ir skirta kreditorinių reikalavimų tenkinimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas A. S. apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 30-43) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Byla pirmosios instancijos teisme buvo vilkinama ir nagrinėjama 38 mėnesius, skaičiuojant nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-26 nutarties priėmimo, ir tik apeliantui susirgus sunkia liga buvo skubiai išnagrinėta. Ši aplinkybė, įvertinus tai, kad byloje jo prašymai nebuvo tenkinami ar ignoruojami, tokiu būdu apsunkinant galimybę įrodyti neteisėtus valstybinių institucijų veiksmus, rodo išankstinį teismo nusistatymą prieš apeliantą ir teismo šališkumą. Nustačius ieškovo teisės į nešališką teismą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, konstatuodamas, jog byloje neįrodyta žala UAB „Feniks“, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-100/2010, nustatytais faktais, kurių pagrindu apeliantas įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-5263-98 jo kaltė nenustatyta.
3. Skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad ieškovas buvo vienintelis UAB „Feniks“ akcininkas. Bylos duomenys pavirtina, kad 50 proc. šios bendrovės akcijų valdė ir jomis disponavo A. Š..
4. Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti faktą, jog visas UAB „Feniks“ turtas buvo iššvaistytas būtent baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5263-98 tyrimo metu, nors šį faktą patvirtina apelianto detaliai nurodomos aplinkybės.
5. Skundžiamu sprendimu buvo pažeistos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7, 9, 10 straipsnių nuostatos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovams buvo sudarytos privilegijuotos sąlygos nuslėpti faktus, liudijančius žalos padarymą apeliantui. Apelianto asmeninis turtas, nesant tam pagrindo, buvo areštuotas, priverstinai sustabdant jo ūkinę-finansinę veiklą, tuo tarpu disponavimas UAB „Feniks“ turtu nebuvo apribotas, kas lėmė jo iššvaistymą. Nesiimant priemonių prieš asmenis, kurie atsakingi už šio turto iššvaistymą, buvo sudarytos sąlygos jiems netrukdomai pasislėpti už Lietuvos Respublikos ribų. Dėl valstybės institucijų veiklos nuo 1998 m. gruodžio mėn. apeliantui, nesant tam teisėto pagrindo, teikiami kaltinimai dėl tų pačių dalykų tuo pačiu pagrindu. Tai patvirtina akivaizdų piktnaudžiavimą teise vien tik dėl to, kad apeliantas neatsisako savo pilietinių teisių gynimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Simpatija“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 49-51) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinio skundo motyvus laiko visiškai nepagrįstais. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis apskritai turėjo ieškinyje nurodytą 107 000 Lt vertės turtą ir tą turtą prarado dėl atsakovų kaltės. Ieškovas nepagrįstai kvestionuoja Klaipėdos apygardos teismo 2007-12-19 nutarties, kuria UAB „Feniks įtraukta į BUAB „Alfenika“ kreditorių sąrašą su 157 460 Lt finansiniu reikalavimu, teisėtumą, nors šios nutarties įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Argumentai dėl piktnaudžiavimo teise taip pat nepagrįsti, kadangi teismų procesiniais sprendimais interesų konflikto nenustatyta. Tai reiškia, kad A. S. nurodoma aplinkybė, kad UAB „Simpatija“ bei L. L. sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą ieškovo turtinių interesų tenkinimą, nepasitvirtino.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, savo atsiliepime (t. 5, b. l. 52-53) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas atlyginti žalą, reiškiamas tiek Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek kitiems atsakovams, nepagrįstas jokiais įrodymais. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų teisėtumas patikrintas įstatymų nustatyta tvarka. Vien tai, kad vienas sprendimų buvo iš dalies pakeistas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo. Pažymi, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl nuo 1998 m. iki 2012 m. UAB „Feniks“ negautų pajamų, nepagrįstas, kadangi jau nuo 2001-01-01 bendrovė veiklos nevykdė. Ieškovo pretenzijos dėl jam neišmokėtų darbo užmokesčio lėšų išnagrinėtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ieškovo pozicija dėl mokesčių administratoriaus pareigos kontroliuoti BUAB „Feniks“ bankroto administratoriaus L. L. veiklą visos bankroto procedūros metu, vertintina kritiškai. Valstybinė mokesčių inspekcija šalimi BUAB „Feniks“ bankroto byloje buvo tik trumpą laiką, reikalavimą dėl mokestinės nepriemokos perdavė AB Turto bankui, todėl jai negali būti perkelta atsakomybė dėl tariamai neištirtų bendrovės sandorių, ar, ieškovo vertinimu, per maža kaina realizuoto turto bankroto proceso metu.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 61-64) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ne teismas, o pats ieškovas vilkino bylos nagrinėjimą, teikdamas įvairius prašymus bei ne kartą tikslindamas ieškinį. Išnagrinėjus bylą nedalyvaujant ieškovui, proceso teisės normos nebuvo pažeistos, nes neatvykimas dėl ligos pagal CPK 162² straipsnio 1 dalies nuostatas nėra laikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Argumentas, jog teisėja E. Morkūnienė buvo nusistačiusi prieš jį, neatitinka faktinių aplinkybių, nes byla, pakeitus teismo sudėtį, buvo išnagrinėta kito teisėjo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nenurodė nei vieno jo teiginius dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų patvirtinančio įrodymo, nekonkretizavo, kokiais prokuratūros veiksmais (neveikimu) pasireiškė baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5263-98 vilkinimas, kurie prokuroro procesiniai sprendimai, ieškovo vertinimu, buvo neteisėti, nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių įstatymų numatytų veiksmų jis ėmėsi, realizuodamas savo, kaip įtariamojo, teisę skųsti bylos tyrimo veiksmus ar sprendimus. Reikalaudamas atlyginti ieškinyje nurodyto dydžio žalą, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu jis pretenduoja į BUAB „Feniks“ buvusį turtą, kur, kokiu pagrindu ir kokiu laikotarpiu jam galėjo ar turėjo būti mokamas atlyginimas, kas trukdė jam užsiimti jo pasirinkta darbine veikla ir kaip darbinių pajamų negavimas ar bendrovės turto perleidimas yra susijęs su baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5263-98 tyrimu. Taip pat į bylą nepateikta jokių duomenų, kokiu būdu jam per tyrimo laiką buvo apribota disponavimo teisė asmeniniu nekilnojamuoju turtu. Todėl apelianto argumentai šiuo aspektu, taip pat reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, vertintini kaip deklaratyvūs.
3. Ieškovo atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas remiantis BPK nustatytais reikalavimais, baudžiamojo proceso tvarka jis nėra pripažintas neteisėtu, procesinių pažeidimų, atliekant ikiteisminį tyrimą ar taikant ieškovui baudžiamuosiuose įstatymuose numatytas prievartos priemones, nenustatyta. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmės reglamentavimą baudžiamojo proceso įstatyme, faktinę tyrimo trukmę, jo pobūdį, atliktų veiksmų kiekį, ieškovo elgesį tyrimo metu, nėra pagrindo konstatuoti ir tyrimo vilkinimo. Ieškovo deklaruojamas neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu atlikimas nepagrįstas jokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais. Nesant būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų – deliktinei atsakomybei kilti, atsakovo civilinė atsakomybė negalima.
Atsiliepimas
Atsakovė L. L. savo atsiliepime (t. 5, b. l. 66-67) nesutinka su apeliaciniu skundu. Teigia, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė nei vienos aplinkybės, kuri būtų pagrįsta įrodymais, patvirtinančiais jo samprotavimus dėl padarytos žalos. Prašo atsižvelgti į paaiškinimus, pateiktus jos atsiliepimuose į ieškinį, ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes ir ginčą išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvai bei argumentai prielaidų panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčą išspręsti taip, kaip to siekia apeliantas, nesudaro.
Dėl teismo sudėties teisėtumo
Pirmiausia teisėjų kolegija aptaria ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Apelianto teigimu, jo prašymų ignoravimas, skubotas bylos išnagrinėjimas, jam sergant ir negalint atvykti į teismo posėdį, patvirtina išankstinį teismo nusistatymą prieš jo asmenį ir teismo šališkumą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto skundo argumentais, kadangi jie neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-16 nutarties priėmimo (t. 3, b. l. 142-148), kuomet dalis ginčo buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teisminio nagrinėjimo eigą ir jo trukmę didžia dalimi lėmė paties apelianto procesiniai veiksmai ar jų (ne)atlikimas, dėl ko byloje egzistavo poreikis nuolat tikslinti ieškinį, taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys patvirtina ir tai, kad teismo įpareigojimų pateikti nustatytu terminu patikslintus ieškinio reikalavimus taip pat ne visuomet buvo paisoma (t. 3, b. l. 195-196). Taigi vien proceso trukmę vertinti kaip teismo šališkumo įrodymą nėra pagrindo.
Kita vertus, pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas ieškovo prašymu, jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisiantys ieškovo neatvykimo į jį priežastis, ir jeigu teismas tokias priežastis pripažįsta svarbiomis. Šiuo atveju apeliantas savo 2013-09-25 prašymu informavo teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos bei akcentuodamas ilgai užtrukusio teisminio proceso aplinkybę sutiko su bylos išnagrinėjimu jam nedalyvaujant (t. 5, b. l. 11). Vadinasi, teismo procesinių veiksmų atlikimas (bylos išnagrinėjimas) bei sprendimo byloje priėmimas visiškai atitiko paties apelianto valią, taigi negali liudyti teismo šališkumo ar patvirtinti priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo dėl neteisėtos sudėties teismo. Šiame kontekste aktuali ir tokia aplinkybė, jog byla 2013-10-15 teismo posėdyje buvo išnagrinėta kito teisėjo, kuriam byla perduota pasibaigus prieš tai bylą nagrinėjusios teisėjos E. Morkūnienės, kuriai ir išreikštas nepasitikėjimas, įgaliojimams (t. 4, b. l. 192, t. 5, b. l. 17-24). Nustatytos aplinkybės rodo, kad apelianto teiginiai dėl galimo teismo išankstinio nusistatymo ir šališkumo yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija į juos neatsižvelgia.
Dėl būtinųjų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų
Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 str. 1 d.). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.), ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas valstybės institucijų neteisėtus veiksmus, kurie, apelianto teigimu, lėmė jo prašomos priteisti žalos atsiradimą, iš esmės sieja su ikiteisminiu tyrimu Nr. 30-1-5263-98. Susipažinusi su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įvertinusi ją apeliacinio skundo argumentų kontekste, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta byloje išvada, jog valstybės institucijų veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, sudarantis prielaidas kilti žalai, kurią prašo atlyginti apeliantas, nenustatytas ir neįrodytas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „Feniks“ mokestinis patikrinimas buvo inicijuotas vieno iš bendrovės akcininkų pareiškimo teisėsaugos institucijoms pagrindu. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai lėmė baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5263-98 iškėlimą (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-5263-98 medžiaga, t. 1, b. l. 8, 9, 15, 25-26). Kaip matyti iš bylos dokumentų, byloje apklaustas didelis ratas asmenų, buvo renkami bylos tyrimui reikšmingi dokumentai, atliekami specialių žinių ir didelių laiko sąnaudų reikalaujantys tyrimai, ekspertizės (ūkinės finansinės veiklos tyrimai, rašysenos ekspertizės ir pan.), siekiant išsamiai ir visapusiškai ištirti galimas nusikalstamas veikas, teikiami prašymai dėl teisinės pagalbos užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms, atlikti kiti proceso veiksmai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo prokuratūros IV-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2003-07-28 nutarimo turinys patvirtina, kad tyrimas buvo kontroliuojamas nepažeidžiant BPK ir prokuroro funkcijas reglamentuojančių teisės normų (visi neteisėti ir nepagrįsti tyrimą atlikusių pareigūnų procesiniai sprendimai panaikinti, jiems duoti nurodymai dėl bylos tyrimo eigos ir atskirų proceso veiksmų atlikimo, A. S. ir kitų proceso šalių skundai išnagrinėti laiku ir pan.) (t. 1, b. l. 56-57; ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-5263-98 medžiaga, t. 10, b. l. 96-97). Iš nurodytos bylos taip pat matyti, kad procesinė prievartos priemonė – areštas buvo taikytas ne tik apelianto, bet ir UAB „Feniks“ turtui (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-5263-98 medžiaga, t. 3, b. l. 186, 191, 207; t. 4, b. l. 127), kas paneigia apelianto argumentą, jog bendrovės turtas buvo išvaistytas dėl to, kad jam nurodytoje byloje nebuvo taikytas areštas. Aplinkybė, jog teisėsaugos pareigūnai objektyviai neturėjo galimybės aprašyti ir sulaikyti viso bendrovės turto dėl to, kad jis nebuvo rastas, negali būti vertinama kaip valstybės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį įrodymas. Iš baudžiamosios bylos matyti ir tai, kad UAB „Feniks“ akcininkai A. S., kuris buvo ir įmonės vadovas, bei A. Š., valdę po 50 proc. įmonės akcijų, dar 1997-01-02 nutarė įmonę likviduoti, paskyrė jos likvidatorių, tačiau šio sprendimo neįgyvendino, nes, kaip rodo nagrinėjamos bylos duomenų visuma bei apelianto procesinių dokumentų turinys, akcininkų santykiai pašlijo (ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-5263-98 medžiaga, t. 1, b. l. 9-11, 13-14), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina ir lėmė tai, jog dalis UAB „Feniks“ turto nebuvo išsaugota ar neišliko.
Susipažinusi ir įvertinusi ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-2274-03 medžiagą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų konstatuoti tyrimą vykdžiusių pareigūnų veiksmų neteisėtumo, kurie galėjo sąlygoti apelianto įvardijamų padarinių atsiradimą. Byloje buvo toliau tiriamos ir vertinamos dar ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-5263-98 metu nustatinėtos aplinkybės, susijusios su UAB „Feniks“ krovininio automobilio „VW-Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavinimu/sugadinimu/ vagyste. Galimam įtariamajam byloje A. Š. pakeitus gyvenamąją vietą ir apie tai neinformavus pareigūnų, pareigūnai ėmėsi įstatyme nustatytų priemonių (procesinių veiksmų) jo buvimo vietai nustatyti. Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-15 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dviem pagrindais: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl didelės vertės svetimo turto vagystės), suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl turto sugadinimo), nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-1-2274-03, t. 107-109). Jokių objektyvių faktinių duomenų, kad atliekant proceso veiksmus buvo padaryti baudžiamųjų įstatymų nuostatų pažeidimai, sudarantys prielaidas konstatuoti CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, kolegija nenustatė. Vien tai, kad įvertinus byloje nustatytus faktinius duomenis buvo priimtas apeliantui nepalankus galutinis procesinis sprendimas, pats savaime neįrodo, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai neatliko ar netinkamai atliko jiems įstatymo deleguotas funkcijas ar buvo suinteresuoti vienokia ar kitokia bylos baigtimi.
Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-16 sprendime, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 nutartimi (c. b. Nr. 2A-100/2010, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ištyrus ir įvertinus ieškovo likviduojamos dėl bankroto UAB „Feniks“ reikalavimo priteisti atlyginimą žalos, kuri buvo padaryta 1993–1997 m., pagrįstumą, konstatuota, jog didelė žala UAB „Feniks“ (kuri jau 1994 m. veikė nuostolingai) ir jos kreditoriams buvo padaryta neteisėtais bendrovės vadovu ir akcininku buvusio A. S. bei kito jos akcininko A. Š. veiksmais, atliktais dar iki baudžiamosios bylos Nr. 30-1-5263-98 iškėlimo 1998-12-08. Nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, kad minėtame sprendime buvo konstatuota, jog valstybei mokesčiai nebuvo sumokėti dėl atsakovų – A. S. ir A. Š. – įmonės lėšų pasisavinimo (t. 3, b. l. 24-25). Nustatytos faktinės aplinkybės, kurios šioje byloje turi prejudicinę galią, įvertinus jas kartu su pirmiau nurodytų ir kolegijos jau aptartų įrodymų visuma, paneigia apelianto skundo argumentus, kuriais žalos, padarytos jam, kaip UAB „Feniks“ akcininkui, atsiradimas kildinamas iš valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), ir kartu sudaro pagrindą konstatuoti civilinės deliktinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio nebuvimą (CK 6.247 str.). Toks teišskasi reikšmingas faktas pagrįstai nustatytas ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliantas nepateikė įrodymų, vertinant juos sąsajumo ir leistinumo aspektais, kurie leistų susiformuoti kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai (CPK 177 str., 178 str., -180 str., 314 str.).
Apeliacinio skundo argumentai, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-5263-98 apelianto kaltė nebuvo nustatyta, nėra teisiškai aktualūs, nes reikalavimai šioje byloje pareikšti ne apeliantui, be to, kaltės baudžiamojo proceso priemonėmis nenustatymas savaime nereiškia asmens veiksmų neteisėtumo ir kaltės civiliame procese, nes jie vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad nors baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius.
Apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantas regreso teisę į žalą padariusį asmenį įgyja Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-100/2010, pagrindu, nepagrįstas nei faktiniais, nei teisiniais argumentais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokio atsakovo kaltė (atsakomybė be kaltės) bei žalos kuriais nors neteisėtais veiksmais padarymas apeliantui. Todėl nenustačius privalomųjų valstybės ar kitų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to išsamiau nepasisakytina. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įmonės ir jos savininko turtas negali būti tapatinamas. Teismo nutartimi, kuria remiasi apeliantas, nustatyta, kad žala padaryta ne jam, o UAB „Feniks“, procesinio sprendimo priėmimo metu turėjusiai likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą. Kadangi apeliantas nėra šios bendrovės teisėtas atstovas, jis negali reikalauti bendrovei, ar, juo labiau, sau pačiam žalos atlyginimo.
Aptarti esminiai ir kiti, teisėjų kolegijos pripažintini teisiškai nereikšmingais teisniam rezultatui šioje byloje apeliacinio skundo argumentai (iš esmės liudijantys akcininkų turtinius ginčus ir jų nesutarimus dėl buvusios bendrovės valdymo ar priešpriešinius kaltinimus) nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.